Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) Likviduojamos dėl bankroto KB KU „Nacionalinė kredito unija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3503-1050/2021 pagal ieškovo likviduojamos dėl bankroto KB KU „Nacionalinė kredito unija“ ieškinį atsakovams UAB „Verslo konsultantai“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartimi ieškovui buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi buvo paskirtas atsakovas UAB „Verslo konsultantai“ (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-3260-781/2013, dabartinis Nr. B2-333-392/2021). Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi nutarta atstatydinti nemokumo administratorių UAB „Verslo konsultantai“ iš ieškovo administratoriaus pareigų ir paskirtas naujas nemokumo administratorius L. T. Už dokumentų archyvavimo, valdymo, tvarkymo paslaugas pagal ieškovo ieškinyje nurodomas PVM sąskaitas-faktūras, išrašytas laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. kovo 30 d., ieškovas su atsakovu atsiskaitė.

16. Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigia, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad nors atsakovas nesuteikė dokumentų archyvavimo, valdymo, tvarkymo paslaugų ieškovui, tačiau išrašė ieškovui sąskaitas už tariamai suteiktas paslaugas ir ieškovas šias išrašytas sąskaitas apmokėjo.

Dėl nemokumo administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“ civilinės atsakomybės

17. Ieškovas įrodinėjo, jog ieškovas neturėjo pagrindo mokėti atsakovui už archyvavimo paslaugas, kurios faktiškai ieškovui nebuvo suteiktos. Ieškovo teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas, tvarkydamas bylas, nesilaikė Juridinių asmenų dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių 15, 16 ir 17 punktų reikalavimų, nes bylų dokumentai nebuvo segami chronologine tvarka, taip pat nėra duomenų, kad buvo pasirinktas kitas sisteminimo būdas, nerengiami bylų apyrašai, bylų lapai nenumeruojami, neįforminami bylų antraštiniai lapai, nėra bylų baigiamųjų įrašų. Nėra aišku nei tai, kokia sistema vadovaujantis dokumentai į segtuvus ir aplankus susegti, nei tai, ar tai visi ieškovo dokumentai, ar dokumentų bylos yra užbaigtos, kokie dokumentai galimai buvo sunaikinti. Ieškovo teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, nors nesuteikė archyvavimo paslaugų, išrašė ieškovui sąskaitas už tariamai suteiktas paslaugas. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovui padaryta 37.632,45 EUR dydžio žala. Taip pat tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuoja priežastinis ryšys, t. y. atsakovas veikė nesąžiningai ir išrašinėjo ieškovui sąskaitas už paslaugas, kurių realiai nesuteikė. Jei nebūtų atsakovas išrašinėjęs sąskaitų už tariamai suteiktas paslaugas, būtų elgęsis sąžiningai, ieškovas sąskaitų nebūtų apmokėjęs ir nebūtų patyręs nuostolių. Nustačius nemokumo administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama. Ieškovo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patirtą žalą solidariai privalo atlyginti ir atsakovo civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas atsakovų neteisėtus veiksmus kildina dėl 2013 - 2018 metais atsakovo UAB „Verslo konsultantai“, kaip ieškovo KB KU „Nacionalinė kredito unija“ nemokumo administratoriaus (ne) atliktų paslaugų. Nepaisant to, kad ieškovo teigimu nurodomi atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė iki 2018 metų, ieškovas savo reikalavimą atlyginti žalą iš esmės vadovaujasi tik 2019 m. gruodžio 5 d. Dokumentų inventorizavimo aktu bei 2020 m. gruodžio 2 d. antstolio Tomo Ubarto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose pateiktos tik fotografijos, kuriose atsispindi, kaip ir kokia tvarka dokumentai buvo sudėlioti, tačiau nėra pateikta detalesnė informacija. Taigi apelianto įvardijamos tariamai nesuteiktų paslaugų aplinkybės nėra konstatuotos. Naujam nemokumo administratoriui perduoti dokumentai buvo likviduojamos dėl bankroto KB KU „Nacionalinės kredito unija“ bankroto procese sudaryti dokumentai, o ne tiek dokumentai ir ne tokios apimties, kuriuos bankroto proceso pradžios metu atsakovas perėmė iš buvusių apelianto vadovų. Akivaizdu, kad minėti įrodymai (informacija užfiksuota praėjus ilgam laikui po to, kai atsakovas nebeatlikto nemokumo administratoriaus pareigų), nėra pakankami pagrįsti žalos ieškovui faktą, t. y. faktą, kad ieškovo dokumentų archyvavimo, tvarkymo paslaugos buvo apskritai neatliktos ar jos buvo atliktos netinkamai (CPK 178 straipsnis). Be kita ko, klausimai dėl dokumentų archyvavimo, valdymo, tvarkymo, buvo jau ne kartą spręsti ir išspręsti tiek KB KU „Nacionalinė kredito unija“ kreditorių susirinkimuose, tiek teismų sprendimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-06-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-961-381/2018). Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėjęs klausimą dėl išlaidų, faktiškai patirtų apelianto dokumentų valdymo paslaugai pirkti, be kita ko, konstatavo, jog ta aplinkybė, kad šią paslaugą teikė pats atsakovas kaip nemokumo administratorius, nereiškia, kad ši paslauga nebuvo būtina bankroto procese ar nebuvo realiai suteikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-06-07 nutarties 65 punktas).

20. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas UAB „Verslo konsultantai“ ieškovo KB KU „Nacionalinė kredito unija“ nemokumo administratoriumi buvo gana ilgą laiką, t. y. nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2019 lapkričio 14 d. ir ginčijamas dokumentų tvarkymo paslaugas atliko nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. kovo 30 d. Be to, ieškovas buvo finansų įstaiga (Finansų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), kuri turėjo pakankamą didelį klientų skaičių, lyginant su kitais juridiniais asmenimis, dėl to buvo būtina toliau tvarkyti tiek paskolų portfelius, tiek kitus susijusius didelės apimties dokumentus, todėl visiškai akivaizdu, jog esant byloje pateiktiems duomenims, jog įmonės kreditoriai nuolat tikrindavo nemokumo administratoriaus faktiškai atliktas paslaugas, domėjosi proceso eiga, o administratorius siųsdavo ataskaitas, ieškovo teiginiai, kad per pakankamai ilgą laikotarpį atsakovas, kaip kredito unijos nemokumo administratorius, apskritai neatliko ginčijamų paslaugų neatitinka tikrovės. Kaip jau minėta, klausimai dėl dokumentų archyvavimo, valdymo, tvarkymo, buvo jau ne kartą spręsti ir išspręsti tiek KB KU „Nacionalinė kredito unija“ kreditorių susirinkimuose, tiek teismų nutartimis.

21. Pasisakydamas dėl nemokumo administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygų, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nemokumo administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015).

22. Nemokumo administratoriaus civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Nemokumo administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, t. y. įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, turi bankroto administratorius (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016, 12 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-823/2021).

23. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovų argumentams, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. neįrodė, kad atsakovas neteikė jokių dokumentų archyvavimo, tvarkymo paslaugų. Todėl ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nesant neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė negalima ir pirmosios instancijos teismas dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisakė.

24. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovas neįrodė atsakovo kaip buvusio įmonės nemokumo administratoriaus neteisėtų veiksmų.

25. Nors apeliantas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad byloje nėra pateikta iš esmės jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad paslaugos buvo suteiktos, pažymėtina, jog tokio pobūdžio bylose (nutarties 22 punktas), neteisėtus veiksmus, šiuo atveju aplinkybę, kad atsakovas nesuteikė dokumentų valdymo paslaugos, turėjo įrodyti būtent apeliantas (ieškovas), o ne atsakovai, kaip kad nurodome apeliaciniame skunde (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

26. Nesutiktina ir su kitais apelianto argumentais, jog nesant jokių atsakovų pateiktų įrodymų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesiremti ieškovo įrodymais. Pirmiausia, teisėjų kolegija pastebi, kad priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas vertino ieškovo pateiktus įrodymus (ginčijamo sprendimo 14 punktas). Tačiau, kadangi pateikti įrodymai negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti ieškovo nurodamas ieškinio aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų (paslaugų nesuteikimo aplinkybių), t. y. neįrodė, kad atsakovas neteikė jokių dokumentų archyvavimo, tvarkymo paslaugų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veisimų, dėl to atitinkamai neįrodė ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos ir priežastinio ryšio, todėl nėra pagrindo spręsti dėl civilinės atsakomybės nemokumo administratoriui UAB „Verslo konsultantai“ taikymo.

27. Kitokio byloje nustatytų aplinkybių vertinimo nelemia ir apelianto nurodyta aplinkybė, kad tiek ieškovo kreditorių susirinkimas, tiek ir ginčus dėl kreditorių susirinkimo sprendimo priėmę teismai rėmėsi paties atsakovo (kaip buvusio ieškovo bankroto administratoriaus) teikta informacija, tačiau faktiškai netikrino, ar archyvavimo paslaugos buvo suteiktos ir, jeigu taip, kaip jos buvo teikiamos – realų paslaugų suteikimą turėjo užtikrinti būtent pats atsakovas kaip nemokumo administratorius. Nurodyta informacija pirmiausia vertintina kreditorių susirinkamuose išlaidų tvirtinimo kontekste, tačiau pati savaime nepagrindžia atsakovo neteisėtų veiksmų, juo labiau kad apeliantas neįrodinėja, jog kreditorių susirinkimas, kuriame spręsta dėl išlaidų ir su jomis susijusių klausimų yra neteisėtas ar yra neteisėti dėl šių išlaidų priimti teismų procesiniai sprendimai. Be kita ko, apeliantas nepateikia jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų, t. y. klaidinančios, tikrovės neatitinkančios kreditorių susirinkimui siųstos medžiagos ir pan. Apeliantas nenurodo, kokia neteisinga informacija remdamiesi kreditoriai ir teismai tvirtino faktiškai patirtas išlaidas (CPK 178 straipsnis).

28. Apeliantas, be kita ko, itin akcentuoja atitinkamų teisės aktų nesilaikymą, tvarkant ieškovo dokumentaciją (dokumentų valdymo, archyvavimo ir tvarkymo paslaugas). Teisėjų kolegija pastebi, kad kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje sprendžiant ginčą dėl nuostolių atlyginimo, pagal byloje pateiktus įrodymus, kurie sudaryti praėjus ilgam laikui po to, kai atsakovas buvo atstatydintas iš nemokumo administratoriaus pareigų, nepakanka konstatuoti nurodytų teisės aktų reikalavimų (nesi)laikymąsi, atliekant dokumentų valdymo, archyvavimo ir tvarkymo paslaugas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas į teismą kreipėsi į teismą tik 2020 m. gruodžio 7 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams po to, kai atsakovas UAB „Verslo konsultantai“ buvo atstatydintas iš ieškovo nemokumo administratoriaus pareigų, ir atsakovo neteisėtus veiksmus įrodinėjo išimtinai ieškovo iniciatyva surinktais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, jog iš 2020 m. gruodžio 2 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir jų priedų (fotonuotraukų) galima tik matyti, jog dokumentų segtuvai bei aplankalai sudėti į dideles kartonines dėžes (41 dėžė), tačiau išsamesnė informacija nepateikta (Ieškinio priedas Nr. 15). 2019 m. gruodžio 5 d. Dokumentų inventorizavimo akte, kurį pasirašė tik dabartinis ieškovo nemokumo administratorius Laimonas Tamošaitis ir kviestinis asmuo, nurodyta tik tai, kad perduoti dokumentai nesuarchyvuoti, nesusegti į archyvines bylas (Ieškinio priedas Nr. 14). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant jokių kitų duomenų, ieškovo pateikti minėti įrodymai nepatvirtina ir nepaneigia, jog ieškovo buvęs nemokumo administratorius neatliko ar netinkamai atliko atitinkamų ginčijamų dokumentų valdymo, archyvavimo ir tvarkymo paslaugų.

29. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad esamoje situacijoje nėra pagrindo pripažinti atsakovo UAB „Verslo konsultantai“ veiksmus (neveikimą) neteisėtais. Be to, ieškovas nepagrindė ir kitų nemokumo administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygų, įskaitant žalos faktą ir dydį, nes neįtikinama tai, kad atsakovas per penkerių metų laikotarpį visiškai nesuteikė jokių ginčijamų paslaugų, kurių atlikimą nuolat kontroliavo kreditoriai ir dėl kurių atitinkama dalimi yra priimti net teismų procesiniai sprendimai.

30. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto pateikti argumentai nepagrindžia nei atsakovą atlikus veiksmus, kurie prieštarautų teisės aktams, nei nevykdžius ar netinkamai vykdžius pareigas, kurių pagrindą sudaro teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai.

Dėl nemokumo administratoriaus draudiko atsakomybės

31. Apelianto įsitikinimu, ieškovo dėl neteisėtų atsakovo UAB „Verslo konsultantai“ veiksmų patirtą žalą solidariai privalo atlyginti ir atsakovo civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas – atsakovas AAS „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

32. CK 6.254 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinės atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Draudimo įstatymo 107 straipsnyje.

33. ĮBĮ (redakcija galiojusi nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 11 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad bankroto administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą draudžiama privalomuoju draudimu.

34. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sąlygos yra apibrėžtos ĮBĮ, Taisyklėse ir draudimo sutartimi, sudaryta draudiko ir bankroto administratoriaus. Skirtingai nuo savanoriškojo civilinės atsakomybės draudimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties šalys turi mažai laisvės nustatyti privalomojo draudimo sutarties sąlygas; šios sąlygos paprastai apibrėžiamos teisės aktu.

35. ĮBĮ 11 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, padarytą žalą. Pagal šio straipsnio 17 dalį draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, ir reikalavimo, kuris atitinka administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse nustatytas sąlygas, atlyginti žalą pateikimas.

36. Kadangi nemokumo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankroto procedūras, padarytą žalą, o nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, kad atsakovas UAB „Verslo konsultantai“ atliko neteisėtus veiksmus, vadinasi apelianto argumentai, jog už ieškovo tariamą žalą yra atsakingas ir nemokumo administratoriaus civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas AAS „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje, yra nepagrįsti, dėl to atmestini.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

37. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo tvarką ir rėmėsi civilinėje byloje išimtinai atsakovo paaiškinimais.

38. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie). Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020 40 punktą). Taigi įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

39. Nors apeliantė (ieškovė) teigia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, rėmėsi civilinėje byloje išimtinai atsakovo paaiškinimais, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde neatskleidžiama, kokie atsakovo paaiškinimai klaidingi, kuo teismo įvardytas paaiškinimų turinys, apelianto vertinimu, skiriasi ir pan. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde išdėstyti deklaratyvūs teiginiai nesudaro pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas atliko netinkamą įrodymų vertinimą.

40. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Kiti šalių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

42. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

43. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovai turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą.

44. Atsakovas UAB „Verslo konsultantai“ prašė priteisti iš ieškovo 1.950,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia priteisti iš apelianto likviduojamos dėl bankroto KB KU „Nacionalinė kredito unija“ atsakovui UAB „Verslo konsultantai“ 1.950,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

45. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

46. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto likviduojamos dėl bankroto KB KU „Nacionalinė kredito unija“ atsakovui UAB „Verslo konsultantai“ 1.950,00 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt eurų 00 ct ) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.