Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu (II t., b. l. 53-60) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracija vykdė projektą „Urbanistinės teritorijos Rokiškio mieste tarp Respublikos – Aušros – Parko – Taikos – Vilties – P.Širvio – Jaunystės – Panevėžio – Perkūno – Kauno-J.Basanavičiaus –Ąžuolų – Tyzenhauzų – Pievų – Juodupės – Laisvės gatvių sutvarkymas ir plėtra“ Nr. VP3-1.1-VRM-02-R-52-001, kurio įgyvendinimui teikiama finansinė parama pagal 2007-2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę Nr. CP3-1.1-VRM-02-R „Probleminių teritorijų plėtra“. Įgyvendindamas šį Projektą, pareiškėjas supaprastinto atviro konkurso būdu įvykdė rangos darbų pirkimą (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtas 2013 m. liepos 10 d., Pirkimo Nr. 139759) (I t., b. l. 5-52). Pirkimo sąlygų 3.1.8 papunktyje buvo nustatyta, kad tiekėjas turi pasiūlyti bent po vieną vadovaujantį specialistą projektavimo ir statybos darbams atlikti (statinių kategorijos – ypatingi statiniai; pagrindinė naudojimo paskirtis – susisiekimo komunikacijos: keliai (gatvės), sporto paskirties inžineriniai statiniai, kitos paskirties statiniai ir kiti statiniai): a) projekto vadovas turi turėti galiojantį Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ar atitinkamos užsienio šalies institucijos nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos atestatą ir ne mažesnę kaip 2 metų projekto vadovo patirtį; b) statinio statybos vadovas turi turėti galiojantį Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ar atitinkamos užsienio šalies institucijos nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos atestatą ir ne mažesnę kaip 2 metų statybos vadovo patirtį (I t., b. l. 14). Pareiškėjas, įvykdęs Pirkimą, su AB „Panevėžio keliai“ 2013 m. rugpjūčio 2 d. sudarė rangos darbų sutartį Nr. DS-250 (II t., b. l. 4-18). Agentūra, atlikusi supaprastintą pažeidimo tyrimą pareiškėjo įgyvendintame Projekte, 2014 m. vasario 20 d. sprendime Nr. 2014/2-1386 padarė išvadą, kad pareiškėjas Pirkimo dokumentų 3.1.8 punkte nustatė diskriminuojantį, neproporcingą Pirkimo objektui ir dirbtinai ribojantį tiekėjų konkurenciją reikalavimą ir todėl pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsižvelgusi į nustatytą pažeidimą, vadovaudamasi Netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su pažeidimu, dydžio nustatymo metodikos, patvirtintos 2012 m. birželio 29 d. Taikomos praktikos sprendimu Nr. 38 (toliau – ir Metodika), 23 punkto nuostatomis, atsižvelgdama į tai, kad kvalifikacinis reikalavimas neribojo tiekėjų galimybės, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pasitelkti specialistus, atitinkančius neproporcingus kvalifikacinius reikalavimus, neatsižvelgiant į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jų ryšiai su jais bei į tai, kad laimėjusio AB „Panevėžio keliai“ kvalifikacija neatitiko reikalavimo, tačiau dėl to jo pasiūlymas nebuvo atmestas, tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažino 2 proc. nuo 2013 m. rugpjūčio 2 d. sutarties Nr. DS-250 vertės (5 964 880,44 Lt), tai sudaro 119 297,61 Lt. Iš viso tinkamomis finansuoti išlaidomis pagal Rangos sutartį nepripažino 119 297,61 Lt, iš kurių 101 402,96 Lt – Europos Sąjungos fondų lėšos, 8 947,32 Lt – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, 8 947,33 Lt – Projekto vykdytojo lėšos (I t., b. l. 53-55). Pareiškėjas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka 2014 m. kovo 5 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl 2014 m. vasario 20 d. Agentūros sprendimo Nr. 2014/2-1386. Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2015 m. kovo 20 d. raštais Nr. ((24.16-03)-5K-1405977; 5K-1402711; 5K-1409257; 5K-1410759-5K-1427467)-6K-1502444, atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje pateiktą nuomonę, kad Projekto vykdytojo Pirkimų dokumentuose nustatytas reikalavimas nors neatitiko Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, tačiau įtakos Pirkimo rezultatui neturėjo, t. y. pažeidimo sudėtis galimai formali, prašė Agentūros atnaujinti pažeidimo tyrimą, pakartotinai įvertinant paaiškėjusius naujus faktus ir aplinkybes. Rekomendavo Agentūrai atliekant pakartotiną pažeidimo tyrimą pasinaudoti galimybe kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl projektų vykdytojų viešųjų pirkimų atitikties Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams (I t., b. l. 60-70). Agentūra, atnaujinusi tyrimą, 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 2015/2-3257 nusprendė nekeisti 2014 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 2014/2-1386 (I t., b. l. 81-82). Sprendime konstatavo, kad įvertinusi Viešųjų pirkimų tarnybos rašte nurodytą informaciją, nekeičia pažeidimo nustatymo teisinio pagrindo, t. y. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatų, atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo, lentelių 10 punktu ir atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą (Pirkime dalyvavo ir pasiūlymą pateikė tik vienas dalyvis) pažeidimą kvalifikavo kaip sunkų, neturi pagrindo keisti Agentūros sprendime nustatytos netinkamų finansuoti išlaidų sumos.

Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo vykdyto Pirkimo objektas – rangos darbai Projekte numatytų Rokiškio miesto gatvių sutvarkymui ir plėtrai su darbo projektų parengimu. Pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje numatyti atlikti darbai ir paslaugos – automobilių stovėjimo aikštelių Vilties g., ties gyvenamuoju namu Taikos g. 3 ir prie skvero esančioje teritorijoje tarp Respublikos ir Taikos g. įrengimas, pėsčiųjų takų J. Basanavičiaus, Vilties, Taikos gatvėse, pėsčiųjų-dviračių tako Laisvės gatvėje atnaujinimas, apšvietimo Vilties g. rekonstravimas, apšvietimo skvere esančioje teritorijoje tarp Respublikos ir Taikos g. įrengimas. Vaikų žaidimo aikštelių, dviejuose daugiabučių kvartaluose, įrengimas. Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto vidurinės mokyklos teritorijoje esančios ledo ritulio aikštelės modernizavimas pritaikant ją daugiafunkcinei veiklai ir įsigyjant įrangą ir sutvarkant aikštelės aplinką (įrengiant pėsčiųjų takus, laiptelius, tribūną žiūrovams), dalį stadiono pritaikant visuomenės poreikiams. Sporto aikštelės atnaujinimas prie Skulptūrų parko. Atnaujinti dalį takų skvere (teritorijoje tarp Respublikos g. ir Taikos g. 1, 1A, 1B daugiabučių namų. Sutvarkyti savivaldybės aikštelę, esančią prie Kultūros centro. Sutvarkyti šaligatvį palei buvusį Lietuvos paštą. Šaligatvio palei Taikos gatvę prie Rokiškio kultūros centro sutvarkymas ir plėtra. Įrengti komunalinių ir antrines atliekų aikšteles daugiabučių namų kvartaluose – 13 vnt.

Remdamasis Viešųjų pirkimų įstatymo (2013 m. sausio 17 d. redakcija) 3 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-813 (2012 m. kovo 27 d. redakcija), ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812, nuostatomis, Statybos techninio reglamento STR 1.02.06:2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų ir teritorijų planavimo specialistų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-601, 1.1 punkto nuostatomis, teismas, įvertinęs Pirkimo tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų 3.1.8 punkto turinį, konstatavo, kad pareiškėjas suformulavo reikalavimą neypatingų ar nesudėtingų statinių statybai pateikti ypatingų statinių statybos kvalifikacijos atestatą.

Vertindamas ginčijamų aktų teisėtumą ir pagrįstumą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011), vertintino, ar dėl Pirkimo sąlygų 3.1.8 punkte nustatyto reikalavimo buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti nediskriminavimo, proporcingumo principai, 32 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Teismas pažymėjo, jog Pirkimo sąlygų 3.1.8 punkte nurodytas perteklinis kvalifikacinis reikalavimas negali būti laikomas pareiškėjo gramatine klaida, atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes. Pažymėta, kad Agentūra 2013 m. birželio 18 d. raštu Nr. 2013/2-6009 pareiškėjui pateikė pastabas ir rekomendavo Pirkimo sąlygų 3.1.8. kvalifikacinį reikalavimą koreguoti, nurodant tik statinių kategoriją – ypatingi statiniai, statinių grupė – susisiekimo komunikacijos: keliai (gatvės) (I t., b. l. 128-130). Pareiškėjas nurodytomis rekomendacijomis nesivadovavo. Vėliau, Agentūrai vykdant pažeidimo tyrimą, teikdamas paaiškinimus, pareiškėjas aiškino: „Konkurso sąlygų 2.1 punkte nurodyta, kad pirkimas į dalis neskirstomas. Pasiūlymas turi būti teikiamas visam nurodytam darbų kiekiui, t. y. 14 objektų, tarp kurių buvo ypatingų, neypatingų ir nesudėtingų statinių. Todėl Konkurso sąlygų 2 lentelės 3.1.8. punkte buvo paliktas aukštesnis reikalavimas (pateikti atestatus, reikalaujamus ypatingo statinio darbams atlikti“ (I t., b. l. 135-136). Remdamasis tuo, teismas laikė, kad nėra pagrindo Pirkimo sąlygų 3.1.8. kvalifikacinio reikalavimo turinio neaiškumą sieti su gramatine klaida, nes tokio turinio reikalavimą pareiškėjas nustatė sąmoningai.

Teismo vertinimu, aplinkybė, kad nei vienas iš tiekėjų nesikreipė dėl Pirkimo sąlygų 3.1.8. punkto patikslinimo, savaime nereiškia, kad visiems galimiems tiekėjams jos buvo aiškios. Tik vieno tiekėjo dalyvavimas konkurse, priešingai nei teigia pareiškėjas, gali būti vertinamas kaip pagrindžiantis poziciją, jog būtent dėl diskriminacinio pobūdžio reikalavimų kiti tiekėjai neteikė pasiūlymų dalyvauti konkurse.

Atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009 pateiktus išaiškinimus ir bylos faktines aplinkybes, teismas negalėjo teigti, kad pareiškėjui suformulavus atitinkamo turinio Pirkimo sąlygų 3.1.8. reikalavimą, potencialūs tiekėjai galėjo tikėtis, kad jų atitikimas keliamiems reikalavimams bus vertinamas pagal kitus kriterijus, nei yra nustatyti.

Teismas laikė, kad šiuo atveju akivaizdžiai perteklinis Pirkimo sąlygų kvalifikacinis reikalavimas, nepagrįstai nustatantis reikalavimus statybos vadovui ir projekto vadovui turėti atestatą, kai dalis Pirkimo objekto rangos darbų buvo perkami atlikti statiniuose, kurie priskiriami neypatingų ar nesudėtingų statinių kategorijai, neužtikrino vienodos galimybės varžytis ir tos pačios dalyvavimo teisių apimties. Tuo remdamasis, teismas neturėjo pagrindo nesutikti su atsakovo pozicija, kad Projekto vykdytojas Pirkimo dokumentų 3.1.8 punkte nustatė diskriminuojantį, neproporcingą Pirkimo objektui ir dirbtinai ribojantį konkurenciją reikalavimą.

Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad nustatytas pažeidimas buvo formalus, neturėjo įtakos konkurso rezultatams, nes, kaip minėta, Viešųjų pirkimų tarnyba 2014 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 4S-1471 pateikė vertinimą dėl Pirkimo sąlygų 3.1.8. punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo atitikties VPĮ reikalavimams, t. y. kad perkančioji organizacija (pareiškėjas) neužtikrino VPĮ 87 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatų, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs dalyvių kvalifikacijos reikalavimai turi būti tikslūs ir aiškūs, įgyvendinimo. Be to, skelbdama Pirkimą, skelbime ir Pirkimo dokumentuose nurodė 3.1.8 reikalavimą, neatsižvelgdama į Agentūros siūlomas rekomendacijos, todėl neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi. Pažymėta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba neneigia, kad VPĮ pažeidimai buvo įvykdyti. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktą aiškinimą, vien tik aplinkybė, kad nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Pastebėtina, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Todėl net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (administracinė byla Nr. A756-2046/2013).

Taigi, teismas nesutiko, kad pažeidimas buvo formalus, nes šiuo atveju nediskriminavimo, proporcingumo kriterijai buvo pažeisti pareiškėjui neužtikrinus Pirkimo objektui įvykdyti reikalingų sąlygų ir tokiu būdu apribota tiekėjų galimybė konkuruoti tarpusavyje. Teismas pažymėjo, jog ginčui esminės reikšmės neturi ta aplinkybė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba 2014 m. gegužės 6 d. rašte Nr. 4S-1471 konstatavo, kad Pirkimo dokumentų neatitiktis VPĮ reikalavimas neturėjo įtakos Pirkimo rezultatui, juolab, kad Viešųjų pirkimų tarnyba VPĮ pažeidimus vis dėlto nustatė. Viešųjų pirkimų tarnyba savo poziciją pateikė remdamasi VPĮ 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagal kurį Viešųjų pirkimų tarnybai priskiriama funkcija vykdyti šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų įsigyjant reikalingų prekių, paslaugų ar darbų ir kaip užtikrinamas tinkamas pirkimų planavimas, pirkimo sutarčių vykdymas, taip pat vertinti pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus.

Teismas nustatė, kad pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 195 punktą, Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139, 10.3 punktą Agentūra turėjo teisę tikrinti, kaip pareiškėjas laikėsi VPĮ nuostatų, vykdydamas Pirkimą.

Remdamasis nurodytomis teisės aktų normomis, teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, jog Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad Pirkimo dokumentų neatitiktis Įstatymo reikalavimams (VPĮ 87 str. 1 d., 32 str. 2 d. nuostatų, 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo nesilaikymas) įtakos Pirkimo rezultatui neturėjo, neriboja Agentūros teisės vykdyti pažeidimų tyrimą ir jos kompetencijos ribose nustatyti pažeidimus bei pritaikyti finansinę korekciją.

Teismas pažymėjo, jog, vadovaujantis Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir Gairės) 10 punktu, už kriterijų, neproporcingų pirkimo objektui, taikymą rekomenduojama taikyti 5, 10 arba 25 proc. finansinę pataisą. Šiuo atveju pareiškėjui buvo pritaikyta 2 proc. korekcija nuo sudarytos Rangos sutarties vertės. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui pritaikyta mažesnė už minimalią 2 proc. korekcija nustatyta teisėtai ir pagrįstai, atitinka pažeidimo pobūdį, yra proporcinga padarytam pažeidimui.

Teismas taip pat pažymėjo, jog Agentūra nesivadovavo Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197 punktu ir neteikė siūlymo sumažinti Projekto finansavimo, nes laikė, kad pažeidimą ištaisyti įmanoma, todėl pareiškėjas reiškia nepagrįstą skundo reikalavimą panaikinti Agentūros siūlymą mažinti Projekto finansavimą 119 297,61 Lt, t. y. 34 550,98 Eur. Dėl šios priežasties negalėtų būti tenkinamas ir skundo reikalavimas, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197.2 punktu, pareikalauti grąžinti šią sumą pareiškėjui.

Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad Agentūra pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl Pirkimas negali būti laikomas atliktu tinkamai. Atsakovas pagrįstai pritaikė 2 proc. finansinę korekciją, laikėsi pagrindinių procedūrinių taisyklių, todėl nėra pagrindo tenkinti skundo jame išdėstytais argumentais, skundas atmestas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir formalų reikalavimo nesilaikymą įvertino kaip Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimą, turėjusį įtakos Pirkimo rezultatams.Sutinka su Agentūros ir pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad tik statiniai, priskirti statinių grupei – susisiekimo komunikacijos (keliai, gatvės), yra ypatingi statiniai, kiti statiniai priskiriami neypatingų statinių kategorijai. Pareiškėjas, reikalaudamas pasiūlyti specialistą projektavimo ir statybos darbams atlikti, turėjo omenyje ypatingus statinius – kelius (gatves), o toliau buvo vardijama, kokius projektavimo ir statybos darbus rangovas apskritai turės atlikti. Ruošiant konkurso sąlygas, ginčijamoje nuostatoje buvo padaryta gramatinė klaida ir neteisingai pažymėti skyrybos ženklai. Tokį teiginį patvirtina Vikižodynas, kuriame nurodyta, kad susisiekimo komunikacijos – visų rūšių transporto (biotransporto, geležinkelio, automobilių, jūrų, vidaus vandenų, oro, miestų, elektrinio transporto) bei pėsčiųjų judėjimo vietos (keliai, gatvės). Atsižvelgiant į šį apibrėžimą, aiškiai matyti, jog sporto paskirties inžinierinių statinių, kitos paskirties statinių ir kitų statinių negalima priskirti prie susisiekimo komunikacijų, todėl darytina išvada, jog konkurso sąlygose buvo padaryta gramatinė klaida, neteisingai pažymėti skyrybos ženklai. Be to, Statybos techninis reglamentas STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ išvardija statinių kategorijas, kurie yra priskirti ypatingiems statiniams. Iš konkurso sąlygų 3.1.8 punkte išvardintų statinių tik keliai ir gatvės yra priskirti ypatingų statinių kategorijai, kiti statiniai yra neypatingi statiniai. Konkurso sąlygos, pareiškėjo nuomone, visiems tiekėjams buvo aiškios, nes tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, atsižvelgia ne tik į konkurso sąlygose nurodytus reikalavimus, bet ir konkurso sąlygų priedus, t. y. techninę specifikaciją, kitus lydimuosius dokumentus, kurie detalizuoja konkurso sąlygas. Techninėje specifikacijoje buvo aiškiai apibrėžta, kokiems statiniams ir kokia apimtimi tiekėjas turės atlikti projektavimo ir rangos darbus. Kad tiekėjams nekilo neaiškumų, įrodo ne tik faktas, kad nebuvo paklausimų dėl konkurso sąlygų, bet ir tai, jog nei vienas iš užsiregistravusių tiekėjų nepasinaudojo Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnyje reglamentuota galimybe pateikti pretenziją dėl, neva Agentūros, nustatyto diskriminuojančio, neproporcingo Pirkimo objektui ir dirbtinai ribojančio tiekėjų konkurenciją kvalifikacinio reikalavimo. Kad pasiūlymą dalyvauti konkurse pateikė tik vienas tiekėjas AB „Panevėžio keliai“, nereiškia, kad kiti tiekėjai buvo diskriminuojami, nes buvo skelbtas atviras konkursas, kuriame galėjo dalyvauti visi norintys teikėjai. Kvietimą dalyvauti konkurse priėmė 15 teikėjų, tačiau iš užsiregistravusių tiekėjų paklausimų ar pretenzijų dėl konkurso sąlygų nebuvo gauta.Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisija, vertindama pasiūlymą pateikusio tiekėjo AB „Panevėžio keliai“ atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams, nereikalavo kvalifikacijos atestato sporto paskirties inžineriniams statiniams, kitos paskirties ir kitiems statiniams, nes pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.1.06:2013 „Ypatingi statiniai“ tokie kvalifikacijos atestatai neišduodami. Viešųjų pirkimų tarnyba išanalizavo Pirkimo dokumentus ir savo 2014 m. gegužės 6 d. rašte „Dėl viešojo pirkimo Nr. 139759“ nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta Pirkimo dokumentų neatitiktis Įstatymo reikalavimams įtakos Pirkimo rezultatams neturėjo. Be to, ji neturėjo pagrindo teigti, jog būtent dėl perkančiosios organizacijos iškelto reikalavimo formuluotės Pirkime dalyvavo tik vienas tiekėjas. Manytina, jog Pirkimo dalyvis, kaip ir kiti potencialūs tiekėjai, išmanydami statybų teisinį reglamentavimą bei žinodami Pirkimo objektu apibrėžtus perkamus darbus, žinodami kurie Pirkimo objekto statiniai yra ypatingi, reikalavimą galėjo suprasti teisingai. Be to, perkančioji organizacija iš tiekėjų negavo nei vieno paklausimo dėl reikalavimo. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija, atsakydama į pareiškėjo skundą, priėjo prie teisingos išvados ir savo 2015 m. kovo 20 d. rašte „Dėl viešojo pirkimo Nr. 1397594“ nurodė, kad Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. C (2013) 9527 patvirtintų Gairių dėl komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijimo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo 1.3 punkte nurodoma, kad formalaus pobūdžio pažeidimams, kurie neturi finansinio poveikio, finansinės korekcijos neturi būti taikomos. Todėl Finansų ministerija, atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje pateiktą nuomonę, kad Projekto vykdytojo Pirkimų dokumentuose nustatytas reikalavimas, nors neatitiko Viešųjų pirkimų įstatymų reikalavimų, tačiau įtakos Pirkimo rezultatui neturėjo, t. y. pažeidimo sudėtis galimai yra formali, ir prašė Agentūros teisės aktuose, reglamentuojančiuose pažeidimo tyrimą, nustatymą ir šalinimą, nustatyta tvarka atnaujinti pažeidimo tyrimą, pakartotinai įvertinant paaiškėjusius naujus faktus ir aplinkybes.Atsakovas, 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu palikdamas galioti ankstesnį savo sprendimą, vadovavosi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2289-281/2014, kuriame buvo pasisakyta ir dėl Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktos nuomonės bei Agentūros, kaip įgyvendinančios institucijos, priimto sprendimo dėl pažeidimo teisėtumo, t. y. Vilniaus apygardos administracinis teismas aukščiau minėtoje byloje nurodė, kad aplinkybė, jog Viešųjų pirkimų tarnyba raštu konstatavo nesant VPĮ pažeidimų pareiškėjui vykdant Pirkimą, nesudarė prielaidų atsakovui neįvardinti vėlesnių patikrinimų metu nustatytų Perkančiosios organizacijos pažeidimų, padarytų viešojo pirkimo proceso metu. Agentūra nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad neatsižvelgiant į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nenustatė viešųjų pirkimų pažeidimo, Agentūra, atlikusi jai priskirtas funkcijas, tokį pažeidimą gali nustatyti. Pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju priimdamas sprendimą, neatkreipė dėmesio į tai, kad Agentūros nurodyto aukščiau minėto sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2289-281/2014 ir pareiškėjo vykdyto pirkimo aplinkybės nėra tapačios, todėl vadovautis šiuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimu negalima. Nagrinėjamu atveju Viešųjų pirkimų tarnyba, kaip išvadą teikianti institucija, nurodė, kad pažeidimas įtakos pirkimo rezultatams neturėjo. Po Finansų ministerijos rašto ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvados jokie pirkimai nebuvo atlikti, jokie papildomi dokumentai Agentūrai nebuvo patekti, todėl Agentūra nepagrįstai neatsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą. Be to, Agentūros atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjui papildomai buvo skirta lėšų Projekto vykdymui, todėl pareiškėjas nuostolių nepatyrė, nes tie patys pinigai buvo grąžinti. Tai pirmosios instancijos teismas akcentavo savo sprendime. Tačiau toks Agentūros teiginys neatitinka tikrovės, nes įvertinus Projekto veiklas ir jo finansavimą, buvo nustatyta, kad Projekto įgyvendinimui neužtenka lėšų. Lėšų neužteko ne dėl padarytos nuoskaitos, bet dėl veiklų, numatytų Projekte įkainavimo. Dėl tos priežasties Rokiškio rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Panevėžio regiono plėtros tarybą dėl papildomų lėšų skirimo. Nors buvo skirtos papildomos lėšos, tačiau dėl Agentūros sprendimo pareiškėjas turėjo papildomai investuoti 11 297,61 Lt, t. y. 34 550,98 Eur. Apie papildomų lėšų skyrimą patvirtina prie apeliacinio skundo pridėti Rokiškio rajono savivaldybės administracijos raštai.Nesutinka su tuo, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdami į Agentūros sprendimą, konstatavo, jog pareiškėjas, nustatydamas reikalavimus, kurie nėra būtini pirkimo dokumentuose nurodytiems darbams, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2015 m. birželio 8 d. nagrinėdamas analogišką bylą, nutartyje Nr. A-1512-556/2015 nurodė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalies normos tikslas – išvengti dirbtinio konkurencijos ribojimo viešuosiuose pirkimuose, įpareigojant perkančiąją organizaciją nustatyti tikslius, aiškius, pagrįstus ir proporcingus pirkimo objektui minimalius kandidatų ir dalyvių kvalifikacinius reikalavimus, todėl šios pažeidimo sudėtį įvertinančios normos dispozicija yra ne formalioji, o materialioji, t. y. sietina su tam tikrų pasekmių kilimu (dirbtiniu konkurencijos ribojimu). Konkrečiu atveju perkančioji organizacija, nustatydama reikalavimą statybos darbų vykdymo metu turėti tokio pobūdžio atestatą, kurio kaip būtinosios sąlygos imperatyviai nenumatė imperatyviosios teisės aktų normos ir kurie nebuvo įgaliotų institucijų išduodami, įtvirtino nepagrįstą reikalavimą. Tačiau savaime tai dirbtinai konkurencijos neribojo, nes tiekėjai vis tiek galėjo dalyvauti konkurse. <...> pagal bendrąjį teisės principą, teisė negali reikalauti to, kas yra neįmanoma (lot.- lex non cogit impossibilia), atitinkamai ir minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negalėjo įpareigoti konkurso dalyvių gauti ir pateikti neegzistuojančios rūšies, atitinkamų institucijų išduodamo atestato. Nagrinėjamu atveju iš Pirkimo sąlygų 3.1.8 punkte išvardintų statinių, ypatingi statiniai yra tik keliai (gatvės), kiti statiniai ypatingų statinių kategorijai nepriskiriami, todėl jiems atestatai nėra išduodami. Agentūra, vertindama Projekto dokumentus, akcentavo tik Pirkimo sąlygų 3.1.8 punkte išvardintus reikalavimus ir konstatavo juos kaip pažeidimą. Tačiau vertinant dokumentus, reikia vertinti jų visumą, o ne atskiras detales. Nors teisminio nagrinėjimo metu Agentūros atstovas nurodė, kad Pirkimo sąlygų 3.1.8 punkte yra nurodyti sporto paskirties inžinieriniai, kurie gali būti priskirti ypatingų statinių kategorijai, tačiau pagal prie Pirkimo sąlygų pridėtą techninę specifikaciją matyti, kad tie sporto inžinieriniai statiniai, kurie turi būti įrengti pagal Projektą, negali būti priskirti ypatingų statinių kategorijai. Lietuvos Respublikos finansų ministerija savo 2015 m. kovo 20 d. rašte bei atsiliepime pirmosios instancijos teismui taip pat akcentavo, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Pirkimo sąlygų ginčijamas punktas dirbtinai neribojo tiekėjų konkurencijos bei įtakos Pirkimo rezultatams neturėjo. Tokią pačią išvadą pateikė ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, atsižvelgė tik į Agentūros nurodytas aplinkybes.