Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-06-19 · Administracinė byla Nr. I-2289-281/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-19
Bylos Nr.
I-2289-281/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04934-2013-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis, Mefodija Povilaitienė, Nijolė Sušinskienė
Pareiškėjas
viešosios įstaigos Vilniaus universiteto
Atsakovas
viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros
Trečiasis asmuo
Viešųjų pirkimų tarnybai
Kategorijos
  • 33.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2289-281/2014Proceso Nr. 3-61-3-04934-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 33.4; 74 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014-06-19Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Spruogio ir Nijolės Sušinskienės, dalyvaujant pareiškėjos viešosios įstaigos Vilniaus universiteto atstovėms I. G. ir J. N., atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros atstovei A. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Vilniaus universiteto skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja viešoji įstaiga Vilniaus universitetas (toliau – ir VšĮ VU) 2013-10-09 teismui padavė skundą, prašydama: 1) panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) 2013-09-06 sprendimą Nr.2013/2-8530 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VšĮ Centrinę projektų valdymo agentūrą vykdyti įsipareigojimus pagal projekto „Vilniaus universiteto filologijos, socialinių ir komunikacijos mokslų studijų infrastruktūros ir bazinės įrangos atnaujinimas" projekto kodas VP3-2.2-ŠMM-18-V-02-009, finansavimo ir administravimo sutarties 4 punktą (b. l. 1-4).

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su Sprendimu, kuriuo CPVA netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino 5 proc. nuo pareiškėjos vykdyto atviro konkurso „VU KHF Audiovizualinio vertimo ir nuotolinių paskaitų patalpų kompiuterinės ir programinės įrangos pirkimas 2011-12/190" (2012-07-02 skelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, viešojo pirkimo Nr. 124109) (toliau – ir Pirkimas) sutarties vertės. Nurodo, kad atsakovė priimdama Sprendimą pažeidė Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. įtvirtintą objektyvumo bei 36-2 str. numatytus minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principus. Be to, Sprendimas priimtas neatsižvelgiant į tai, kad jo priėmimo metu galiojo Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) išvada, kad pažeidimų šio konkretaus pirkimo atveju nenustatyta. Pagal VAĮ nuostatas ir Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų LR finansų ministro 2009 m. gegužės 29d. įsakymu Nr. 1K-173 (toliau – ir Metodinės rekomendacijos), 12 punktą, CPVA, priimdama Sprendimą, privalo ne tik konstatuoti VPĮ pažeidimus, bet ir nurodyti faktus, kuriais remdamasi priėmė sprendimą, tačiau šiuo atveju CPVA apsiribojo tik konstatavimu, kad pažeistos VPĮ 3 str. 1 d. ir 25 str. 2 d. nuostatos. Vadovaujantis 2010 m. rugpjūčio 23 d. VPT direktoriaus įsakymu Nr. 1S-122 patvirtintų „Viešųjų pirkimų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklių" 21 punktu, tuo atveju, jei viena kontroliuojanti institucija (šiuo atveju — VPT ) pažeidimų nenustatė, o kita (šiuo atveju — CPVA) priešingai - nustatė, tai pastaroji turėtų ne tik konstatuoti įstatymo pažeidimus, bet ir nurodyti faktus, kuriais remdamasi priėmė tokį sprendimą. Teigia, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau – ir LAT) praktika, būtina realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą bei, vertinant viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, būtina nustatyti, kokiais būtent perkančiosios organizacijos veiksmais ir kokios viešojo pirkimo procedūros metu buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai. VU pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą „turėti galimybę siūlomos įrangos servisą atlikti <...> garantinio aptarnavimo centruose Lietuvoje <...>", CPVA neobjektyviai vertino teigdama, kad aplinkybė, jog gamintojas neturi atitinkamo aptarnavimo centro šalies teritorijoje, nereiškia, kad jis nėra pajėgus užtikrinti minėto įsipareigojimo laikymosi. Pareiškėja pažymi, kad ji nekėlė reikalavimo gamintojui (ar tiekėjui) turėti aptarnavimo centrus, o pirkime dalyvaujantys tiekėjai buvo laisvi rinktis jiems tinkamą ir priimtiną būdą užtikrinti įrangos servisą (garantinį aptarnavimą). CPVA neteisingai nustatė faktines tariamo pažeidimo aplinkybes, nes savo išvadą grindė faktine aplinkybe "turėti centrą", o tai neatitinka realios situacijos, nes techninės specifikacijos 2.8.24 punkte buvo reikalaujama „turėti galimybę atlikti įrangos servisą centre". LAT Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 11d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-158/2012 konstatuota, kad siekiant racionalaus lėšų panaudojimo perkančiajai organizacijai viešuosius pirkimus reglamentuojančiu teisiniu reguliavimu turi būti sudaroma galimybė įsigyti prekes ar paslaugas kuo naudingesnėmis jai sąlygomis; kas reiškia, kad perkančioji organizacija turi turėti tokias pačias sąlygas įsigyti prekes ar paslaugas rinkoje kaip ir bet kuris kitas pirkėjas. Be to, šiuo atveju prielaida, jog galėjo būti diskriminuojami užsienio tiekėjai taip pat nebuvo pagrįsta, nes sutarties ekonominė nauda maža ir aiškaus tarptautinio intereso tikimybė atmestina.

Per teismo posėdį pareiškėjos atstovės prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė CPVA atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 122-125 ).

Nurodė, kad CPVA pažeidimo tyrimą atliko tinkamai, pažeidimą Pirkime nustatė teisingai ir priėmė pagrįstą Sprendimą. CPVA, vadovaudamasi Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139, 10 punktu ir atlikdama įtariamo pažeidimo tyrimą, vadovavosi teisės aktų nuostatomis - Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225, kurių 63.3 punktas nustato, jog įgyvendinančioji institucija, atlikdama pažeidimo tyrimą, turi vadovautis Metodinėmis rekomendacijomis, kurių 26 punkte nustatyta, jog nustačius pažeidimą, kuris susijęs su viešuoju pirkimu pagal VPĮ, taikomos Europos Komisijos parengtos Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairės (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/0037/03-ES). Įtarusi VPĮ nuostatų pažeidimą dėl pareiškėjo atviro konkurso būdu atlikto Pirkimo, CPVA atliko pažeidimo tyrimą, kurio metu nustatė, kad perkančioji organizacija, vykdydama Pirkimą, pažeidė Pirkimo metu galiojusios VPĮ redakcijos 3 str. 1 d. ir 25 str. 2 d. nuostatas. Pažymi, kad CPVA, tirdama pažeidimą surinko visus pažeidimui užfiksuoti reikalingus įrodymus - buvo išnagrinėti perkančiosios organizacijos vykdyto Pirkimo dokumentai, Pirkimo - pardavimo sutartis, pasirašyta su Pirkimą laimėjusiu tiekėju, Pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymas, buvo paprašyta pareiškėjos paaiškinti su įtariamu pažeidimu susijusias Pirkimo dokumentų nuostatas ir išnagrinėti bei įvertinti pareiškėjos 2013 m. balandžio 17 d. pateikti paaiškinimai. CPVA, išsamiai ir nešališkai įvertinusi surinktus dokumentus bei informaciją, nustatė teisės aktų pažeidimą. Pažymi, kad aplinkybė, jog VPT Pirkimo dokumentų vertinimo metu nenustatė VPĮ nuostatų pažeidimų, nesudaro prielaidų CPVA nenustatyti pažeidimo. Reikalavimas įrangos gamintojui turėti sertifikuotą gamintojo aptarnavimo centrą Lietuvoje laikomas pertekliniu ir konkurenciją ribojančiu reikalavimu. Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai (tiekėjų kvalifikacijai ar pirkimo objektui), kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Pažymi, kad pagal teismų praktiką, perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga. Pareiškėjo argumentas, kad Pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą dėl sertifikuotų garantinio aptarnavimo centrų nurodė tam, jog esant įrangos gedimui yra būtinas maksimaliai operatyvus įrangos remontas, o garantinių aptarnavimo taškų buvimas užsienio valstybėse neužtikrintų fakulteto, esančio Kaune, poreikio, yra nepakankamas, nes siektinas rezultatas (išvengti trukdžių studijų procese (įvykus technikos gedimui) gaunant savalaikį aptarnavimą) gali būti pasiektas ir kitais būdais. Tuo tikslu Pirkimo dokumentuose gali būti keliamas reikalavimas, apibūdinantis reakcijos į gedimus laiką, nes vien ta aplinkybė, kad nėra gamintojo sertifikuotų aptarnavimo centrų šalies teritorijoje, nereiškia, kad tiekėjas, pateikęs tokią įrangą, nebūtų pajėgus užtikrinti minėto įsipareigojimo laikymosi. Reikalavimas dėl reakcijos į gedimus laiko būtent ir buvo nustatytas Pirkimo dokumentų 4 priedo „Techninė specifikacija" 1.3 p. nurodant: „Aptarnavimas. Reakcija į pranešimą apie įrangos gedimą ne ilgiau kaip kitą darbo dieną. Visa garantinė įranga gedimo atveju turi būti suremontuota arba pakeista analogiška ne ilgiau kaip 30 dienų nuo gedimo nustatymo ir patvirtinimo datos". Taigi buvo nustatyti du reikalavimai tiekėjui, skirti tam pačiam tikslui - užtikrinti operatyvų įrangos gedimų šalinimą - įgyvendinti. Pažymi, kad pagal LAT praktiką, reikalavimas dėl sertifikuotų aptarnavimo centrų Lietuvoje yra perteklinis ir ribojantis potencialių tiekėjų skaičių. Dėl pareiškėjos teiginio, kad CPVA neteisingai įvertino faktines pažeidimo aplinkybes, nes „VU nekėlė reikalavimo gamintojui (ar tiekėjui) turėti aptarnavimo centrus", paaiškino, kad žodžiai „turėti galimybę" savo prasme ir turiniu, lygiai taip pat kaip žodis „turėti", reiškia, kad tiekėjas/gamintojas turi pateikti tokią įrangą, kurios gamintojas būtų sertifikavęs mažiausiai tris, vienas su kitu juridiškai nesusijusius aptarnavimo centrus Lietuvoje (Pirkimo dokumentuose nurodyta - „turi būti galimybė siūlomos įrangos servisą atlikti ne mažiau nei trijuose sertifikuotuose, juridiškai vienas su kitu nesusijusiuose, garantinio aptarnavimo centruose Lietuvoje"). Pareiškėja neteisingai teigia, kad Pirkime dalyvaujantys tiekėjai buvo laisvi rinktis jiems tinkamą ir priimtiną būdą užtikrinti įrangos servisą, priešingai, tiekėjas/gamintojas, teikiantis įrangą, kurios gamintojas nėra sertifikavęs trijų vienas su kitu juridiškai nesusijusių aptarnavimo centrų Lietuvoje, pasiūlymo nagrinėjamam Pirkimui pateikti negalėtų.

Per teismo posėdį atsakovės atstovė prašė skundą atmesti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė teismo jį nagrinėti savo nuožiūra (b. l. 120).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2011 m. birželio 20 d. CPVA (Įgyvendinančioji institucija) ir VšĮ Vilniaus universitetas (Projekto vykdytoja) sudarė projekto „Vilniaus universiteto filologijos, socialinių ir komunikacijos mokslų studijų infrastruktūros ir bazinės įrangos atnaujinimas", projekto kodas VP3-2.2-ŠMM-18-V-02-009 (Projektas), finansavimo ir administravimo sutartį (b. l. 49-64). Šia sutartimi buvo nustatyta Projekto, kurio įgyvendinimui skirtos ES fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, finansavimo ir administravimo tvarka bei sąlygos, o 4-osios dalies nuostatos reglamentavo Projekto išlaidų apmokėjimo būdus ir mokėjimo prašymų teikimo periodiškumą, be kita ko, numatant, kad: Projekto išlaidos apmokamos taikant išlaidų kompensavimo būdą; Projekto vykdytojas mokėjimo prašymus Įgyvendinančiajai institucijai teikia ne rečiau kaip kas 3 mėnesius; įgyvendinęs Projekto veiklas, Projekto vykdytojas per 30 kalendorinių dienų, bet ne vėliau nei iki 2014 m. birželio 30 d. turi pateikti Įgyvendinančiajai institucijai galutinę Projekto įgyvendinimo ataskaitą ir galutinį mokėjimo prašymą.

VšĮ Vilniaus universitetas, įgyvendindamas Projektą, vykdė viešąjį pirkimą "VU KHF Audiovizualinio vertimo ir nuotolinių paskaitų patalpų kompiuterinės ir programinės įrangos pirkimas 2011-12/190 atviro konkurso būdu (skelbta 2012-07-02 Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, pirkimo numeris 124109)" (Pirkimas) (b. l. 8-20).

Projekto vykdytoja, įvykdžiusi Pirkimą, sudarė dvi atskiras sutartis, iš kurių dėl Pirkimo I objekto dalies „Kompiuterinė technika“ 2012-09-11 buvo pasirašyta prekių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PPS-13300-2034 su UAB „EIT Sprendimai" (toliau – ir Sutartis), sutarties vertė – 230 230,33 Lt įskaitant PVM (b. l. 21-29). Šios sutarties 1.1. punktu pardavėjas įsipareigojo parduoti: duomenų serverį - 1 vnt.; vaizdinės medžiagos transliacijos serverį - 1 vnt.; audiovizualinės medžiagos atsarginių kopijų archyvavimo įrenginį - 1 vnt.; nepertraukiamo srovės maitinimo šaltinį (UPS) - 2vnt.; interneto tinklo skirstytuvą - 1 vnt.; kompiuterį su monitoriumi, operacine sistema ir bazine programine įranga - 20 vnt.; kompiuterį su monitoriumi, operacine sistema ir bazine programine įranga VK specialistui - 1 vnt.; nešiojamąjį kompiuterį - 2 vnt., atitinkančius pasiūlyme nurodytų prekių techninę specifikaciją, pateiktą sutarties 2 priede, o pirkėjas įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti sutartyje nustatyta tvarka.

Pareiškėja 2012-09-26 gavo Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimą pateikti Pirkimo dokumentus įvertinimui (b. l. 30). Viešųjų pirkimų tarnyba, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 8² str. 1 d. 2 p. atliko pareiškėjos vykdyto Pirkimo vertinimą ir 2012-10-22 raštu Nr. 4S-5086 „Dėl pirkimo Nr. 124109 vertinimo", adresuotu VU ir CPVA, pranešė nenustačiusi VPĮ reikalavimų pažeidimų, turėjusių įtakos Pirkimo rezultatams (b. l. 31).

Všį Vilniaus universitetas 2013-02-13 pateikė Centrinei projektų valdymo agentūrai Projekto tarpinį mokėjimo prašymą Nr. 14, kuriuo prašė apmokėti pagal Pirkimą patirtas išlaidas ir 2013-02-28 pateikė papildomus Pirkimo dokumentus, pagrindžiančius patirtas išlaidas (b. l. 32, 33).

Centrinė projektų valdymo agentūra, įvertinusi mokėjimo prašyme Nr.14 prašomas pripažinti tinkamomis finansuoti projekto išlaidas, 2013-03-25 Pranešimu dėl mokėjimo prašymo Nr. 14 dalies MPD2 patvirtinimo nurodė, kad: 1) pripažino tinkamomis finansuoti išlaidomis 384 530, 21 Lt, iš kurių mokėtina skirto finansavimo lėšų suma – 365 303, 70 Lt; 2) tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažino 57 557, 58 Lt, iki bus atliktas tyrimas dėl galimo pažeidimo (b. l. 34-35).

Pareiškėja 2013-03-25 iš CPVA projektų vadovo el. paštu gavo pranešimą, kuriame buvo nurodoma, kad „VU KHF Audiovizualinio vertimo ir nuotolinių paskaitų patalpų kompiuterinės ir programinės įrangos pirkimas 2011-12/190“ sąlygų 75 p. ir Techninės specifikacijos 2.8 p. numatė reikalavimus dėl garantinio aptarnavimo, t.y. garantinis aptarnavimas buvo sudėtinė pirkimo objekto dalis. Techninės specifikacijos 2.8.24 p. reikalavimas dėl garantinio aptarnavimo trijuose sertifikuotuose, juridiškai vienas su kitu nesusijusiuose, garantinio aptarnavimo centruose Lietuvoje yra užsienio gamintojus ir tiekėjus, teikiančius garantinio aptarnavimo paslaugas, diskriminuojančio (geografiniu požiūriu) pobūdžio ir galimai pažeidžia VPĮ 3 str. 1 d. bei 25 str. 2 d. Todėl, siekiant įvertinti, ar toks reikalavimas galimai nepažeidė nurodytų VPĮ nuostatų, buvo prašoma pateikti argumentus, pagrindžiančius, kad minėtos pirkimo dokumentų nuostatos nediskriminavo užsienio tiekėjų ir/ar gamintojų, galinčių suteikti pirktos įrangos garantinio aptarnavimo paslaugas, tačiau neturinčių trijų garantinio aptarnavimo centrų Lietuvoje (b. l. 36).

VU 2013-04-17 el. paštu pateikė paaiškinimus Centrinei projektų valdymo agentūrai, kuriuose nurodė, kad: 1) Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi Pirkimo įvertinimą, nenustatė VPĮ pažeidimų, turėjusių įtakos Pirkimo rezultatams; 2) konstatuodama VPĮ 3 str. 1 d. ir 25 str. 2 d. pažeidimą ir dėl to neapmokėdama dalies patirtų išlaidų, CPVA nepateikė įrodymų, jog tam tikri netikslumai Pirkimo dokumentuose sukliudė potencialiems tiekėjams pateikti pasiūlymus, ar sutrukdė perkančiajai organizacijai nupirkti tai, ko reikia; 3) jokie Pirkimo dokumentuose esantys dokumentai neliudija, jog Techninės specifikacijos 2.8.24 p. reikalavimas dirbtinai ribojo konkurenciją; 4) perkama įranga yra būtina mokymosi procesui užtikrinti, rezervinės įrangos pakeisti sugedusią įranga fakultetas neturi. Todėl fakultetui kokybiškam mokymosi procesui užtikrinti įranga būtina nuolat, o esant gedimui būtinas maksimaliai operatyvus įrangos remontas. Garantinių aptarnavimo taškų buvimas užsienio valstybėse neužtikrintų fakulteto, esančio Kaune, poreikio; 5) pagal LAT praktiką VPĮ nuostatų bei konkurso sąlygų ir viešųjų pirkimų principų galimo pažeidimo bei perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo vertinimo kontekste atsižvelgtina į atitinkamų jos veiksmų ar sprendimų realiai sukeliamus padarinius tiekėjams. Todėl būtina įvertinti, ar perkančiosios organizacijos veiksmai dėl vieno tiekėjo pakeitė šio tiekėjo padėtį ir situaciją kitų tiekėjų nenaudai. Tik formalus nukrypimas nuo VPĮ ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedūros ar jų vykdymo eigos, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent besiskundžiantis dalyvis ar tiekėjas iš tiesų įrodytų, kad šiais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti iš VPĮ kildinami interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį (LAT 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010). Neesminiai trūkumai negali būti pagrindu konstatuoti VPĮ nuostatų pažeidimus, lėmusius sankcijų taikymą; 6) garantinis aptarnavimas, minimas Pirkimo sąlygų 75 p. ir Techninės specifikacijos 2.8.24 yra ne kas kita, kaip perkamų daiktų kokybės garantija pagal sutartį (b. l. 37-39).

Įvertinusi VU 2013-04-17 pateiktus paaiškinimus, CPVA 2013-09-02 el. paštu pateiktame rašte konstatavo, kad Projekto vykdytojo pateikti paaiškinimai yra nepagrįsti ir netinkami, kadangi siektinas rezultatas (išvengti trukdžių studijų procese (įvykus technikos gedimui) gaunant savalaikį aptarnavimą) gali būti pasiektas kitais būdais, t.y. pirkimo dokumentuose gali būti keliamas reikalavimas, apibūdinantis reakcijos į gedimą laiką, nes vien tik ta aplinkybė, kad gamintojas neturi atitinkamo aptarnavimo centro šalies teritorijoje, nereiškia, kad jis nebūtų pajėgus užtikrinti minėto įsipareigojimo laikymosi. Atsižvelgiant į tai padaryta išvada, kad Projekto vykdytojo veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus, nes neužtikrinta galimybė pateikti pasiūlymus tiems tiekėjams, kurie būtų pajėgūs įvykdyti pirkimo sutartį, tačiau neturi ne mažiau nei trijų sertifikuotų, juridiškai vienas su kitu nesusijusių, garantinio aptarnavimo centrų Lietuvoje. Taip pat pažymėjo, kad garantinio aptarnavimo kokybei užtikrinti būtų pakakę Pirkimo techninės specifikacijos 1.3 punkte aprašyto bendrojo reikalavimo: „Aptarnavimas. Reakcija į pranešimą apie įrangos gedimą ne ilgiau kaip kitą darbo dieną. Visa garantinė įranga gedimo atveju turi būti suremontuota arba pakeista analogiška ne ilgiau kaip 30 dienų nuo gedimo nustatymo ir patvirtinimo datos (jei specifikacijoje nenurodoma kitaip). Aptarnavimas atliekamas darbo vietoje". Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad minėtas Projekto vykdytojo reikalavimas pažeidžia VPĮ 3 str. 1 d. ir 25 str. 2 d. nuostatas (b. l. 40-44).

CPVA 2013-09-06 rašte Nr. 2013/2-8530 "Dėl informavimo apie pažeidimo tyrimo rezultatus" iš esmės pakartojo 2013-09-02 el. paštu pareiškėjai atsiųstame rašte nurodytas aplinkybes ir konstatavo, jog Projekto vykdytojo reikalavimas, numatantis, kad turi būti galimybė siūlomos įrangos servisą atlikti ne mažiau nei trijuose sertifikuotuose, juridiškai vienas su kitu nesusijusiuose, garantinio aptarnavimo centruose Lietuvoje, yra perteklinis, dirbtinai ribojantis konkurenciją ir diskriminuojantis gamintojus/tiekėjus, neturinčius tokio centro, tačiau galinčius užtikrinti tinkamą sutarties vykdymą, todėl tokiais savo veiksmais Projekto vykdytojas pažeidė VPĮ 3 str. 1 d. ir 25 str. 2 d. reikalavimus (b. l. 45-48). Atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą dėl Pirkimo I objekto dalies ir vadovaujantis Netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su pažeidimu, dydžio nustatymo metodikos, patvirtintos 2012-06-29 Taikomos praktikos sprendimu Nr. 38, 8 punkte numatyta rekomenduojama pataisa, taip pat atsižvelgiant į tai, kad su pažeidimu susijusios dalies vertė (14 529,68 Lt) sudaro ne daugiau kaip 10 proc. (6,31 proc.), konstatuota, jog tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažįstama 5 proc. nuo Sutarties vertės (nuo 230 230,33 Lt), t.y. 11 511,52 Lt, iš kurių 9 784,79 Lt - ES struktūrinių fondų lėšos, 1 151,15 Lt - Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos ir 575,58 Lt - Projekto vykdytojo lėšos.

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas ginčas dėl Centrinės projektų valdymo agentūros 2013-09-06 sprendimo Nr.2013/2-8530, kuriuo netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta 5 proc. nuo 2012-09-11 pirkimo sutarties Nr. PPS-13300-2034 vertės, pagrįstumo ir teisėtumo.

Sprendime konstatuota, kad pareiškėja, numatydama reikalavimą, jog turi būti galimybė siūlomos įrangos servisą atlikti ne mažiau nei trijuose sertifikuotuose, juridiškai vienas su kitu nesusijusiuose, garantinio aptarnavimo centruose Lietuvoje, pažeidė VPĮ 3 str. 1 d., pagal kurią perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, taip pat 25 str. 2 d. nuostatą, pagal kurią techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų.

CPVA vykdo Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrines paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139, jai pavestas viešojo administravimo funkcijas, tarp kurių jai pavesta atlikti pažeidimų tyrimą (10.3.5 punktas), vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės) nustatyta tvarka.

Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 193-199 punktuose nustatyti įgyvendinančiųjų institucijų, ministerijų ir (ar) kitų valstybės institucijų ir kitų institucijų veiksmai tiriant ir nustatant pažeidimus bei priimant sprendimus dėl nustatytų pažeidimų. Šių taisyklių 195 punktas nustato, kad įtariamus pažeidimus tiria ir nustato įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju - CPVA), vadovaudamasi Veiksmų programos administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 (toliau – ir Taisyklės), nuostatomis.

Taisyklių 114 punkte (minėto punkto redakcija, galiojusi iki 2012-12-15) numatyta, kad institucijos, atsakingos už strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimą, nustatytos Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklėse, vadovaudamosi Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklėmis, šiomis taisyklėmis, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, Techninės paramos administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 780, vertinimo planu, informavimo planu, kitais teisės aktais ir dokumentais, pagal kompetenciją rengia ir tvirtina vidaus procedūras ir (arba) ES struktūrinės paramos administravimo procedūrų vadovus, užtikrina jų atitiktį minėtiems teisės aktams ir vadovavimąsi jais. Nuo 2012-12-16 iki 2014-04-30 galiojusios Taisyklių redakcijos 114 punktas nustatė, kad institucijos, atsakingos už strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimą, nustatytos Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklėse, vadovaudamosi Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklėmis, šiomis taisyklėmis, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, Techninės paramos administravimo ir finansavimo taisyklėmis, Finansų inžinerijos priemonių administravimo ir finansavimo taisyklėmis, vertinimo planu, informavimo planu, kitais teisės aktais ir dokumentais, pagal kompetenciją rengia ir tvirtina vidaus procedūras ir (arba) ES struktūrinės paramos administravimo procedūrų vadovus, užtikrina jų atitiktį minėtiems teisės aktams ir vadovavimąsi jais.

Įgyvendindama Taisyklių 114 punkto nuostatas, CPVA parengė ir vadovaujasi Pažeidimų valdymo procedūra, kurioje nustatyta supaprastinta įtariamų pažeidimų tyrimo ir ištaisymo tvarka (toliau - Tvarka). Tvarkos 5 p. nustatyta, kad projektą administruojantis darbuotojas elektroniniu paštu praneša Projekto vykdytojui apie pradėtą pažeidimo tyrimą ir apie supaprastinto pažeidimo tyrimo rezultatus. Netinkamų finansuoti išlaidų dydis nustatomas vadovaujantis CPVA patvirtinta Netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su pažeidimu, dydžio nustatymo metodika (patvirtinta 2012 m. birželio 29 d. Taikomos praktikos sprendimu Nr. 38 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau - Metodika).

Taisyklių 63.1 punktas nustato, kad įgyvendinančioji institucija informaciją, susijusią su įtariamu pažeidimu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jos gavimo įgyvendinančiojoje institucijoje dienos, vadovaudamasi Metodinėmis pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173, registruoja įtariamų pažeidimų registravimo žurnale pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtintą įtariamų pažeidimų registravimo žurnalo pavyzdinę formą.

Vadovaujantis Metodinių rekomendacijų 5 punktu (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 1K-173 redakcija, galiojusi Mokėjimo prašymo Nr. 14 pateikimo metu), įgyvendinančioji institucija, įtarusi pažeidimą ir (ar) gavusi informacijos apie įtariamą pažeidimą, visų pirma įvertina visą turimą su įtariamu pažeidimu susijusią informaciją ir nusprendžia, ar įtariamas pažeidimas: nėra susijęs su jau išmokėtomis lėšomis projekto vykdytojui ar, jei teikiama techninė parama, su jau pripažintomis deklaruotinomis Europos Komisijai projekto vykdytojo padarytomis išlaidomis, finansuojamomis iš 2007-2013 metų Europos Sąjungos techninės paramos (5.1 p.); nėra susijęs su įtariama nusikalstama veika (5.2 p.); institucijos nuomone, gali būti ištaisytas Metodinių rekomendacijų IV skyriuje nustatyta tvarka (5.3); nėra sisteminis pažeidimas (5.4 p.). Metodinių rekomendacijų 6 punkte nustatyta, kad jei įtariamas pažeidimas netenkina nors vienos Rekomendacijų 5.1-5.4 punktuose nurodytos sąlygos arba pažeidimas neištaisytas pagal Metodinių rekomendacijų IV skyriaus nuostatas, apie pažeidimą yra informuojamas institucijos pažeidimų kontrolierius. Įtaręs tokį pažeidimą, institucijos darbuotojas pažeidimų kontrolieriui pateikia pranešimą apie įtariamą pažeidimą (1 priedas), užpildytą pagal pranešimo apie įtariamą pažeidimą formos pildymo instrukciją (3 priedas). Informaciją apie įtariamą pažeidimą ir informaciją apie įtariamus pažeidimus, gautą iš kitų institucijų, nurodytų Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 63 punkte, pažeidimų kontrolierius registruoja įtariamų pažeidimų registravimo žurnale, ir pradeda arba organizuoja pažeidimo tyrimą (7 p.).

Metodinių rekomendacijų IV dalyje reglamentuojama Supaprastinta įtariamų pažeidimų ištaisymo procedūra, kurios 18 punktas numato, kad jei tenkinamos visos keturios šių rekomendacijų 5.1-5.4 punktuose nurodytos sąlygos, įtariamas pažeidimas gali būti ištaisomas Metodinių rekomendacijų 19-20 punktuose nustatyta tvarka, neįtraukiant pažeidimų kontrolieriaus ir informacija apie tokius pažeidimus įtariamų pažeidimų registravimo žurnale neregistruojama. Metodinių rekomendacijų 19 punkte nustatyta, kad pažeidimą institucijos sprendimu gali ištaisyti projekto vykdytojas arba pati institucija, patvirtindama tik tinkamą finansuoti išlaidų sumą.

Nagrinėjamu atveju Projekto vykdytoja, įgyvendindama Projektą, atviro konkurso būdu įvykdė Pirkimą ir jį įvykdžiusi sudarė dvi atskiras sutartis, iš kurių dėl Pirkimo I objekto dalies 2012 m. rugsėjo 11 d. buvo sudaryta Sutartis. CPVA vertinant Pirkimo dokumentus, kilo įtarimas, kad Pirkimas įvykdytas netinkamai, t.y. pažeidžiant VPĮ 3 str. 1 d. ir 25 str. 2 d. reikalavimus, todėl buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą ir pradėtas pažeidimo tyrimas. CPVA nustačius, kad įtariamas Projekto vykdytojos pažeidimas atitiko visas keturias Metodinių rekomendacijų 5.1-5.4 punktuose nurodytas sąlygas, įtariamas pažeidimas buvo ištaisytas pačios institucijos, t.y. CPVA, iniciatyva ir vadovaujantis Metodikos nuostatomis buvo nustatyta didžiausia tinkamų finansuoti išlaidų suma pagal 2012 m. rugsėjo 11 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. PPS-13300-2034, kurią patvirtinus laikoma, kad pažeidimas yra ištaisytas (Metodinių rekomendacijų 19 punktas).

Šioje byloje nėra ginčo dėl to, ar CPVA gali priimti sprendimus dėl išlaidų pripažinimo (ne)tinkamomis finansuoti ir ar nusprendusi tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažinti 5 proc. nuo Sutarties vertės dėl VPĮ 3 str. 1 d. ir 25 str. 2 d. pažeidimo viršijo jai suteiktos kompetencijos ribas, taip pat nėra ginčo dėl to, ar atlikdama įtariamo pažeidimo tyrimą atsakovė laikėsi nustatytų procedūrų, taip pat dėl pritaikytos sankcijos dydžio ar jos proporcingumo. Nagrinėjamu atveju, siekiant išspręsti kilusį ginčą būtina išsiaiškinti, ar Projekto vykdytoja, vykdydama Pirkimą ir techninės specifikacijos 2.8.24 punkte iškeldama reikalavimą: "turi būti galimybė siūlomos įrangos servisą atlikti ne mažiau nei trijuose sertifikuotuose, juridiškai vienas su kitu nesusijusiuose, garantinio aptarnavimo centruose Lietuvoje", užtikrino, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, taip pat, kad parengta techninė specifikacija užtikrino konkurenciją ir nediskriminavo tiekėjų.

Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Vadovaujantis VPĮ 25 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje, kuri turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. (... ) Tiekėjų kvalifikacijos patikrinimą reglamentuoja VPĮ 35 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos; jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs (...). Prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais; šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami; tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais (VPĮ 35 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėja, argumentuodama Pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą dėl sertifikuotų garantinio aptarnavimo centrų, nurodė, kad esant įrangos gedimui, yra būtinas maksimaliai operatyvus įrangos remontas, o garantinių aptarnavimo taškų buvimas užsienio valstybėse neužtikrintų fakulteto, esančio Kaune, poreikio.

Minėta, kad Pirkimo I objekto dalį sudarė ši kompiuterinė technika: duomenų serveris – 1 vnt., vaizdinės medžiagos transliacijos serveris - 1 vnt., audiovizualinės medžiagos atsarginių kopijų archyvavimo įrenginys - 1 vnt., nepertraukiamo srovės maitinimo šaltinis – 2 vnt., interneto tinklo skirstytuvas - 1 vnt., kompiuteris su monitoriumi, operacine sistema ir bazine programine įranga - 20 vnt., kompiuteris su monitoriumi, operacine sistema ir bazine programine įranga VK specialistui - 1 vnt., nešiojamieji kompiuteriai - 2 vnt. (b. l. .8-20).

Nagrinėjamu atveju Pirkimo konkurso sąlygų 9 punkte buvo nurodyta, kad „perkamų prekių ir su jomis susijusių paslaugų savybės nustatytos pateiktoje techninėje specifikacijoje 4 priede", o 13.1–13.5 punktai nustatė minimalius kvalifikacijos reikalavimus, kuriuos turi atitikti tiekėjas, dalyvaujantis Pirkime – tarp jų buvo numatytas ir reikalavimas, kad „Tiekėjas turi gamintojo suteiktą teisę atlikti siūlomos įrangos diegimą, garantinį aptarnavimą bei techninę priežiūrą ir remontą arba turi turėti galiojančią sutartį su kitu ūkio subjektu, turinčiu tokią teisę“. Pirkimo konkurso sąlygų 75 punkte buvo nurodyta, kad „Garantinio aptarnavimo terminas nurodytas techninėje specifikacijoje (konkurso sąlygų 4 priedas)“ (b. l. 8-20).

Pirkimo konkurso sąlygų 4 priedo „Techninė specifikacija" (b. l. 99-117) I pirkimo dalies 1.3 punktas nustatė: „Aptarnavimas. Reakcija į pranešimą apie įrangos gedimą ne ilgiau kaip kitą darbo dieną. Visa garantinė įranga gedimo atveju turi būti suremontuota arba pakeista analogiška ne ilgiau kaip 30 dienų nuo gedimo nustatymo ir patvirtinimo datos (jei specifikacijoje nenurodyta kitaip). Aptarnavimas atliekamas darbo vietoje“. Techninės specifikacijos 2.8. punkto „Nešiojamieji kompiuteriai - 2 vnt." skiltyje „Rodiklis ir reikalaujama rodiklio reikšmė“ 2.8.24 punkte buvo nurodyta: „Įrangai suteikiama garantija. Turi būti galimybė siūlomos įrangos servisą atlikti ne mažiau nei trijuose sertifikuotuose, juridiškai vienas su kitu nesusijusiuose, garantinio aptarnavimo centruose Lietuvoje, kurie užtikrintų: 1) įrangos nemokamą dalių tiekimą ir nemokamus remonto darbus, bet kuriame pirkėjo pasirinktame techninio aptarnavimo centre; 2) ne trumpesnį, kaip 36 mėn. garantinio aptarnavimo laikotarpį darbo vietoje; 3) reakcijos laiką ne vėliau kaip sekančią darbo dieną; 4) gamyklinės programinės įrangos, BIOS atnaujinimų, tvarkyklių prieinamumą internete (nurodyti gamintojo internetinę svetainę); 5) kompiuterio garantinio laikotarpio kontrolę ir paiešką pagal serijinį numerį internete. Teikėjas privalo nurodyti internetinės svetainės adresą, kurioje pateikiamas siūlomo kompiuterio aprašymas arba pateikti brošiūras. Būtina pateikti internetinę nuorodą į gamintojo svetainę su garantinių centrų sąrašu."

2012-09-11 prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PPS-13300-2034 5-oje dalyje buvo aptartos Sutarties sąlygos, susijusios su prekių kokybės garantijomis, kur, be kita ko, buvo numatyta, kad: „garantinis laikotarpis, nurodytas „Techninėje specifikacijoje “ (sutarties 2 priedas), pradedamas skaičiuoti nuo prekių perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos“ (5.3 p.); „garantinio laikotarpio metu pardavėjas privalo nemokamai šalinti gedimą arba sugedusį įrangos komponentą pakeisti ekvivalentišku (...). Reakcija į pranešimą apie įrangos gedimą – 24 val. (...). už garantinį remontą atsakingas Pardavėjo atstovas: I. V., faksas (...), elektroninis paštas (...)“ (5.3 p.); „sugedusią įrangos detalę pakeisti ekvivalentiška Pirkėjo patalpose privaloma ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie gedimą gavimo momento“ (5.4.1. p.); „bendra garantinio remonto trukmė privalo trukti ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų“ (5.4.2. p.)“; „Garantijos laikotarpis ne mažiau nei reikalaujama techninėje specifikacijoje (Sutarties 2 priede)“ (5.9. p.) ir kt. (b. l. 21-29).

Pirkimo techninės specifikacijos (Sutarties priedas Nr.2) 1.3 punkte, nustatančiame įrangos aptarnavimo tvarką, buvo įtvirtintos nuostatos, analogiškos Pirkimo konkurso sąlygų 4 priedo „Techninė specifikacija" I pirkimo dalies 1.3 punkto nuostatoms, o 2.8. punkte „Nešiojamieji kompiuteriai - 2 vnt." skiltyje „Rodiklis ir reikalaujama rodiklio reikšmė“ 2.8.24 p. buvo nurodytos nuostatos, analogiškos Pirkimo konkurso sąlygų 4 priedo „Techninė specifikacija" 2.8.24 punkto nuostatoms (b. l. 76-92, 99-117).

LAT 2013-04-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-38-1 (Teismų praktika. 2013, 38, p. 459-516) nurodyta, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad iš VPĮ 3 str. formuluotės matyti, jog VPĮ principų laikymosi garantas ir jų galimo pažeidimo subjektas – perkančioji organizacija; perkančiosios organizacijos sprendimai negali pažeisti viešųjų pirkimų principų, nukrypti nuo viešųjų pirkimų tikslo sudaryti ekonomiškai racionalų sandorį (žr. LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-24 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). LAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad atitinkamo tiekėjo teises varžanti pirkimo sąlyga turi būti vertinama pagal jos tinkamumą, reikalingumą, būtinumą ir pateisinamumą teisėtų tikslų atžvilgiu. LAT laikosi nuoseklios pozicijos, kad siekiant užtikrinti konkurenciją, perkančiajai organizacijai nustačius pirkimo sąlygas, kuriose įtvirtinti (pernelyg, neįprastai) aukšti ar specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai ar pirkimo objektui (taip pat bet kokios kitos pirkimo sąlygos), dėl kurių pirkime negali dalyvauti viešojo pirkimo sutartį gebantys įvykdyti tiekėjai, jos (perkančiosios organizacijos) turi būti įtikinamai ir patikimai pagrindžiami (pačiose pirkimo sąlygose ar teisminio proceso metu) svarbiomis priežastimis, ypatingą pirkimo objekto svarba, viešojo intereso apsauga ir pan. Bet kokiu atveju šioms svarbioms aplinkybėms pasitelkiamos priemonės turi būti išimtinėmis, vienintelės galimos taikyti, t. y. proporcingos. Jei tą patį tikslą galima pasiekti kitomis priemonėmis, pastarosios ir turėtų būti taikomos, priešingu atveju bus pažeistas tiekėjų lygiateisiškumo principas bei neužtikrintas proporcingumo principas. Nekvestionuotina, kad kiekvienas viešasis pirkimas yra susijęs su viešuoju interesu ir neabejotina atitinkamo viešojo pirkimo nauda, tačiau, jei dėl pirkimo sąlygų varžoma tiekėjų konkurencija, perkančioji organizacija, siekdama pagrįsti savo veiksmų teisėtumą, privalo įrodyti tokį varžymą pateisinančias priežastis ir aplinkybes, kad jos siekiami tikslai negalėjo būti pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis (žr. LAT nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

LAT teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011, pasisakydama dėl reikalavimo gamintojui turėti sertifikuotą gamintojo aptarnavimo centrą Lietuvoje, pažymėjo, kad pirkimo sąlygose nustatant aptariamą papildomą reikalavimą tiekėjui, reikia pagrįsti tokių aukštų reikalavimų nustatymo poreikį. VPĮ 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos; jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasirenkamų priemonių derinimas – šių priemonių adekvatumo tikslams vertinimas. Paprastai proporcingumo principas kaip kriterijus vertinti priemonių atitiktį tikslams pasireiškia pareigų nustatymo kontekste, kai vieni subjektai turi teisę kitiems subjektams nustatyti tam tikras pareigas, suvaržymus, įpareigojimus ar net draudimus. Šiam vertinimui atlikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nustatė sąlygas: priemonės (įpareigojimai, suvaržymai, draudimai ir kt.) privalo būti nediskriminuojančios; pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais; tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1995 m. lapkričio 30 d. Sprendimas Gebhard/Consiglio dell'Ordine degli Avvocati e Procuratori di Milano, C-55/94, Rink. 1995, p. I-4165). Iš šių sąlygų matyti, kad proporcingumo principas viešuosiuose pirkimuose skirtas viešųjų pirkimų tikslui pasiekti ir garantuoti nediskriminavimo principo laikymąsi. Taigi proporcingumo principas yra veiksnys, kuriuo remiantis nustatoma, ar tam tikra tiekėjų teises ribojanti priemonė yra diskriminacinė arba tiekėjus daranti nelygiaverčius. Priemonių ir tikslų proporcingumo vertinimas privalo būti grindžiamas tinkamumo ir reikalingumo kriterijais. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kasatorius pirkimo sąlygose kartu su reikalavimu gamintojui turėti sertifikuotą gamintojo aptarnavimo centrą Lietuvoje nurodė ir techninio aptarnavimo reagavimo terminus, per kuriuos tiekėjas privalėtų laiku užtikrinti siūlomos įrangos techninį aptarnavimą. Taigi buvo nustatyti du kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjui, skirti tam pačiam tikslui – užtikrinti operatyvų sistemos aptarnavimą – įgyvendinti. Vertinant šiuos kvalifikacinius reikalavimus pagal VPĮ 32 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais, darytina išvada, jog pakankamas reikalavimas tiekėjui pateikti įrodymus, kad šis, vykdydamas viešojo pirkimo sutartį, sugebės tinkamai ir laiku suteikti paslaugas. Reikalavimas, kad tiekėjas turėtų būtent aptarnavimo centrą Lietuvoje, yra perteklinis ir ribojantis potencialių tiekėjų skaičių. Dėl to teisėjų kolegija, vadovaudamasi tiekėjų lygiateisiškumo principu, pažymėjo, kad ginčijamas kasatoriaus reikalavimas neatitiko veiksmingos ir sąžiningos konkurencijos bei nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų tinkamo vykdymo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, daro šias išvadas: 1) Projekto vykdytojos siektinas rezultatas (išvengti trukdžių studijų procese (įvykus technikos gedimui), gaunant savalaikį aptarnavimą), kurio pagrindu jis ir iškėlė ginčijamą reikalavimą įrangos tiekėjui ("turi būti galimybė siūlomos įrangos servisą atlikti ne mažiau nei trijuose sertifikuotuose, juridiškai vienas su kitu nesusijusiuose, garantinio aptarnavimo centruose Lietuvoje"), galėjo būti pasiektas ir kitais būdais, t.y. keliant reikalavimą, apibūdinantį reakcijos į gedimus laiką, kas šiuo atveju taip pat buvo numatyta (Pirkimo dokumentų 4 priedo „Techninė specifikacija" 1.3 p. buvo nurodyta: „Aptarnavimas. Reakcija į pranešimą apie įrangos gedimą ne ilgiau kaip kitą darbo dieną. Visa garantinė įranga gedimo atveju turi būti suremontuota arba pakeista analogiška ne ilgiau kaip 30 dienų nuo gedimo nustatymo ir patvirtinimo datos. (...)", todėl konstatuotina, kad nustatant ginčijamą reikalavimą buvo pažeistas proporcingumo principas, nes tikslas galėjo būti pasiektas ir kitomis, konkurencijos neribojančiomis priemonėmis; 2) vien ta aplinkybė, kad nėra gamintojo sertifikuotų aptarnavimo centrų šalies teritorijoje, nereiškia, kad tiekėjas, pateikęs įrangą, nebūtų pajėgus užtikrinti tinkamo įrangos aptarnavimo, todėl nustatant du reikalavimus tiekėjui, skirtus tam pačiam tikslui - užtikrinti operatyvų įrangos gedimų šalinimą - pasiekti, reikalavimas dėl sertifikuotų aptarnavimo centrų Lietuvoje, vadovaujantis minėta LAT praktika, yra perteklinis ir ribojantis potencialių tiekėjų skaičių; 3) Pirkime dalyvaujantys tiekėjai negalėjo laisvai rinktis jiems tinkamą ir priimtiną būdą užtikrinti įrangos servisą, nes nustačius ginčijamą reikalavimą, tiekėjas/gamintojas, teikiantis įrangą, kurios gamintojas nėra sertifikavęs trijų vienas su kitu juridiškai nesusijusių aptarnavimo centrų Lietuvoje, negalėjo pateikti pasiūlymo Pirkimui, todėl ginčijamas reikalavimas diskriminavo tiekėjus.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 3 str. įtvirtinto objektyvumo, 36-2 str. numatyto minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principų, Metodinių rekomendacijų 12 punkto ir priimtas neatsižvelgiant į tai, kad jo priėmimo metu galiojo Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kad pažeidimų Pirkimo atveju nenustatyta

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (nauja 2006-06-27 įstatymo Nr. X-736 redakcija) 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kitų principų, vadovaujasi objektyvumo principu, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Minėto įstatymo 36² straipsnyje nustatyta, kad ūkio subjektų veiklos priežiūra atliekama vadovaujantis minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principu, kuris reiškia, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą. VAĮ 8 str. 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

LVAT yra konstatavęs, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pastarosios taisyklės interpretavimo kontekste pažymėtina, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas.

Vadovaujantis Metodinių rekomendacijų 12 punktu, pažeidimo tyrimo išvados turi būti pagrįstos įrodymais. Pažeidimų kontrolierius įrodymus vertina išsamiai ir nešališkai, išnagrinėdamas visas su pažeidimu susijusias aplinkybes. Įrodymai atliekant pažeidimo tyrimą yra teisės aktuose nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriais patvirtinamos arba paneigiamos aplinkybės, turinčios reikšmės tinkamam pažeidimo nustatymui. Metodinių rekomendacijų 13 punkte nurodyta, kad dokumentai, turintys reikšmės pažeidimui tirti ir nagrinėti bei naudojami kaip įrodymų šaltinis, yra institucijos, projekto vykdytojo ir kitų juridinių ar fizinių asmenų veiklos procese užfiksuota informacija, neatsižvelgiant į tai, koks yra jos pateikimo būdas, forma ir laikmena, galinti padėti atskleisti pažeidimą ir su juo susijusias aplinkybes. Projekto vykdytojo ir kitų juridinių ar fizinių asmenų dokumentais, turinčiais reikšmės pažeidimui tirti ir nagrinėti, laikomi tokie dokumentai, kuriuose: yra informacijos apie faktinių duomenų autorių, kurią galima patikrinti; esančius faktinius duomenis suteikia ar patvirtina institucijos ar asmenys, kompetentingi tokius duomenis suteikti; užfiksuoti faktiniai duomenys patvirtina ar paneigia kurią nors aplinkybę (arba jų grupę), turinčią reikšmės pažeidimui tinkamai nustatyti ir reikiamiems sprendimams priimti. Tiriant pažeidimą būtina įvertinti dokumento turinį ir formą: faktinių duomenų tikrumą, ar dokumentą išdavė kompetentinga institucija, ar dokumente yra visi reikiami rekvizitai ir t. t. Dokumentų tikrumas gali būti įvertinamas įprastiniais veiksmais, lyginant dokumentuose esančius faktinius duomenis su kitais šaltiniais.

Bylos medžiaga patvirtina, kad CPVA, tirdama pažeidimą, surinko visumą pažeidimui užfiksuoti reikalingų įrodymų - išnagrinėjo Perkančiosios organizacijos vykdyto Pirkimo dokumentus, pirkimo - pardavimo sutartį, pasirašytą su Pirkimą laimėjusiu tiekėju, Pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymą, taip pat paprašė pareiškėjo paaiškinti su įtariamu pažeidimu susijusias Pirkimo dokumentų nuostatas ir išnagrinėjo bei įvertinto pareiškėjo 2013 m. balandžio 17 d. el. paštu pateiktus paaiškinimus.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 8 str. nustato, kad Viešųjų pirkimų tarnyba – viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto; Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o jos darbo tvarką nustato Viešųjų pirkimų tarnybos darbo reglamentas, kurį tvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius. Bylos medžiaga patvirtina, kad VPT, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 8² str. 1 d. 2 p. (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2012-01-01), numatančiu, kad viena iš VPT funkcijų - vykdyti šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų įsigyjant reikalingų prekių, paslaugų ar darbų ir kaip užtikrinamas tinkamas pirkimų planavimas, pirkimo sutarčių vykdymas, taip pat vertinti pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus, atliko pareiškėjos vykdyto Pirkimo vertinimą ir 2012-10-22 raštu pranešė nenustačiusi VPĮ reikalavimų pažeidimų, turėjusių įtakos Pirkimo rezultatams.

Pažymėtina, kad 2011 m. birželio 20 d. projekto „Vilniaus universiteto filologijos, socialinių ir komunikacijos mokslų studijų infrastruktūros ir bazinės įrangos atnaujinimas", projekto kodas VP3-2.2-ŠMM-18-V-02-009 (Projektas), finansavimo ir administravimo sutarties 1.2 punktu CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija, įsipareigojo pagal savo kompetenciją vykdyti Projekto įgyvendinimo priežiūrą (b.l. 49-64), ir vykdydama šias funkcijas nustatė Projekto vykdytojo pažeidimą, kuris susijęs su viešuoju pirkimu pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.

Atsižvelgdamas tiek į VPT, tiek į CPVA aukščiau paminėtais teisės aktais nustatytas kompetencijos ribas, teismas daro išvadą, kad aplinkybė, jog VPT 2012-10-22 raštu konstatavo nesant VPĮ pažeidimų pareiškėjai vykdant Pirkimą, nesudarė prielaidų atsakovei neįvardinti vėlesnių patikrinimų metu nustatytų Perkančiosios organizacijos pažeidimų, padarytų viešojo pirkimo proceso metu. Teismas, įvertinęs byloje esančią faktinę medžiagą, daro išvadą, kad CPVA, priimdama Sprendimą, nepažeidė VAĮ 3 str. įtvirtintų viešojo administravimo principų, taip pat 36² str. numatyto minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principo, laikėsi VAĮ 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, išsamiai ir nešališkai įvertino visas Pirkimo dokumentuose išdėstytas aplinkybes, tinkamai taikė viešųjų pirkimų tvarką bei finansinės paramos sumažinimą reglamentuojančias teisės normas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos VšĮ Vilniaus universiteto reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus pareiškėjos reikalavimą panaikinti ginčijamą Sprendimą, tenkinti reikalavimą įpareigoti VšĮ Centrinę projektų valdymo agentūrą vykdyti įsipareigojimus pagal projekto „Vilniaus universiteto filologijos, socialinių ir komunikacijos mokslų studijų infrastruktūros ir bazinės įrangos atnaujinimas" projekto kodas VP3-2.2-ŠMM-18-V-02-009, finansavimo ir administravimo sutarties 4 punktą, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjos viešosios įstaigos Vilniaus universiteto skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėErnestas SpruogisNijolė Sušinskienė