Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2022-07-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-5192-762/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-07-13
Bylos Nr.
e2YT-5192-762/2022
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-00381-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Dilys
Pareiškėjas
G. G.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Rima Adomonienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-5192-762/2022Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00381-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.2.6.5 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 13 d.Rokiškis
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Povilavičienei,dalyvaujant pareiškėjui G. G., jo atstovei – advokato padėjėjai Rimai Adomonienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. G. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškėjo reikalavimai, atsiliepimai, paaiškinimai

1. Pareiškėjas G. G. (toliau – Pareiškėjas) pateiktame pareiškime prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, tai yra G. G., gim. (duomenys neskelbtini), savo mamos P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.

1.1. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) Daugiau vaikų P. G. neturėjo.

1.2. Po mamos mirties liko palikimas – 634/1266 dalys 12,6600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei baldai, namų apyvokos daiktai, knygos ir kt.

1.3. Dėl palikimo priėmimo, mirus mamai P. G., Pareiškėjas pareiškimo notaro kontoroje nepateikė, bet pagal įstatymą tenkantį palikimą, iš karto po P. G. mirties, nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto 6 mėnesių termino, priėmė faktiškai jį užvaldydamas ir juo disponuodamas.

1.4. Dar iki mirties P. G. buvo padavusi pareiškimą dėl nuosavybės teisės atstatymo į jos tėvų valdytą žemę. Po mamos mirties Pareiškėjas pasirūpino užbaigti nuosavybės teisių atstatymo procedūrą ir Apskrities viršininko sprendimu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės bei šio sprendimo pagrindu įregistruota viešuose registruose P. G. nuosavybės teisė į 634/1266 dalis 12,6600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)

1.5. Žemės nuosavybės atstatymo dokumentus pareiškėjas pavedė sutvarkyti savo pusbroliui A. G., mamos brolio J. G. sūnui, kuris po tėvo mirties paveldėjo jo valdytas to paties žemės sklypo 632/1266 dalis.

1.6. Pareiškėjas rūpinosi paveldėtu turtu, žemę leido dirbti E. G. (A. G. broliui). Iš karto po mamos P. G. mirties Pareiškėjas pasiėmė mamos valdytus daiktus: darbastalį, komodą, televizorių indus, knygas, austas lovatiesės ir kitus smulkius namų apyvokos daiktus ir išsivežė į savo gyvenamąją vietą.

1.7. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti reikalingas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad Pareiškėjas savo mamos palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.

2. Pareiškėjas teismo posėdžio metu, be pareiškime nurodytų aplinkybių, papildomai nurodė, kad iki mirties motinos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), ten ji turėjo ir žemės sklypą, tačiau jo nuosavybės motina įsiteisinti nespėjo. Mirus motinai jis ją palaidojo, pastatė paminklą. Namuose likusiais daiktais (baldais, patalyne, įrankiais ir kt.) pasirūpino jis. Po mamos mirties 2000 metų rudenį prašė pusbrolio E. G., kuris yra ūkininkas, aparti mamai priklausiusį žemės sklypą. Pirko grūdus, ruošėsi sėjai ir 2001 m. pavasarį mamos žemės sklype buvo pasėjęs apie 1 ha kviečių. Kadangi pats gyvena Latvijoje ir nuolat negalėjo prižiūrėti žemės sklypo, leido šiuo žemės sklypu naudotis pusbroliui E. Kitą pusbrolį A. G. buvo įgaliojęs tvarkyti žemės nuosavybės įteisinimo dokumentus.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos skyrius Rokiškio skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame iš esmės nurodė, kad remiantis nuosekliai formuojama teismų praktika ir atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, mano, jog G. G. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstumas spręstinas išskirtinai teismo nuožiūra, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus ir ištyrus pareiškėjo nurodytas, bei teismo nustatytas bylai reikšmingas faktines aplinkybes.

II. Faktinės aplinkybės

4. Mirties liudijime AF Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini)

5. Gyventojų registro išraše nurodyta, kad P. G. mirė netekėjusi, ji nuo 1956 metų gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini)

6. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad G. G., gim. (duomenys neskelbtini) motina yra P. G., o tėvu nurodytas P. (kiti anketiniai duomenys nenurodyti).

7. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad P. G. priklauso nuosavybės teisė į 634/1266 dalis 12,6600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Šios nuosavybės įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini).

8. VĮ „Registrų centro“ Testamentų registro išraše nurodyta, kad testamentų registre nėra registruota pareiškimų dėl P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų.

9. Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra G. G. pusbrolis. Gali patvirtinti, kad kol buvo gyva G. mama P. G. dažnai pas ją atvažiuodavo. Mirus P. ją laidojo G.. P. gyveno sename name, iš kurio likusį turtą pasiėmė G.. P. turėjo žemės sklypą, kurį jai mirus dar tvarkė G., tačiau vėliau šiuo žemės sklypu jam bei jo broliui E. leido naudotis G.. Jam G. taip pat buvo surašęs įgaliojimą tvarkyti šios žemės nuosavybės dokumentus ir jis pabaigė juos tvarkyti po ko P. vardu buvo įregistruota nuosavybė į žemę.

10. Liudytojas L. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis gyvena P. G. kaimynystėje. Gali patvirtinti, kad mirus P. G. jos sūnus G. atvažiuodavo ir prižiūrėdavo namelį, kuriame ji gyveno. Iš karto po P. mirties iš šio namelio G. išsivežė baldus bei kitus vertingesnius daiktus. P. G. turėjo ir žemės sklypą, kuriuo po jos mirties taip pat rūpinosi G.. Jis po mamos mirties dar kažką sodindavo šiame žemės sklype, tačiau vėliau šį žemės sklypą leido tvarkyti pusbroliams A. ir E.. Kitų asmenų, kurie būtų pasirūpinę P. G. turtu po jos mirties, nebuvo.

III. Prašymo išsprendimo motyvai

11. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Tokia įstatymų leidėjo nuostata rodo, kad palikimas laikomas priimtu ir faktiškai pradėjus valdyti palikėjui priklausantį turtą ar jo dalį, nepriklausomai nuo faktiškai pradėto valdyti turto apimties ar turto rūšies.

12. Ar įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikėjui priklausiusį turtą, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18, 19 punktai). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

13. Palikėjos P. G., mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso 49 skirsnio nuostatos, kadangi palikimas po jos mirties atsirado iki CK įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.). 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalis).

14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad mirus P. G. pareiškėjas G. G. yra vienintelis pirmos eilės įpėdinis.

Šalies argumentai

15. Pareiškėjo pareiškime nurodytos bei šiame sprendime išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Pareiškėjas po motinos P. G. mirties pasirūpino jos laidotuvėmis ir kapo priežiūra, rūpinosi likusiu jos turtu, pasirūpino P. G. gyvenamojoje vietoje likusiais jos asmeniniais daiktais, prižiūrėjo likusį žemės sklypą, rūpinosi šio žemės sklypo nuosavybės įteisinimu. Remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad Pareiškėjas iš esmės iš karto po motinos mirties naudojosi ir valdė jos turtą kaip savo, tokiu būdu faktiniu valdymu ir aktyviais veiksmais po motinos P. G. mirties, nepraleisdamas palikimui priimti tuo metu įstatymu nustatyto 6 mėnesių termino, priėmė jos palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

16. Pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti palikėjai priklausiusį turtą įstatymu nustatytu terminu po palikėjos mirties, niekas neginčija.

Motyvuojamoji dalis

17. Įvertinus visumą byloje pateiktų įrodymų, pateiktas prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas G. G., gim. (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytu terminu priėmė savo motinos P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 270 ir 448 straipsniais teismas

nusprendžia:

pareiškėjo G. G. prašymą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas G. G., gim. (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytu terminu priėmė savo motinos P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti palikėjai priklausiusį turtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėjas Artūras Dilys