- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-28
- Bylos Nr.
- A-242-261/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03117-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Pareiškėjas
- Rokiškio rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Rokiškio rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1-4), prašydamas:
1) panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. 2015/2-3257 „Dėl pažeidimo tyrimo atnaujinimo“;
2) panaikinti Agentūros 2014 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 2014/2-1386 „Dėl nustatyto pažeidimo projekte Nr. VP3-1.1-VRM-02-R-52-001“;
3) panaikinti Agentūros siūlymą mažinti „Projekto „Urbanistinės teritorijos Rokiškio mieste tarp Respublikos – Aušros- Parko – Taikos – Vilties – P. Širvio – Jaunystės – Panevėžio – Perkūno – Kauno – J. Basanavičiaus – Ąžuolų –Tyzenhauzų – Pievų – Juodupės – Laisvės gatvių sutvarkymas ir plėtra“ Nr. VP3-1.1.-VRM-02-R-52-001 (toliau – ir Projektas) finansavimą 119 297,61 Lt, t. y. 34 550,98 Eur;
4) vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, 197.2 punktu, pareikalauti grąžinti šią sumą Rokiškio rajono savivaldybės administracijai.
Paaiškino, kad viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra 2014 m. vasario 20 d. sprendime „Dėl nustatyto pažeidimo projekte Nr. VP3-1.1-VRM-02-R-52-001“ Nr. 2014/2-1386 nurodžiusi, jog „Projekto „Urbanistinės teritorijos Rokiškio mieste tarp Respublikos – Aušros- Parko – Taikos – Vilties – P. Širvio – Jaunystės – Panevėžio – Perkūno – Kauno – J. Basanavičiaus – Ąžuolų –Tyzenhauzų – Pievų – Juodupės – Laisvės gatvių sutvarkymas ir plėtra“ Nr. VP3-1.1.-VRM-02-R-52-001 vykdytojas pirkimo dokumentų 3.1.8. punkte nustatė diskriminuojantį, neproporcingą „Projekto „Urbanistinės teritorijos Rokiškio mieste tarp Respublikos – Aušros- Parko – Taikos – Vilties – P. Širvio – Jaunystės – Panevėžio – Perkūno – Kauno – J. Basanavičiaus – Ąžuolų –Tyzenhauzų – Pievų – Juodupės – Laisvės gatvių sutvarkymas ir plėtra“ rangos darbų pirkimo“ (toliau – ir Pirkimas) objektui ir dirbtinai ribojantį tiekėjų konkurenciją reikalavimą ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatė netinkamų finansuoti išlaidų dydį – tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažino 2 proc. nuo 2013 m. rugpjūčio 2 d. sutarties Nr. DS-250 vertės (5 964 880,44 Lt, t. y. 1 727 548,70 Eur), ką sudaro 119 297,61 Lt, t. y. 34 550,98 Eur. Iš viso tinkamomis finansuoti išlaidomis pagal Sutartį nepripažino 119 297,61 Lt, t. y. 34 550,98 Eur, iš kurių 101 402,96 Lt, t. y. 39 368,33 Eur – Europos Sąjungos fondų lėšos, 8 947,32 Lt, t. y. 2 591,32 Eur – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, 8 947,33 Lt, t. y. 2 591,33 Eur – Projekto vykdytojo lėšos. Centrinė projektų valdymo agentūra, 2015 m. balandžio 30 d. atnaujinusi tyrimą ir pakartotinai įvertinusi paaiškėjusias naujas aplinkybes, nusprendė nekeisti 2014 m. vasario 20 d. sprendimo (I t., b. l. 53-55, 81-82).
Nurodė, kad supaprastinto atviro konkurso „Projekto „Urbanistinės teritorijos Rokiškio mieste tarp Respublikos – Aušros- Parko – Taikos – Vilties – P. Širvio – Jaunystės – Panevėžio – Perkūno – Kauno – J. Basanavičiaus – Ąžuolų –Tyzenhauzų – Pievų – Juodupės – Laisvės gatvių sutvarkymas ir plėtra“ rangos darbų pirkimo“ sąlygų 3.1.8 punkte yra reikalavimas, kad tiekėjas turi pasiūlyti bent po vieną vadovaujantį specialistą projektavimo ir statybos darbams atlikti (statinių kategorijos – ypatingi statiniai; pagrindinė naudojimo paskirtis susisiekimo komunikacijos keliai (gatvės), sporto paskirties inžineriniai statiniai, kitos paskirties statiniai ir kiti statiniai). Rokiškio rajono savivaldybės administracija sutinka su pastebėjimu, kad tik statiniai, priskirti statinių grupei – susisiekimo komunikacijos (keliai, gatvės), yra ypatingi statiniai, kiti statiniai priskiriami neypatingų arba nesudėtingų statinių kategorijai. Perkančioji organizacija (pareiškėjas), reikalaudama pasiūlyti specialistą projektavimo ir statybos darbams atlikti, turėjo omenyje ypatingus statinius – kelius (gatves), o toliau buvo vardijama, kokius projektavimo ir statybos darbus rangovas apskritai turės atlikti. Galbūt ruošiant konkurso sąlygas ginčijamoje nuostatoje buvo padaryta gramatinė klaida ir neteisingai pažymėti skyrybos ženklai, tačiau niekam iš tiekėjų neaiškumų nekilo, visiems ši nuostata buvo suprantama ir neginčijama.
Pažymėjo, jog paskelbus supaprastintą atvirą konkursą paklausimą Rokiškio rajono savivaldybės administracijai pateikė tik AB „Panevėžio keliai“, tačiau ne dėl ginčijamo kvalifikacinio reikalavimo. Rokiškio rajono savivaldybės administracija negavo nei vieno paklausimo dėl konkurso sąlygų 3.1.8 punkte nurodyto kvalifikacinio reikalavimo. Tiekėjams buvo aišku, kurie statiniai yra ypatingi, o kurie ne, nes tai aiškiai buvo nurodyta techniniuose projektuose, pridėtuose prie Pirkimo sąlygų ir skelbimo, todėl niekas iš tiekėjų neprašė patikslinti pirkimo sąlygų. Pasiūlymą dalyvauti konkurse pateikė tik vienas tiekėjas – AB „Panevėžio keliai“.
Atkreipė dėmesį į tai, jog komisija neprašė ypatingam statiniui reikalingų atestatų sporto paskirties inžineriniams statiniams, kitos paskirties statiniams ir kitiems statiniams statyti, nes tokių atestatų nereikia, o šie statiniai į Pirkimo sąlygas buvo įrašyti kaip papildoma informacija, kokius darbus turės atlikti vadovai. Perkančioji organizacija šiuo atveju konkurso sąlygose siekė suteikti kaip galima daugiau informacijos, aiškiai nurodė, kokius dokumentus turi pateikti tiekėjai, konkurso sąlygos buvo paskelbtos viešai ir iš anksto žinomos visiems tiekėjams, todėl nėra pagrindo teigti, kad konkurso sąlygos buvo neaiškios, nesuprantamos ar dviprasmiškos. Tiekėjas, pateikęs visus Pirkimo sąlygose nurodytus dokumentus, negali būti įvertintas kaip neatitinkantis kvalifikacijos reikalavimų.
Manė, kad nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies reikalavimų, o priešingai – konkurso sąlygose stengėsi suteikti kuo daugiau informacijos būsimiems tiekėjams apie pirkimo objektą.
Atsiliepimas
Atsakovas viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 104-110) su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
Paaiškino, kad pareiškėjo pateikiami paaiškinimai dėl galimai padarytos gramatinės klaidos, negali būti vertinami kaip pagrįsti ir lengvinantys padarytą pažeidimą, nes tai nekeičia fakto, kad Pirkimo dokumentuose buvo suformuluotas Pirkimo objektui neproporcingas ir diskriminuojantis kvalifikacinis reikalavimas. Tai, kad tiekėjai suprato, koks yra Pirkimo objektas, nereiškia, kad jie neturėjo atitikti keliamo kvalifikacijos reikalavimo.
Atkreipė dėmesį į tai, kad tiekėjai turi teisę prašyti paaiškinti arba teisę ginčyti tam tikrą pirkimo sąlygą (pvz., kvalifikacijos reikalavimą), tačiau tai nereiškia, kad tuo atveju, jei tiekėjai neteikė paklausimų ar neginčijo vieno ar kito reikalavimo, toks reikalavimas savaime netampa teisėtu. Paklausimų nebuvimas nepatvirtina, kad kvalifikacinis reikalavimas visiems tiekėjams buvo aiškus ir savaime nediskriminuojantis. Pretenzijų arba paklausimų nepateikimas nereiškia, kad kvalifikacinis reikalavimas yra pats savaime teisėtas ir negali apriboti Agentūros teisės pradėti pažeidimo tyrimą ir ginčyti kvalifikacinio reikalavimo atitikimą VPĮ nuostatoms, nes, priešingu atveju, susidarytų situacija, kai nebūtų galima pradėti pažeidimo tyrimo dėl diskriminuojančių kvalifikacinių reikalavimų, nes dėl jų nebuvo teiktos tiekėjų pretenzijos arba paklausimai.
Pažymėjo, jog tiekėjas gali pateikti kitus dokumentus savo kvalifikacijai pagrįsti, nei prašo perkančioji organizacija (VPĮ 32 str. 4 d.), todėl pareiškėjo argumentas, kad tiekėjas bus pripažintas atitinkančiu kvalifikacinius reikalavimus, jei pateiks visus reikalaujamus dokumentus, yra nepagrįstas, nes tiekėjas gali būti pripažintas atitinkančiu kvalifikacijos reikalavimus tik tuomet, kai jis reikalaujamą kvalifikaciją turi, o ne tuomet, kai pateikia reikalaujamos formos dokumentą.
Teigė, jog Projekto vykdytojo padarytas pažeidimas nėra formalus, nes kvalifikacinis reikalavimas diskriminavo tiekėjus, kurie neturėjo atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų. Be to, pasiūlymą Pirkimui pateikė tik vienas dalyvis, tokiu būdu, buvo neužtikrinta reali konkurencija, kuri būtina, siekiant VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodyto viešųjų pirkimų tikslo.
Nurodė, jog Agentūra atliko supaprastintą pažeidimo tyrimą, kurio metu buvo nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausias tinkamų finansuoti išlaidų dydis pagal 2013 m. rugpjūčio 2 d. rangos darbų sutartį Nr. DS-250 (toliau – ir Rangos sutartis), kuris gali būti išmokėtas pareiškėjui, todėl laikoma, kad pažeidimas buvo ištaisytas. Agentūra, vadovaudamasi Projektų finansavimo ir administravimo taisyklių 197 punktu, neteikė siūlymo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai sumažinti Projekto finansavimo, numatyto 2012 m. vasario 15 d. Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje Nr. VP3-1.I-VRM-02-R-52-001, netgi atvirkščiai, Ministerija, atsižvelgdama į pareiškėjo pateiktą prašymą dėl papildomo finansavimo ir Agentūros ataskaitą, 2014 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 1V-387 skyrė Projektui papildomą finansavimą. Netinkamomis pripažintas finansuoti lėšas pareiškėjas galėjo naudoti papildomoms Projekto veikloms ir darbams (nesusijusiems su pažeidimu) finansuoti, tokia jo teisė nebuvo suvaržyta.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 148-152) prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad pagal Pirkimo sąlygų 3.1.8 papunktį daliai konkurse numatytų ypatingų darbų pagrįstai buvo prašoma turėti atestatą, o kitiems darbams buvo prašoma turėti teisės aktuose nenumatytus atestatus, yra pagrindas atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1512-556/2015 suformuotą praktiką dėl VPĮ 32 straipsnio 2 dalies taikymo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu (II t., b. l. 53-60) pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracija vykdė projektą „Urbanistinės teritorijos Rokiškio mieste tarp Respublikos – Aušros – Parko – Taikos – Vilties – P.Širvio – Jaunystės – Panevėžio – Perkūno – Kauno-J.Basanavičiaus –Ąžuolų – Tyzenhauzų – Pievų – Juodupės – Laisvės gatvių sutvarkymas ir plėtra“ Nr. VP3-1.1-VRM-02-R-52-001, kurio įgyvendinimui teikiama finansinė parama pagal 2007-2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę Nr. CP3-1.1-VRM-02-R „Probleminių teritorijų plėtra“. Įgyvendindamas šį Projektą, pareiškėjas supaprastinto atviro konkurso būdu įvykdė rangos darbų pirkimą (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtas 2013 m. liepos 10 d., Pirkimo Nr. 139759) (I t., b. l. 5-52). Pirkimo sąlygų 3.1.8 papunktyje buvo nustatyta, kad tiekėjas turi pasiūlyti bent po vieną vadovaujantį specialistą projektavimo ir statybos darbams atlikti (statinių kategorijos – ypatingi statiniai; pagrindinė naudojimo paskirtis – susisiekimo komunikacijos: keliai (gatvės), sporto paskirties inžineriniai statiniai, kitos paskirties statiniai ir kiti statiniai): a) projekto vadovas turi turėti galiojantį Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ar atitinkamos užsienio šalies institucijos nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos atestatą ir ne mažesnę kaip 2 metų projekto vadovo patirtį; b) statinio statybos vadovas turi turėti galiojantį Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ar atitinkamos užsienio šalies institucijos nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos atestatą ir ne mažesnę kaip 2 metų statybos vadovo patirtį (I t., b. l. 14). Pareiškėjas, įvykdęs Pirkimą, su AB „Panevėžio keliai“ 2013 m. rugpjūčio 2 d. sudarė rangos darbų sutartį Nr. DS-250 (II t., b. l. 4-18). Agentūra, atlikusi supaprastintą pažeidimo tyrimą pareiškėjo įgyvendintame Projekte, 2014 m. vasario 20 d. sprendime Nr. 2014/2-1386 padarė išvadą, kad pareiškėjas Pirkimo dokumentų 3.1.8 punkte nustatė diskriminuojantį, neproporcingą Pirkimo objektui ir dirbtinai ribojantį tiekėjų konkurenciją reikalavimą ir todėl pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsižvelgusi į nustatytą pažeidimą, vadovaudamasi Netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su pažeidimu, dydžio nustatymo metodikos, patvirtintos 2012 m. birželio 29 d. Taikomos praktikos sprendimu Nr. 38 (toliau – ir Metodika), 23 punkto nuostatomis, atsižvelgdama į tai, kad kvalifikacinis reikalavimas neribojo tiekėjų galimybės, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pasitelkti specialistus, atitinkančius neproporcingus kvalifikacinius reikalavimus, neatsižvelgiant į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jų ryšiai su jais bei į tai, kad laimėjusio AB „Panevėžio keliai“ kvalifikacija neatitiko reikalavimo, tačiau dėl to jo pasiūlymas nebuvo atmestas, tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažino 2 proc. nuo 2013 m. rugpjūčio 2 d. sutarties Nr. DS-250 vertės (5 964 880,44 Lt), tai sudaro 119 297,61 Lt. Iš viso tinkamomis finansuoti išlaidomis pagal Rangos sutartį nepripažino 119 297,61 Lt, iš kurių 101 402,96 Lt – Europos Sąjungos fondų lėšos, 8 947,32 Lt – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, 8 947,33 Lt – Projekto vykdytojo lėšos (I t., b. l. 53-55). Pareiškėjas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka 2014 m. kovo 5 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl 2014 m. vasario 20 d. Agentūros sprendimo Nr. 2014/2-1386. Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2015 m. kovo 20 d. raštais Nr. ((24.16-03)-5K-1405977; 5K-1402711; 5K-1409257; 5K-1410759-5K-1427467)-6K-1502444, atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje pateiktą nuomonę, kad Projekto vykdytojo Pirkimų dokumentuose nustatytas reikalavimas nors neatitiko Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, tačiau įtakos Pirkimo rezultatui neturėjo, t. y. pažeidimo sudėtis galimai formali, prašė Agentūros atnaujinti pažeidimo tyrimą, pakartotinai įvertinant paaiškėjusius naujus faktus ir aplinkybes. Rekomendavo Agentūrai atliekant pakartotiną pažeidimo tyrimą pasinaudoti galimybe kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl projektų vykdytojų viešųjų pirkimų atitikties Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams (I t., b. l. 60-70). Agentūra, atnaujinusi tyrimą, 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 2015/2-3257 nusprendė nekeisti 2014 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 2014/2-1386 (I t., b. l. 81-82). Sprendime konstatavo, kad įvertinusi Viešųjų pirkimų tarnybos rašte nurodytą informaciją, nekeičia pažeidimo nustatymo teisinio pagrindo, t. y. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatų, atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo, lentelių 10 punktu ir atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą (Pirkime dalyvavo ir pasiūlymą pateikė tik vienas dalyvis) pažeidimą kvalifikavo kaip sunkų, neturi pagrindo keisti Agentūros sprendime nustatytos netinkamų finansuoti išlaidų sumos.
Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo vykdyto Pirkimo objektas – rangos darbai Projekte numatytų Rokiškio miesto gatvių sutvarkymui ir plėtrai su darbo projektų parengimu. Pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje numatyti atlikti darbai ir paslaugos – automobilių stovėjimo aikštelių Vilties g., ties gyvenamuoju namu Taikos g. 3 ir prie skvero esančioje teritorijoje tarp Respublikos ir Taikos g. įrengimas, pėsčiųjų takų J. Basanavičiaus, Vilties, Taikos gatvėse, pėsčiųjų-dviračių tako Laisvės gatvėje atnaujinimas, apšvietimo Vilties g. rekonstravimas, apšvietimo skvere esančioje teritorijoje tarp Respublikos ir Taikos g. įrengimas. Vaikų žaidimo aikštelių, dviejuose daugiabučių kvartaluose, įrengimas. Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto vidurinės mokyklos teritorijoje esančios ledo ritulio aikštelės modernizavimas pritaikant ją daugiafunkcinei veiklai ir įsigyjant įrangą ir sutvarkant aikštelės aplinką (įrengiant pėsčiųjų takus, laiptelius, tribūną žiūrovams), dalį stadiono pritaikant visuomenės poreikiams. Sporto aikštelės atnaujinimas prie Skulptūrų parko. Atnaujinti dalį takų skvere (teritorijoje tarp Respublikos g. ir Taikos g. 1, 1A, 1B daugiabučių namų. Sutvarkyti savivaldybės aikštelę, esančią prie Kultūros centro. Sutvarkyti šaligatvį palei buvusį Lietuvos paštą. Šaligatvio palei Taikos gatvę prie Rokiškio kultūros centro sutvarkymas ir plėtra. Įrengti komunalinių ir antrines atliekų aikšteles daugiabučių namų kvartaluose – 13 vnt.
Remdamasis Viešųjų pirkimų įstatymo (2013 m. sausio 17 d. redakcija) 3 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-813 (2012 m. kovo 27 d. redakcija), ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812, nuostatomis, Statybos techninio reglamento STR 1.02.06:2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų ir teritorijų planavimo specialistų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-601, 1.1 punkto nuostatomis, teismas, įvertinęs Pirkimo tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų 3.1.8 punkto turinį, konstatavo, kad pareiškėjas suformulavo reikalavimą neypatingų ar nesudėtingų statinių statybai pateikti ypatingų statinių statybos kvalifikacijos atestatą.
Vertindamas ginčijamų aktų teisėtumą ir pagrįstumą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011), vertintino, ar dėl Pirkimo sąlygų 3.1.8 punkte nustatyto reikalavimo buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti nediskriminavimo, proporcingumo principai, 32 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Teismas pažymėjo, jog Pirkimo sąlygų 3.1.8 punkte nurodytas perteklinis kvalifikacinis reikalavimas negali būti laikomas pareiškėjo gramatine klaida, atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes. Pažymėta, kad Agentūra 2013 m. birželio 18 d. raštu Nr. 2013/2-6009 pareiškėjui pateikė pastabas ir rekomendavo Pirkimo sąlygų 3.1.8. kvalifikacinį reikalavimą koreguoti, nurodant tik statinių kategoriją – ypatingi statiniai, statinių grupė – susisiekimo komunikacijos: keliai (gatvės) (I t., b. l. 128-130). Pareiškėjas nurodytomis rekomendacijomis nesivadovavo. Vėliau, Agentūrai vykdant pažeidimo tyrimą, teikdamas paaiškinimus, pareiškėjas aiškino: „Konkurso sąlygų 2.1 punkte nurodyta, kad pirkimas į dalis neskirstomas. Pasiūlymas turi būti teikiamas visam nurodytam darbų kiekiui, t. y. 14 objektų, tarp kurių buvo ypatingų, neypatingų ir nesudėtingų statinių. Todėl Konkurso sąlygų 2 lentelės 3.1.8. punkte buvo paliktas aukštesnis reikalavimas (pateikti atestatus, reikalaujamus ypatingo statinio darbams atlikti“ (I t., b. l. 135-136). Remdamasis tuo, teismas laikė, kad nėra pagrindo Pirkimo sąlygų 3.1.8. kvalifikacinio reikalavimo turinio neaiškumą sieti su gramatine klaida, nes tokio turinio reikalavimą pareiškėjas nustatė sąmoningai.
Teismo vertinimu, aplinkybė, kad nei vienas iš tiekėjų nesikreipė dėl Pirkimo sąlygų 3.1.8. punkto patikslinimo, savaime nereiškia, kad visiems galimiems tiekėjams jos buvo aiškios. Tik vieno tiekėjo dalyvavimas konkurse, priešingai nei teigia pareiškėjas, gali būti vertinamas kaip pagrindžiantis poziciją, jog būtent dėl diskriminacinio pobūdžio reikalavimų kiti tiekėjai neteikė pasiūlymų dalyvauti konkurse.
Atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009 pateiktus išaiškinimus ir bylos faktines aplinkybes, teismas negalėjo teigti, kad pareiškėjui suformulavus atitinkamo turinio Pirkimo sąlygų 3.1.8. reikalavimą, potencialūs tiekėjai galėjo tikėtis, kad jų atitikimas keliamiems reikalavimams bus vertinamas pagal kitus kriterijus, nei yra nustatyti.
Teismas laikė, kad šiuo atveju akivaizdžiai perteklinis Pirkimo sąlygų kvalifikacinis reikalavimas, nepagrįstai nustatantis reikalavimus statybos vadovui ir projekto vadovui turėti atestatą, kai dalis Pirkimo objekto rangos darbų buvo perkami atlikti statiniuose, kurie priskiriami neypatingų ar nesudėtingų statinių kategorijai, neužtikrino vienodos galimybės varžytis ir tos pačios dalyvavimo teisių apimties. Tuo remdamasis, teismas neturėjo pagrindo nesutikti su atsakovo pozicija, kad Projekto vykdytojas Pirkimo dokumentų 3.1.8 punkte nustatė diskriminuojantį, neproporcingą Pirkimo objektui ir dirbtinai ribojantį konkurenciją reikalavimą.
Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad nustatytas pažeidimas buvo formalus, neturėjo įtakos konkurso rezultatams, nes, kaip minėta, Viešųjų pirkimų tarnyba 2014 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 4S-1471 pateikė vertinimą dėl Pirkimo sąlygų 3.1.8. punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo atitikties VPĮ reikalavimams, t. y. kad perkančioji organizacija (pareiškėjas) neužtikrino VPĮ 87 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatų, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs dalyvių kvalifikacijos reikalavimai turi būti tikslūs ir aiškūs, įgyvendinimo. Be to, skelbdama Pirkimą, skelbime ir Pirkimo dokumentuose nurodė 3.1.8 reikalavimą, neatsižvelgdama į Agentūros siūlomas rekomendacijos, todėl neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi. Pažymėta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba neneigia, kad VPĮ pažeidimai buvo įvykdyti. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktą aiškinimą, vien tik aplinkybė, kad nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Pastebėtina, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Todėl net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (administracinė byla Nr. A756-2046/2013).
Taigi, teismas nesutiko, kad pažeidimas buvo formalus, nes šiuo atveju nediskriminavimo, proporcingumo kriterijai buvo pažeisti pareiškėjui neužtikrinus Pirkimo objektui įvykdyti reikalingų sąlygų ir tokiu būdu apribota tiekėjų galimybė konkuruoti tarpusavyje. Teismas pažymėjo, jog ginčui esminės reikšmės neturi ta aplinkybė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba 2014 m. gegužės 6 d. rašte Nr. 4S-1471 konstatavo, kad Pirkimo dokumentų neatitiktis VPĮ reikalavimas neturėjo įtakos Pirkimo rezultatui, juolab, kad Viešųjų pirkimų tarnyba VPĮ pažeidimus vis dėlto nustatė. Viešųjų pirkimų tarnyba savo poziciją pateikė remdamasi VPĮ 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagal kurį Viešųjų pirkimų tarnybai priskiriama funkcija vykdyti šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų įsigyjant reikalingų prekių, paslaugų ar darbų ir kaip užtikrinamas tinkamas pirkimų planavimas, pirkimo sutarčių vykdymas, taip pat vertinti pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus.
Teismas nustatė, kad pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 195 punktą, Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139, 10.3 punktą Agentūra turėjo teisę tikrinti, kaip pareiškėjas laikėsi VPĮ nuostatų, vykdydamas Pirkimą.
Remdamasis nurodytomis teisės aktų normomis, teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, jog Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad Pirkimo dokumentų neatitiktis Įstatymo reikalavimams (VPĮ 87 str. 1 d., 32 str. 2 d. nuostatų, 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo nesilaikymas) įtakos Pirkimo rezultatui neturėjo, neriboja Agentūros teisės vykdyti pažeidimų tyrimą ir jos kompetencijos ribose nustatyti pažeidimus bei pritaikyti finansinę korekciją.
Teismas pažymėjo, jog, vadovaujantis Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir Gairės) 10 punktu, už kriterijų, neproporcingų pirkimo objektui, taikymą rekomenduojama taikyti 5, 10 arba 25 proc. finansinę pataisą. Šiuo atveju pareiškėjui buvo pritaikyta 2 proc. korekcija nuo sudarytos Rangos sutarties vertės. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui pritaikyta mažesnė už minimalią 2 proc. korekcija nustatyta teisėtai ir pagrįstai, atitinka pažeidimo pobūdį, yra proporcinga padarytam pažeidimui.
Teismas taip pat pažymėjo, jog Agentūra nesivadovavo Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197 punktu ir neteikė siūlymo sumažinti Projekto finansavimo, nes laikė, kad pažeidimą ištaisyti įmanoma, todėl pareiškėjas reiškia nepagrįstą skundo reikalavimą panaikinti Agentūros siūlymą mažinti Projekto finansavimą 119 297,61 Lt, t. y. 34 550,98 Eur. Dėl šios priežasties negalėtų būti tenkinamas ir skundo reikalavimas, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197.2 punktu, pareikalauti grąžinti šią sumą pareiškėjui.
Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad Agentūra pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl Pirkimas negali būti laikomas atliktu tinkamai. Atsakovas pagrįstai pritaikė 2 proc. finansinę korekciją, laikėsi pagrindinių procedūrinių taisyklių, todėl nėra pagrindo tenkinti skundo jame išdėstytais argumentais, skundas atmestas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d.).
III.
Pareiškėjas Rokiškio rajono savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Centrinės projektų valdymo agentūros 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą 2015/2-3257 „Dėl pažeidimo tyrimo atnaujinimo“; panaikinti Agentūros 2014 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 2014/2-1386 „Dėl nustatyto pažeidimo projekte Nr. VP3-1.1-VRM-02-R-52-001“; panaikinti Agentūros siūlymą mažinti Projekto finansavimą 119 297,61 Lt, t. y. 34 550,98 Eur.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir formalų reikalavimo nesilaikymą įvertino kaip Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimą, turėjusį įtakos Pirkimo rezultatams.Sutinka su Agentūros ir pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad tik statiniai, priskirti statinių grupei – susisiekimo komunikacijos (keliai, gatvės), yra ypatingi statiniai, kiti statiniai priskiriami neypatingų statinių kategorijai. Pareiškėjas, reikalaudamas pasiūlyti specialistą projektavimo ir statybos darbams atlikti, turėjo omenyje ypatingus statinius – kelius (gatves), o toliau buvo vardijama, kokius projektavimo ir statybos darbus rangovas apskritai turės atlikti. Ruošiant konkurso sąlygas, ginčijamoje nuostatoje buvo padaryta gramatinė klaida ir neteisingai pažymėti skyrybos ženklai. Tokį teiginį patvirtina Vikižodynas, kuriame nurodyta, kad susisiekimo komunikacijos – visų rūšių transporto (biotransporto, geležinkelio, automobilių, jūrų, vidaus vandenų, oro, miestų, elektrinio transporto) bei pėsčiųjų judėjimo vietos (keliai, gatvės). Atsižvelgiant į šį apibrėžimą, aiškiai matyti, jog sporto paskirties inžinierinių statinių, kitos paskirties statinių ir kitų statinių negalima priskirti prie susisiekimo komunikacijų, todėl darytina išvada, jog konkurso sąlygose buvo padaryta gramatinė klaida, neteisingai pažymėti skyrybos ženklai. Be to, Statybos techninis reglamentas STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ išvardija statinių kategorijas, kurie yra priskirti ypatingiems statiniams. Iš konkurso sąlygų 3.1.8 punkte išvardintų statinių tik keliai ir gatvės yra priskirti ypatingų statinių kategorijai, kiti statiniai yra neypatingi statiniai. Konkurso sąlygos, pareiškėjo nuomone, visiems tiekėjams buvo aiškios, nes tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, atsižvelgia ne tik į konkurso sąlygose nurodytus reikalavimus, bet ir konkurso sąlygų priedus, t. y. techninę specifikaciją, kitus lydimuosius dokumentus, kurie detalizuoja konkurso sąlygas. Techninėje specifikacijoje buvo aiškiai apibrėžta, kokiems statiniams ir kokia apimtimi tiekėjas turės atlikti projektavimo ir rangos darbus. Kad tiekėjams nekilo neaiškumų, įrodo ne tik faktas, kad nebuvo paklausimų dėl konkurso sąlygų, bet ir tai, jog nei vienas iš užsiregistravusių tiekėjų nepasinaudojo Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnyje reglamentuota galimybe pateikti pretenziją dėl, neva Agentūros, nustatyto diskriminuojančio, neproporcingo Pirkimo objektui ir dirbtinai ribojančio tiekėjų konkurenciją kvalifikacinio reikalavimo. Kad pasiūlymą dalyvauti konkurse pateikė tik vienas tiekėjas AB „Panevėžio keliai“, nereiškia, kad kiti tiekėjai buvo diskriminuojami, nes buvo skelbtas atviras konkursas, kuriame galėjo dalyvauti visi norintys teikėjai. Kvietimą dalyvauti konkurse priėmė 15 teikėjų, tačiau iš užsiregistravusių tiekėjų paklausimų ar pretenzijų dėl konkurso sąlygų nebuvo gauta.Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisija, vertindama pasiūlymą pateikusio tiekėjo AB „Panevėžio keliai“ atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams, nereikalavo kvalifikacijos atestato sporto paskirties inžineriniams statiniams, kitos paskirties ir kitiems statiniams, nes pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.1.06:2013 „Ypatingi statiniai“ tokie kvalifikacijos atestatai neišduodami. Viešųjų pirkimų tarnyba išanalizavo Pirkimo dokumentus ir savo 2014 m. gegužės 6 d. rašte „Dėl viešojo pirkimo Nr. 139759“ nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta Pirkimo dokumentų neatitiktis Įstatymo reikalavimams įtakos Pirkimo rezultatams neturėjo. Be to, ji neturėjo pagrindo teigti, jog būtent dėl perkančiosios organizacijos iškelto reikalavimo formuluotės Pirkime dalyvavo tik vienas tiekėjas. Manytina, jog Pirkimo dalyvis, kaip ir kiti potencialūs tiekėjai, išmanydami statybų teisinį reglamentavimą bei žinodami Pirkimo objektu apibrėžtus perkamus darbus, žinodami kurie Pirkimo objekto statiniai yra ypatingi, reikalavimą galėjo suprasti teisingai. Be to, perkančioji organizacija iš tiekėjų negavo nei vieno paklausimo dėl reikalavimo. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija, atsakydama į pareiškėjo skundą, priėjo prie teisingos išvados ir savo 2015 m. kovo 20 d. rašte „Dėl viešojo pirkimo Nr. 1397594“ nurodė, kad Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. C (2013) 9527 patvirtintų Gairių dėl komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijimo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo 1.3 punkte nurodoma, kad formalaus pobūdžio pažeidimams, kurie neturi finansinio poveikio, finansinės korekcijos neturi būti taikomos. Todėl Finansų ministerija, atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje pateiktą nuomonę, kad Projekto vykdytojo Pirkimų dokumentuose nustatytas reikalavimas, nors neatitiko Viešųjų pirkimų įstatymų reikalavimų, tačiau įtakos Pirkimo rezultatui neturėjo, t. y. pažeidimo sudėtis galimai yra formali, ir prašė Agentūros teisės aktuose, reglamentuojančiuose pažeidimo tyrimą, nustatymą ir šalinimą, nustatyta tvarka atnaujinti pažeidimo tyrimą, pakartotinai įvertinant paaiškėjusius naujus faktus ir aplinkybes.Atsakovas, 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu palikdamas galioti ankstesnį savo sprendimą, vadovavosi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2289-281/2014, kuriame buvo pasisakyta ir dėl Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktos nuomonės bei Agentūros, kaip įgyvendinančios institucijos, priimto sprendimo dėl pažeidimo teisėtumo, t. y. Vilniaus apygardos administracinis teismas aukščiau minėtoje byloje nurodė, kad aplinkybė, jog Viešųjų pirkimų tarnyba raštu konstatavo nesant VPĮ pažeidimų pareiškėjui vykdant Pirkimą, nesudarė prielaidų atsakovui neįvardinti vėlesnių patikrinimų metu nustatytų Perkančiosios organizacijos pažeidimų, padarytų viešojo pirkimo proceso metu. Agentūra nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad neatsižvelgiant į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nenustatė viešųjų pirkimų pažeidimo, Agentūra, atlikusi jai priskirtas funkcijas, tokį pažeidimą gali nustatyti. Pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju priimdamas sprendimą, neatkreipė dėmesio į tai, kad Agentūros nurodyto aukščiau minėto sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2289-281/2014 ir pareiškėjo vykdyto pirkimo aplinkybės nėra tapačios, todėl vadovautis šiuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimu negalima. Nagrinėjamu atveju Viešųjų pirkimų tarnyba, kaip išvadą teikianti institucija, nurodė, kad pažeidimas įtakos pirkimo rezultatams neturėjo. Po Finansų ministerijos rašto ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvados jokie pirkimai nebuvo atlikti, jokie papildomi dokumentai Agentūrai nebuvo patekti, todėl Agentūra nepagrįstai neatsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą. Be to, Agentūros atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjui papildomai buvo skirta lėšų Projekto vykdymui, todėl pareiškėjas nuostolių nepatyrė, nes tie patys pinigai buvo grąžinti. Tai pirmosios instancijos teismas akcentavo savo sprendime. Tačiau toks Agentūros teiginys neatitinka tikrovės, nes įvertinus Projekto veiklas ir jo finansavimą, buvo nustatyta, kad Projekto įgyvendinimui neužtenka lėšų. Lėšų neužteko ne dėl padarytos nuoskaitos, bet dėl veiklų, numatytų Projekte įkainavimo. Dėl tos priežasties Rokiškio rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Panevėžio regiono plėtros tarybą dėl papildomų lėšų skirimo. Nors buvo skirtos papildomos lėšos, tačiau dėl Agentūros sprendimo pareiškėjas turėjo papildomai investuoti 11 297,61 Lt, t. y. 34 550,98 Eur. Apie papildomų lėšų skyrimą patvirtina prie apeliacinio skundo pridėti Rokiškio rajono savivaldybės administracijos raštai.Nesutinka su tuo, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdami į Agentūros sprendimą, konstatavo, jog pareiškėjas, nustatydamas reikalavimus, kurie nėra būtini pirkimo dokumentuose nurodytiems darbams, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2015 m. birželio 8 d. nagrinėdamas analogišką bylą, nutartyje Nr. A-1512-556/2015 nurodė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalies normos tikslas – išvengti dirbtinio konkurencijos ribojimo viešuosiuose pirkimuose, įpareigojant perkančiąją organizaciją nustatyti tikslius, aiškius, pagrįstus ir proporcingus pirkimo objektui minimalius kandidatų ir dalyvių kvalifikacinius reikalavimus, todėl šios pažeidimo sudėtį įvertinančios normos dispozicija yra ne formalioji, o materialioji, t. y. sietina su tam tikrų pasekmių kilimu (dirbtiniu konkurencijos ribojimu). Konkrečiu atveju perkančioji organizacija, nustatydama reikalavimą statybos darbų vykdymo metu turėti tokio pobūdžio atestatą, kurio kaip būtinosios sąlygos imperatyviai nenumatė imperatyviosios teisės aktų normos ir kurie nebuvo įgaliotų institucijų išduodami, įtvirtino nepagrįstą reikalavimą. Tačiau savaime tai dirbtinai konkurencijos neribojo, nes tiekėjai vis tiek galėjo dalyvauti konkurse. <...> pagal bendrąjį teisės principą, teisė negali reikalauti to, kas yra neįmanoma (lot.- lex non cogit impossibilia), atitinkamai ir minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negalėjo įpareigoti konkurso dalyvių gauti ir pateikti neegzistuojančios rūšies, atitinkamų institucijų išduodamo atestato. Nagrinėjamu atveju iš Pirkimo sąlygų 3.1.8 punkte išvardintų statinių, ypatingi statiniai yra tik keliai (gatvės), kiti statiniai ypatingų statinių kategorijai nepriskiriami, todėl jiems atestatai nėra išduodami. Agentūra, vertindama Projekto dokumentus, akcentavo tik Pirkimo sąlygų 3.1.8 punkte išvardintus reikalavimus ir konstatavo juos kaip pažeidimą. Tačiau vertinant dokumentus, reikia vertinti jų visumą, o ne atskiras detales. Nors teisminio nagrinėjimo metu Agentūros atstovas nurodė, kad Pirkimo sąlygų 3.1.8 punkte yra nurodyti sporto paskirties inžinieriniai, kurie gali būti priskirti ypatingų statinių kategorijai, tačiau pagal prie Pirkimo sąlygų pridėtą techninę specifikaciją matyti, kad tie sporto inžinieriniai statiniai, kurie turi būti įrengti pagal Projektą, negali būti priskirti ypatingų statinių kategorijai. Lietuvos Respublikos finansų ministerija savo 2015 m. kovo 20 d. rašte bei atsiliepime pirmosios instancijos teismui taip pat akcentavo, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Pirkimo sąlygų ginčijamas punktas dirbtinai neribojo tiekėjų konkurencijos bei įtakos Pirkimo rezultatams neturėjo. Tokią pačią išvadą pateikė ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, atsižvelgė tik į Agentūros nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovas viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Pareiškėjas pripažįsta, kad supaprastinto atviro konkurso Pirkimo dokumentų 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 3.1.8 punkte nurodytas kvalifikacinis reikalavimas yra neaiškus, nes be papildomo pareiškėjo paaiškinimo negalima nustatyti konkrečiai kurių statinių projektavimui ir statybai tiekėjų darbuotojai turėjo turėti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus atestatus. Tai, kad kvalifikacinis reikalavimas buvo suformuluotas netinkamai ir netiksliai patvirtino ir Viešųjų pirkimų tarnyba 2014 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 4S-1471 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 139759.“ Kita vertus, susidaro dviprasmiška situacija, kai vienu atveju pareiškėjas nurodo, kad nereikalavo atestatų ypatingų statinių projektavimui ir statybai, o kitu atveju, kad kvalifikaciniame reikalavime buvo padaryta gramatinė klaida, dėl ko kvalifikacinis reikalavimas tapo neaiškus ir netikslus bei neproporcingas Pirkimo objektui. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, viena vertus, nurodo, kad ruošiant Pirkimo sąlygas ginčijamoje nuostatoje buvo padaryta gramatinė klaida ir neteisingai pažymėti skyrybos ženklai, tačiau, kita vertus, šį teiginį pats paneigia vėliau nurodydamas, kad neprašė ypatingam statiniui reikalingų atestatų sporto paskirties inžineriniams statiniams, kitos paskirties statiniams ir kitiems statiniams statyti, nes tokių atestatų nereikia, o šie statiniai į konkurso sąlygas buvo įrašyti kaip papildoma informacija, kokius darbus turės atlikti vadovai.Nesutinka su tuo, kad tai, jog Pirkimo dokumentų 2 lentelės 3.1.8 punkte nurodytame kvalifikaciniame reikalavime buvo padaryta gramatinė klaida, patvirtinta ir Vikižodynas. Pareiškėjo nustatytą kvalifikacinį reikalavimą galima suskirstyti į tris dalis: 1) tiekėjas turi pasiūlyti bent po vieną vadovaujantį specialistą projektavimo ir statybos darbams atlikti; 2) statinių kategorijos – ypatingi statiniai; 3) pagrindinė naudojimo paskirtis – susisiekimo komunikacijos: keliai (gatvės), sporto paskirties inžineriniai statiniai, kitos paskirties statiniai ir kiti statiniai. Nors pareiškėjas nenurodė, kokioje konkrečioje kvalifikacinio reikalavimo dalyje buvo padaryta klaida, tačiau pagal skunde pateiktą informaciją galima daryti išvadą, kad klaida buvo padaryta trečioje kvalifikacinio reikalavimo dalyje, tačiau, tai, kad statiniai yra ypatingi, nurodyta jau antroje kvalifikacinio reikalavimo dalyje, t. y. trečioje dalyje šie statiniai yra detalizuojami tik pagal jų naudojimo paskirtį. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289, nuostatomis, sporto paskirties inžineriniai statiniai ir kitos paskirties statiniai yra priskiriami kitų statinių grupei, o ne susisiekimo komunikacijų grupei, t. y. kitų statinių grupė, į kurią įeina sporto paskirties inžineriniai statiniai (STR „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 12 p.) ir kitos paskirties statiniai (STR „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 13 p.), yra atskira savarankiška statinių grupė. Todėl pareiškėjo pateikiama nuoroda į Vikižodyną nepatvirtina, kad buvo padaryta akivaizdi, visiems aiški, gramatinė klaida trečioje kvalifikacinio reikalavimo dalyje, nes ypatingais statiniais, vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.01.06:201 0 „Ypatingi statiniai“, patvirtintu Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-813, gali būti tiek susisiekimo komunikacijos: keliai (gatvės), tiek sporto paskirties inžineriniai statiniai, tiek kitos paskirties statiniai ir kiti statiniai.Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Statybos techninis reglamentas STR 1.01.06;2013 „Ypatingi statiniai“ išvardija statinių kategorijas, kurie priskirti ypatingiems statiniams, tačiau iš konkurso sąlygų 3.1.8 punkte išvardintų statinių tik keliai ir gatvės yra priskirti ypatingų statinių kategorijai, kiti statiniai yra neypatingi statiniai. STR „Ypatingi statiniai“ 5.3 punkto 2 lentelėje yra nurodyti sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statiniai. Įvertinus šią nuostatą, galima daryti išvadą, kad ypatingų statinių kategorijai gali būti priskirtos ne tik susisiekimo komunikacijos, bet ir kiti statiniai, kitos paskirties statiniai ir sporto paskirties inžineriniai statiniai.Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2289-281/2014, kurioje buvo pasisakyta dėl Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktos nuomonės bei Agentūros, kaip įgyvendinančiosios institucijos, priimto sprendimo dėl pažeidimo teisėtumo, nurodė, kad aplinkybė, jog Viešųjų pirkimų tarnyba raštu konstatavo nesant VPĮ pažeidimų pareiškėjui vykdant Pirkimą, nesudarė prielaidų atsakovui neįvardinti vėlesnių patikrinimų metu nustatytų Perkančiosios organizacijos pažeidimų, padarytų viešojo pirkimo proceso metu, todėl pirkimo aplinkybių panašumas ar skirtumas šiuo atveju neturi jokios reikšmės, nes šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas vertino dviejų viešojo administravimo subjektų priimtus sprendimus ir jų santykio klausimą.Pareiškėjas skunde teigė, kad Agentūra, atlikusi pažeidimo tyrimą, sumažino Projektui skirtą finansavimą, tačiau tai padaryta nebuvo, t. y. pataisos suma buvo palikta Projekto biudžete ir ją Projekto vykdytojas galėjo naudoti kitoms veikloms finansuoti, bet ne tos pačios 2013 m. rugpjūčio 2 d. rangos darbų sutarties Nr. DS-250 darbams apmokėti.Nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1512-556/2015 nagrinėjo analogišką ginčo atvejį ir jo išaiškinimas yra aktualus šiam ginčui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1512-556/2015 iš esmės konstatavo, kad, jei perkančioji organizacija reikalauja tiekėjų atitikti kvalifikacinį reikalavimą, kurio objektyviai atitikti neįmanoma, tai daroma išvada, kad įtvirtintas reikalavimas negalėjo dirbtinai apriboti konkurencijos, nes vienodai buvo neįmanomas visiems konkurse dalyvavusiems tiekėjams. Šio ginčo atveju ši nutartis negali būti taikoma. Patikrinus valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centras, kuri atsakinga už statybos darbuotojų atestavimą, viešai skelbiamą informaciją apie atestuotus ypatingų statinių projektavimo ir statybos specialistus (žr. http://www.spsc.lt/cms/index.php?option-com_wrapper&view=wrapper&Itemidr=293&lang=lt, http://www.spsc.lt/cms/index.php?option-com_wrapper&view=wrapper&Itemid=418&lang=lt, prisijungimo laikas 2015 m. gruodžio 30 d.) nustatyta, kad statybos specialistams yra išduodami atestatai, kurie suteikia teisę atlikti projektavimo ir rangos darbus ypatingų statinių kategorijos kitų statinių grupėje (į kuriuos taip pat įeina kitos paskirties pastatai ir sporto paskirties inžineriniai statiniai), kaip to buvo reikalaujama Pirkimo dokumentų 2 lentelės 3.1.8 punkte, t. y. reikalaujamas atestatas egzistuoja, todėl negalima teigti, kad pareiškėjas reikalavo tiekėjų atitikti kvalifikacinį reikalavimą, kurio objektyviai atitikti neįmanoma, todėl įtvirtintas reikalavimas negalėjo dirbtinai apriboti konkurencijos, nes vienodai buvo neįmanomas visiems konkurse dalyvavusiems tiekėjams.Neginčija, kad techninėje specifikacijoje nurodyti sporto paskirties inžineriniai statiniai nėra ypatingi, tačiau tai, jog tiekėjai suprato, koks yra Pirkimo objektas, nereiškia, kad jie neturėjo atitikti keliamo kvalifikacijos reikalavimo. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota, kad tam tikrais pagrįstais atvejais gali būti keliami ir aukštesni kvalifikacijos reikalavimai, tačiau kai dėl tokių reikalavimų nustatymo kyla ginčų arba abejonių, perkančioji organizacija privalo patikimai ir įtikinamai įrodyti jos nustatyto kvalifikacijos reikalavimo ir kandidato ar dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinį ryšį. Tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis (VPĮ 36 str. 1 d., 5 p.), arba tai, kad aukštą kvalifikacinį reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (2008 m. balandžio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008), t. y. perkančioji organizacija gali nustatyti ir aukštesnį, nei įprastai, kvalifikacinį reikalavimą, jei tai lemia pirkimo objekto specifiškumas ir tiekėjas jį privalo atitikti. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad pareiškėjo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas dirbtinai neribojo tiekėjų konkurencijos bei įtakos pirkimo rezultatams neturėjo, todėl laikytinas formaliu pažeidimui. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A756-20146/2013 pateiktu išaiškinimu, kad vien tik aplinkybė, kad nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Papildomai pažymėtina, kad kaip pats pareiškėjas nurodo, kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 15 tiekėjų, tačiau pasiūlymą pateikė tik vienas iš jų. Įvertinus aukščiau pateiktą informaciją, galima daryti išvadą, kad nors pareiškėjas bando įrodyti, kad jo padarytas viešųjų pirkimų pažeidimas yra formalus, tačiau jo suformuluotas kvalifikacinis reikalavimas buvo neproporcingas Pirkimo objektui ir diskriminavo potencialius tiekėjus, kurie galėjo dalyvauti Pirkime ir atlikti pareiškėjo įsigyjamus darbus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ABTĮ 81 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam padaryto pažeidimo kvalifikavimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo nr. 16034/90)) ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo nr. 20772/92)), nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo bei patikslina.
Pareiškėjo padarytas pažeidimas kvalifikuotas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, kuria nustatyta, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs.
Ši teisės norma suponuoja reikalavimą, perkančiajai organizacijai formuluoti reikalavimus taip, kad jie būtų suprantami visiems tiekėjams, nebūtų dviprasmiški ir pagrįsti tais tikslais, kuriais grindžiamas pirkimas (VPĮ 3 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Pirkimo sąlygų 3.1.8 punkte nurodytas perteklinis kvalifikacinis reikalavimas negali būti laikomas gramatine klaida ir šią išvadą pagrindė, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su tokiu vertinimu, iš naujo šios aplinkybės netiria. Toks pažeidimas nėra formalus, kadangi jis galėjo turėti įtakos pirkimo rezultatams, nes galėjo sumažinti tiekėjų skaičių, ketinusių dalyvauti pirkime, o tai galėjo riboti konkurenciją ir atrinkti geriausią pasiūlymą. Šiai išvadai papildomo įrodinėjimo nereikia ir ji preziumuojama, įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį.
Teismui nėra reikšminga, ar pareiškėjui buvo įvykdyta poveikio priemonė netinkamų finansuoti išlaidų dydžio mažinimas, konstatavus minėtą pažeidimą, kadangi teismas šio ginčo apimtyje tik patikrina, ar skundžiamais šioje byloje sprendimais buvo teisėtai ir pagrįstai nustatytas pažeidimas.
Todėl teisėjų kolegija neprijungia prie bylos naujų įrodymų ir nesiremia su pareiškėjo apeliaciniu skundu pateiktais įrodymais, patvirtinančiais projekto finansavimą.
Pareiškėjas neįrodė Pirkimo sąlygų 3.1.8 punkto pagrįstumo, kad toks minėto punkto išdėstymas atitiko pirkimo tikslus, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad buvo padarytas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies pažeidimas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai įvertino ginčo esmę sudarančias aplinkybes, ištyrė pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė į visas bylai svarbias aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.