- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-21
- Bylos Nr.
- 2A-73-241/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Dalia Kačinskienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- E. B.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui A. B. (A. B.) dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notaras D. A..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovui Vilniaus miesto 9-ojo biuro notaro D. A. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. DA-2415, identifikacinis NETSVEO Nr. 1009005570 ir šio liudijimo įregistravimą VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai – panaikino atsakovui Vilniaus miesto 9-jo biuro notaro išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. DA-2415, identifikacinis NETSVEP Nr. 1009005570; vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, priteisė iš atsakovo ieškovei 835,71 Eur sumokėto žyminio mokesčio, o valstybei – 3,36 Eur su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas skundžia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – prašo šią sprendimo dalį panaikinti ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas ginčo atveju turėjo taikyti ne CPK 93 straipsnio 1 dalį, o 4 dalį, kadangi šioje byloje priimtas sprendimas buvo nulemtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuria buvo panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. ir Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartys, priimtos pagal jo pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Sprendimas šioje byloje visiškai nepriklausė nuo jo pozicijos ir nuomonės. Jis sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, aktyviai dalyvavo procese, laiku ir tinkamai teikė teismui procesinius dokumentus ir reiškė nuomonę dėl bylos vedimo. Teismas neteisingai taikė CPK 93 straipsnio 1 dalį, nors turėjo taikyti 4 dalį ir visas bylinėjimosi išlaidas priskirti ieškovei.
Atsiliepimas
Ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
Ieškovė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kuria buvo panaikintos žemesnių instancijų teismų nutartys, kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti atsakovui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Pateikdama ieškinį ji sumokėjo 835,71 Eur žyminį mokestį. Apeliantas atsiliepime prieštaravimų nenurodė, dalyvauti teismo posėdyje nepageidavo. Ieškinį patenkinęs visiškai, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, priteisė jai iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį. Apelianto teiginiai, kad teismo sprendimas nepriklausė nuo jo pozicijos, kad teismas neteisingai taikė CPK 93 straipsnio 1 dalį, nėra teisiškai pagrįsti, nes žyminį mokestį sumokėjo ieškovė ir jos naudai yra priimtas teismo sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovui Vilniaus miesto 9-ojo notaro biuro išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Teismas ieškinį patenkinęs visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovo 835,71 Eur žyminį mokestį. Apeliantas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, jo teigimu, teismas privalėjo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir šias išlaidas priskirti ieškovei. Taigi byloje kilo CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies aiškinimo ir taikymo klausimas.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Apelianto teigimu, CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymą šiuo atveju lemia aplinkybė, kad byloje priimtą sprendimą nulėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015 priimta nutartis, kuria panaikinti kitoje byloje priimti žemesniųjų instancijų teismų procesiniai sprendimai, o jo pozicija šioje byloje neturėjo jokios reikšmės bylos baigčiai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo, ji CPK nustatyta tvarka už ieškinį sumokėjo įstatymo reikalaujamą žyminio mokesčio sumą. Jos ieškinį patenkinus visiškai, pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, ji įgijo teisę į turėtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, visišką atlyginimą. Atsakovas šioje byloje yra pralaimėjusi šalis, kadangi teismo sprendimu panaikintas atsakovui išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Atsakovui paveldėjimo teisės liudijimas dėl jo paties veiksmų buvo išduotas nepagrįstai, todėl jam tenka prisiimti šioje byloje atsiradusias neigiamas pasekmes, susijusias su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu ieškovei. Būtent dėl atsakovo veiksmų ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą ir ginčyti atsakovui nepagrįstai išduotą paveldėjimo teisės liudijimą bei patyrė su bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų.
Aplinkybė, jog bylos baigtis buvo nulemta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015, nesudaro pagrindo vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir, kaip teigia apeliantas, bylinėjimosi išlaidas priskirti ieškovei. Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovės, tiek atsakovo procesinis elgesys yra tinkamas, nei vienos iš šalių negalima pripažinti piktnaudžiavusia procesu. Iš atsakovo ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos yra žyminis mokestis, kurio mokėjimo pagrindą ir dydį nustato įstatymas, ši suma nuo ieškovės valios nepriklauso, todėl atsižvelgiant į ieškovei iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų pobūdį, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai taikė CPK 93 straipsnio 1 dalį ir priteisė iš jo ieškovės už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį.
Išdėstytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CPK 93 straipsnio 1 dalį, pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalies (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimą nepakeistą.