- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-02-07
- Bylos Nr.
- A6.-28-961/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01518-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Pažeidėjas
- D. K.
- Kategorijos
- 7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) buvęs vadovas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – Bendrovė), Bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie nemokios Bendrovės finansinę padėtį ir didėjančius finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau ir – VMI) bei kitiems kreditoriams, nesant galimybei atsiskaityti su šia ir kitais kreditoriais, vėliausiai nuo 2022 m. gruodžio 1 d. privalėjo inicijuoti Bendrovės nemokumo procesą, tačiau to nepadarė, neįvykdydamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos nemokaus juridinio asmens vadovo pareigos inicijuoti nemokumo procesą, kai juridinis asmuo yra nemokus. Tuo pažeidė kreditorės VMI interesus.
Šiais savo veiksmais D. K. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu Bendrovėje nieko nebelikę. Bankroto administratorius pardavė viską, kas įmanoma. Situacija tokia, kad gavo išvaržą, todėl sustojo bet kokia jo fizinė veikla. Kito darbuotojo rasti nepavyko. Kad įmonė galėtų veikti, buvo prisiėmęs daug skolų. Kai pablogėjo sveikata, pretenzijas reiškė ir VMI, ir Sodra, ir kreditoriai vienu metu. Bandė jiems aiškinti situaciją, bet niekas nesiklausė. Bandė gelbėtis visais būdais, atsiskaitinėti su tiekėjais, kiek galėjo. Įmonė turėjo paskolą su jo asmeniniu laidavimu. Bet rinka visai sustojo. Bankrutuoja net didieji čiužinių gamintojai, nekalbant jau apie mažuosius. Jis buvo paskelbęs nemokumą. Dar skolinosi pinigų iš Paysera ir kažkiek tvarkėsi. 2022 m. ėmė 18 000 Eur asmeninę paskolą gelbėti įmonę. Bet nebepavyko susitvarkyti su skolomis, sumos tiesiog jau buvo per didelės. Jis asmeninius pinigus nešė į įmonę. Pats asmeniškai turi nemažai paskolų. Turi apie 60 000 Eur skolų. Neturi net pinigų mokėti baudai. Sunki finansinė situacija įmonėje vilkosi dar nuo praeitos krizės. Atsiskaitydavo su vienais kreditoriais, atsirasdavo kiti. Nebesuvaldė situacijos su kreditoriais, o mokesčių tiesiog nebepatempė. Paskutiniais mėnesiais net nebemokėjo sau algos. Veiklą vykdė švariai, neslėpdamas pajamų, su sąskaitomis. Gailisi dėl nusižengimo. Gavo gerą pamoką. Prašo smarkiai nebausti, bando stotis ant kojų. Kiekvienas euras dabar yra svarbus.
VMI pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 22). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, byla nagrinėta VMI atstovui nedalyvaujant.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad VMI yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. gruodžio 11 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 22 017,09 Eur.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos susidarymo laikotarpis nuo 2022 m. birželio mėn. Bendrovės vadovu nuo 2010 m. vasario 22 d. paskirtas D. K.
Vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis VMI nuo 2022 m. birželio mėn. vykdė mokestinės nepriemokos išieškojimą. Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko.
Siekdama išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI atliko eilę išieškojimo veiksmų: 2022 m. birželio 20 d., 2022 m. rugpjūčio 1 d., 2022 m. rugpjūčio 31 d., 2022 m. rugsėjo 22 d., 2022 m. lapkričio 23 d., 2022 m. gruodžio 1 d., 2023 m. sausio 5 d., 2023 m. vasario 6 d., 2023 m. kovo 2 d. priėmė nurodymus nurašyti mokestines nepriemokas iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2022 m. liepos 20 d., 2022 m. rugpjūčio 19 d., 2022 m. rugsėjo 13 d., 2022 m. lapkričio 14 d., 2022 m. gruodžio 14 d., 2023 m. sausio 16 d., 2023 m. vasario 13 d., 2023 m. kovo 13 d. priėmė sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.
Šalies argumentai
VMI 2023 m. birželio 29 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), nemokumo (bankroto) bylą. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 21 d.
Šalies argumentai
Bendrovės vadovas galėjo suvokti, kokia yra reali Bendrovės finansinė padėtis, atitinkamai Bendrovės vadovui ne vėliau kaip 2022 m. birželio 20 d. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos.
Vilniaus apygardos teismas, 2023 m. rugpjūčio 10 d. iškeldamas Bendrovei bankroto bylą, nustatė, kad paskutinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas balansas yra 2021 m. balandžio 30 d., t. y. bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės už 2021-2022 metus, taigi ji nevykdo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų. Iš šios aplinkybės galima daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo veiklos arba susiduria su didelėmis finansinėmis problemomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 30 d. balanse viso įmonės turto vertė nurodyta 100 910 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 169 457 Eur. Taigi, jau balanso sudarymo metu įmonės įsipareigojimai viršijo įmonės turimo turto vertę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos susidarymo laikotarpis nuo 2022 m. birželio mėn. Mokestinės nepriemokos VMI išieškoti nepavyko.
Iš nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad 1) stabiliai veikiančiai įmonei 21 789,80 Eur dydžio mokestinė nepriemoka apskritai nesusidarytų; 2) susidarius tokio dydžio nepriemokai ir VMI raginant ją susimokėti, atsakingas ir rūpestingas asmuo dėtų visas pastangas susitarti su VMI dėl skolos išdėstymo, tačiau šiuo atveju to padaryta nebuvo iki VMI kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dienos; 3) iš veikiančios (pajamas gaunančias) ir turinčios turto įmonės tokio dydžio skolą VMI būtų turėjusi galimybę išieškoti priverstine tvarka.
VĮ „Registrų centras“ duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruoto nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis abiem UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms transporto priemonėms dalyvavimas viešajame eisme yra uždraustas, todėl tikėtina, kad jos yra menkavertės.
Bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas, tai irgi leidžia daryti išvadą, kad Bendrovė nevykdo veiklos ir negauna pajamų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes laiku negali vykdyti turtinių prievolių VMI naudai.
VMI vertinimu, žinodamas, kad Bendrovė nesumoka mokesčių, ir gavęs pirmąjį VMI nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, D. K. turėjo susipažinti su valdomos Bendrovės finansine būkle ir jau žinoti, kad Bendrovė iš esmės nemoki, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Bendrovė jau ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui Bendrovei ir VMI interesų pažeidimui Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei (b. l. 2-4).
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnio 2 dalis numato, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą, 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas (t. y. imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti ir vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui).
VMI, įvertinusi surinktus duomenis apie Bendrovės turtinę padėtį ir įsipareigojimus, atsižvelgdama į tai, kad Bendrovė vėliausiai nuo 2022 m. birželio 20 d. nesugeba atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyksta, Bendrovė jokio realaus registruotino turto neturi, išskyrus du automobilius, kurių dalyvavimas eisme draudžiamas, Bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės už 2021-2022 metus, taigi nevykdo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų, Bendrovėje nuo 2022 m. lapkričio 18 d. nedirba nė vienas darbuotojas (viešai skelbiamais duomenimis), taigi Bendrovė jokios ūkinės veiklos akivaizdžiai nebevykdo, pagrįstai padarė išvadą, kad Bendrovė nebegali vykdyti turtinių prievolių VMI, ir pati kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo.
Juridinių asmenų registro duomenimis, D. K. Bendrovės vadovo pareigas ėjo nuo 2010 m. vasario 22 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Jam, kaip Bendrovės vadovui, neabejotinai buvo žinoma jos finansinė situacija ir finansinių įsipareigojimų dydžiai. Bendrovė akivaizdžiai nebuvo pajėgi sumokėti mokestinės nepriemokos. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, kuria tenkintas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, konstatuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes laiku negali vykdyti turtinių prievolių VMI naudai. Bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas, bendrovė nevykdo veiklos ir negauna pajamų.
Pažymėtina, kad Bendrovės vadovas nepasinaudojo galimybe stabdyti nemokumo procedūrą ikiteisminėje stadijoje, bankroto byloje jis nebandė įrodinėti Bendrovės gyvybingumo, galimybių atkurti Bendrovės mokumą, atsiskaityti su kreditoriais, neskundė teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad VMI ir Vilniaus apygardos teismo vertinimas, kad Bendrovė 2023 m. buvo nebemoki ir nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, atitinka objektyvią tikrovę. Šito teismo posėdyje neneigė ir pats D. K.
Teisminio nagrinėjimo metu D. K. pateikė dokumentus, kad 2022 m. jam buvo diagnozuota stuburo išvarža, dėl kurios jis nebegalėjo fiziškai dirbti, 2023 m. kovo 18 d. paskolos sutartį, kuria jis kaip fizinis asmuo pasiskolino 18 000 Eur, kuriuos, jo teigimu, panaudojo Bendrovei gelbėti. Teismui nėra pagrindo netikėti, kad jis 2022 m. ėmėsi veiksmų išlaikyti Bendrovės veiklos tęstinumą, atsiskaityti su kreditoriais, atkurti įmonės mokumą, tačiau akivaizdu, kad jam nepavyko ir vėliausiai nuo 2022 m. galo (lapkričio mėnesio) Bendrovė nebevykdė jokios veiklos, neturėjo jokių darbuotojų, nepaisant to, pareiškimas dėl nemokumo procedūros nebuvo teikiamas iki pat 2023 metų rugpjūčio. Teismui nepateikta duomenų, kad šiuo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų turėjęs nedarbingumą. Teismas taip pat pažymi, kad administracinė atsakomybė D. K. taikoma ne dėl to, kad jo vadovaujama įmonė subankrutavo, o dėl to, kad jis nepateisinamai ilgai jau po to, kai įmonė 2023 m. galutinai tapo nemoki, neatliko JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje numatytų įmonės vadovo pareigų.
Teismo vertinimu, Bendrovės vadovui mažiausiai pusmetį iki bankroto bylos iškėlimo buvo visiškai aišku, kad atsiskaityti su kreditoriais nebepavyks, Bendrovė yra nemoki ir atkurti jos mokumo neįmanoma. Teismas pažymi ir tai, jog jei būtų buvę realių lūkesčių atkurti mokumą, rūpestingas Bendrovės vadovas su mokesčių administratoriumi būtų derėjęsis dėl mokestinių prievolių atidėjimo, mokėjimo išdėstymo ir pan. Jokių panašių veiksmų iki bankroto bylos iškėlimo imtasi nebuvo.
Bankroto byloje bendrovė taip pat nebeįrodinėjo, jog yra pajėgi sugeneruoti pajamas ir atkurti mokumą. Šių aplinkybių pagrindu Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad yra įstatyminis pagrindas atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis). 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi bankroto byloje yra patvirtintas Bendrovės kreditorių sąrašas, kurių finansinių reikalavimai Bendrovei siekia 97 976,98 Eur.
D. K., žinodamas, kad Bendrovė nemoka įsiskolinimo biudžetui, privalėjo atsakingai įvertinti valdomos ir vadovaujamos Bendrovės finansinę būklę, o Bendrovės nemokumas jį, kaip vadovą, įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti, o tokių sprendimų nesant ar jiems nepasiteisinus, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nepasiteisinus sprendimams atkurti įmonės mokumą (ko neneigia ir pats D. K.) ir nelikus galimybių atsiskaityti su kreditore VMI, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui D. K. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, bet jis neatliko įstatymuose nustatytų privalomų veiksmų ir savo neveikimu vengė nemokios Bendrovės bankroto inicijavimo.
Tačiau nors VMI traktavo, kad pareiga inicijuoti Bendrovės nemokumo procesą vadovui atsirado nuo 2022 m. birželio 20 d., kai buvo pateiktas pirmasis nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką, tačiau iš D. K. pateiktų duomenų matyti, kad jis dar 2022 m. kovo 18 d. ėmė paskolą, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2023 m. kovo 18 d. , taigi buvo tikimasi, kad Bendrovė vykdys veiklą ir generuos jam pajamas. Teismo vertinimu, Bendrovės nemokumas tapo visiškai aiškus nuo momento, kai joje nebeliko darbuotojų ir nutrūko jos veikla. O tai viešai skelbiamais duomenimis įvyko maždaug 2022 m. lapkričio mėnesį. Atitinkamai teismas koreguoja kaltinimą, kad vėliausiai nuo 2022 m. gruodžio 1 d. D. K. privalėjo inicijuoti Bendrovės nemokumo procesą.
Tokiu būdu bylos medžiaga patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. K., žinodamas apie nemokios Bendrovės finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus VMI, nesant galimybės atsiskaityti su šia ir kitais kreditoriais, privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo vėliausiai nuo 2022 m. gruodžio 1 d., to nepadarė, neįvykdydamas JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos nemokaus juridinio asmens vadovo pareigos inicijuoti nemokumo procesą, kai juridinis asmuo yra nemokus. Tuo pažeidė kreditorės VMI interesus.
Šis D. K. neveikimas kvalifikuotinas kaip ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas. D. K. padarytas nusižengimas yra trunkamasis, jo pradžia skaičiuojama nuo 2022 m. gruodžio 1 d., o daromą pažeidimą nutraukė tik kreditorės VMI veiksmai, kai ji pati inicijavo bankroto bylos iškėlimą Bendrovei. Todėl padaryto nusižengimo pabaiga laikytina 2023 m. birželio 29 d. ir nuo šios datos skaičiuotina nagrinėjamo nusižengimo senatis.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į D. K. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
D. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis gailisi dėl nusižengimo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, anksčiau už šios rūšies nusižengimus jis nebaustas. Atsižvelgiant, kad jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už šios rūšies administracinio nusižengimo padarymą, laikytina, kad teisės pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias D. K. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, proceso metu pateiktus paaiškinimus, kad Bendrovę vadovas mėgino gelbėti savo asmeninėmis lėšomis, asmeniškai laidavo už Bendrovės vardu 2016 m. imtą paskolą, kuri Bendrovei bankrutavus yra priteista iš jo, atitinkamai šiai dienai turi didelių finansinių įsipareigojimų, tuo metu jo galimybės dirbti ir užsidirbti kurį laiką buvo apribotos dėl 2022 m. diagnozuotos stuburo išvaržos, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, teismas daro išvadą, kad net ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir D. K. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą, negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda – 500 Eur baudą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirti jam administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke AB Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-28-961/2024.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.