Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Indrei Veličkaitei, Nelei Mištautienei ir A. V., dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaičiui, gynėjams Rasai Kalkauskienei, Valerijui Karpovui, Ingridai Maldeikienei, nukentėjusiajam D. A., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vygintui Aukštuoliui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją, kurioje:

V. J., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsila­vinimo, nedirbantis, viengungis, teistas:

2010-03-04 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m., įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 10 val. nemokamų darbų, bausmės neatlikęs;

2010-10-25 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. laisvės atėmimu 9 mėn. (nuosprendis nesubendrintas su 2010-09-30 nuosprendžiu, nes šis nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs);

2010-09-30 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 2 d., laisvės atėmimu 4 m. 9 mėn. (nuosprendis subendrintas su 2010-03-04 nuosprendžiu);

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 4 d., 178 str. 2 d., 24 str. 4 d., 24 str. 4 d., 302 str. 1 d., 159 str. 1 d., padarymu;

A. K., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavi­nimo, viengungis, nedirbantis, teistas:

2005-04-05 Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lie­tuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 21 d. 180 str. 1 d., 149 str. 2 d., 150 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 4 m., bausmę atlikęs;

2010-09-30 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 m. 6 mėn.;

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 4 d., 178 str. 2 d., 24 str. 4 d., 302 str. 1 d., 159 str. 1 d. padarymu;

A. B., gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 12 klasių išsi­lavinimo, (duomenys neskelbtini) studentas, viengungis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str.2 d., 302 str. 1 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J., A. K. ir A. B. padarė vagystę ir pagrobė dokumentus.

2009 m. kovo 27 d. laikotarpiu nuo 10.45 val. iki 13.30 val., V. J., A. K. ir A. B., veikdami bendrininkų grupėje kartu su mažamečiu A. M., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta dėl to, kad jis nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio už padarytas nusikalstamas veikas atsiranda baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 13 str.), V. J. ir A. K. organizavus, iš anksto susitarę ir pasiskirstę bendrininkų vaidmenimis dėl svetimo turto ir dokumentų pagrobimo bei realizavimo, - A. B. A. M. nurodytoje vietoje suradus paslėptą raktą ir juo atrakinus buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), duris, tokiu būdu A. B. įsibrovus į nukentėjusiojo D. A. butą ir iš ten mobiliojo ryšio telefonu kelis kartus su A. K., kuris (kartu su A. M.) būdamas netoli nuo nukentėjusiojo buto, telefoninių pokalbių metu pasiklausdamas A. M., kaip atsakyti į A. B. telefonu užduodamus klausimus, - kur susirasti seifo raktą, ką iš seifo paimti, davė nurodymus A. B., tai yra visi trys kaltinamieji pagrobė svetimą nukentėjusiojo D. A. turtą:

1000 litų vertės nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo“; seife buvusias dvi dėžutes ir jose buvusius pinigus bei daiktus, - 2000 litų, 300 eurų (ekvivalentas litais 1035 Lt), 7 JAV dolerius (ekvivalentas litais 17 Lt 50 ct), 10 Kanados dolerių (ekvivalentas litais 20 Lt), tris Rusijos Caro Nikolajaus auksinių 10 rublių nominalo mone­tas (bendra vertė 1500 litų), vieną Rusijos Caro Nikolajaus auksinę 5 rublių nominalo monetą (250 litų vertės), 10 vnt. Lietuvos Smetonos laikų sidabrinių monetų (bendra vertė 1000 litų), 300 litų ver­tės žiedą, 500 litų vertės grandinėlę, 400 litų vertės žiedą, 300 litų vertės žiedą, 150 litų vertės grandinėlę, 50 litų vertės pakabuką, 100 litų vertės auskarą, 100 litų vertės sąsagas, 300 litų vertės du senovinius šaukštelius, 1000 litų vertės apyrankę;

seife buvusį voką ir jame buvusius dokumentus, - V. M. gimimo liudijimą, V. M. ir D. A. santuokos liudijimą, V. A. vairuotojo kursų baigimo pažymėjimą, D. A. vairuotojo kursų baigimo pažymėjimą, D. A. karo prievolininko pa­žymėjimą, V. A. ir „SEB“ banko sutartį, D. A. ir „SEB“ banko sutartį, banko kortelių PIN kodus, bendrais veiksmais padarydami 10022 litų 50 ct dydžio turtinę žalą, tai yra,

V. J. ir A. K., kiekvienas iš jų, padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 4 d., 178 str.2 d. ir 24 str. 4 d., 302 str. 1 d. (ideali nusikalstamų veikų sutaptis);

A. B. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. (ideali nusikalstamų veikų sutaptis).

Surinkti įrodymai ir jų analizė.

A. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad V. J. ir A. K. nuo 2009 m. kovo pradžios iki 2009-03-27 jį kelis kartus gąsdino fiziniu susidorojimu ir mušė, reikalaudami, kad apvogtų butą. Niekas to nematė ir negalėtų patvirtinti. Apie tai jis niekam neprasitarė ir niekur dėl to nesikreipė. Jis sutiko padaryti V. J. ir A. K. organizuojamą vagystę pabijojęs, kad vėl bus sumuštas; kad negalės niekur išeiti iš savo buto, nes gyveno toje pačioje laiptinėje, kaip ir V. J.. Parodo, kad iš pradžių jam nebuvo nurodytas konkretus butas, vėliau, kitų susitikimų metu, buvo papasakota, kurį butą turės apvogti. A. B. taip pat parodė: užlipome į namo 9 aukšto laiptinę pasišnekėti, ten atėjo A. M. ir papasakojo apie butą. A. M. atvedė V. J., kuris yra V. J. sūnėnas. Tą dieną pokalbis vyko tarp V. J., A. K., A. M. ir jo, A. B.. V. J. paprašė A. M. smulkiai papasakoti apie butą. Jis jau žinojo apie tą butą iš anksto. A. M. nurodė, kad bute yra kompiuteris, seifas, jame apie - 30000 litų; nurodė, kur būna padėti to buto raktai. V. J. prašymu, A. M. nupiešė buto planą. Tai vyko mano namo devintojo aukšto laiptinėje. Papasakojo, kur viskas yra: kur būna padėti seifo raktai, kur raktai nuo namų durų. Po to buvo du, trys susitikimai per savaitę, kurių metu buvo tikslinama informacija, kada nebūdavo buto šeimininkų.

Parodo, kad 2009-03-27 jam išėjus į mokyklą, A. K. parašė žinutę, kad jis ateitų pas jį, o jam atėjus pasakė, kad šiandien namie nieko nebus, palankus laikas apvogti. Jis paskambino mobiliuoju telefonu į to buto fiksuoto ryšio telefoną, niekas neatsiliepė. Įsitikinę, kad bute nieko nėra, trise - jis, A. K. ir A. M. nuėjo link to buto, - nuo Šilainių kalno žemyn. Ta vieta buvo tarp Vilijampolės ir Šilainių. A. M. pažiūrėjo, ar namie nieko nėra. Tada A. K. liko su A. M. ant kalno, nuo namo apie 150-200 m. Nuo tos vietos galima jį matyti. Jis vienas įėjo į vidų. Buvo pasakyta, kur buvo padėti raktai. Apie raktus pasakė A. M.. Spintelėje ar stalčiuje radęs raktus, atsirakino duris ir įėjo į vidų. Visą laiką palaikė ryšį su A. K., per ausines. A. K. buvo davęs ausines, telefonas buvo jo paties. To veiksmo metu A. K. jam sakė, kur jis turi eiti; nurodė, kur padėti seifo raktai. Tarp knygų rado raktus seifo raktus. Jo pagrindinis tikslas buvo seifas. Pagal A. K. nurodymus iš seifo turėjo paimti dvi dėžutes ir voką. Matė seife daugiau dokumentų, paėmė dvi dėžutes ir vieną voką. Neatidarė ir neapžiūrėjo dėžučių. Telefonu šnekant, K. sakė paimti ir voką. Neužrakino seifo. Dar paėmė kompiuterį. Išeidamas buto neužrakino. Buvo be pirštinių, nors jas turėjo. Tiksliai nepamena, kuris jam davė pirštines –A. K. ar V. J.. Nusileido laiptais žemyn į Vilijampolę, išmetė raktus ir mobiliojo ryšio kortelę, kaip jam buvo pasakyta. Nuvažiavo pas V. J. į butą. Nunešė į V. J. kambarį pavogtus daiktus, visi apžiūrinėjo tuos daiktus, pinigus. Rado kažkokius šaukštus,V. J. nunešė mamai parodyti, ar jie auksiniai. Bute gavo iš V. J. 700 litų ir vieną auksinę carinę monetą. V. J. su A. M. išėjo iškeisti eurus į litus. V. J. tiesiog buvo bute, jis nesikišo, nieko nedarė. Buvo pagrobta papuošalų. Buvo pagrobtos rusiškos 3, 10 rublių ir viena 5 rublių monetos, dar ir senoviškų lietuviškų buvo monetų. Jam pasakė internete pažiūrėti, kiek kainuoja pavogtasis kompiuteris. Pažiūrėjęs pasakė, kiek kainuotų. Su kompiuteriu nieko bendro neturėjo, niekam nesiūlė jo parduoti.

Kitą dieną su V. J., D. A., vairavusiu V. J. automobilį, važiavo į Panevėžį parduoti monetų. V. J. turėjo duomenų, kad nukentėjusysis Kaune turi giminaičių, dirbančių antikvariate, todėl Kaune monetų pardavinėti negalima. A. V. J. jam padavė dvi auksines monetas: vieną savo, kitą A. K., kuris į Panevėžį nevažiavo. Dar vieną monetą jis pats buvo gavęs iš V. J. jo bute. Jis pats internete rado monetų pirkėjus. Kai pardavinėjo monetas, šalia D. A. nebuvo. Su pirkėjais iš pradžių kalbėjo jis, paskui V. J.. Pardavė dvi 10 rublių vertės monetas ir vieną 5 rublių vertės monetą už 1950 litų. V. J. paėmė iš pirkėjų pinigus, 700 litų davė jam.

Vėliau po dviejų trijų savaičių prieš jį vėl buvo naudojamas smurtas. A. K. ir V. J. teigė, kad seife buvo daugiau pinigų, negu jis atnešė į V. J. butą. Perspėjo, kad jeigu jie sužinos, kad seife daugiau buvo pinigų, tai jam bus blogai. Pagrasino, kad turi 5-6 tūkstančius litų jiems grąžinti. Ji žadėjo jiems grąžinti skolą. Jie jam pasakė parduoti motorolerį ir grąžinti skolą gautais pinigais. Tuoj pat po įvykio, kai buvo pas V. J. bute, apie jokią skolą nebuvo jokios kalbos. Iš V. J. 5000 litų nesiskolino ir nėra jam skolingas. Pagrobtojo voko neapžiūrėjo. Nežino tiksliai, kokie dokumentai ten buvo. Dėl smurto kreipėsi į policiją tik po to, kai po vagystės buvo stipriai sumuštas laukymėje netoli Šilainių. Tai buvo 2009 m. balandžio mėnesį. Kauno apygardos teisme dėl to yra nagrinėjama byla. Gailisi dėl savo elgesio ir dėl to, kad nepranešė policijai iškart, kol po padarytos vagystės nepajautė stipraus smurto, teisme atsiprašo nukentėjusiojo, pripažįsta 9022 litų 50 ct dydžio nukentėjusiojo civilinį ieškinį.

Teismas toliau išdėstomų argumentų pagrindu daro išvadą, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrįstai nustatyti, kad prieš vagystę A. B. buvo verčiamas ją padaryti, kartu toliau išdėstomų argumentų pagrindu konstatuodamas, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų pagrįsti išvadą, jog A. K. ir V. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 str. 1 d.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad niekas A. B. nevertė vogti, niekas iki vagystės ir tuoj po jos nemušė. Parodo, kad A. B. pats vežė monetas į Panevėžį, A. pardavinėjo kompiuterį. Jis pats A. B. jokių pinigų nedavė, jokių dokumentų nepasiliko. A. B. pats pirmiausia susižinojo per internetą stacionarų nukentėjusiojo buto telefono numerį. Iš savo telefono skambindavo ir tikrindavo, ar būdavo buto šeimininkai namie, ar ne. 2009 m. kovo 27 d. A. B. pats atėjo pas jį. Kartu buvo A. M.. Jis, A. K., „turėjo lįsti į butą kartu su A.”, bet paskui persigalvojo, nes jau buvo teistas, nenorėjo nemalonumų. Apsigalvojo pakeliui į nukentėjusiojo butą, todėl liko su A. M. pakalnėje, toje vietoje, iš kurios matėsi nukentėjusiojo butas. Iš ten abu su A. M. matė namą, į kurį įsibrovė A. B.. Ausinių jam nedavė. Po vagystės atėjo į V. J. butą, buvo kambaryje, kuriame buvo skaičiuojami pinigai, bet nesikišo, negavo jokių pinigų ir A. B. jų nedavė. Parodo, kad A. B. pačiam reikėjo pinigų, todėl jis ir įsibrovė į butą.

Parodo, kad O. kartu su V. J. siūlė pirkti kompiuterį, papuošalus, šaukštelius, bet tas žmogus nepirko. Su A. M. buvo susitikęs 9 aukšto laiptinės aikštelėje, prie J. buto. Matė, kaip A. B. paišė buto planą. Nežinojo, kiek jam metų. Galvojo, kad jis yra pilnametis. A. M. dažnai būdavo viršuje, 9 aukšte, taip su juo susipažino. Po vagystės susitiko prie laiptinės. A. B. viską išvertė, ką pavogęs V. J. kambaryje, pradėjo pinigus skaičiuoti, davė vaikam pinigų, bet paskui iš tų vaikų pinigus paėmė. Jis jokių pinigų negavo.

Parodo, kad jis, A. K. ir A. B. buvo draugai, vienas kitą pažinojo, kartu Naujuosius Metus šventė, todėl A. B. po vagystės ir atėjo pas V. J. į butą. Jis net bijojo kompiuterį neštis namo, nes bijojo, kad tėvai sužinos, kad apvogė butą. Jis slėpė, melavo, kad pirko iš dėdės motorolerį už 500 litų, o iš tikrųjų už 1800 litų pirko iš žmogaus. Paskui jis pats mums apie tai papasakojo.

Parodo, kad nematė, ką gavo V. J. iš A. B. pagrobto turto. Nežino nieko apie Panevėžį, tik žino, kad A. B. ieškojo internete, kam monetas parduoti. Iš kalbų girdėjo, kad monetos buvo parduotos.

Parodo, kad nieko nežino apie fizinio smurto panaudojimą A. B. atžvilgiu. Jokio nebuvo smurto prieš vagystę, A. B. išsigalvoja. Niekas neorganizavo šio nusikaltimo. Parodo, kad A. B. skolinosi pinigų iš V. J.. Buvo pasiskolinęs 5000 Lt. Pripažįsta nukentėjusiojo 9022 litų 50 ct dydžio civilinį ieškinį.

Teismas kaltinamojo A. K. parodymų dalies (jis pripažįsta nukentėjusiojo civilinį ieškinį, tačiau paaiškina nedalyvavęs vagystėje, jos neorganizavęs; nei pinigų, nei daiktų, pagrobtų ir nukentėjusiojo buto negavęs, nieko nežinojęs apie smurto panaudojimą A. B. atžvilgiu) nevertina kaip įrodymų, atitinkančių objektyvią tikrovę ir vertina juos kaip kaltinamojo parodymus, duodamus siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apkaltinamasis nuosprendis šio kaltinamojo atžvilgiu grindžiamas kaltinamojo A. B. parodymais, iš dalies paties A. K. parodymais ir toliau aptariamais įrodymais.

Kaltinamasis V. J. parodė, kad kaltu neprisipažįsta, nepadarė vagystės, kaltas tik tiek, kad A. B. paprašius parduoti vogtus daiktus, padėjo jam tai padaryti. E. O. pasiūliė pirkti kompiuterį, bet jis nenorėjo pirkti, todėl A. B. pasiliko tą kompiuterį sau.

Parodo, kad po vagystės A. B. atėjo pas jį į butą, nes jis buvo jo kaimynas ir artimiausias draugas. Prieš vagystę jis buvo paskolinęs A. B. 5000 litų, todėl po vagystės buvo sudavęs kelis smūgius A. B. dėl tos skolos negrąžinimo, nes jis jam buvo skolingas pinigų Buvo kelis kartus sudavęs, nes jam skolino pinigų 5000 Lt. Iki vagystės momento jokio smurto nenaudojo, vagystės neorganizavo. Į Panevėžį parduoti auksines monetas važiavo, nes A. B. to paprašė. Važiavo jo brolio automobiliu, kurį vairavo D. A.. Panevėžyje pinigus už monetas iš pirkėjų paėmė A. B.. Jis pats pinigų neėmė, nors A. B. jam ir buvo skolingas. Neėmė dėl to, kad A. B. jam norėjo visą skolą iš karto atiduoti, o ne dalimis. Tada A. B. sakė per savaitę grąžinsiąs visus pinigus, jis tuo patikėjo.

Parodo, kad jam teko dalyvauti susitikime, kuriame A. M. pasakojo apie butą. Parodo, kad sudavė smūgius A. B., tačiau tik po vagystės ir po kelionės į Panevėžį. Parodo, kad į jo butą A. B. atnešė pinigus. Ten buvo apie 50 eurų, pinigų po vieną dolerį, 10 dolerių, todėl nebuvo verta imti tų pinigų. Neėmė nieko, nes buvo vogti daiktai, neėmė ir monetų. Nukentėjusiojo civilinio ieškinio nepripažįsta.

Teismas kaltinamojo V. J. parodymų nevertina kaip įrodymų, atitinkančių objektyvią tikrovę ir vertina juos kaip parodymus, kaltinamojo duodamus, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apkaltinamasis nuosprendis šio kaltinamojo atžvilgiu grindžiamas aptartais A. B., iš dalies ir A. K. parodymais, bei toliau aptariamais įrodymais.

Nukentėjusysis D. A. parodė, kad jo sūnus M. A. draugavo su A. M., kuris dažnai būdavo jų bute, esančiame name Kaune, (duomenys neskelbtini). Jis 2009 m. kovo 27 d. iki 13.30 val. nebuvo namie. Grįžęs namo, rado atrakintą seifą, kuriame nebebuvo dviejų dėžučių su jose buvusiais pinigais, daiktais ir voku su dokumentais. Buvo pagrobta viskas, kas išvardinta kaltinamajame akte: 2000 litų, 300 eurų (ekvivalentas litais 1035 Lt), 7 JAV dolerių (ekvivalentas litais 17 Lt 50 ct.), 10 Kanados dolerių (ekvivalentas litais 20 Lt), trijų Rusijos Caro Nikolajaus auksinių 10 rublių nominalo mone­tų (bendra vertė 1500 litų), vienos Rusijos Caro Nikolajaus auksinės 5 rublių nominalo monetos (250 litų vertės), 10 vnt. Lietuvos Smetonos laikų sidabrinių monetų (bendra vertė 1000 litų), 300 litų ver­tės žiedo, 500 litų vertės grandinėlės, 400 litų vertės žiedo, 300 litų vertės žiedo, 150 litų vertės grandinėlės, 50 litų vertės pakabuko, 100 litų vertės auskaro, 100 litų vertės sąsagų, 300 litų vertės dviejų senovinių šaukštelių, 1000 litų vertės apyrankės, D. A. ir V. A. priklausančių dokumentų - V. M. gimimo liudijimo, V. M. ir D. A. santuokos liudijimo, V. A. vairuotojo kursų baigimo pažymėjimo, D. A. vairuotojo kursų baigimo pažymėjimo, D. A. karo prievolininko pa­žymėjimo, V. A. ir „SEB“ banko sutarties, D. A. ir „SEB“ banko sutarties, banko kortelių PIN kodų; taip pat bute buvusio 1000 litų vertės nešiojamojo kompiuterio „Lenovo“. Jam grąžintas tik kompiuteris, todėl reiškia 9022 litų 50 ct dydžio civilinį ieškinį. Parodo, kad nusikaltimo dienos ryte, prieš vagystę, iš seifo jis paėmė pinigus, už kuriuos tą pačią dieną nusipirko automobilį, dėl to seife buvo likę žymiai mažiau pinigų, negu paprastai jame būdavo saugoma. Parodo, kad nenorėtų įvardinti pinigų sumos, už kurią įsigijo automobilį. Parodo, kad žinojo, jog jo sūnus M. A. iš seifo kartais pasiimdavo pinigėlių.

L. M. A. parodė, kad jis savo draugą A. M. ne kartą yra parsivedęs į savo namus, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini). Ten A. matė seifą, žinojo apie jame esamus daiktus ir pinigus; žinojo, kur būna palikti buto ir seifo raktai, nes ne kartą jis pats prašė, kad A. M. jį surastų. Apie tai, kad jo tėvas vagystės dieną iš seifo buvo išsiėmęs didžiąją dalį pinigų ir nusipirko automobilį, nežinojo net jis pats. Iš seifo pinigų sau nepasiimdavo, o A. M. niekada nematė atidaryto seifo. Teismas konstatuoja, kad tokį M. A. parodymą dėl pinigų paėmimo iš seifo paneigia nukentėjusiojo, jo tėvo D. A., parodymai. Iš jų matyti, kad nukentėjusysis D. A. žinojo, jog jo sūnus M. A. iš seifo kartais „pasiimdavo pinigėlių“. Kartu teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo D. A. parodymai dėl jo sūnaus M. A. veiksmų (sūnus paimdavo pinigų iš seifo) patvirtina toliau aprašomus liudytojo A. M. parodymus. Aptartų duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti, jog A. M. žinojo apie nukentėjusiojo bute buvusį kompiuterį, seife saugomą turtą ir dokumentus, apie kuriuos jis papasakojo V. J. (kaltinamojo V. J. sūnėnui), tik po to - ir visiems trims kaltinamiesiems.

Liudytojas A. M. parodė, kad anksčiau draugavo su M. A., gyvenančiu Kaune, (duomenys neskelbtini), dažnai būdavo jo bute. Būdamas pas M. bute jis matė, kaip M. A. atsirakina seifą ir paima iš seifo pinigų. Žinojo, kad seife pinigų yra daug. Kartais M. A. prašydavo surasti seifo raktą, nes raktą jo tėvas palikdavo skirtingose buto vietose. Apie seifą prasitarė V. J. sūnėnui V. J. ir jo draugui A. K., po to V. J. ir A. B., klausinėjusiems apie nukentėjusiojo butą. Kažkurią dieną būdamas laiptinės namo, kuriame gyvena V. J., devintajame aukšte, prašant V. J., nubraižė buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), planą. Popieriaus lapą nubražymui iš savo buto išnešė V. J.. Suprato, kad yra organizuojama vagystė. Vagystės dieną jis kartu su A. K. ir A. B. iš Šilainių mikrorajono nuėjo link nukentėjusiojo D. A. buto, kuris yra name, esančiame Šilainių mikrorajono pakalnėje. A. K. vedėsi už pavadėlio pririštą šunį. Nepriėję namo, jis su A. K. liko stovėti vietoje, iš kurios gerai matėsi nukentėjusiojo name esantis butas, o A. B. vienas nuėjo į nukentėjusiojo butą. Tai buvo atsitiktinumas nes į vagystę ėjo visi trys. Būdamas bute, A. B. kelis kartus skambino A. K. ir klausinėjo apie seifo raktą, apie tai, ką paimti iš buto. A. B. išėjus iš buto, jis su A. K. nuėjo pas V. J., dar prie laiptinės palaukė, kol grįš A. B.. Kai jis grįžo, visi kartu užlipo pas V. J., bet į butą jis pats nėjo. Atėjo paskui, bet jie buvo kambary užsidarę – A., V. ir A.. Į butą jį įleido, bet į kambarį ne. Jam davė pinigų, atrodo, A. B.. Lyg V. padavė A., o A. padavė jam 90 eurų, liepė eiti iškeisti. Jis su V. J. ėjo išsikeisti pinigų ir negrįžo atgal.

Parodo, kad klausimų apie butą prieš vagystę jam daugiau uždavinėjo V. J., o A. B. nelabai klausinėjo. Į daugiabučio 9 aukštą, kur buvo braižomas buto planas, nurodė ateiti V. J.. Parodo, kad popieriaus lapą, ant kurio braižė buto schemą, jam atnešė V. J.. Bendraujant A. B. neatrodė išgąsdintas. Parodo, kad daiktai liko pas V. J.. Parodo, kad jam atrodo, jog kompiuterį, pasiėmė A. B..

Aprašęs liudytojo A. M. parodymus, teismas konstatuoja, kad šio liudytojo parodymai patvirtina faktą, kad nusikaltime dalyvavo ir jį organizavo V. J. bei A. K., o A. B. buvo nusikaltimo vykdytojas; kad A. B. nebuvo išsigandęs, kai jis, A. M., braižė buto planą. Teismas daro išvadą, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog A. B. buvo priverstas daryti nusikaltimą, o A. K. ir V. J. kalti dėl jo įtraukimo į nusikalstamą veiką.

Liudytojas E. O. parodė, kad jam V. J. ir A. K. pasiūlė nusipirkti kompiuterį, šaukštą ir auksinę monetą, jis nieko nepirko, tai jie tą pačią dieną išėjo. Neklausė, iš kur jie buvo gavę jam pirkti siūlomus daiktus. Anksčiau iš matymo juos pažinojo.

Iš 2009-06-03 asmens parodymo atpažinti protokolo, matyti, kad iš 4 asmenų E. O. atpažino V. J. kaip asmenį, kuris kartu su kitu jaunuoliu siūlė jam pirkti kompiuterį, du šaukštelius, apyrankę, sąsagas (2 t. 69-71 b.l.).

Iš 2009-06-03 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad iš 4 asmenų E. O. atpažino A. K. kaip asmenį, kuris kartu su V. J. siūlė jam pirkti kompiuterį, du šaukštelius, apyrankę, sąsagas (2 t. 72-74 b.l.).

Liudytojo E. O. parodymai ir atpažinimo protokolai patvirtina aplinkybę, kad pagrobtasis kompiuteris buvo paliktas V. J. bute, kaip nurodo A. B., kad ne jis, o V. J. ir A. K. liudytojui siūlė pirkti kompiuterį, papuošalus ir auksinę monetą. Šio liudytojo parodymai paneigia A. K. parodymus, kad jis tik iš kalbų žino apie monetų pardavimą. Šio liudytojo parodymai patvirtina paties A. K. parodymus apie tai, kad A. B. bijojo neštis pavogtą kompiuterį namo, todėl atnešė jį kartu su kitais pagrobtais iš nukentėjusiojo buto daiktais ir pinigais pas V. J..

Liudytojas D. A. parodė, kad nepažįsta nieko iš kaltinamųjų. D. A. yra jo giminaitis, pirko iš jo kompiuterį už 700 lt. Pasirodė, kad kompiuteris vogtas, pirkdamas to nežinojo.

Liudytojas A. T. parodė, kad jis Internete skelbdavo, kad perka­ auksines monetas. 2009 m. pavasarį SMS žinučių pagalba susitaręs su nepažįstamu asmeniu iš Kau­no dėl auksinių monetų pirkimo, kartu su žmona R. T. susitiko juo Panevėžyje, pre­kybos centre „(duomenys neskelbtini)“. Į susitikimą atvyko du vaikinai, iš kurių vieną atpažino parodymo atpažinti metu. Iš šių vaikinų už 1950 litų jis nupirko tris monetas - dvi 10 rublių auksines Caro Ni­kolajaus monetas ir vieną 5 rublių auksinę Caro Nikolajaus monetą. Nežinojo, kad jos vogtos. Dėl monetų pirkimo derėjosi abu vaikinai.

Iš 2009-07-21 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad iš 4 asmenų A. T. atpažino V. J. kaip vaikiną, iš kurio ir kito vai­kino nupirko 3 auksines monetas (kaltinamajame akte parašyta, kad A. T. atpažino A. K. kaip vaikiną, iš kurio ir kito vai­kino nupirko 3 auksines monetas (2 t. 87-89 b.l.). Teismas daro išvadą, kad tai – rašybos klaida, nes teisme abu sutuoktiniai (A. T. ir R. T.) atpažino A. B. ir V. J. kaip asmenis, pardavusius jiems auksines monetas.

Liudytoja R. T. parodė, kad 2009 m. pavasarį ji kartu su vyru A. T. Panevėžyje, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, susitiko su dviem vaikinais iš Kauno, iš kurių už 1950 litų nu­pirko 3 auksines monetas. Pirkimo - pardavimo metu tikrai dalyvavo V. J. ir A. B., kuriuos ji atpažino teisme ir atpažino ikiteisminio bylos tyrimo metu. Abu kaltinamieji Panevėžyje derėjosi dėl perkamų - parduodamų monetų kainos. Kiek ji prisimena, labiau derėjosi A. B..

Aptartų įrosdymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamieji kalti šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje aprašytų nusikalstamų veikų padarymu.

Motyvuojamoji dalis

Veikų kvalifikavimas.

Kaltinamojo A. B. atžvilgiu veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., - nustačius aplinkybę, kad svetimo turto pagrobimą jis padarė, įsibraudamas į gyvenamąją patalpą (vagystę kvalifikuojanti aplinkybė);

be to, jo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d., - nustačius aplinkybę, kad jis iš seifo pagrobė ne tik nukentėjusiojo D. A. materialinę vertę turintį turtą, bet ir voką su jame buvusiais dokumentais. Teismas konstatuoja, kad pagal šį straipsnį kaltinamasis turi atsakyti net ir tuo atveju, jei šią veiką padarė, veikdamas netiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 str. 3 d.). Iš anksčiau aprašytų įrodymų matyti, kad A. B. būnant nukentėjusiojo bute, A. K. telefonu nurodė paimti ir voką su jame buvusiais dokumentais. A. B. iš nukentėjusiojo bute buvusio seifo voką pagrobė kartu su materialinėmis vertybėmis. Tuoj po vagystės V. J. bute jis matė pagrobtame voke buvusius dokumentus. Veikos (vagystė ir dokumentų pagrobimas) kvalifikuojamos kaip ideali veikų sutaptis, bausmė už jų padarymą skirtina, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p. taisykles (bausmių apėmimo principą).

Teismas nenustato, kad A. B. prieš vagystę patyrė V. J. ir A. K. fizinį smurtą ir taip buvo priverstas padaryti vagystę. A. B. parodymų dėl smurto ir privertimo padaryti vagystę byloje nepatvirtina jokie įrodymai, todėl vien nukentėjusiojo parodymais pagristi kaltinimo nėra įstatyminio pagrindo (Lietuvos Respubliokos baudžiamojo proceso kodekso 301 str.2 d.). Teismas taip pat konstatuoja, kad ši aplinkybė neturi jokios įtakos kaltinamojo A. B. veikų kvalifikavimui.

Aplinkybę, kad A. B. patyrė smurtą, kurį jo atžvilgiu naudojo V. J. ir A. K. po vagystės padarymo patvirtina specialisto išvada, iš kurios matyti, kad A. B. buvo padarytas kūno sužalojimas, V. J. parodymai, garso įrašas (1t., b.l.144-150), taip pat įrodymai, surinkti įsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo 2010-09-30 nuosprendyje, kuriame nustatytos aplinkybės, patvirtinančios čia nurodytąsias. Šie įrodymai kartu su kitais šiame nuosprendyje aptariamais įrodymais patvirtina faktą, jog ne kas kitas, o V. J. ir A. K. organizavo svetimo turto ir dokumentų pagrobimą.

Kaltinamųjų V. J. ir A. K. atžvilgiu veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str.4 d., 178 str. 2 d., - nustačius aplinkybę, kad jie organizavo svetimo (nukentėjusiojo D. A.) turto pagrobimą. Tai patvirtina nustatytos ir ansčiau aprašytos aplinkybės: abu jie gavo ir rinko informaciją apie nukentėjusiojo D. A. butą ir jame esantį turtą; abu aktyviai veikė realizuojant pagrobtą turtą; abu, būdami klaidingai įsitikinę, kad jų bendrininkas A. B. nuo jų nuslėpė dalį iš nukentėjusiojo D. A. buto pagrobto turto, praėjus kelioms dienoms nuo svetimo turto pagrobimo momento, naudojo A. B. atžvilgiu smurtą, bandydami išsireikalauti tariamai A. B. nuslėptą pagrobto turto dalį;

be to, jų veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 4 d. 302 str. 1 d., - nustačius aplinkybę, kad jie organizavo iš seifo A. B. pagrobiant ne tik nukentėjusiojo D. A. materialinę vertę turintį turtą, bet ir voką su jame buvusiais dokumentais. Pagal šį straipsnį kaltinamieji turi atsakyti net ir tuo atveju, jei šią veiką padarė, veikdami netiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 str. 3 d.). Iš anksčiau aprašytų įrodymų matyti, kad A. B. būnant nukentėjusiojo bute, A. K. telefonu nurodė paimti ir voką; jį su jame buvusiais dokumentais A. B. iš nukentėjusiojo bute buvusio seifo voką pagrobė kartu su materialinėmis vertybėmis. Tuoj po vagystės V. J. bute jis matė pagrobtame voke buvusius dokumentus. Veikos (vagystė ir dokumentų pagrobimas) kvalifikuojamos kaip ideali veikų sutaptis, bausmė už jų padarymą skirtina, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p. taisykles (bausmių apėmimo principą).

Dėl bausmių.

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino, nusikalto pirmą kartą, gailisi nusikaltęs, nusikaltimą padarė, būdamas nepilnametis. Tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikaltimą jis padarė, veikdamas bendrininkų grupėje. Aprašytų argumentų pagrindu teismas faro išvadą, kad šio kaltinamojo atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str.1 d. 3) p.

Kaltinamasis V. J. yra teistas, tačiau šiuo nuosprendžiu aptartas nusikalstamas veikas padarė, prieš priimant pirmąjį nuosprendį. Įsiteisėjusių nuosprendžių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamajam nėra pagrindo skirti kitokią bausmės rūšį, negu laisvės atėmimas. Skirdamas galutinę bausmę, teismas atsižvelgia į aptartas aplinkybes. Teismas, nustatydamas laisvės atėmimo trukmę, taip pat atsižvelgia į aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo koxcekso 178 str. 2 d., 302 str. 1 d. numato alternatyvias laisvės atėmimui bausmes. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma, kaltinamojo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad jis nusikalstamas veikas padarė, veikdamas bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis A. K. yra teistas, šiuo nuosprendžiu aptartas nusikalstamas veikas padarė, netrukus po to, kai buvo paleistas iš pataisos namų. Dėl šios aplinkybės ir įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2010-09-30 nuosprendžio teismas daro išvadą, kad kaltinamajam nėra pagrindo skirti kitokią bausmės rūšį, negu laisvės atėmimas. Skirdamas galutinę bausmę, teismas atsižvelgia, į aptartas aplinkybes. Teismas, nustatydamas laisvės atėmimo trukmę, taip pat atsižvelgia į aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 302 str. 1 d. numato alternatyvias laisvės atėmimui bausmes. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma, kaltinamojo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad jis nusikalstamas veikas padarė, veikdamas bendrininkų grupėje.

Dėl civilinio ieškinio.

Kaltinamieji A. B. ir A. K. pripažįsta nukentėjusiojo 9022 litų 50 ct dydžio civilinį ieškinį, jis įrodytas anksčiau aptartais įrodymais, tenkintinas, kartu darant išvadą, kad civilinį ieškinį, šiame nuosprendyje aptartų kaltės įrodymų pagrndu, turi atlyginti ir V. J..

Dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 str. 1 d. pareikštų kaltinamiesiems V. J. ir A. K..

V. J. ir A. K. šioje byloje buvo kaltinami dar ir tuo, kad įtraukė vaiką (A. B.) į nusikalstamą veiką, tai yra:

laikotarpiu nuo 2009-03-01 iki 2009-03-27, tiksliau nenustatytu laiku įvykusių trijų susitikimų su A. B. metu, abu veikdami bendrininkų grupėje, prie namo, esančio Kaune, Baltų pr.59, grasindami jam fiziniu smurtu, taip pat ir panaudodami fizinį smurtą, įtraukė vaiką - nepilnametį A. B., gimusį 1991-09-02, į nusikalstamą veiką, priversdami A. B. 2009-03-27 slapta patekti į D. A. priklausantį butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir iš ten pagrobti anksčiau šiame nuosprendyje aprašytus daiktus bei do­kumentus, tai yra kiekvienas iš jų buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 str. 1 d.

Teismas, anksčiau aptartų įrodymų pagrindu konstatuoja, kad šis kaltinimas grindžiamas tik A. B. parodymais, kurie byloje jokiais kitais duomenimis nepatvirtinami. A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad niekas nematė ir negalėtų patvirtinti apie jo atžvilgiu iki vagystės naudotą smurtą, prievartavimą padaryti vagystę; apie tai jis niekam neprasitarė ir niekur dėl to nesikreipė. Dėl smurto, jo atžvilgiu A. K. ir V. J. padaryto jau po vagystės, kreipėsi į policiją, tai yra tik po to, kai po vagystės buvo stipriai sumuštas laukymėje netoli Šilainių. Ši aplinkybė nustatyta ir įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2010-09-30 nuosprendžiu.

Teismas konstatuoja, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien nukentėjusiojo parodymais, jeigu jų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 str. 2 d.). A. B. šioje byloje yra kaltinamasis, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, kurio padarymu yra kaltinami A. K. ir V. J., A. B. faktiškai turi būti įvardijamas ir nukentėjusiuoju.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 str. 1 d. V. J. ir A. K. išteisintini, nesurinkus įrodymų jų kaltei dėl nusikaltimo padarymo pagrįsti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. – 307 str.,

A. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str.2 d., 302 str.1 d., padarymą ir skirti Baudžiamojo kodekso 83 str. numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą.

Panaikinti A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 307 str. 3 d.).

A. B. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

V. J.: pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 4 d., 178 str. 2 d. ir skirti bausmę, - laisvės atėmimą 1 m. 8 mėn. (vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams);

pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 4 d., 302 str. 1 d., ir skirti bausmę, - laisvės atėmimą 6 mėn. (šešiems mėnesiams);

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p. bausmes subendrinti, taikant bausmių apėmimo principą, ir skirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 m. 8 mėn. (vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams);

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d. bausmę subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-10-25 nuosprendžiu, ir bausme, paskirta Kauno apygardos teismo 2010-09-30 nuosprendžiu, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 6 m. (šešeriems metams), bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, kaltinamojo prabūtą jam paskyrus kardomąją priemonę suėmimą šioje byloje ir bausmės dalį, atliktą pagal Kauno apygardos teismo 2010-09-30 nuosprendį,- laikotarpius nuo 2009-04-28 iki 2011-05-31, nuo 2011-05-31 iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., 63 str. 9 d.). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento šioje byloje paskirti V. J. kardomąją priemonę suėmimą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 str. 1 d. V. J. išteisinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p.).

A. K.: pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 4 d., 178 str. 2 d. ir skirti bausmę, - laisvės atėmimą 1 m. 6 mėn. (vieneriems metams ir šešiems mėnesiams);

pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 4 d., 302 str. 1 d., ir skirti bausmę, - laisvės atėmimą 6 mėn. (šešiems mėnesiams);

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p. bausmes subendrinti, taikant bausmių apėmimo principą, ir skirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 m. 6 mėn. (vieneriems metams ir šešiems mėnesiams), bausmę atliekant pataisos namuose.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d. bausmę subendrinti su bausme, paskirta Kauno apygardos teismo 2010-09-30 nuosprendžiu, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 m. (penkeriems metams), bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, kaltinamojo prabūtą jam paskyrus kardomąją priemonę suėmimą šioje byloje ir bausmės dalį, atliktą pagal Kauno apygardos teismo 2010-09-30 nuosprendį,- laikotarpius nuo 2009-04-28 iki 2011-05-31, nuo 2011-05-31 iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., 63 str. 9 d.). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento šioje byloje paskirti A. K. kardomąją priemonę suėmimą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 str. 1 d. A. K. išteisinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p.).

Priteisti D. A., a.k (duomenys neskelbtini) iš V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai 9022 litus 50 ct (devynis tūkstančius dvidešimt du litus ir 50 ct).

Daiktinius įrodymus (kompaktinė plokštelė, t. 1., b.l .151; vokas, t. 1., b.l. 12-20), palikti saugoti byloje ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.