- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- e2S-740-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14730-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- E. B.
- Ieškovas
- J. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei E. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovės E. B. priešieškinį ieškovui J. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo J. B. (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovei E. B. (toliau – atsakovė) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šiuo metu byla nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka.
Šalies argumentai
2. Ieškovas su patikslintu ieškiniu pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašė iki civilinės bylos išnagrinėjimo nustatyti laikiną atsakovės ir nepilnamečio sūnaus E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, nustatant, kad atsakovė su nepilnamečiu sūnumi E. B. galės matytis ir bendrauti 2 kartus per savaitę po 2 valandas ir tik dalyvaujant ieškovui, apie norimo susitikimo laiką ir vietą suderinusi su ieškovu ne vėliau kaip prieš 2 dienas.
3. Ieškovas prašyme nurodė, kad, reikšdamas pirminį ieškinį, jis prašė teismo nustatyti, jog atsakovė, su nepilnamečiu sūnumi E. B. galės matytis ir bendrauti nevaržomai, norimo susitikimo datą, laiką ir vietą suderinusi su ieškovu ne vėliau kaip prieš 3 dienas, tačiau po to, kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis sūnaus laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, atsakovė pradėjo netinkamai elgtis su sūnumi. Dėl to ieškovas prašo nustatyti detalią atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. B. tvarką. Atsakovė naudoja prieš sūnų E. B. psichologinį smurtą ir juo manipuliuoja. Susitikimų metu ji grasina sūnui, kad jei šis išreikš pageidavimą gyventi su tėvu, ji nusižudys. Po susitikimų sūnus jaučiasi labai blogai, pasakoja, kad jis bijo mamos. Dėl sūnaus psichologinės būsenos ieškovas kreipėsi pagalbos į psichologą, pas kurį šiuo metu lankosi sūnus. Kadangi atsakovės elgesys ir žodžiai kelia grėsmę sūnui, kuris dar yra mažas, todėl reikia vengti bet kokių veiksnių, kurie gali traumuoti sūnų, pažeisti jo psichiką. Ieškovas nenuteikinėja sūnaus prieš atsakovę, priešingai, pasakoja apie ją gražiai, nori, kad šalių skyrybos kuo mažiau paveiktų sūnų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė, jog iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovė turi teisę ir pareigą bendrauti su sūnumi E. B. tokia tvarka: atsakovė su nepilnamečiu sūnumi E. B. galės matytis ir bendrauti 2 kartus per savaitę po 2 valandas ir tik dalyvaujant ieškovui, apie norimo susitikimo laiką ir vietą suderinusi su ieškovu ne vėliau kaip prieš 2 dienas.
5. Teismas nustatė, kad tarp šalių yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, šalių bendravime trūksta bendradarbiavimo, siekio, kad šalių nepilnametis sūnus E. B. bendrautų su abiem tėvais, kad šalys skatintų tokį bendravimą, jį palaikytų. Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašyme dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo nurodė, jog atsakovė prieš sūnų E. B. naudoja psichologinį smurtą, juo manipuliuoja, susitikimų metu grasina sūnui, kad jei šis išreikš pageidavimą gyventi su tėvu, ji nusižudys, todėl sūnus jos bijo, atsakovė nekomentavo šių aplinkybių, dėl jų nepasisakė, jų nepaneigė. Teismas padarė išvadą, kad šalys tarpusavyje geranoriškai, be teismo nutarties, nesusitaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Teismas, įvertinęs šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, nepilnamečio vaiko E. B., Tarnybos nurodytas aplinkybes ir motyvus, manė, kad yra būtina bylos nagrinėjimo metu laikinai sureguliuoti šalių ginčą ir nustatyti motinos ir sūnaus bendravimo tvarką, kad būtų atkurtas, išsaugotas ir toliau puoselėjamas motinos ir sūnaus ryšys. Teismas sprendė, kad šioje proceso stadijoje nėra duomenų, jog atsakovės bendravimas su nepilnamečiu vaiku kenktų jo interesams, todėl tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė ieškovo prašomą laikiną atsakovės ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką. Teismas vertino, jog tokia laikina bendravimo tvarka yra pakankamai intensyvi, protinga ir nepažeidžianti nei nepilnamečio vaiko, nei šalių teisių ir interesų, šiuo metu labiausiai atitiktų vaiko interesus, padėtų atkurti, išlaikyti, stiprinti motinos ir sūnaus emocinį ryšį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį ir nustatyti tokią laikiną atsakovės bendravimo su sūnumi E. B. tvarką: 1) Mokslo metų metu atsakovė bendrauja su sūnumi E. B. kiekvieną savaitgalį, paimdama sūnų šeštadienį 18 val. ir grąžindama sekmadienį 17 val., bei antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 19 val.; 2) Mokslo metų metu per mokyklines atostogas atsakovė pasiima sūnų likus pusei atostogų laiko 11 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 17 val.; 3) Moksleivių vasaros atostogų metu atsakovė pasiima sūnų E. B. kas dvi savaites: birželio mėn. pirmą ir trečią savaitę, liepos mėn. pirmą ir trečią savaitę, rugpjūčio mėn. pirmą ir trečią savaitę; 4) Sūnaus gimtadienį (duomenys neskelbtini), atsakovės gimtadienį (duomenys neskelbtini), sesers I. gimtadienį (duomenys neskelbtini) E. B. pažymi su atsakove; 5) Per šv. Velykų, šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų šventes E. B. bendrauja su atsakove pagal susitarimą su ieškovu po vieną dieną. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis paisoma tik ieškovo norų, kurių tikslas kuo labiau izoliuoti sūnų nuo atsakovės, jos dukros, kad tik sūnus nepakeistų savo noro gyventi su ieškovu. Tam ieškovas pasitelkia melą, nurodydamas, kad atsakovė manipuliuoja sūnumi, sūnus bijo atsakovės, ji grasino sūnui, kad nusižudys. Ieškovas mato, kad po darbo atvykus paimti sūnų, sūnus nenori eiti su ieškovu, jam patinka būti pas atsakovę. Dėl to ieškovas bijo, kad sūnus nepakeistų savo noro.
6.2. Teismas pripažino, kad šioje proceso stadijoje nėra duomenų, kad atsakovės bendravimas su nepilnamečiu vaiku kenktų jo interesams, tačiau priešingai atsakovės ir vaiko interesams nustatė ne maksimalią bendravimo tvarką, o tik 2 kartus per savaitę po 2 val. ir tik dalyvaujant ieškovui. Nustatyta bendravimo tvarka yra šališka, ja siekiama padėti ieškovui, kad sūnus nepakeistų savo noro.
Atsiliepimas
7. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodoma, kad atskirasis skundas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovė, reikšdama atskirąjį skundą, žymiai praleidusi atskirojo skundo padavimo terminą, tik vilkina ir taip jau užsitęsusį bylos nagrinėjimą. Užsitęsęs bylos nagrinėjimas labai kenkia nepilnamečio vaiko interesams. Atsakovė, reikšdama nepagrįstą atskirąjį skundą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
8. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatė laikiną nepilnamečio vaiko E. B. gyvenamąją vietą su ieškovu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, iš atsakovės priteisė laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Laikina atsakovės bendravimo su sūnumi E. B. tvarka nebuvo nustatyta.
12. Ieškovas pirmosios instancijos teismui padavė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką. Šis ieškovo prašymas buvo patenkintas, pirmosios instancijos teismui nurodžius, kad yra būtina bylos nagrinėjimo metu laikinai sureguliuoti šalių ginčą ir nustatyti motinos ir sūnaus bendravimo tvarką, kad būtų atkurtas, išsaugotas ir toliau puoselėjamas motinos ir sūnaus ryšys, ieškovo prašoma nustatyti laikina atsakovės bendravimo su sūnumi tvarka yra pakankamai intensyvi, protinga, nepažeidžianti nei nepilnamečio vaiko, nei šalių teisių ir interesų. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirąjį skundą argumentuodama tuo, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis paisoma tik ieškovo norų, ieškovas siekia kuo labiau izoliuoti sūnų nuo atsakovės, kad šalių sūnus nepakeistų savo noro gyventi su ieškovu, ieškovas meluoja dėl netinkamo atsakovės elgesio šalių nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nustačius, jog nėra duomenų, kad atsakovės bendravimas su nepilnamečiu vaiku kenktų jo interesams, nepagrįstai apribotas atsakovės bendravimas su sūnumi.
13. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimai dėl nuolatinės šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su juo tvarkos patvirtinimo bus išspręsti teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymu šiuo atveju siekiama išspręsti tik klausimą dėl laikinos vaiko bendravimo su vienu iš tėvų – atsakove – tvarkos patvirtinimo. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog būtina bylos nagrinėjimo metu laikinai sureguliuoti šalių ginčą ir nustatyti motinos ir vaiko bendravimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, teismas vadovavosi tik ieškovo nurodytais melagingais teiginiais. Atsakovė nepateikė įrodymų ieškovo teiginiams paneigti, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jų vertinti kaip melagingų. Byloje esanti atsakovės, kaip darbuotojos, charakteristika negali paneigti tarp jos ir šalių nepilnamečio vaiko kylančių bendravimo problemų. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina Tarnybos 2018 m. lapkričio 26 d. vaiko nuomonės, norų ir pažiūrų išklausymas, kuriame nurodyta, kad šalių nepilnametis vaikas išreiškė norą gyventi su ieškovu, nors, kaip teigia atsakovė, ieškovas su sūnumi iki 2018 m. lapkričio 17 d. gyveno su atsakove viename bute, po nurodytos datos šalių nepilnametis sūnus kiekvieną dieną po pamokų nuo 13 val. iki 18 val. būna pas atsakovę. Kadangi šalių nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su ieškovu, spręstina, kad jis, o ne atsakovė geriausiai žino vaiko norus ir poreikius. Atsakovė atskirajame skunde neigia šalių nepilnamečio vaiko baimę bendrauti su ja, tačiau kartu nepateikia jokių duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie šalių nepilnamečio vaiko norą bendrauti su atsakove. Esant abejonėms dėl atsakovės bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tinkamumo, nėra pagrindo pripažinti nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovo prašoma nustatyti laikina atsakovės bendravimo šalių nepilnamečiu vaiku tvarka yra pakankamai intensyvi, protinga, nepažeidžianti nei nepilnamečio vaiko, nei šalių teisių ir interesų. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskirojo skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog šioje proceso stadijoje nėra duomenų, kad atsakovės bendravimas su nepilnamečiu vaiku kenktų jo interesams, prieštarauja nustatytai laikinai atsakovės bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkai, tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankama tenkinti atsakovės atskirąjį skundą ir nustatyti jos prašomą bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką, tuo labiau, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui neteikė tokio prašymo (CPK 312, 338 straipsniai).
16. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu pripažįsta atskirojo skundą argumentą dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Šis argumentas yra abstraktaus pobūdžio, atsakovė nenurodo faktų ir nepateikia įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti tokią išvadą. Aplinkybė, kad teismas patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo šališkumą. Vienokia ar kitokia teismo išvada, padaryta įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese, nepalanki ar nepriimtina kuriai nors iš bylos šalių, pati savaime nepatvirtina teismo suinteresuotumo priešingos šalies naudai, tuo labiau, kad įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę įvertinti įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 straipsnis).
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.