Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-07-03 · Administracinė byla Nr. AS-525-456-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-03
Bylos Nr.
AS-525-456-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė, Arūnas Sutkevičius
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Broner“, B. Š., V. M., Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Pareiškėjas
O. I. M., Z. T. Š., J. Š., L. Š., J. M., E. Š.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
Administracinė byla Nr. AS525 – 456/2009Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. liepos 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos primininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Broner“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų O. I. M., Z. T. Š. (Z. T. Š.), J. Š. (J. Š.), L. Š., J. M. ir E. Š. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims B. Š., B. Š., V. M., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Broner“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai O. I. M., J. M., L. Š., J. Š., Z. F. Š., E. Š. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 1-1558 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas). Kartu pateiktas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 20 d. nutartimi patenkino pareiškėjų prašymą ir pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė Sprendimo galiojimą.

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, jog žemės sklypo, į kurį pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises, perleidimas tretiesiems suinteresuotiems asmenims, statybos darbų pradėjimas ginčo žemės sklypuose sąlygotų, kad teismo sprendimo, jeigu juo būtų patenkintas pareiškėjų skundas, įvykdymas taptų negalimas arba reikalautų didelių laiko ir lėšų sąnaudų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 1 d. nutartimi, be kitų sprendimų, netenkino UAB „Broner“ prašymų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo panaikinimo, dėl nuostolių, galimų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Teismas nurodė, jog minėti prašymai buvo pateikti 2009 m. kovo 30 d. teismo posėdyje. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, kuria buvo sprendžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo klausimas, pažymėjo, jog faktinė situacija nėra pasikeitusi, nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. I-491-580/2009. Konstatavo, jog prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo negali būti tenkinamas, nes nėra išnykusios minėtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės. Pabrėžė, jog, nesustabdžius Sprendimo galiojimo, jis realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, gali būti sudėtingas, nes pasikeistų teritorijos statusas iš laisvos į užstatytą, o pareiškėjų reikalavimo teisė dėl detalaus plano nuginčijimo grindžiama būtent tuo, kad pažeista jų teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, t.y. jie siekia atkurti nuosavybės teises teritorijoje, kuri, jų teigimu, turi būti laikoma laisva. Nurodė, jog ABTĮ nenumato galimų nuostolių užtikrinimo galimybės, o administraciniai teismai negali taikyti asmenims turtinių įpareigojimų, kai įstatymas tokių įpareigojimų taikymo nenumato, nes tai prieštarautų administracinės teisės principams. Be to, reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, o ne UAB „Broner“, todėl tik atsakovas galėtų prašyti galimų nuostolių užtikrinimo.

II.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Broner“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutarties dalį, kuria atmestas UAB „Broner prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo ir dėl nuostolių, galimų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, ir išspręsti klausimą iš esmės – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 20 d. nutartimi pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones panaikinti; tuo atveju, jeigu prašymas dėl minėtų priemonių panaikinimo nebūtų patenkintas, prašo pareikalauti, kad visi pareiškėjai pateiktų 967 510,10 Lt UAB „Broner“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, atlyginimo užtikrinimą, solidariai įmokėdami atitinkamą pinigų sumą į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikdami atitinkamo dydžio banko garantiją; teismui to pareikalavus, o pareiškėjams per protingą teismo nustatytą terminą reikalavimo neįvykdžius, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 20 d. nutartimi pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Nurodo, jog dėl taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės UAB „Broner“ kiekvieną dieną patiria nuostolius.

2. Atsižvelgdamas į ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį bei pareiškėjų skundo reikalavimą, pažymi, jog, net ir palankaus teismo sprendimo atveju, reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas sprendimo įvykdymui neturėtų visiškai jokios reikšmės, nes, panaikinus ginčijamą administracinį aktą, jis tiesiog nebesukeltų jokių teisinių pasekmių, todėl teismo sprendimas nereikalautų jokio įvykdymo.

3. Pažymi, jog darbai pagal Sprendimu patvirtintą detalųjį planą pradėti vykdyti, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas.

4. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS11-367/2007; AS15-622/2006; AS16-528/2007; AS5-230/2005 ir kitomis), pabrėžia, jog, sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, galimą jų faktinį realizavimą. Nurodo, remdamasis pareiškėjų skundu ir kita bylos medžiaga, jog pareiškėjų skundas paduotas piktnaudžiaujant jiems įstatymo suteiktomis teisėmis, o jo tikėtinas vienintelis tikslas – reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas. Daro išvadą, jog prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdis ir nurodomas jo faktinis pagrindas nepateisina tokių reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

5. Pažymi, jog per artimiausius metus UAB „Broner“ dėl taikomų reikalavimo užtikrinimo priemonių patirs ne mažiau kaip 967 510,10 Lt nuostolių.

6. Nurodo, jog, remdamasis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugsėjo 22 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-482/2005), kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl nuostolių, galimų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Pabrėžia, kad negalima pozicija, kai bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų procesiniai sprendimai skiriasi, nes tokiu būdu pažeidžiami bendrieji teisės principai.

7. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad nuostolių užtikrinimo galėtų prašyti tik savivaldybė iš esmės pripažino, jog nuostolių užtikrinimas yra galimas. Pabrėžia, jog ABTĮ 71 straipsnis nenumato ribojimo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones platesniam asmenų ratui. Be to, nagrinėjamu atveju pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė adresuota ir tiesiogines pasekmes sukelia ne tik atsakovui, bet ir UAB „Broner“.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Tretysis suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu prašo panaikinti pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones, o, to nepadarius, įpareigoti pareiškėjus pateikti nuostolių, galimų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

Dėl taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikinimo

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2008 m. kovo 20 d. nutartimi patenkino pareiškėjų prašymą ir pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė Sprendimo galiojimą. Skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas paliko galioti pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones. Ginčo Sprendimu patvirtintas sklypų (duomenys neskelbtini) detalusis planas.

Remiantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).

Pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo klausimas jau buvo spręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi (byla Nr. AS63-473/2008), kurioje konstatuota, jog, nesustabdžius ginčijamo Sprendimo galiojimo, toks administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, gali būti sudėtingas. Nurodyta, jog, pradėjus įgyvendinti detaliojo plano sprendinius ir jo pagrindu išdavus statybos leidimus bei pradėjus statybos darbus, neišvengiamai būtų pakeistas suplanuotos teritorijos statusas, nes laisva teritorija taptų užstatyta. Taip pat pažymėta, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribų, kai paaiškės, ar žemės sklypas (duomenys neskelbtini) pagrįstai nepriskirtas rėžinio kaimo teritorijai, išliks galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pabrėžia, jog, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, minėtos aplinkybės nėra išnykusios ir šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu. Apeliantas nurodo, jog darbai ginčo sklype pagal Sprendimu patvirtintą detalųjį planą yra pradėti, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nėra tikslingas. Byloje esantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t. III, b.l. 175 – 186) patvirtina, jog ginčo sklype darbai yra pradėti. Kartu pažymėtina, jog pagal minėtą išrašą ginčo sklype išduoti leidimai tik nugriauti statinius, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nugriovus ginčo sklype esančius statinius minėtų statybos leidimų pagrindu, tačiau pasikeitus faktinėms bylos aplinkybėms, susijusioms su nagrinėjama administracine byla dėl (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribų, išliktų galimybė, pareiškėjams palankaus procesinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje atveju, pripažinti ginčo sklypą ar jo dalį laisvais ir atitinkamai atkurti pareiškėjams nuosavybės teises. Tuo tarpu, pradėjus įgyvendinti Sprendimu patvirtino detaliojo plano sprendinius, t.y. pradėjus statyti naujus statinius, nuosavybės teisių atkūrimas taptų negalimas.

Konstatuotina, jog, panaikinus nagrinėjamoje byloje pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjų padėties, buvusios iki teismo sprendimo priėmimo, atkūrimas būtų sudėtingas arba taptų negalimas ir atitinkamai teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, todėl nėra pagrindo naikinti pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 5 d.), todėl tokia teismo nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismą, pateikiant motyvuotą prašymą panaikinti pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pasikeistų šioje nutartyje nurodytos aplinkybės.

Dėl nuostolių, galimai atsirasiančių dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo

Apeliantas, pateikdamas atskirąjį skundą prašė, nepanaikinus pritaikytų reikalavimų užtrikinimo priemonių, įpareigoti pareiškėjus pateikti galimai dėl tokių priemonių taikymo atsirasiančių nuostolių užtikrinimą.

ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis nustato, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. ABTĮ 71 straipsnio 2 dalis numato, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas ir ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.

Remiantis minėtomis teisės normomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS8-359/2007; AS8-557/2006), pažymėtina, jog ABTĮ nenumato apelianto nurodomos reikalavimo užtikrinimo formos – įpareigojimo pateikti galimų nuostolių užtikrinimą pritaikius vieną iš ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių. Nagrinėjant tokio pobūdžio apelianto reikalavimą, nėra pagrindo remtis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis, reguliuojančiomis analogiškus procesinius teisinius santykius, nes ABTĮ 71 straipsnis, reguliuojantis reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygas bei tvarką, nenurodo, jog šiais atvejais privaloma remtis ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis, o ABTĮ 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad vadovautis Civilinio proceso kodekso normomis galima tik tada, kai ABTĮ jas tiesiogiai nurodo. Todėl apelianto reikalavimas dėl įpareigojimo užtikrinti galimai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo kilsiančių nuostolių atlyginimą atmestinas.

Be to, pakartotinai pabrėžtina, jog administracinių teismų praktiką formuoja būtent Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų taikymas, nagrinėjant administracinius ginčus, galima tik išimtinais atvejais, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti tokias nuostatas. Taip pat nurodytina ir tai, jog, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, galimų nuostolių užtikrinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą gali būti taikomas tik atsakovo naudai (147 str.), tačiau tai nereiškia, jog bylos nagrinėjimo metu nagrinėjant administracines bylas nuostatos dėl nuostolių užtikrinimo apskritai taikytinos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Broner“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius