Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. e2A-1697-253/2015

2015 m. lapkričio 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žydrūno Bertašiaus, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo antstolio J. P. apeliacinį skundą ir atsakovo A. M. pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-07-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. V. ir A. V. ieškinį atsakovams antstoliui J. P., A. M. dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, teisinės registracijos panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys AB SEB bankas, Z. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą bei kitus procesinius dokumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Ieškovai iš esmės teigia, kad turtas buvo perleistas už nepagrįstai žemą kainą su jame esančiu gyvenamosios paskirties objektu apie tai nepranešus ieškovams. Turto pardavimas iš varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 str.). Šiuo procesiniu veiksmu nuosavybės teisių apsauga užtikrinama turto pardavimą varžytynėse vykdant pagal šiam veiksmui nustatytus įstatymo reikalavimus. CPK 602 str. 1 d. numato, kad suinteresuoti asmenys, gindami savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali reikalauti pripažinti turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus negaliojančiais. Ieškinio pateikimo ir ginčijamo turto pardavimo iš varžytynių akto sudarymo metu galiojusi CPK 602 str. 1 d. 6 p. nuostata numatė, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 str. 4 d., 718 str. ir 722 str. 1 d. nustatyta tvarka. Konkretus kainų skirtumo dydis, sudarantis pagrindą konstatuoti CPK 602 str. 6 p. nustatyto pagrindo egzistavimą, vienareikšmiškai nereglamentuotas, tačiau spręstina, kad pagrindas konstatuoti minėtos sąlygos egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina įvertinus konkrečios bylos duomenis yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-10-27 tarp AB SEB banko ir A. V. su jo sutuoktinės J. V. patvirtinimu buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 0460618071888-23 (su vėlesniais pakeitimais), kuria bankas ieškovams suteikė 230 000 Lt dydžio kreditą. Minėtoje sutartyje dėl prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonių, be kita ko, nurodyta, kad bankui įkeičiamas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančiais pastatais ir būsimais statiniais, turto vertė nurodyta 60 000 Lt. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ieškovų vardu 2006-10-31 pirkimo–pardavimo sutarties ir priėmimo–perdavimo akto pagrindu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-26 nutartimi buvo nutarta išieškoti kreditoriaus AB SEB banko naudai iš skolininko ir įkeisto daikto savininko A. V. skolą kredito sutarties Nr. 0460618071888-23 pagrindu, už skolą parduodant iš varžytinių įkeistus daiktus – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį A. V. ir J. V., bei butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį Z. B.. AB SEB bankas pateikė teismo nutartį vykdyti antstoliui J. P., kuris 2013‑01-04 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, užvesta vykdomoji byla Nr. 0172/13/00014. 2013-02-15 turto arešto aktu areštuotas AB SEB bankui įkeistas minėtas nekilnojamasis turtas. Ieškovams 2013-02-15 išsiųsti pranešimai dėl turto arešto, adresu (duomenys neskelbtini), iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad minėtu adresu pranešimas neįteiktas, pažymint, kad adresatas persikraustė. Gyventojų registro tarnybos duomenimis ieškovai 2011-09-02 išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę. Vykdomojoje byloje Nr. 0172/13/00014 2013‑03‑18 priimtas antstolio patvarkymas ir pranešimas dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytinių, kurios 2013-05-02 patvarkymu buvo paskelbtos neįvykusiomis, nedalyvavus nė vienam varžytynių dalyviui. 2013-05-08 AB SEB bankas atsisakė perimti neparduotą iš varžytinių turtą ir prašė tęsti įkeisto turto pardavimą. 2013-05-15 priimtas antstolio patvarkymas ir pranešimas dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytinių. 2013-07-10 turto pardavimo iš varžytinių aktas patvirtina, kad 2013-07-03 įvykusiose varžytinėse Nr. 10493 buvo parduotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) atsakovui A. M. už 30 001 Lt.

Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0172/13/00014 antstolis 2013-01-11 priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertei nustatyti. Ekspertizės išvadoje turto vertintojas pažymėjo, kad ekspertizės objekte (žemės sklype) yra statinys, kuris neregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir ekspertizės objekto vertinimas atliktas, su prielaida, kad žemės sklypas yra neužstatytas. Ekspertizės akte nustatyta žemės sklypo rinkos vertė – 36 000 Lt. Ekspertizės akte žemės sklypo aprašyme pažymėta, kad žemės sklype yra rąstinis sodo pastatas, vieno aukšto su rūsiu, įrengta garažo patalpa, pastate sumontuoti plastikiniai langai, garažo vartai pakeliami; dėl vertinamo žemės sklypo būklės pažymėta, kad žemės sklypas užstatytas sodo/gyvenamuoju pastatu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad žemės sklype buvo Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas sodo pastatas, į kurį nuosavybės teisė po varžytynių Nekilnojamojo turto registre 2013-10-09 įregistruota atsakovui A. M.. Iš 2006-10-03 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties duomenų, 2006-10-27 kredito sutarties pakeitimų duomenų, 2010-07-20 bei 2012-05-10 sutarčių dėl planavimo organizatoriaus paslaugų suteikimo, taip pat nekilnojamojo turto ekspertizės duomenų, nustatyta, kad rąstinis sodo statinys ginčo žemės sklype buvo dar iki ginčo varžytynių.

Apeliantas antstolis J. P., vadovaudamasis CK 4.171 str. 2, 12 d. nuostatomis, teigia, kad buvo susitarta dėl žemės sklypo įkeitimo, bet nesusitarta dėl esamų ir būsimų statinių įkeitimo. Teigia, kad tenkinant hipotekos kreditoriaus reikalavimą, iš varžytynių buvo parduotas tik įkeistas turtas, todėl sodo pastato negalėjo ištikti žemės sklypo likimas CK 4.14 str. 1 d. prasme. Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais (CK 4.12 str.). Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 str.). Žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip (CK 4.40 str. 1 d.). Ginčo žemės sklype buvęs sodo pastatas Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas. Tačiau žemės sklypas ir jame pastatytas sodo pastatas yra neatskiriamai susiję vienas su kitu. CK 4.14 str. 1 d. numato, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas ir tais atvejais, kai jis nenurodomas turto perleidimo sutartyje ar neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jeigu sutartyje nėra priešingos išlygos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad varžytines organizavusiam antstoliui ekspertizės akte nurodyti duomenys apie ginčo žemės sklype faktiškai esantį neįregistruotą sodo statinį buvo žinomi. Parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas; jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui (CK 6.395 str. 1 d.). Nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą (CPK 715 str.). 2013-07-10 turto pardavimo iš varžytynių akte nebuvo numatytos išimtys dėl sodo pastato, kaip antraeilio daikto, likimo. Pažymėtina, kad 2013-07-10 turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu atsakovui A. M. įsigijus ginčo žemės sklypą, netrukus nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos jo vardu teisės ne tik į žemės sklypą, tačiau ir jame buvusį sodo pastatą. Sodo pastato kadastro duomenys nustatyti 2013-08-29. Tad nors apeliantas teigia, jog sodo pastatas nebuvo įkeistas ir iš varžytynių buvo parduotas tik įkeistas žemės sklypas, tačiau faktiškai ne tik žemės sklypas bet ir jame esantis sodo pastatas dėl turto pardavimo iš varžytynių perėjo atsakovui ir buvo įregistruotas A. M. vardu.

Apelianto teiginiai dėl atsakovo A. M. paaiškinimų apie derybas su ieškovais dėl statinio negali būti vienareikšmiškai vertinami kaip patvirtinantys antstolio apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad ieškovai galimai neturėjo tikslo sodo namą įregistruoti viešame registre. Iš bylos medžiagos matyti, jog dėl sodo pastato įregistravimo ir įteisinimo buvo numatyti veiksmai kredito sutarties vėlesniuose pakeitimuose, be to, dėl tokių darbų buvo sudarytos sutartys su UAB „Butė“ bei UAB „Jala“, o ieškovai pateikė ieškinį ir iš esmės nesutiko, kad turtas iš varžytynių parduotas realia rinkos kaina. Tad šie argumentai atmestini kaip grįsti prielaidomis ir neįrodyti.

Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog žemės sklypas parduotas už per žemą kainą. Atsakovas A. M. atsiliepime į ieškinį teigė, kad negalima lyginti šiuo metu varžytynių tvarka parduodamo turto kainų su 2006 m. egzistavusiomis kainomis. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2013-07-10 turto pardavimo iš varžytynių aktu A. M. nuosavybės teise įgijo žemės sklypą ir akto pagrindu įteisino nuosavybės teises į sodo pastatą. Nustatęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas rėmėsi VĮ „Registrų centras“ duomenimis apie vidutinę rinkos žemės sklypo vertę – 5 613 Eur bei sodo pastato vertę – 21 432 Eur, iš kurių matyti, kad bendra atsakovo A. M. įgyto turto vertė yra 27 045 Eur (93 381 Lt). Atsakovai VĮ „Registrų centras“ turto verčių neginčijo. Tuo tarpu parduodant skolininkų turtą iš varžytynių, parduotino turto vertę antstolis nustatė, neatsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas yra užstatytas, parduotiną turtą įvertinant – 36 000 Lt. Iš varžytynių turtas buvo parduotas už 30 001 Lt (8 688,89 Eur), tuo tarpu netrukus po varžytynių turtas realiai buvo įkainotas tris kartus didesne kaina. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti, kad gauta už turtą suma neproporcinga to turto vidutinei rinkos vertei ir taip yra neproporcingai apribotos skolininkų nuosavybės teisės. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad parduodamo iš varžytinių turto kaina buvo nustatyta ne objektyviai – neįvertinus žemės sklype esančio sodo pastato rinkos vertės, kuris kartu su žemės sklypu faktiškai perėjo naujam savininkui, dėl ko perleistas skolininkų turtas ir įsigyto turto kaina padidėjo tris kartus, o tai šiuo atveju pripažintina esminiu kainos skirtumu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamomis aplinkybėmis yra pagrindas konstatuoti CPK 602 str. 6 p. nustatyto pagrindo egzistavimą, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl 2013-07-10 turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, pagrįstai panaikinta ir sodo pastato teisinė registracija atsakovo A. M. vardu.

CPK 602 str. 2 d. numato, kad turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu, gali būti taikoma restitucija CK nustatyta tvarka. Restitucijos taisykles nustato CK šeštosios knygos normos. CK 6.145 str. 1 d. numato, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.). Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 str.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad taikant restituciją sandorio šalys grąžinamos į pirmykštę padėtį ir nusprendė ieškovams J. V. ir A. V., grąžinti nuosavybės teises į žemės sklypą, su jame esančiu sodo pastatu. Taigi taikant restituciją natūra ieškovams buvo grąžintas iš varžytynių parduotas turtas. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame sprendime nebuvo aptarti klausimai dėl kreditoriaus pasikeitimo ir pirkėjui priteistinos pinigų sumos, kadangi pirkėjo gauta pinigų suma jau išmokėta išieškotojui AB SEB bankui. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamu sprendimu nebuvo įvertinta ir nepateikta argumentų šiuo aspektu dėl restitucijos instituto ir restitucijos apimties taikymo panaikinus 2013-07-10 turto pardavimo iš varžytynių aktą. Apeliantas antstolis J. P. nurodo, kad iš pirkėjo gauta pinigų suma jau išmokėta išieškotojui AB SBE bankui. Iš vykdomosios bylos Nr. 0172/13/00014 duomenų matyti, kad 2013‑07-10 priimtas antstolio patvarkymas dėl išieškotų piniginių lėšų paskirstymo ir 2013-07-19 mokėjimo nurodymu 26 777,89 Lt suma pervesta išieškotojui AB SEB bankui (v. b. l. 363–366). Pirmosios instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo dėl iš varžytynių pardavus turtą gautų piniginių lėšų paskirstymo, taip pat nenustatė bylos šalių pozicijų dėl restitucijos instituto taikymo ir tuo aspektu skundžiamame sprendime nepasisakyta. Tokiu atveju pagal byloje esančius įrodymus nėra galimybės spręsti klausimą dėl restitucijos taikymo apimties ir būdo, dėl to apeliacinės instancijos teismas grąžina pirmosios instancijos teismui bylos dalį dėl restitucijos taikymo nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti aptartą skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 2013-07-10 turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu bei sodo pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) teisinės registracijos atsakovo A. M. vardu panaikinimo. Dėl to ši sprendimo dalis paliktina nepakeista. Tačiau nustačius, kad apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės spręsti klausimą dėl restitucijos instituto taikymo, skundžiamo sprendimo dalis, kuria nuspręsta taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teise ieškovams J. V. ir A. V. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) su jame esančiu sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naikintina ir bylos dalis dėl restitucijos taikymo grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Kadangi civilinės bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos ir dėl jų paliktina spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-07-08 sprendimo dalį, kuria taikyta restitucija ir grąžintas nuosavybės teise ieškovams J. V. ir A. V. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) su jame esančiu sodo pastatu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir perduoti restitucijos taikymo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.