- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- I-6263-394/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01154-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- P. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis suinteresuotas asmuo byloje advokatė D. L. – M.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. D. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu (1-6 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad yra kalinamas Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje, registruojamo turto turi tik vienintelį būstą, darbinėmis pajamomis nėra aprūpintas, viso kalinimo metu jo pajamos buvo tik socialinės pašalpos ir priteisiami žalų atlyginimai, per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių nėra gavęs jokių pajamų. Kadangi jo turtas ir pajamos yra žemiau skurdo ribos, jis turi teisę į valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, kuri jam anksčiau buvo teikiama kitose bylose. Regionų apygardos administraciniame teisme iškėlė administracinę bylą Nr. I-2755-289/2019, kurioje ginčijo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos veiksmus, reikalaujant iš jo komunalinių mokesčių, nors jis jau 9 metus yra įkalintas ir Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje negyvena. Kadangi neturi teisinio išsilavinimo, 2018 m. gruodžio 28 d. skundo surašymui ir atstovavimui byloje paprašė skirti jam antrinę teisinę pagalbą. Atsakovo atstovas VGTPT Šiaulių skyrius administracinę procedūrą vilkino, prašydamas suteikti papildomus duomenis, susijusius su bylos nagrinėjimu, galiausiai, grubiai pažeidęs Viešojo administravimo įstatyme nustatytą 20 dienų terminą, 2019 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-3653-2278 nusprendė teikti jam valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje ir skyrė advokatę D. L. – M. Tačiau susisiekus su paskirta advokate pastaroji pasipiktino, kad jis yra įkalinimo įstaigoje ir neturės galimybės atvykti į advokatės kontorą. Esant tokioms aplinkybėms 2019 m. balandžio 12 d. buvo priverstas kreiptis į VGTPT Šiaulių skyrių prašydamas pakeisti jam skirtą advokatę kita, kadangi paskirtoji de facto atsisakė teikti teisines paslaugas. Dėl atsakovo atstovo administracinės procedūros vilkinimo ir skirtosios advokatės atsisakymo teikti teisines paslaugas dėl skundo surašymo buvo priverstas kreiptis į trečiuosius asmenis ir administracinė byla Nr. I-2755-289/2019 teisme buvo iškelta. 2019 m. balandžio 16 d. atsakovo atstovas jį raštu informavo, kad 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 2.5 (NTP-2)-18-N-3653-5789 antrinė teisinė pagalba jam yra nutraukta. Dėl tokio sprendimo priėmimo pareiškėjas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, administracinėje byloje Nr. I-2755-289/2019 buvo paliktas be teisinės pagalbos, kas grubiai pažeidžia absoliučią pareiškėjo teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Jo teisės į antrinę teisinę pagalbą pažeidimo pagrindu nurodyti advokatės D. L. – M. 2019 m. kovo 13 d. išvada ir 2019 m. balandžio 2 d. pranešimas. Pareiškėjo teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, todėl atsakovo atstovo pozicija, neva įstatymas suteikia tarnybai teisę atsisakyti teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, yra kliedesiai. Tiesioginė Tarnybos pareiga yra teisinės pagalbos teikimas, o pasirinkimo ją teikti ar neteikti Tarnyba neturi, įstatyme nėra numatytas imperatyvus draudimas teikti teisinę pagalbą esant tam tikroms aplinkybėms, o tik suteikiama pasirinkimo teisė, todėl priimdama sprendimą Tarnyba privalo elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Taigi VGTPT privalėjo atsižvelgti ne tik į piliečio pateiktą pajamų deklaraciją, atspindinčią piliečio galimybes pačia samdytis advokatą, ar tokių galimybių nebuvimą, bet ir į Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintą absoliučią piliečio teisę. Todėl įvertinant absoliučios piliečio teisės pažeidimo motyvų nebuvimą, skundžiamas VTTPT sprendimas laikytinas CK 6.246 straipsnyje įtvirtintos bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, CK 6.263 straipsnyje įtvirtintos pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, pažeidimu, įvykdytu sąmoningos (tiesioginės) tyčios kaltės forma, kas sudaro valstybės deliktinės atsakomybės pagrindą. Neteisėta atsakovės atstovo veika pasireiškė pirmiausia tuo, kad VGTPT vilkino sprendimo priėmimą, reikalaudama su byla nesusijusių duomenų ir taip pažeisdama Viešojo administravimo įstatyme nustatytus terminus, be to, priėmė sprendimą nutraukti jam antrinės teisinės pagalbos teikimą, nors jai buvo žinoma, kad samdyti advokato savo lėšomis jis neturi galimybės. Žala padaryta jo absoliučių konstitucinių ir žmogaus teisių kreiptis į teismą, teisės į efektyvią teisinės gynybos priemonę pažeidimu. Buvo priverstas kreiptis į trečiuosius asmenis, kad būtų padėta surašyti skundą, savo valstybėje pasijuto visiškai beteisiu, negalinčiu gauti net elementarios teisinės pagalbos, suprato, kad iš jo tyčiojamasi, taigi jam padarytos neturtinės žalos faktas yra akivaizdus. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra tiesioginis ir akivaizdus, akivaizdūs faktai įrodinėjimo nereikalauja. Pareiškėjo subjektyviu vertinimu, atsižvelgiant į pažeistų teisių konstitucinį reikšmingumą, esant esminiams žmogaus teisių pažeidimams, neturtinė žala neturėtų būti vertinama mažesne kaip 100 000 Eur suma.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Tarnyba) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime (18-21 b. l.) nurodė, kad 2018 m. gruodžio 28 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą, kuriame pareiškėjas nurodė, jog antrinė teisinė pagalba jam reikalinga civilinėje arba administracinėje byloje dėl to, kad jam nuo 2018-01-01 Šiaulių rajono savivaldybė reikalauja sumokėti mokesčius už komunalines paslaugas, jis to nesutinka daryti, siekia kreiptis į teismą dėl neteisėtai reikalaujamo mokesčio panaikinimo, išreikalauto mokesčio grąžinimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Tarnyba, siekdama įvertinti pareiškėjo prašymo pagrįstumą ir nustatyti, ar pateiktame prašyme nėra pagrindų, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama, 2019 m. sausio 3 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama pašalinti prašymo trūkumus: pateikti reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, nurodyti, už kokį laikotarpį pareiškėjas pageidauja susigrąžinti mokesčius ir už kokias komunalines paslaugas, nurodyti padarytą realios žalos dydį bei pateikti pagrindžiančius dokumentus, nurodyti, ar pareiškėjas ginčą bandė spręsti taikiai bei pateikti rašytinio kreipimosi į instituciją ir gauto raštu atsakymo kopijas. 2019 m. sausio 18 d. Tarnyba iš pareiškėjo gavo papildomą informaciją, tačiau Tarnybos prašytų dokumentų pareiškėjas nepateikė. 2019 m. sausio 23 d. raštu Tarnyba pakartotinai kreipėsi į pareiškėją ir paprašė pateikti papildomus dokumentus, kurie buvo gauti 2019 m. vasario 4 d. 2019 m. vasario 7 d. sprendimu Tarnyba suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl nepagrįsto reikalavimo sumokėti už komunalines paslaugas ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirta advokatė D. L. – M. Gavusi iš advokatės išvadą ir ją pagrindžiančius dokumentus Tarnyba 2019 m. balandžio 4 d. priėmė sprendimą nutraukti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą dėl bylos neperspektyvumo. Tarnyba, priimdama sprendimus, vadovaujasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, kurio 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi, jeigu nėra galimybės tokio sprendimo priimti iš karto, sprendimas civilinėse ir administracinėse bylose priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir Įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Tarnybos 2019 m. vasario 7 d. sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą buvo priimtas per dvi darbo dienas nuo visų reikiamų dokumentų gavimo, o Tarnybos 2019 m. balandžio 4 d. sprendimas nutraukti teisinės pagalbos teikimą – per vieną darbo dieną nuo visų reikiamų dokumentų gavimo. Tarnyba nevilkino pareiškėjo pateiktų prašymų nagrinėjimo ir nepažeidė laikotarpio, per kurį privalo išnagrinėti antrinės teisinės pagalbos siekiančių asmenų prašymus. Įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas pagrindas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, kai atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Atstovavimo byloje perspektyvumas yra vertinamojo pobūdžio, šį vertinimą Tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti reikšmingų faktinių aplinkybių kontekste. Informacija apie atstovavimo neperspektyvumą paprastai gaunama iš advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba, gavusi advokato išvadą, nustatė, kad Šiaulių rajone vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skaičiuojama vadovaujantis Vietinės rinkliavos nuostatais bei taisyklėmis, kurie numatė dvinarę vietinės rinkliavos sistemą, susidedančią iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios dalių, pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai, nepriklausomai nuo to, ar iš jų surenkamos komunalinės atliekos ar ne, o kintamąją dedamąją moka nekilnojamųjų turto objektų savininkai, iš kurių turto objekto paimamos komunalinės atliekos, asmuo gali būti atleidžiamas tik nuo kintamosios dedamosios įmokos, jeigu jis yra suimtas arba atlieka laisvės atėmimo bausmę. Šiaulių rajono savivaldybės administracija informavo pareiškėją, kad už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2018-12-31 jis yra atleistas nuo rinkliavos kintamosios mokesčio dalies ir jam priskaičiuota tik pastovioji dedamoji dalis, kurią privalo mokėti visi nekilnojamojo turto savininkai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas siekia skųsti teisės aktuose įtvirtintą privalomąją dedamosios dalies įmoką, atleisti nuo kurios nenumato galiojantys teisės aktai, antrinės teisinės pagalbos teikimas tokioje byloje būtų neperspektyvus ir neefektyvus, todėl Tarnyba antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui nutraukė pagrįstai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo advokatė D. L. – M. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad jos išvada dėl bylos perspektyvumo yra tik rekomendacinio pobūdžio ir tai nėra privalomas pagrindas Tarnybai nutraukti antrinę teisinę pagalbą. Advokatas privalo parnešti tarnybai, jei mano, kad byla neperspektyvi, ką advokatė, ištyrusi teisinį reglamentavimą, šiuo atveju ir padarė. Mano, kad į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukta nepagrįstai, nes advokatas negali būti šaukiamas kaip liudytojas ar teikti paaiškinimus dėl aplinkybių, kurias sužinojo eidamas savo profesines pareigas. Teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui nutrauktas 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo pagrindu, jo apskundimo terminas yra 1 mėnuo nuo gavimo, pareiškėjo skundas teismui pateiktas 2019 m. birželio 10 d., tačiau nepateikta jokių įrodymų apie tai, kada buvo gautas šis sprendimas, todėl laikytina, kad praleisti terminai skundui paduoti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo P. D. skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis kildina iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų, priimant sprendimą teikti jam antrinę teisinę pagalbą ir priėmus sprendimą ją nutraukti.
ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis).
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, viešoji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas yra suformavęs teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, kad, sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į atsakovų profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.
Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su antrinės teisinės pagalbos teikimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų.
Antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – Įstatymas, ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019-01-01 iki 2019-07-27), kurio 18 straipsnyje numatyta, kad asmuo, norintis gauti antrinę teisinę pagalbą pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius ir jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus, Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras (18 str. 1 dalis). Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti iš karto, šis sprendimas civilinėse, administracinėse ir administracinių nusižengimų bylose priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, Įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui ir advokatui. Jeigu pareiškėjas nepateikė visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą gavimo dienos praneša pareiškėjui apie būtinybę per tarnybos nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti trūkstamus dokumentus. Jeigu pagal prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą pateiktą informaciją sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, turi būti priimtas skubiai, tarnyba gali nustatyti trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą trūkstamiems dokumentams pateikti.
Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiškėjas prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – VGTPT) užpildė 2018 m. gruodžio 17 d., šis jo prašymas paštu iš Kybartų PN buvo išsiųstas 2018 m. gruodžio 19 d. (22-26, 30 b. l.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriuje šis jo prašymas buvo gautas 2018 m. gruodžio 28 d. (22 b. l.). Prašyme pareiškėjas nurodė, kad pageidauja kreiptis į teismą „dėl neteisėtai išreikalautų komunalinių mokesčių grąžinimo bei neturtinės žalos atlyginimo, teisinė pagalba reikalinga surašant ieškinį bei atstovaujant teisme“. Prie prašymo pareiškėjas pridėjo tik turto ir pajamų deklaraciją (27-29 b. l.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2019 m. sausio 3 d. raštu paprašė pareiškėjo patikslinti prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, nurodant kokias įmokas už komunalines paslaugas pareiškėjas siekia susigrąžinti, kokia padaryta žala ir pateikti reikalavimą pagrindžiančius dokumentus (31-32 b. l.). 2019 m. sausio 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriuje gautas pareiškėjo prašymo papildymas, kuriame jis nurodė, kad prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą, nes neturi teisinio išsilavinimo ir negali paruošti dokumentų civiliniam ieškiniui paduoti, visus dokumentus turi, tačiau originalų išsiųsti negali, o už kopijas iš jo reikalaujama sumokėti, visus dokumentus pateiks advokatui (33 b. l.). 2019 m. sausio 23 d. VGTPT Šiaulių skyrius pareiškėjui išsiuntė raštą, kuriuo pakartotinai paprašė patikslinti prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ir papildomus dokumentus, rekomendavo pareiškėjui pasinaudoti pirmine teisine pagalba savivaldybės vykdomojoje institucijoje (34-35 b. l.). 2019 m. vasario 4 d. VGTPT Šiaulių skyriuje gautas pareiškėjo prašymo patikslinimas, prie kurio pareiškėjas pridėjo tarnybos prašomus dokumentus, t. y. Regionų apygardos administracinio teismo nutartis, kuriomis pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti teismui pateikto skundo trūkumus administracinėje byloje Nr. I-2755-289/2019, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos raštą pareiškėjui dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Šiaulių rajone (36-43 b. l.). 2019 m. vasario 7 d. VGTPT Šiaulių skyrius nusprendė teikti pareiškėjui P. D. antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl nepagrįsto Šiaulių rajono savivaldybės administracijos reikalavimo mokėti už komunalines paslaugas bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme, ir paskyrė advokatę D. L. – M. (44-45 b. l.).
Taigi VGTPT Šiaulių skyrius pareiškėjo prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą gavo 2018 m. gruodžio 28 d., 2019 m. sausio 3 d. (t. y. trečią darbo dieną po prašymo gavimo) raštu papildomai informacijai ir dokumentams pateikti nustatė pareiškėjui 30 dienų terminą nuo rašto išsiuntimo dienos. Pareiškėjas prašymo papildymą Tarnybai pateikė 2019 m. sausio 18 d. Kadangi pareiškėjas nepateikė papildomų dokumentų ir Tarnyba neturėjo galimybės įvertinti prašymo pagrįstumo, pareiškėjui 2019 m. sausio 23 d. raštu (per tris darbo dienas) buvo nustatytas naujas 14 dienų terminas. Prašymo pagrįstumui įvertinti reikalingus dokumentus Tarnyba gavo 2019 m. vasario 4 d. ir jau 2019 m. vasario 7 d., t. y. per 3 darbo dienas, priėmė sprendimą teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pažeidė Įstatyme numatytą 5 darbo dienų nuo dokumentų gavimo dienos terminą sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, kad vilkino sprendimo priėmimą ir konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus.
Pareiškėjas nurodo, kad neturtinė žala jam padaryta ir neteisėtu 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu nutraukti jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dėl tokio sprendimo priėmimo jis, neturėdamas teisinio išsilavinimo, administracinėje byloje Nr. I-2755-289/2019 buvo paliktas be teisinės pagalbos, kas grubiai pažeidžia absoliučią jo teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
Žemesnės instancijos teismas
Antrinės teisinės pagalbos nutraukimą reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnis, kurio 1 dalies 8 punkte numatyta, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, yra ne kartą pasisakęs, kad atstovavimo byloje perspektyvumas VGTPĮ taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio, šį vertinimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą, informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas šis vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs, tai paprastai būna advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, pranešimai (VGTPĮ 23 str. 2 d.), taip pat teismų priimti procesiniai sprendimai, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimai ir kt. Antrinės teisinės pagalbos teikimas, remiantis VGTP įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, gali būti nutrauktas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas). Kartu pažymėta, kad sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbą turi būti pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir motyvuotas taip, kad antrinės teisinės pagalbos netekusiam asmeniui būtų aiškios teisinės pagalbos nutraukimo priežastys, o ginčui persikėlus į teismą (jei asmuo nesutinka su sprendimu nutraukti teisinę pagalbą), teismas galėtų patikrinti antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrįstumą (pvz. 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2014 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1359/2010 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju 2019 m. kovo 12 d. advokatė D. L. – M. VGTPT Šiaulių skyriui pateikė prašymą (46-49 b. l.) spręsti klausimą dėl teisinės pagalbos nutraukimo esant neperspektyvumui, nurodė, kad susipažinus su kliento paštu pateikta rašytine medžiaga, išanalizavus teisės aktus bei teismų praktiką atstovavimas prašomoje administracinėje byloje dėl „nepagrįsto Šiaulių rajono savivaldybės administracijos reikalavimo mokėti rinkliavą už dalį vieno buto pastato, esančio Šiaulių rajone, ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo“ yra neperspektyvus, kadangi savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti vietines rinkliavas, tame tarpe ir už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintos Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės nustato, kad taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų, pastoviąją įmoką moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kintamąją - nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga. Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-202 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, dydžio nustatymo metodiką, kuriuose taip pat numatė, kad pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, o nuo kintamosios dedamosios mokėjimo atleidžiama deklaravus nesinaudojimą nekilnojamojo turto objektu, kai gyventojas yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę. Advokatė išanalizavo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje akcentuojama, jog pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sietina su nekilnojamojo turto, esančio savivaldybės teritorijoje, valdymu, naudojimu ir disponavimu. Advokatė nurodė, kad klientas gali būti atleistas tik nuo kintamosios rinkliavos dalies, nuo kurios jis ir yra atleistas, o pastoviąją dalį privalo mokėti visi nekilnojamojo turto objektų savininkai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, susipažinusi su advokatės pateikta išvada ir susijusiais dokumentais, nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į tarnybą dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos reikalavimo mokėti už komunalines paslaugas ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, Šiaulių rajono savivaldybės administracija, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą bei Nuostatų 39 p., 2019-01-10 raštu informavo pareiškėją, kad už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2018-12-31 jis yra atleistas nuo rinkliavos kintamosios dedamosios mokesčio dalies ir jam už minėtą laikotarpį priskaičiuota tik pastovioji dedamoji dalis, kurią privalo mokėti visi nekilnojamojo turto savininkai, nepriklausomai turi jie šiukšlių, ar ne. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas, dėl vietinių rinkliavų, kaip ir dėl mokesčių su jų mokėtojais nesitariama, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas tiesiogiai nesieja su atitinkamomis paslaugomis, vien ta aplinkybė, kad atitinkamas asmuo laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta vietinė rinkliava, numato šio asmens pareigą mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą, asmuo, kuris yra rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais asmenimis turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu paskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis. Tai lemia, kad net ir tais atvejais, kai rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Atsižvelgusi į advokatės pateiktą išvadą Tarnyba nusprendė, kad tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui būtų neperspektyvus ir 2019 m. balandžio 4 d. antrinės teisinės pagalbos teikimą nutraukė (75-76 b. l.).
Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad Regionų apygardos administraciniame teisme 2018 m. gruodžio 20 d. gautas pareiškėjo P. D. skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, dėl pripažinimo neteisėtais veiksmų reikalauti mokėti mokesčius už paslaugas, kurios jam nebuvo suteiktos ir jis jomis nesinaudojo, įpareigojimo grąžinti pareiškėjui už nesuteiktas paslaugas sumokėtas lėšas ir neturtinės žalos priteisimo (62-65 b. l.). Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-2755-289/2019 įpareigojo pareiškėją per 14 kalendorinių dienų ištaisyti nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus trūkumus (64-65 b. l.). 2019 m. sausio 17 d. nutartimi teismas dar kartą nustatė pareiškėjui terminą paduoto skundo trūkumams pašalinti, įpareigojo pareiškėją pateikti Kybartų PN turimos sąskaitos išrašą už 2018 m. (66 b. l.). 2019 m. vasario 11 d. nutartimi Regionų apygardos administracinis teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nesumokėjo žyminio mokesčio, o jo prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio nepagrįstas rašytiniais įrodymais, taip pat, kad skundo reikalavimas pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą tik dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Šiaulių rajono savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (68-70 b. l.). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjas P. D. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 11 d. nutarties dalį, o skundą nagrinėti tokį, koks jis yra pateiktas. 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Regionų apygardos administracinio teismo nutartį paliko nepakeistą. 2019 m. rugpjūčio 21 d. įvyko teismo posėdis, kuriame dalyvavo ir pats pareiškėjas, o 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Regionų apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą dėl 50000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, tenkino iš dalies ir pripažino, kad jo teisės, susijusios su prašymų nagrinėjimu Šiaulių rajono savivaldybės administracijoje buvo pažeistos, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė, kaip nepagrįstą.
Taigi iš šių faktinių aplinkybių matosi, jog administracinė byla, kurioje pareiškėjui buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, teisme buvo nagrinėjama, nors ir ne visai pagal tokius reikalavimus, kuriuos pareiškėjas nurodė prašydamas skirti jam antrinę teisinę pagalbą. Nei advokatė D. L. – M., surašydama 2019 m. kovo 12 d. prašymą dėl teisinės pagalbos nutraukimo, esant neperspektyvumui, nei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius, šio prašymo pagrindu priimdamas 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą nutraukti pareiškėjui teikiamą antrinę teisinę pagalbą, visiškai nevertino, kad administracinė byla pagal pareiškėjo skundą yra iškelta ir nagrinėjama teisme. Pareiškėjo skundas priimtas nagrinėti 2019 m. vasario 11 d. teismo nutartimi, šios nutarties turinys advokatei buvo žinomas, nes jos kopiją būtent ji pateikė Tarnybai, taigi Tarnybai priimant sprendimą nutraukti teisinę pagalbą taip pat buvo žinoma, kad administracinė byla, kurioje pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, yra nagrinėjama teisme. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius visiškai nepagrįstai padarė išvadą, jog pradėtas ginčas neturi teisinės perspektyvos. Administracinių bylų praktikoje laikoma (pvz., LVAT 2014-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1359/2014), jog apie bylos perspektyvumą nėra spręstina atliekant atitinkamai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai žinomų konkrečios bylos faktinių duomenų vertinimą bei pasisakant dėl galimos bylos baigties. Teisingumo vykdymas įstatymų leidėjo yra priskirtas teismui. Tik teismas, priimdamas baigiamąjį teisės aktą, visapusiškai, objektyviai išnagrinėjęs į bylą pateiktus įrodymus pasisako dėl ginčo baigties vienos ar kitos šalies naudai ir tik priėmus galutinį baigiamąjį aktą tampa aišku, kiek konkretus iškeltas ginčas buvo pagrįstas, o kartu ir perspektyvus besikreipusio teisminės gynybos asmens atžvilgiu. Bylos perspektyvumas sprendžiant dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo turėtų būti nulemtas ne konkrečios bylos įrodymų analize, atliekama atsakovo, o kitais pagrindais, kaip pavyzdžiui, akivaizdžiu procedūros pažeidimu (pasibaigęs terminas paduoti skundą ir jo nebuvo prašyta atnaujinti; yra suėjęs skundui paduoti naikinamasis terminas ir pan.) (LVAT 2013-02-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-209/2013, 2010-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1390/2010). Nesant akivaizdžių minėtų reikalavimų nepagrįstumo požymių, išankstinė nuomonė, kad atstovavimas byloje neperspektyvus, yra negalima ir prieštarauja bendriesiems teismo veiklos principams. Be to, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, VGTPĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gavusi antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pranešimą apie tai, kad paaiškėjo įstatyme nurodytos antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo aplinkybės (tarp jų, jog atstovavimas byloje yra neperspektyvus), savo kompetencijos ribose turi atlikti vertinimą tuo aspektu, ar advokato pranešime nurodytos aplinkybės ir visi konkrečiam atvejui reikšmingi faktiniai duomenys leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo tęsti suteiktą antrinę teisinę pagalbą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2848/2011, 2012 m. spalio 16 d. nutartį Nr. A756-2551/2012).
Be to, 2019 m. balandžio 4 d. sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbą nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Tarnyba sprendime išanalizavo teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo, nurodė, kad pareiškėjui priskaičiuota mokėti pastovi dedamoji vietinės rinkliavos dalis, kurią privalo mokėti visi nekilnojamojo turto savininkai, tačiau nepagrindė, kodėl tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui pagal teismo priimtą ir nagrinėjamą skundo dalį yra neperspektyvus. Įvertinęs šias aplinkybes teismas laiko, kad atsakovės atstovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius sprendimą nutraukti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą priėmė nepagrįstai, neįvertinęs visų aplinkybių, o pareiškėjas teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo paliktas be kvalifikuotos teisinės pagalbos, t. y. buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas teises ir įstatymų saugomus interesus, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus.
Konstatavus neteisėtus veiksmus, svarstytinas klausimas, ar pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013).
Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).
Pareiškėjas nurodo, kad neturtinė žala pasireiškė tuo, jog jis buvo priverstas kreiptis į trečiuosius asmenis, kad būtų padėta surašyti skundą, savo valstybėje pasijuto visiškai beteisiu, negalinčiu gauti net elementarios teisinės pagalbos, suprato, kad iš jo tyčiojamasi. Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes pripažintina, kad tarnybai priėmus sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, tačiau administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., LVAT 2018-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2087-602/2018).
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir tinkamai ginti pažeistas teises buvo pažeista, ir jis dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų patyrė tam tikrus išgyvenimus ir nepatogumus. Tačiau pareiškėjas sprendimo nutraukti jam antrinės teisinės pagalbos teikimą neskundė, pagal jo skundą iškelta administracinė byla teisme buvo išnagrinėta ir nedalyvaujant valstybės paskirtam advokatui, pareiškėjas nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, byloje nenustatyta, kad dėl neteisėtų veiksmų pareiškėjas būtų patyręs kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepatyrė tokio sunkaus pobūdžio išgyvenimų ir nepatogumų, kad būtų pagrindas jo patirtą neturtinę žalą atlyginti pinigais. Vertintina, kad pripažinimas, jog jo teisės buvo pažeistos, yra pakankama satisfakcija jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu,
Pareiškėjo P. D. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo P. D. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.