Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo skolininko A. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-710-292/2016 pagal pareiškėjo pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolės A. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. K. ir išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas A. B. kreipėsi į antstolę prašydamas skirti antstolei baudą už jos netinkamą pareigų atlikimą; nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0133/05/00527, Nr. 0133/05/00528, Nr. 0133/05/00529, Nr. 0133/05/00530, Nr. 0133/05/02380 ir Nr. 0133/05/02381, nes pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; panaikinti visus areštus piniginėms lėšoms, esančioms pareiškėjo atsiskaitomosiose sąskaitose bankuose (b.l. 5). Nurodė, kad antstolė priverstinio išieškojimo veiksmus pradėjo tik 2014 metais, išskyrus vieną atvejį 2009 m., kuomet buvo areštuota pareiškėjo socialinė pašalpa, esanti (duomenys neskelbtini) atsiskaitomojoje sąskaitoje. Anksčiau jis nebuvo antstolės informuotas kam ir kiek skolingas, nebuvo raginamas sumokėti skolą. Antstolė neatliko vykdymo veiksmų, tarp kurių yra 2 metų laikotarpis, per kurį pareiškėjas nesislapstė ir nevengė sumokėti skolų. Jis nuo 1998 m. atlieka bausmę, todėl antstolė jį galėjo surasti. Antstolė vykdydama išieškojimą, pagal vykdomuosius dokumentus, kurių išieškojimo terminas yra pasibaigęs, nepagrįstai priskaičiavo ir vykdymo išlaidas.Antstolė 2015 m. spalio 2 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui (b.l. 2-4).

Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino (b.l. 41-42). Teismas nurodė, kad nuo vykdomųjų pateikimo 2005 m. antstolei vykdyti priverstine tvarka buvo atliekami vykdymo veiksmai – siunčiami raginimai A. B. pagal jo gyvenamąją vietą, daromi užklausimai apie skolininko A. B. turtinę padėtį, jo darbo vietą ar buvimo vietą, 2013 m. vykdomieji raštai bylose Nr. 0133/05/02380 ir 0133/10/00668 išsiųsti vykdymui į Lazdijų rajono savivaldybės administraciją. Vykdomuosius raštus vykdė ne tik Alytaus antstolių kontoros, bet ir Vilniaus, Kauno, Lazdijų antstolių kontoros pagal skolininko buvimo vietą. Vykdomosiose bylose yra duomenys, jog 2001- 2002 metais vykdomieji dokumentai buvo grąžinti Alytaus VMI su aktais apie išieškojimo negalimumą, skolininkui neturint jokių pajamų ir turto. Vykdomieji dokumentai antstolei A. K. pateikti vykdyti iš naujo 2005 metais, nepraleidus CPK 606 straipsnyje numatytų terminų. Šiuo atveju antstolė pagrįstai priėmė vykdymui vykdomuosius raštus dėl skolų išieškojimo valstybės naudai iš A. B., o vykdomosioms byloms nutraukti nėra teisinio pagrindo, kol nebus panaikintas vykdomasis dokumentas. Nėra ir CPK 629 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl kurių vykdomoji byla gali būti nutraukiama. Pareiškėjas žinodamas apie turimas skolas valstybei, privalėjo aktyviai domėtis išieškojimo procesu, bendradarbiauti su išieškojimo veiksmus atliekančiais antstoliais, pranešdamas savo buvimo vietą. Vykdomosiose bylose nėra duomenų apie antstolės priimtą patvarkymą dėl piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštą, remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktu. Yra duomenys, kad 2005 m. rugpjūčio 9 d. ir 2009 m. rugsėjo 7 d. patvarkymais Nr. 0133/05/02380 ir 0133/05/00528 areštuotos lėšos, esančios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2005 m. rugpjūčio 19 d. ir 2009 m. rugsėjo 8 d. patvarkymu Nr. 0133/05/02381 areštuotos lėšos (duomenys neskelbtini) banke, 2005 m. vasario 18 d. Nr. 0133/05/00527 – areštuotos lėšos (duomenys neskelbtini). Naikinti šiuos areštus nėra pagrindo kol neįvykdyti vykdomieji dokumentai.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas A. B. prašė Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti (b.l. 69). Nurodo, jog nutartis yra nepagrįsta, kadangi teismas apelianto skundą išnagrinėjo neobjektyviai ir šališkai, iš antstolės A. K. išreikalavo ne visas vykdomąsias bylas, kurių pareiškėjas prašė. Antstolė nesilaiko įstatymų reikalavimų, piktnaudžiauja savo teisėmis, o teismas negynė apelianto teisių, skundą išnagrinėjo formaliai. Tiek antstolė, tiek teismas riboja apelianto teises gintis. Apelianto sąskaitos yra areštuotos ne vienerius metus. Apeliantas neturi jokių pajamų, nedirba, yra įkalinimo įstaigoje, todėl antstolei negali pranešinėti apie savo buvimo vietą, kadangi nuteistųjų laiškų siuntimo išlaidų valstybė neapmoka. Dėl to apeliantas neturi galimybės kreiptis ir į antrinę teisinę pagalbą.Antstolė ir išieškotoja atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria antstolio veiksmai pripažinti teisėtais, pagrįstumo, išieškojimo pagal vykdomuosius raštus senaties terminų ir lėšų, esančių skolininko, kuris atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, asmeninėje sąskaitoje, nepagrįsto arešto.

Dėl išieškojimo pagal vykdomuosius raštus senaties terminų

Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str.). Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Pažymėtina, kad nors vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai, kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Iš bylos ir prie bylos prijungtų vykdomųjų bylų Nr. 0133/05/00527, Nr. 0133/05/00528, Nr. 0133/05/00529, Nr. 0133/05/00530, Nr. 0133/05/02380 ir Nr. 0133/05/02381 nustatyta, kad antstolė A. K. priverstine tvarka vykdo išieškojimą iš skolininko A. B. valstybės naudai pagal kelis vykdomuosius dokumentus:

Alytaus rajono apylinkės teismo 1999 m. spalio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 34,23 Eur skolos išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0133/05/00527);Alytaus rajono apylinkės teismo 2000 m. vasario 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-62 dėl 66,54 Eur skolos išieškojimo (vykdomoji byla Nr. Nr. 0133/05/00528), Alytaus rajono apylinkės teismo 2000 m. kovo 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-141 dėl 31,18 Eur skolos išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0133/05/02380),Alytaus rajono apylinkės teismo 2000 m. rugpjūčio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-140 dėl 153,59 Eur skolos išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0133/05/02381).

Pažymėtina, kad vykdant 2000 m. kovo 28 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-141 dėl 31,18 Eur skolos išieškojimo buvo užvestos dvi vykdomosios bylos Nr. 0133/05/00529 ir Nr. 0133/05/02380, kadangi apeliantas buvo nepilnametis ir išieškojimas galėjo būti vykdomas iš jo tėvų. Vykdomoji byla Nr. 0133/05/00529 yra užbaigta antstolės 2015 m. spalio 2 d. patvarkymu Nr. S-15026792. Vykdant 2000 m. kovo 28 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-140 dėl 153,59 Eur skolos išieškojimo taip pat buvo užvestos dvi bylos Nr. 0133/05/00530 ir Nr. 0133/05/02381. Vykdomoji byla Nr. 0133/05/00530 yra užbaigta antstolės 2015 m. spalio 2 d. patvarkymu Nr. S-15026791. Pagal aukščiau nurodytus vykdomuosius raštus išieškojimas valstybės naudai vykdomas pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus baudžiamosiose bylose dėl teismo išlaidų ir garantuotos valstybės pagalbos advokatų išlaidų išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija teismo 1999 m. spalio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 34,23 Eur skolos išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0133/05/527) antstolei padavė 2005 m. vasario 1 d., t.y. nepraleidusi nustatyto senaties termino, per kurį vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti, nes vadovaujantis išieškotojo vykdomojo rašto antstoliui pateikimo metu galiojusia CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcija, vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus galėjo būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pareiškėjas tvirtina, kad yra pasibaigęs išieškojimo senaties terminas, dėl ko yra pagrindas vykdomųjų bylų nutraukimui, bet vykdymo veiksmai nebuvo atliekami daugiau kaip du metus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais. Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai reglamentuoti CPK 629 straipsnyje. Nurodyto straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Tačiau dvejų metų vykdymo senatis yra skirta tik administracinių baudų išieškojimui. Nagrinėjamu atveju yra vykdomas išieškojimas iš skolininko teismo sprendimu priteistos skolos valstybei (išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei išlaidų už advokato darbą apmokėjimui – valstybės garantuojama pagalba). Kaip jau minėta, Civilinio proceso kodeksas nenustato senaties termino vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo vykdymui, t. y. vykdomosios bylos vykdymo trukmės. Dėl to nėra pareiškėjo nurodyto pagrindo vykdomosios bylos nutraukimui. Be to, iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, jog vykdymo veiksmai buvo atliekami nuolat teikiant užklausas apie skolininko turtą bankams, įsigytą turtą ir kt.

Dėl arešto piniginėms lėšoms

Pareiškėjas ginčija antstolio patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir prašo panaikinti areštą lėšoms. CPK 688 straipsnio 1 dalis nustato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nurodytosiose vykdomosiose bylose nėra duomenų apie antstolės priimtą patvarkymą dėl piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštą, remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktu. Kaip matyti iš vykdomųjų bylų duomenų 2005 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymu Nr. 0133/05/02380 ir 2009 m. rugsėjo 7 d. patvarkymu Nr. 0133/05/00528 areštuotos lėšos skolininko lėšos, esančios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) banke, 2005 m. rugpjūčio 19 d. ir 2009 m. rugsėjo 8 d. patvarkymu Nr. 0133/05/02381 areštuotos lėšos (duomenys neskelbtini) banke, 2005 m. vasario 18 d. Nr. 0133/05/00527 areštuotos lėšos (duomenys neskelbtini), todėl sutiktina su teismo išvada, jog kol vykdomieji dokumentai neįvykdyti nėra pagrindo naikinti šiuos areštus.Atkreiptinas dėmesys, jog antstolio veiksmai, nukreipiant išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, atitiktų aptartą CPK 688 straipsnyje nustatytą reglamentavimą. Apeliantas tvirtina, kad nukreipus išieškojimą į jo laisvės atėmimo vietos sąskaitą, jis neturi galimybės įsigyti būtiniausių prekių pragyvenimui, tačiau ši aplinkybė nepagrįsta. Pažymėtina, jog CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Tačiau ginčijamuose patvarkymuose nesant duomenų apie tai, jog buvo areštuotos pareiškėjo piniginės lėšos, esančias pataisos įstaigoje, nėra pagrindo pripažinti, kad antstolės veiksmai buvo neteisėti. Apeliantas, skunde dėl antstolės veiksmų taip pat nurodė, jog nevengė sumokėti skolų, bet nuo 1998 m. atlieka bausmę. Aplinkybė, jog pareiškėjas pataisos namuose atlikinėja realią laisvės atėmimo bausmę, negali būti pripažinta pateisinančia jo pasyvumą. Skolininkas savo asmens teisių pažeidimu ir skolų išieškojimu susirūpino tik tuomet, kai priverstinai buvo apribotos jo teisės disponuoti piniginėmis lėšomis. Skolininkas, žinodamas apie skolų išieškojimą, tiek būdamas laisvėje, tiek atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turi ne siekti išvengti jos mokėjimo, o domėtis skolos išieškojimo procesu, siekti sumokėti skolą nustatyta tvarka ir terminais, tačiau į antstolę nesikreipė.Antstolės piktnaudžiavimo ir veiksmų neteisėtumo vykdymo procese nenustatyta, todėl atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.