- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-11
- Bylos Nr.
- eI3-8209-780/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01637-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Parada“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Parada“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl paskirtos ekonominės sankcijos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė ,,Parada“ (toliau – ir UAB ,,Parada“, įmonė, bendrovė) skundu prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos teisės departamento (toliau – ir Departamentas) Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023-05-26 nutarimą Nr. J30-1201/2023/J02 (toliau – ir Nutarimas) ir įpareigoti skundžiamą Nutarimą priėmusią instituciją iš naujo spręsti dėl pareiškėjos UAB „Parada“ veiksmų įvertinimo. Netenkinus pradinio prašymo, prašo sumažinti UAB „Parada“ paskirtos ekonominės sankcijos dydį iki 500 Eur.
Pareiškėja skunde nesutinka su Nutarime padaryta išvada, kad ji 2022 m. į aplinką išleido didesnį nei 5 m³ per parą gamybinių nuotekų kiekį. Pareiškėjos vertinimu, institucija ne iki galo įsigilino į pateiktus įrodymus, juos vertino selektyviai, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Be to, paskirta ekonominė sankcija, įvertinus pažeidimo pobūdį, lengvinančias aplinkybes yra neproporcingai didelė.
Pareiškėja pažymėjo, jog bylos medžiagoje esantys duomenys nesuteikia pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėja 2022 m. į gamtinę aplinką per parą vidutiniškai išleisdavo 6,54 m³ gamybinių nuotekų. Pareiškėja pažymi, jog išvados dėl gamybinių nuotekų kiekio buvo padarytos įvertinus pareiškėjos eksploatuojamo vandens skaitiklio ETKD Nr. ZR10015759926 duomenis, tačiau vandens skaitiklis fiksuoja visą sunaudojamą vandenį, t. y. tiek teikiant plovimo paslaugas, tiek vandenį naudojant kitoms, ne su plovimu, susijusioms reikmėms. Kadangi vandens skaitiklyje informacija, susijusi su vandens panaudojimo tikslu, nėra detalizuojama, susidarė situacija kai Nutarime užfiksuotas išleistas nuotekų kiekis iš tikrųjų yra visas pareiškėjos apskaitytas vanduo. Atsakinga institucija nenagrinėjo, ar vandens skaitiklyje užfiksuotas sunaudoto vandens kiekis yra prilyginamas išleisto į gamtinę aplinką gamybinių nuotekų kiekiui. Pareiškėjos vertinimu jos nuotekų kiekis turėtų būti apskaičiuojamas pagal jos nuplautų sunkvežimių kiekį, kuris yra preliminarus. Pareiškėjos vertinimu ji 2022 m. į gamtinę aplinką išleido 1744,512 m³ nuotekų arba 4,92 m³ per parą. Kitą vandens kiekį pareiškėja sunaudodavo pievos laistymui, vilkikų vairuotojų kanistrų užpildymui. Be to, dalį atliekų (8,66 m³) pareiškėja perdavė jas tvarkančiai įmonei UAB „GVT LT“.
Pareiškėjos įsitikinimu ji 2022 metais neviršijo per parą leistino kiekio gamybinių nuotekų, kuris yra leidžiamas neturint leidimo išleisti į gamtinę aplinką, todėl Nutarimu nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėja padarė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 55 str. 3 d. numatytą pažeidimą.
Pareiškėja taip pat pažymėjo, jog dalis vandens buvo sunaudotas kanistrų užpildymui. Likusio vandens kiekio pareiškėjos vertinimu nėra įmanoma susekti. Pažymi, jog sunkvežimių plovykloje vanduo yra pastoviai naudojamas. Pareiškėja nefiksavo kur ir kaip kiekvienas kubas vandens buvo panaudotas negamybiniais tikslais, todėl pareiškėja neturi galimybių pateikti likusio vandens panaudoto negamybiniais tikslais detalizacijos, tačiau ji gali nustatyti, kiek vandens buvo sunaudota gamybiniais tikslais – sunkvežimių plovimui.
Pareiškėjos įsitikinimu aplinkybę ar jai yra reikalingas leidimas, ar ne, ji galėjo įvertinti tik praėjus kalendoriniams metams. Tol, kol nepraėjo metai, pareiškėja neturėjo pareigos kreiptis dėl leidimo gavimo. Jos įsitikinimu priešingas situacijos vertinimas, prieštarautų įstatyme įtvirtintai metinio nuotekų išleidimo apskaičiavimo tvarkai. Be to, pareiškėjai yra sudėtinga apskaičiuoti kiek sunkvežimių ji nuplaus kalendoriniais metais. Ne pirmus metus pareiškėja fiksuoja veiklos nuostolį, tad tik praėjus metams ji objektyviai gali įvertinti koks buvo sunkvežimių srautas.
Pareiškėja pažymi, jog jai anksčiau ekonominė sankcija už analogišką pažeidimą nebuvo skirta bei jokia žala gamtai nebuvo padaryta, todėl mano, jog pareiškėjai turėtų būti skirta mažesnė nei minimali ekonominė sankcija. Nors pareiškėjai skirta minimali ekonominė sankcija, teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes gali skirti mažesnę baudą. Pareiškėja prašo teismo atsižvelgti, jog ji netrukdė atsakingai institucijai vykdyti tyrimo, jį padėjo vykdyti, geranoriškai bendradarbiavo, teikė informaciją, anksčiau nėra gavusi sankcijos, pažeidimas nesukėlė neigiamų pasekmių, žalos aplinkai. Pareiškėja prašo atkreipti dėmesį, jog lyginant su jos gaunamu pelnu, žemutinė sankcijos riba yra per griežta pareiškėjai, nes per paskutinius du metus ji fiksuoja nuostolį. Pareiškėja ėmėsi atitinkamų priemonių, kad ateityje išvengtų analogiškos situacijos – įsidiegia antrą skaitiklį, kuris bus skirtas fiksuoti tik gamybines nuotekas. Todėl netenkinus jos skundo dėl Nutarimo panaikinimo, prašo teismo jai paskirtą sankcijos dydį sumažinti iki 500 Eur sumos.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjos skundą dėl Nutarimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą, dalyje dėl baudos sumažinimo spręsti teismo nuožiūra. Pažymi, kad taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 1 priedo I specialiosios dalies „Kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia specialiosios leidimo dalies nuotekų tvarkymui ir išleidimui“ 1 punkto 1.1 papunktyje nurodyta, kad leidimo specialiosios dalies nuotekų tvarkymui ir išleidimui reikia tuomet, kai išleidžiama (planuojama išleisti) į gamtinę aplinką (paviršinius vandens telkinius, filtravimo įrenginius, tręšimo laukus ir kt.) 5 m³ per parą ir daugiau buitinių, gamybinių ir kt. (išskyrus paviršines) nuotekų (apskaičiuojama dalijant per metus išleidžiamą ar numatomą išleisti nuotekų kiekį iš išleidimo dienų skaičiaus). Tačiau pareiškėja skunde nurodo, kad gamybinių nuotekų 2022 m. išleido 1744,512 k m³ (4,92 m³ per parą), ir jokiais paskaičiavimais nepagrindžia likusio sunaudoto vandens kiekio. Tai, kad buvo laistoma pieva ir vairuotojai prisipildavo vandens į kanistrus nepaneigia bylos duomenimis nustatyto fakto, kad 2022 m. per parą į gamtinę aplinką buvo išleidžiama 5 m³ ir daugiau buitinių, gamybinių ir kt. (išskyrus paviršines) nuotekų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ir pagal pačios pareiškėjos paskaičiavimus pateikti gamybinių nuotekų išleisti kiekiai per parą yra tik per 0,08 m³ nuo ribos, kai pagal taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles privaloma ūkinę veiklą vykdyti pagal taršos leidimą. Pareiškėjos paskaičiavimai yra ne iš pirminių šaltinių, o išvestiniai. Pareiškėja atskiro nuotekų išleidimo skaitliuko neturi, kad galėtų tiksliai pagrįsti išleistų nuotekų skaičių, todėl bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės negali būti nuginčytos pareiškėjos pateiktais duomenimis.
Atsakovas pažymi, kad taršos leidimas reikalingas tuomet, kai išleidžiama (planuojama išleisti) 5 m³ ir daugiau nuotekų. Atsižvelgiant į konkretų teisinį reglamentavimą nagrinėjamu atveju pareiškėja, veikdama kaip bonus pater familias (apdairus ir atidus asmuo), privalėjo iš anksto pasirūpinti ir, vadovaudamasi jau esama savo įmonės ilgamete praktika, numatyti, suplanuoti išleidžiamų nuotekų kiekį. Be to Departamento patikrinimas buvo vykdomas tik 2023 m. balandžio mėn., taigi įmonė turėjo pakankamai laiko bent jau pradėti procedūrą taršos leidimui gauti.
Dėl pareiškėjos prašymo skirti mažesnę nei minimali sankcija atsakovas pažymi, jog aplinkybė, kad pareiškėja anksčiau nebuvo bausta už analogišką pažeidimą nepaneigia pažeidimo, numatyto AAĮ 55 str. 3 d., už kurį pareiškėja nubausta, padarymo. Žalos klausimas šioje byloje nebuvo sprendžiamas ir nėra ginčo dalykas, todėl argumentai dėl žalos padarymo ar nepadarymo atmestini kaip neturintys įrodomosios reikšmės. Atsakovas pažymi, kad įvertinus lengvinančias aplinkybes pareiškėjai ir buvo skirta minimali sankcija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje keliamas ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023-05-26 nutarimo Nr. J30-1201/2023/J02, kurio pagrindu buvo konstatuotas UAB „Parada“ AAĮ 55 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas ir paskirta 5 000 Eur sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos faktinės aplinkybės
Byloje nustatyta, jog UAB „Parada“ Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos 2023-05-26 nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J30-1201/2023/J02“ nubausta 5 000 Eur bauda, nes įmonė vykdė veiklą, neturėdama taršos leidimo ir tokiu būdu padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje.
Iš 2023-04-25 Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų protokolo Nr. J30-1201/2023 (toliau – ir Protokolas) matyti, jog atlikęs planinį patikrinimą vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius G. T. konstatavo, jog UAB „Parada“ 2022 m. transporto priemonių techninės priežiūros (transporto priemonių plovykla) veiklos metu išleido į gamtinę aplinką (Sasnos upelį) vidutiniškai 6,54 m³ per parą gamybinių nuotekų neturint nustatyta tvarka išduoto taršos leidimo. Patikrinimo akte konstatuota, jog 2022 m. įmonė į gamtinę aplinką viso išleido 2 315 m³ gamybinių nuotekų. Šios išvados buvo prieita įvertinus įmonės eksploatuojamo vandens skaitiklio ETKD Nr. ZR10015759926 duomenis.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu buvo įsirengusi vieną vandens skaitiklį, jame esanti informacija, susijusi su vandens panaudojimo tikslu, nebuvo detalizuojama.
Dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo
Pareiškėja, ginčydama Nutarimą siekia paneigti jame konstatuotą aplinkybę, kad jos 2022 m. visas apskaitytas vandens kiekis pagrįstai užfiksuotas kaip išleistas nuotekų kiekis. Pareiškėja siekia įrodyti, kad jos skaitliuke apskaitytas vandens kiekis buvo naudojamas ne tik sunkvežimių plovimui, bet ir kitais tikslais, dėl to turi būti pripažinta, kad ji išleisdavo mažiau nei 5 m³ per parą nuotekų, atitinkamai neturėdama leidimo ji pažeidimo nepadarė.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas arba pagal teisės aktus toks įrenginys turi būti įregistruotas, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. Dl-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 2.10 punktu nustatyta, kad šių taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus atitinkantiems įrenginiams, kurių eksploatavimui iki 2014 m. balandžio 15 d. nereikėjo turėti pagal 2002 m. TIPK taisykles išduoto T1PK leidimo, taršos leidimas turi būti gautas iki 2014 m. lapkričio 1 d. taisyklėse nustatyta tvarka.
Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), atitinkantį vieną ar kelis šių taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą. Šie kriterijai nustatyti šių Taisyklių 1 priedo 1.1 papunktyje: išleidžiama (planuojama išleisti) į gamtinę aplinką (paviršinius vandens telkinius, filtravimo įrenginius, tręšimo laukus ir kt.) 5 m³ per parą ir daugiau buitinių, gamybinių ir kt. (išskyrus paviršines) nuotekų (apskaičiuojama dalijant per metus išleidžiamą ar numatomą išleisti nuotekų kiekį iš išleidimo dienų skaičiaus).
Pareiškėja teigia, jog atlikusi paskaičiavimus nustatė, kad 2022 m. sunkvežimiams plauti sunaudojo 1 740,032 m³ vandens ir tokiu būdu į gamtinę aplinką išleido 1740,032 m³ gamybinių nuotekų. Pažymi, kad ji 2022 m. iš viso aptarnavo 3 884 automobilius.
Atsakovas, atlikęs pareiškėjos pateiktų duomenų lyginamąją analize, nustatė, jog pateikti duomenys nesutampa – suvestinėse pagal mėnesius nurodyta 10 vnt. automobilių daugiau (iš viso 3894 automobiliai) nei galutiniame nuotekų apskaičiavimo akte, kur nurodyti per metus aptarnauti 3884 automobiliai. Atsakovas Nutarime nurodė savo abejojimą pareiškėjos duomenų patikimumu.
Dėl pareiškėjos teiginio, tol, kol nepraėjo metai, pareiškėja neturėjo pareigos kreiptis dėl leidimo gavimo, nes nežinojo, kiek nuotekų išleis, teismas pažymi, jog iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. Dl-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ matyti, kad vykdydamas ūkinę veiklą ūkio subjektas privalo numatyti ir tinkamai įvertinti tos veiklos poveikį aplinkai ne post factum, kaip teigia pareiškėja, o prieš pradėdamas veiklą. Taisyklių 12 punktas numato, kad veiklos vykdytojas leidimą naujam įrenginiui (jo daliai, keliems įrenginiams ar jų dalims) eksploatuoti privalo gauti iki įrenginio veikimo (eksploatavimo) pradžios. Ši taisyklių nuostata įgyvendina ir atkartoja Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą, kad fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti.
Nurodytas teisinis reguliavimas paneigia pareiškėjos argumentus, kad taršos leidimo poreikį ji galėjo išsiaiškinti tik pasibaigus metams, kai žinos aptarnautų vilkikų skaičių. Veiklos vykdytojas, geriausiai žinodamas ir įvertindamas veiklos mastą, tendencijas ir pan., privalo iš anksto imtis visų įmanomų priemonių, savo veiklai tinkamai organizuoti ir padėsiančių išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Teismas pažymi, kad pareiškėja veikia ne pirmus metus, taigi ji turėjo ankstesnių metų duomenis bei patirties, jog galėtų iš anksto įvertinti visas aplinkybes, prognozuoti galima veiklos intensyvumą, imtis reikiamų priemonių ir užkirsti kelią galimam pažeidimui. Tačiau dėl pačios savo aplaidžių veiksmų ji nesiėmė atitinkamų veiksmų, kad to išvengtų.
Dėl nuotekų kiekio apskaičiavimo teismas pažymi, kad pareiškėjos pateikti duomenys ir paskaičiavimai yra netikslūs, paremti ne faktiniais apskaitos duomenimis, o pareiškėjos prielaidomis, todėl teismas nagrinėdamas bylą jais nesivadovauja. Pareiškėja pati pripažįsta, kad buitinių, gamybinių ir kt. (išskyrus paviršines) nuotekų apskaitos 2022 m. nevykdė ir pateikti tikslius duomenis apie konkretų vandens suvartotą kiekį pagal skirtingą paskirtį negali. Tuo tarpu Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Nuotekų tvarkymo reglamentas) 7.3 punktas numato, kad paviršinės nuotekos turi būti surenkamos, valomos, apskaitomos ir vykdoma jų užterštumo kontrolė atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų. Todėl pažeisdama Nuotekų tvarkymo reglamentą ir nevesdama atskiros buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų apskaitos pareiškėja negali tikėtis išvengti atsakomybės dėl to, kad objektyviais faktinės apskaitos duomenimis negalima atskirti jos sunaudoto vandens kiekių skirtingoms reikmėms (žolės laistymui, kanistrų pildymui, vilkikų plovimui).
Be to, pareiškėja savo skaičiavimuose akcentuoja tik vandens kiekį, sunaudotą vilkikų plovimui, t. y. gamybines nuotekas, tačiau Taisyklių 1 priedo 1.1 papunktyje leidimo reikalaujama kai išleidžiama (planuojama išleisti) į gamtinę aplinką (paviršinius vandens telkinius, filtravimo įrenginius, tręšimo laukus ir kt.) 5 m³ per parą ir daugiau ne tik gamybinių, bet ir buitinių bei ir kitų (išskyrus paviršines) nuotekų. Pareiškėjos nurodomas vandens naudojimas teritorijoje apželdintai žolei laistyti priskirtinas prie buitinių nuotekų, nes Nuotekų tvarkymo reglamento 5.28 punktas numato, kad kitos šiame įsakyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, o pastarojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad buitinės nuotekos – nuotekos, kurios susidaro namų ūkyje naudojant vandenį buitiniams poreikiams; prie buitinių nuotekų priskiriamos ir nuotekos, susidarančios naudojant vandenį įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų buitiniams poreikiams, jeigu jos surenkamos ir išleidžiamos atskirai nuo kitų objekte susidarančių nuotekų. Todėl buitinės nuotekos taip pat įskaičiuojamos į nuotekas, kurioms reikia leidimo kai viršijamas 5 m³ per parą kiekis.
Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti protokole ir patikrinimo akte užfiksuotais duomenimis apie pareiškėjos per parą išleidžiamą į gamtinę aplinką (paviršinius vandens telkinius, filtravimo įrenginius, tręšimo laukus ir kt.) daugiau kaip 5 m³ kiekį buitinių, gamybinių ir kt. (išskyrus paviršines) nuotekų, nes pareiškėjas, objektyvių duomenų, išskyrus savo prielaidas, apie mažesnį nuotekų kiekį nepateikė nei atsakovui, nei teismui. Skundžiamas Nutarimas priimtas vadovaujantis faktiniais duomenimis (protokolu ir patikrinimo aktu), kurie pareiškėjos nebuvo paneigti, todėl nenustačius jokių aplinkybių, suponuojančių Nutarimo neteisėtumą ar nepagrįstumą, pareiškėjos skundas dėl Nutarimo panaikinimo yra atmetamas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Dėl sankcijos dydžio
Pareiškėja prašo palikus galioti Nutarimą jai skirtą baudą sumažinti iki 500 Eur. Pažymi, jog jai anksčiau ekonominė sankcija už analogišką pažeidimą nebuvo skirta bei jokia žala gamtai nebuvo padaryta, todėl mano, jog jai turėtų būti skirta mažesnė nei minimali ekonominė sankcija. Pareiškėja prašo teismo atsižvelgti į tai, jog ji netrukdė atsakingai institucijai vykdyti tyrimo, padėjo vykdyti tyrimą, geranoriškai bendradarbiavo, teikė informaciją, anksčiau nėra gavusi sankcijos, pažeidimas nesukėlė neigiamų pasekmių, žalos aplinkai ir pan. Pareiškėja prašo atkreipti dėmesį, jog lyginant su jos gaunamu pelnu, žemutinė sankcijos riba yra per griežta pareiškėjai, nes per paskutinius du metus ji fiksuoja nuostolį. Be to, pareiškėja ėmėsi atitinkamų priemonių, kad ateityje išvengtų analogiškos situacijos – įsidiegia antrą skaitiklį, kuris bus skirtas fiksuoti tik gamybines nuotekas.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai minimali sankcija buvo skirta atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes ir bendradarbiavimo siekį, dėl sankcijos mažinimo prašo spręsti teismo nuožiūra.
AAĮ 52 straipsnis nustato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mąstą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant dar didesnio atsakomybės individualizavimo kiekvieno konkretaus pažeidimo atveju, pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnį skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjančiam teismui, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, yra numatyta galimybė skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-13-520/2023; 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1796-492/2021).
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio nuostatą, ekonominė sankcija gali būti švelninama (skiriama mažesnė nei įstatymo nustatyta minimali bauda) tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos taikymas konkrečiam juridiniam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-13-520/2023; 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-117-502/2021).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdį, jos požiūrį į pažeidimą ir elgesį po pažeidimo nustatymo (pareiškėja įrengė skaitliuką konkrečiai nuotekų apskaitai), atsižvelgdamas į įmonės finansinę padėtį (iš įmonės pelno nuostolio ataskaitos matyti, kad 2022 m. įmonė veikė nuostolingai), daro išvadą, kad ginčo atveju yra pagrindas paskirti švelnesnę, nei numatyta AAĮ 55 straipsnio 3 dalyje, baudą.
Byloje nenustatyta jokių pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra duomenų, kad pareiškėja anksčiau būtų padariusi kokių nors pažeidimų, nėra duomenų, kad dėl padaryto teisės pažeidimo būtų kilusių itin žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms. Pareiškėja nesiekė nuslėpti didesnių nuotekų kiekio, tai patvirtina jos bendradarbiavimas teikiant duomenis atsakovei atliekamo tyrimo metu. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, jog pažeidimas padarytas nedaug viršijus normą, kas pagrindžia pareiškėjos galimą apsirikimą prognozuojant sekančius veiklos metus ir galimą nuotekų išleidimo kiekį.
Nustatyta, jog nuo pat teisės aktų pažeidimo paaiškėjimo pareiškėja bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais ir siekė pažeidimą pašalinti (įsirengė skaitliuką ir nuotekų kiekį tiksliai apskaito). Tokios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja ne tik suprato padaryto pažeidimo esmę, pavojingumą, ne tik padėjo jį atskleisti, bet ir stengiasi ištaisyti savo veiklos trūkumus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja suprato savo neteisėtų veiksmų pavojingumą, padarė reikiamas išvadas, kad tolesnė jos veikla atitiktų įstatymų reikalavimus, todėl teismas pripažįsta, kad pats pažeidimų nustatymo faktas ir jų pasekmių šalinimo efektas jau yra padaręs pareiškėjai didelį poveikį, prevenciškai atgrasant nuo naujų panašių pažeidimų ateityje.
Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas šiuo konkrečiu atvejus yra tokio pavojingumo laipsnio, kuris nereikalauja minimalaus įstatyme numatytos baudos dydžio taikymo tam, kad pareiškėja būtų nubausta teisingai ir proporcingai teisės pažeidimui. Be to, ekonominė sankcija pritaikyta esant tokiai pareiškėjos finansinei būklei kai dėl objektyvių priežasčių net ir minimalios baudos neigiamas efektas įmonės veiklai turi žymiai sunkesnį poveikį nei būtų įprastomis verslo sąlygomis. Pareiškėjos pateikta 2022 m. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad 2022 m. įmonė patyrė 786 Eur nuostolį, o ankstesniais metais 3 549 Eur nuostolį. Tai reiškia, kad net ir minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju įmonei, kuri dirba nuostolingai, turės didelį neigiamą poveikį. Todėl ši aplinkybės yra reikšminga vertinant minimalios baudos proporcingumą padarytam pareiškėjos pažeidimui, nes paskyrus nors ir minimalią, tačiau net 5 000 Eur baudą, pareiškėjai tai būtų reikšminga suma, galinti trikdyti įmonės veiklą neproporcingai padaryto pažeidimo pavojingumui.
Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, aukščiau paminėtas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, daro išvadą, kad paskirtos ekonominės sankcijos dydis nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti šiuo atveju pakanka mažesnio dydžio baudos, nei AAĮ 55 straipsnio 3 dalyje numatytas minimalus baudos dydis, todėl paskirta bauda mažintina.
Nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teismas įvertina tai, kad pažeidimas buvo padarytas, todėl jis negali likti neįvertinti finansine sankcija, nes bauda turi daryti ne tik baudžiamąjį, bet ir atgrasantį bei užkardomąjį poveikį, tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pakankama ir pagrįsta, padarytą teisės pažeidimą atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė yra 1 000 Eur dydžio bauda, todėl skundžiamu Nutarimu pareiškėjai paskirta 5 000 Eur galutinė bauda mažintina iki 1 000 Eur baudos. Tenkinti pareiškėjo prašymą skirti tik 500 Eur baudą teismas nemato teisinio pagrindo, nes net dešimt kartų mažesnė bauda už minimalią sankcijoje numatytą baudą jau būtų neproporcingai per švelni.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023-05-26 nutarimu Nr. J30-1201/2023/J02 paskirtą 5 000 Eur baudą UAB „Parada“ pakeisti į 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinį teismą.