Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

uždarame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnį 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. rugsėjo 28 d. apie 20⁰⁰ val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas prieš nukentėjusiąją D. A., fizinį smurtą, t. y. užlaužęs jos kairę ranką ir ranka užspaudęs burną, bandydamas ją pargriauti ant lovos ir numauti nukentėjusiosios kelnes, jas suplėšė, pasikėsino lytiškai santykiauti su D. A. prieš jos valią, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji pradėjo garsiai šaukti ir išsilaisvino.

Ikiteisminio tyrimo metu G. Š. paaiškino, kad 2013 m. rugsėjo 28 d., šeštadienį, vakare, kai jau buvo tamsu, atėjo pas kaimyną R. G., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Paskambinus į duris, jas atidarė jo sugyventinė D. Tuomet buvo išgėręs, todėl dėl girtumo kai kurių aplinkybių neprisimena. Pamena, kad R. G. sugyventinė buvo viena, nes R. G. dar nebuvo grįžęs iš Vilniaus. Žinojo, kad R. G. buvo išvykęs į Vilnių, nes tą pačią dieną, prieš jam išvykstant į Vilnių, kartu su juo gėrė alkoholinius gėrimus. Ėjo pas R. G., nes manė, jog jis gali būti grįžęs. Kadangi draugo namuose nebuvo, užėjo pas jo sugyventinę D. Atsinešė 1,5 l talpos 5-6 laipsnių stiprumo alaus, jį su D. virtuvėje gėrė. Bendravo normaliai gal apie 1 valandą. Nežino kas užėjo, bet užsimanė su D. pasimylėti. Trumpam įvykio aplinkybių nepamena. Atsimena, kad su D. randasi jos miegamajame ir ji priešinasi, garsiai šaukia. Ką šaukė, nepamena. Nepamena, kaip su ja atsidūrė jos miegamajame, ar spėjo numauti kelnes, tačiau gali būti, kad bandė ir taip jas netyčia suplėšė. Kai atsipeikėjo nuo D. šaukimo, suprato, kad elgiasi negerai, jos nebelaikė ir leido jai ištrūkti, t. y. ją paleido. Išėjo iš jos buto ir grįžo namo. Ateidamas pas D. neplanavo jos išžaginti ar kitaip nuskriausti. Nepamena, kur tiksliai ir kaip užgavo D., bandydamas su ja pasimylėti. Bet mano, kad specialiai suduoti negalėjo, nes moterų nemuša. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Norėtų atsiprašyti nukentėjusios (33-34 b. l.).

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis G. Š. paaiškino, kad įvykio dieną visi kartu gėrė, po to R. išvažiavo į Vilnių. Kai R. išvažiavo, išėjo ir jis, nes R. neleidžia niekam pasilikti namuose, kai jo nėra. Po 2-3 val. paskambino D. Ji buvo davusi 3 Lt, kad nupirktų alaus. Atėjęs paklausė, ar yra R. D. atsakė, kad R. nėra. Jis paprašė D. pertvarstyti žaizdą. Ji sutvarkė žaizdą, abu išgėrė jo atnešto alaus. Siūlė D. pasimylėti abipusiu sutikimu. D. gerbia ir išžaginti nenorėjo. Sunkiai prisimena, kaip iš virtuvės atsirado kambaryje. Neatsimena, kad būtų segęs kelnes, laikęs jos ranką ar už burnos, daręs ką nors blogo. Jeigu ji būtų labai garsiai šaukusi, būtų atėję kaimynai, nes namo sienos „popierinės“. Kai D. pasakė „ne“, ji tuo metu sėdėjo ant lovos. Supratęs, kad ji lytinių santykių tikrai nenori, išėjo namo. Tuo metu buvo stipriai išgėręs, gal ką nors ir padarė stipriau. Incidento vakarą telefonu kalbėjosi su R. G., bet jau buvo po visko, nes norėjo paduoti batą, kurį jis išeidamas užkliudė. R. jam sakė „nelįsti“. Kitą dieną, sekmadienį, skambino R. ir gąsdino. Po įvykio matė D., tačiau sužalojimų ant jos nepastebėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. A. parodė, kad 2013 m. rugsėjo 28 d. apie 20⁰⁰ val. būnant namuose (duomenys neskelbtini), į buto duris paskambino kaimynas G. Š. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Nieko blogo nepagalvojusi, kaimyną įsileido į butą. Kaimynas pasiteiravo, kur yra sugyventinis jos R. G. Atsakė, kad išvykęs į Vilnių. Kaimynas virtuvėje užlaužė jai už nugaros kairę ranką, o su kita ranka užspaudė burną ir ėmė tempti į kambarį. Tempdamas į kambarį, kaimynas plėšė jos kelnes, o jas suplėšęs sakė: „nesilaužyk, nesimaivyk“. Suprato, kad jis nori su ja lytiškai santykiauti. Kambaryje jis bandė pargriauti ją ant lovos, bet to padaryti nepavyko, nes ji išsilaisvino. Išsilaisvinusi šaukėsi pagalbos, tačiau iš kaimynų niekas neatėjo pasiteirauti, kas nutiko. Jai pradėjus šaukti, kaimynas iš buto pabėgo. Į policiją kreipėsi 2013 m. rugsėjo 30 d., nes iš karto kreiptis bijojo (b. l. 10-11).

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. A. parodė, kad 2013 m. rugsėjo 28 d. vakare, prieš įsileidžiant kaimyną G. Š. į butą, jis du kartus veltui beldėsi į į buto duris. Kai G. Š. atėjo trečią kartą, ji telefonu kalbėjo su R. G. ir jam pasakė, kad kaimynas G. Š. įkyriai beldžiasi. Tada R. G. paprašė paduoti telefoną G. Š. Ji taip ir padarė. Ką jie kalbėjo, nežino. Tik girdėjo, kaip G. Š. R. G. pasakė, kad atėjo tik cigaretės, nors jis cigaretės neprašė. Baigęs kalbėti su R. G. telefonu G. Š. išėjo. Maždaug po 15 min. G. Š. vėl pradėjo belsti į duris ir sakė, kad ji meluoja, jog R. nėra namuose. Neištvėrusi ji atidarė duris ir įleido G. Š. į butą, jog šis įsitikintų, kad R. nėra. G. Š. rankoje turėjo nugertą alaus butelį, lygtai 1 l talpos. Apžiūrėjęs butą ir neradęs R., jis virtuvėje atsisėdo; klausė: „ar bijai kaimyno?“. G. Š. sėdėjo virtuvėje ir gėrė alų. Ji negėrė nieko. Jis labai norėjo kalbėtis apie nereikšmingus dalykus. Kadangi su juo neturėjo apie ką kalbėti, o be to, jis atėjo jau išgėręs alkoholio, paprašė jo greičiau gerti alų ir eiti lauk. Tai pasakiusi atsistojo ir ėjo į koridorių, kad išleistų svečią. Tačiau G. Š. eidamas paskui netikėtai užlaužė kairę ranką, o kita ranka iš už nugaros apkabino kaklą. Taip jis nusivedė į kambarį, paleido kaklą, tačiau kairę ranką toliau laikė užlaužęs. Kita laisva ranka draskė kelnes, norėjo jas numauti. Iš to suprato, kad jis nori lytiškai santykiauti, nors žodžiais to ir nepasakė. Kai jis bandė numauti kelnes, ji dešine ranka ties pilvo sritimi laikė savo kelnes, kad jis jų nenumautų. G. Š. trenkė per dešinę ranką, su kuria ji laikė kelnes. Išsigandusi ėmė šaukti. Sušuko trumpai, daugiau nespėjo, nes G. užspaudė burną. Visą tą laiką jis laikė užlaužęs kairę ranką jai už nugaros. Bandė iš jo ištrūkti, sukosi nuo jo, tačiau G. nepaleido ir sukosi kartu. Kai jis atitraukė ranką nuo burnos, ji vėl pradėjo šaukti. Tada G. Š. ją paleido ir išbėgo lauk. Apie įvykį papasakojo R. G., kai jis grįžo iš Vilniaus (12 b. l.).

Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusioji D. A. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie 7 m., t. y. nuo tada, kai pradėjo gyventi su R. G. Jų santykiai buvo kaimyniški. G. Š. ateidavo pas R. G. atsigerti alaus arba R. eidavo pas jį. 2013 m. rugsėjo 28 d. apie 15-16 val. R. G. su sūnumi išvažiavo į Vilniaus oro uostą parsivežti draugų. Iš vakaro R. gėrė alų. Girdėjo, kaip jis G. Š. sakė, kad važiuos į Vilnių. Tą vakarą (2013 m. rugsėjo 28 d.) apie 19⁴⁵ val. išgirdo beldimą į duris. Už durų buvo G. Š. Ji jo neįsileido, bet G. beldė, trankė durų rankeną. Telefonu R. G. pasakė, kad atėjo G. Š. R. liepė telefono ragelį perduoti G. Š. ir liepė jam nešdintis lauk, o G. Š. pasakė, kad norėjo tik cigarečių. G. Š. nuo durų nuėjo. Po kiek laiko G. vėl skambino į duris, jas atidarius, įkišo galvą ir klausinėjo, ar R. namuose. Ji atsakė, kad jo dar nėra. Tada G. Š. įėjo į vidų ir pasakė: „Oi oi, bijai R., net su kaimynu negali pakalbėti, nepyk“. Jis jai siūlė alaus, bet ji atsisakė, padavė jam stiklinę. Jis įsipylė alaus vieną, antrą kartą. Virtuvėje prie stalo su G. Š. bendravo apie 15 min. Ji ėjo durų link, nes norėjo atidaryti duris ir pasakyti, kad jis kaip nepageidaujamas išeitų. Prie durų G. Š. stvėrė jai už rankos, užlaužė kairę ranką ir visą laiką taip laikė už nugaros. Laužė ranką ir stūmė į priekį, norėjo įversti į lovą, bet nepavyko. G. Š. pradėjo plėšyti kelnes. Perplėšė kelnės per užtrauktuką. Žemiau dar buvo nedidelė skylė. Iš tokio G. Š. elgesio suprato, jog jis nori ją išprievartauti. Dešine ranka sugriebė sau už kelnių, sušuko, bet jis uždengė burną. Kai ji sukosi, kartu su ja sukosi ir jis. Veidrodyje matė baisų, iškreiptą G. Š. veidą. Galvojo išbėgti į laiptinę ir kam nors pasakyti. Kai G. Š. nuėmė ranką jai nuo burnos, ji dar labiau suriko. Tada G. Š. atsitraukė nuo jos, o išeidamas pasakė, kad jeigu ji apie tai, kas buvo, prasitars R., bus galutinai užsmaugta. Kambaryje viskas įvyko per 3-4 min. G. Š. išėjus, atsisėdo ant lovos ir taip prasėdėjau iki ryto. Sekmadienį apie 4³⁰ val. į namus grįžo R. Ji jam viską papasakojo ir jis nuėjo pas G. Š., bet jo mama sakė, kad sūnaus namie nėra. Nuėjo pas R. draugą L. S., šis paskambino G. Š. Pasak L., G. Š. buvo visiškai girtas, nesuprato, ką burbuliuoja. Į nuovadą nuėjo pirmadienį, nes sekmadienį nuovada nedirbo. Po įvykio matė G. Š. einantį, bet su juo nebendravo. Jo bijo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. G. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su sugyventine D. A. Kaimynystėje (duomenys neskelbtini) gyvena G. Š. 2013 m. rugsėjo 28 d. apie 17⁰⁰ val. jis išvyko į Vilnių. Namuose viena liko sugyventinė D. A. Apie tai, kad jis išvyko į Vilnių, o namuose viena liko D. A., G. Š. žinojo, nes jis jam buvo tai sakęs. G. Š. buvo geras jo draugas apie 9 m., t. y. iki tada, kai nuskriaudė jo sugyventinę D. A. 2013 m. rugsėjo 28 d. būdamas Vilniuje, telefonu palaikė ryšį su D. A. Tačiau kalbant tą vakarą telefonu ji nesiskundė, jog ją būtų nuskriaudęs kaimynas G. Š. Tik minėjo, kad jis įkyriai beldžiasi į duris ir teiraujasi jo. Iš pradžių apie 20 val., bendraujant su D. A., jos balsas buvo normalus. Tačiau vėliau, apie 21³⁰ val., vėl paskambinus telefonu D. A., jos balsas buvo užkimęs. Jos klausė, kas nutiko, tačiau ji vengė kalbėti, ko niekada nebūdavo anksčiau. Suprato, kad kažkas ne taip, bet nieko blogo neįtarė. 2013 m. rugsėjo 29 d. apie 4³⁰ val. grįžo namo. Duris atidarė sugyventinė. Kadangi grįžo išgėręs alkoholio, iš karto ant jos veido nepastebėjo jokių sužalojimų. Atsikėlęs ryte, pamatė sužalotas D. A. lūpas. Ji dar parodė sužalotą kaklą. Sugyventinė pasakojo, kad kol jis buvo Vilniuje, ji į butą įsileido G. Š., šis įkyriai klausinėjo, kur yra R., norėjo patikrinti, ar jis yra namuose. D. A. pasakojo, kad G. Š. smaugė kaklą, tempėsi į kambarį, bandė numauti kelnes ir jas suplėšė. Sakė, kad G. Š. bandė ją išprievartauti, tačiau ji priešinosi ir garsiai šaukė, todėl jam to padaryti nepavyko. Paklausta, kodėl nekvietė policijos, ji atsakė, kad buvo pasimetusi, todėl laukė, kol sugrįš jis (R. G.). Po šio įvykio su G. Š. nebendravo, nes nenorėjo, kad kiltų daugiau problemų (15-16 b. l.).

Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas R. G. parodė, kad su nukentėjusiąja gyvena, o su kaltinamuoju buvo draugai. Kaimynas bandė išžaginti D., kai jis buvo Vilniuje. Jau vakare jos balsas pasirodė įdomus, ji neprakalbėjo. Klausė, kas yra, bet ji pasakė, kad miega. Netikėjo. Paskutinį kartą šeštadienį, 2013 m. rugsėjo 28 ar 29 d., su sugyventine telefonu kalbėjo apie 21³⁰-22⁰⁰ val. Tą dieną D. skambino daug kartų, bet po paskutinio pokalbio nebeskambino. Ji ryte papasakojo, kad G. Š. bandė ją išprievartauti, o po to pabėgo. Važiuodamas į Vilnių, telefonu kalbėjo su G., liepė jam dingti nuo durų, nes jo nėra namuose. Žino kaltinamojo charakterį, t. y. kad jis, būdamas girtas, kabinėjasi. Telefonu su G. Š. kalbėjo, kai jis buvo atėjęs pirmą kartą. D. sakė, kad G. Š. tą vakarą iš viso buvo atėjęs 3-4 kartus, kad jai nusibodo durų trankymas, taigi ji įleido G. Š., jog parodytų, kad jo (sugyventinio) tikrai nėra. Iš Vilniaus jis grįžo apie 4³⁰ val. D. atidarė duris. Apie 10³⁰ val. atsikėlė ir pamatė, kad D. subraižyta, sudaužyta, patinusi, t. y. ji buvo sumušta. Skundėsi, kad skaudėjo krūtinę, išsukta kaire ranka. D. sakė, kad G. Š. norėjo ją išprievartauti, smaugė, griebė už burnos, sudraskė kelnes. Jis suplėšytų kelnių nematė. Sekmadienį ieškojo kaltinamojo telefonu, bet jis neatsiliepė, nuėjus į butą, jo mama pasakė, kad sūnaus nėra.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2013 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 1421/13(04) nustatyta, kad D. A. kraujosruva dešinės plaštakos ištiesiamajame paviršiuje ir nubrozdinimai viršutinėje lūpoje padaryti bukais kietais daiktais apytikriai prieš 1-2 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (18-19 b. l.).

Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro 2013 m. spalio 17 d. specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-1035 teigiama, kad tirti pateiktose kelnėse esantis pažeidimas yra paliktas tempimo būdu, nutraukiant siūlus kelnių dalių susiuvimo vietoje ir išplėšiant užtrauktuką (22-23 b. l.).

2013 m. rugsėjo 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole su nubraižyta schema ir foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (5-9 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų analizė ir vertinimas, teismo išvados, juridinė veikos kvalifikacija

Baudžiamąją atsakomybė užtraukia nesavanoriškas, prievartinis lytinis santykiavimas. BK 149 straipsnio prasme išžaginimas - tai lytinis santykiavimas, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle. Fizinis smurtas, pažeidžiant nukentėjusiojo kūno neliečiamumą, naudojamas siekiant palaužti esamą ar galimą nukentėjusiojo pasipriešinimą. Tai gali būti mušimas, užgulimas, prispaudimas, smaugimas, rankų užlaužimas ir t. t. Jeigu kaltininkas pradėjo naudoti fizinį smurtą ar išreiškė grasinimus jį panaudoti, ar padarė veiksmus, kitaip atimdamas galimybę priešintis, tačiau jų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas išžaginti.

Iš žodinių įrodymų, pirmiausia nukentėjusiosios parodymų, juos atitinkančių kaltinamojo paaiškinimų ir išvestinių liudytojo parodymų, daiktinių įrodymų (specialisto išvadų) konstatuotina, kad kaltinamasis nekviestas atėjo pas R. G. į svečius. Įsitikinęs, kad pastarojo nėra namuose, virtuvėje atsigėrė alaus ir norėjo pasimylėti su R. G. sugyventine. Tokiam kaltinamojo siekiui nukentėjusioji prieštaravo, priešinosi, tačiau jis tai palaikė moters vaidyba, sakydamas: „nesilaužyk, nesimaivyk“. Užlaužęs nukentėjusiajai kairę ranką, nustūmė ją iš virtuvės į kambarį, ten mėgino nuversti ant lovos, numauti nukentėjusiosios kelnes. Nukentėjusiajai laikant už kelnių, daužė jai per rankas, surikus – užspaudė jai burną ir taip veiksmas kartojosi du kartus. Tai rodo, kad kaltinamasis kėsinosi lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja be jos sutikimo. Bet byloje nėra objektyvių įrodymų (pvz., specialistų išvadų), patvirtinančių nukentėjusiosios ir liudytojo parodymus, kad kaltinamasis smaugė nukentėjusiąją, ant kaklo liko smaugimo žymių, jas kitą rytą matė į namus grįžęs liudytojas. Be to, byloje taip pat trūksta įrodymų, kad nukentėjusioji būtent savo aktyvių ir intensyvių pastangų dėka pati išsilaisvino iš kaltinamojo. Remiantis nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ją apklausiant pirmą kartą, ji išsilaisvino iš įtariamojo gniaužtų, nors nedetalizavo kaip; išsilaisvinusi šaukėsi pagalbos, tačiau nieks iš kaimynų į pagalbos šauksmą neatsiliepė, tuo tarpu G. Š. iš buto pabėgo. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu antrąsyk, nukentėjusioji nurodė, kad visą laiką G. Š. laikė užlaužęs kairę ranką už nugaros; ji bandė ištrūkti, sukosi nuo jo, tačiau Gintaras nepaleido ir sukosi kartu; kai jis atitraukė ranką nuo jos burnos, ji vėl pradėjo šaukti; tada G. Š. ją paleido ir išbėgo lauk. Nagrinėjant bylą teisme, nukentėjusioji akcentavo, kad galvojo pabėgti į laiptinę; kai G. Š. nuėmė ranką jai nuo burnos, ji dar labiau suriko, tada G. Š. atsitraukė ir išeidamas dar pagrasino galutinai užsmaugti, jei ji pasakys, kas įvyko. Taigi net vien iš nukentėjusiosios žodžių neįmanoma daryti kategoriškos išvados, kad kaltinamojo noras pasimylėti su nukentėjusiąja, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nutrūko dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Įvertinęs kaltinamosios ir nukentėjusiosios jėgų santykį, įvykio aplinkybes (daugiau žmonių R. G. bute nebuvo, daugiabučio namo kaimynai į nukentėjusiosios pagalbos šauksmą nereagavo), teismas mano, jog kaltinamasis turėjo galimybę užbaigti šį nusikaltimą; nukentėjusiajai priešinantis, neiškilo reali ir akivaizdi grėsmė kaltinamojo sveikatai ar saugumui (kad pašalinių gali būti užkluptas bedarantis nusikaltimą, apkultas nukentėjusiosios, t. t.), tačiau savo siekio pasimylėti neįgyvendino ir, paleidęs nukentėjusiąją, išėjo. Teismas nenustatė priežasčių, kurios būtų galėjusios trukdyti kaltinamajam tęsti nusikalstamą veiką. Kai kaltininkas nutraukia nusikaltimą pasikėsinimo stadijoje, suvokdamas, jog nėra jokių kliūčių jį užbaigti, jis pagal baudžiamąjį įstatymą neatsako, nebent iki tol atliktuose neteisėtuose veiksmuose yra kitos nusikalstamos veikos sudėtis (BK 22-23 str.).

Kadangi bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino inkriminuota aplinkybė, jog veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nes nukentėjusioji išsilaisvino iš kaltinamojo, jis išteisinamas. Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji turi teisę kreiptis į teismą su skundu privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 str.).

G. Š. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja (35-36 b. l.) – taikytina tol, kol įsiteisės šis nuosprendis.

Daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, t. y. nukentėjusiosios D. A. incidento metu vilkėtos kelnės, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinamos jos neribotai nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 94, 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. Š. dėl nusikalstamos veikos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį išteisinti.

G. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja – taikyti tol, kol įsiteisės šis nuosprendis.

Nukentėjusiosios D. A. kelnes, kurios įdėtos į paketą Nr. 1, esantį prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiosios D. A. neribotai nuosavybei.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.