Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai J. M. ir jos atstovei advokato padėjėjai Dženetai Terespolskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. T. ir valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad J. M. tėvais J. M., motina L. T.. J. M. mirties liudijimas. VĮ Registro centro duomenys apie J. M. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. VĮ Registro centro duomenys apie J. M. ir J. M. ir L. T. deklaruotas gyvenamąsias vietas. Testamentų registro išrašo duomenys. Komunalinių mokesčių apmokėjimą patvirtinantys duomenys.

Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo nustato teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismas, spręsdamas klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, turi nustatyti, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybe laikytina tai pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė pagal CK 5.11 straipsnio nuostatas, t. y. mirusiojo dukra. J. M. mirties metu pareiškėja buvo nepilnametė, t. y. jai buvo tik vienuolika metų, todėl ji savarankiškai negalėjo priimti ir įgyvendinti teisių, susijusių su paliko priėmimu ar atsisakymu, nes neturėjo civilinio veiksnumo (CK 2.5 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo veiksmai turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) ir šiuose santykiuose pareiškėją atstovavo jos motina (CPK 38 straipsnio 2 dalis). Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad jos motina jokių su paveldėjimų susijusių klausimų jos vardu netvarkė. Teismas, atsižvelgdamas pareiškėjos paaiškinimus, kad jos motina dėl teisinio neišprusimo nežinojo, jog po tėvo mirties nepilnamečio vaiko vardu tiek paliko priėmimas, tiek atsisakymas nuo palikimo galimas tik su teismo leidimu, vertina, kad veiksmai neatlikti ne dėl nepateisinamo suinteresuoto asmens L. T. nesirūpinimo jos vaiko teisių įgyvendinimu ir gynyba, bet dėl nežinojimo apie šių teisių buvimą bei jų įgyvendinimo būdus. Pažymėtina, kad CK 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nepilnametis, įgijęs visišką veiksnumą, savo teises gina pats. Atkreiptinas dėmesys, kad tėvai jiems tenkančias pareigas rūpintis nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais, tarp jų – ir turtiniais, turi vykdyti ypač kruopščiai ir atidžiai, nes vaiko nepilnametystės laikotarpiu, kai jis neturi visiško civilinio teisinio veiksnumo, būtent tėvų elgesys gali lemti vienokių ar kitokių teisinių padarinių vaikui ir jo turtinei padėčiai atsiradimą, tačiau kartu atkreipia dėmesį į tai, kad tėvai, kaip savo vaikų atstovai, atsižvelgiant į jų asmenines savybes ir kitokias reikšmingas konkrečios situacijos aplinkybes, gali objektyviai nesuvokti, jog jų vaikai turi teisių, kurios turi būti įgyvendinamos ir ginamos, kaip ir yra nustatyta nagrinėjamoje byloje dėl vaiko teisės paveldėti. Tokiu atveju tėvų pasyvus elgesys dėl vaikų teisių įgyvendinimo turėtų būti vertinamas kaip tęstinis vaikų teisių pažeidimas, kuris turi būti ištaisytas kompetentingų valstybės institucijų (vaikų teisių apsaugos tarnybos, prokuroro, kt.) arba užtikrinant galimybes patiems vaikams ginti savo pažeistas teises, kai jie sulaukia pilnametystės.

Pagal pateiktus duomenis matyti, kad po pareiškėjos tėvo mirties liko nekilnojamojo turto – butas. Byloje pateikti duomenys, mokėjimo kvitai ir pan., pagrindžia tą aplinkybę, kad šis turtas buvo prižiūrimas, t. y. buvo mokami mokesčiai, nors turto išlaikymo pareigą už pareiškėją atliko suinteresuotas asmuo, ir t. t. Duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į J. M. turtą, nėra. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (CPK 178 straipsnis), kad išreiškė valią priimti turtą atsiradusį po savo tėvo mirties, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti, todėl šis reikalavimas tenkintinas (CK 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnio 8 punktas).

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjai galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinių teises į paveldimą turtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 str., 576– 578 str., teismas

nutaria:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per sprendimą priėmusio teismo rūmus.