Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ atstovei advokatei G. J. Baublienei (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams A. S. ir L. L. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai bei teismo šaukimai į posėdžius atsakovui įteikti įstatymo nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu), todėl teismas bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė poziciją, išdėstytą patikslintame ieškinyje. Papildomai paaiškino, kad nesutinka su atsakovės pozicija, kad ji neprivalo dengti šio įsiskolinimo dėl bankroto bylos jai iškėlimo, nes didžioji įsiskolinimo dalis susidarė fizinio asmens bankroto metu, o ne iki bankroto bylos iškėlimo. Mano, kad būsto šildymo išlaidos (einamosios išlaidos) atsakovės nuosavybės teise valdomam turtui fizinio asmens bankroto procese turėjo būti įtrauktos į būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtą lėšų sumą ir mokami iš mokumo atkūrimo plane nurodytų lėšų, todėl mano, kad šiuo atveju atsakovė elgėsi nesąžiningai. Pažymėjo, kad fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje ieškovė nebuvo informuota apie atsakovės ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, todėl atsakovė negali permesti ieškovei prievolės tikrinti asmens mokumą ar nemokumą sekant viešai skelbtiną informaciją apie iškeltas fizinio asmens bankroto bylas. Ieškovė turi teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo per įstatyme numatytą 10 metų senaties terminą ir ji šio termino nepraleido. Atsakovė, būdama turto bendrasavininke, privalėjo tinkamai įforminti panaudos sutartį ir ją įregistruoti VĮ Registrų centre arba domėtis, ar nėra susidariusi skola bei jai esant, dengti savo skolos dalį. Argumentas, kad atsakovė nesinaudojo turtu, neatleidžia jos nuo einamųjų mokesčių mokėjimo. Prašo patikslintą ieškinį tenkinti bei patikslino prašomą priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų sumą, nurodydama, kad prašo priteisti po 223,25 Eur iš kiekvieno atsakovo atskirai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl atsakovės L. L. pareigos atsiskaityti už šilumos energiją.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovams L. L. ir A. S. nuo 2008 m. spalio 31 d. iki 2017 m. balandžio 10 d. dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklausė butas, esantis Vytauto g. Kretingoje. Atsakovai, būdami minėto buto savininkais, naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis, bet už suteiktas paslaugas nuo 2013 m. vasario mėnesio iki 2017 m. balandžio mėnesio su ieškove pilnai neatsikaitė, todėl už minėtą laikotarpį susidarė 953,67 Eur skola. A. L. L (buvusi pavardė – S) Kretingos rajono apylinkės teismo (dabar – Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai) 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Atenergo“. 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsakovės bankroto byla baigta, nurašyti likę nepatenkinti kreditorių (AB SEB bankas, UAB „Kretingos vandenys“, UAB „Kretingos būstas“, antstolės Redos Vizgaudienės, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Būsto paskolų draudimas“) finansiniai reikalavimai.

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės L. L. pareigos atsiskaityti su ieškove už į jai nuosavybės teise priklausiusio buto dalį tiektą šiluminę energiją ir kitas paslaugas.

Ieškovė nurodė, kad didžioji dalis įsiskolinimo susidarė ne iki bankroto bylos iškėlimo, bet bankroto proceso metu, todėl atsakovė turėjo dengti einamuosius mokėjimus. Akcentavo, kad atsakovė prieš inicijuodama fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą, turėjo ją informuoti kaip turinčią kreditorinių reikalavimų, tačiau to nepadarė, todėl ieškovė nežinojo apie atsakovei iškeltą fizinio asmens bankroto bylą. Tuo tarpu atsakovės teigimu, ieškovė su savo finansiniu reikalavimu turėjo kreiptis į fizinio asmens bylą nagrinėjantį teismą ir tokiu būdu įgyvendinti savo kaip kreditorės teisių bankroto byloje neįgyvendino, o baigus fizinio asmens bankroto bylą įsiskolinimas nebegali būti priteisiamas. Be to, ieškovei negalėjo būti nežinoma apie atsakovei iškeltą fizinio asmens bankroto bylą.

Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. FABĮ 19 straipsnyje nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, kad visi fizinio asmens skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę.

FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. FABĮ 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus.

Iš aukščiau paminėtos teisės normos matyti, kad kreditorių reikalavimų tvirtinimo pagrindas yra pačių kreditorių valia pateikti prašymai. Kitaip tariant, kreditoriui nepareiškus prašymo, jo reikalavimas paprastai negali būti įtraukiamas į kreditorių reikalavimų sąrašą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas priima ir tvirtina iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti tiesiogiai teismui praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų pateikimo bankroto administratoriui terminą, jeigu teismas termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis ir reikalavimus pagrįstais. Su fizinio asmens bankroto procesu susiję kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai (nesumokėti mokesčiai, skola atleistiems darbuotojams, išlaikomiems asmenims ir kiti) tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 23 straipsnio 7 dalis).

Pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi. Tačiau šioje dalyje įtvirtinta norma neturėtų būti aiškinama taip, kad fizinio asmens bankroto metu pasibaigia ir yra nurašomi tik mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai. FABĮ nuostatos, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Konstitucinio Teismo pateikti išaiškinimai dėl fizinių asmenų bankroto proceso paskirties ir tikslų suponuoja išvadą, kad tinkamai įgyvendinus mokumo atkūrimo planą ir teismui priėmus nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą, gali pasibaigti ne tik mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai. Kreditorius, kuris žinojo (negalėjo nežinoti) apie iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo atsiradusių finansinių reikalavimų fizinio asmens bankroto byloje nepareiškė, gali būti vertinamas kaip atsisakęs savo reikalavimo teisės. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su kreditorių lygiateisiškumo principu, iš esmės prieštarautų fizinio asmens bankroto tikslui ir teisingumo principui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės L. L. skola atsirado laikotarpiu nuo 2013 m. vasario mėnesio iki 2017 m. balandžio mėnesio. Minėta, jog atsakovei 2014 m. balandžio 2 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 10 d. Taigi, kaip matyti, dalis skolos susidarė iki bankroto bylos iškėlimo ir dalis bankroto proceso metu.

Atsakovė pripažįsta, jog neinformavo ieškovės apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kaip to reikalauja FABĮ 4 straipsnio 2 dalis, kadangi, kaip teigia, nežinojo, kad yra susidaręs įsiskolinimas už į jai nuosavybės teise valdomo buto dalį ieškovės teiktas šilumos energijos paslaugas. Atsakovė taip pat nesilaikė FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatyto reikalavimo ir neinformavo teismo apie kreditorę UAB ,,Kretingos šilumos tinklai“. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad su atsakovu A. S. buvo sudaryta žodinė buto dalies panaudos sutartis ir visu butu naudojosi atsakovas A. S., kuris ir turėjo padengti visas buto išlaikymo išlaidas. Teismas pažymi, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Nagrinėjamu atveju, ieškovė, būdama buto dalies savininkė, žinojo apie savaime suprantamas prievoles, t. y. tai, kad yra privaloma mokėti jo išlaikymo mokesčius, todėl prieš kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo privalėjo pasidomėti, ar jie sumokėti ir atlikti FABĮ numatytus veiksmus. Atsakovės argumentai, kad ji neva buvo sudariusi žodinę panaudos sutartį su atsakovu bei butu nesinaudojo ir nežinojo apie susidariusį įsiskolinimą, atmestini kaip nepagrįsti jokiais kitais įrodymais ir vertinami kaip atsakovės gynybinė pozicija, kuri nesudaro pagrindo pateisinti einamųjų mokesčių nemokėjimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad už fizinio asmens mokumo atkūrimo plano parengimą yra atsakingas pats fizinis asmuo, tai yra jo pareiga, todėl savaime suprantama, kad jame turėjo būti numatytos ir einamosios išlaidos nuosavybes teise valdomo turto daliai išlaikyti. Teismas akcentuoja, kad bankrutuojantis fizinis asmuo iš tiesų pats turi būti maksimaliai suinteresuotas visus kreditorius įtraukti į bankroto bylą, kad jų reikalavimai būtų tenkinami įstatymų nustatyta tvarka, o likę nepatenkinti – būtų nurašyti. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė (jos atstovė) byloje nuosekliai teigė, kad ieškovė negalėjo nežinoti apie atsakovei iškeltą bankroto bylą.

Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovams butas bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklausė iki 2017 m. gegužės 22 d. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuo remiantis ieškovė nurodė būtent šią datą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų butas kaip vienas turtinis vienetas 2017 m. balandžio 10 d. buvo parduotas iš varžytynių, o 2017 m. gegužės 22 d. turtas buvo registruojamas bei pasikeitė jo savininkai, vertinant aplinkybę, kad įsiteisėjusi nutartis apie fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą yra siunčiama VĮ Registrų centrui ir šis faktas atsispindi Nekilnojamojo turto registro išraše, darytina išvada, kad ieškovė, patikrinusi duomenis Nekilnojamojo turto registre apie būsto savininkus, bent jau nuo 2017 m. gegužės 22 d. turėjo žinoti, kad atsakovei yra iškelta fizinio asmens bankroto byla. Tačiau ieškovė daugiau nei dvejus metus iki atsakovės bankroto bylos pabaigos nesiėmė jokių veiksmų, nors tokią galimybę turėjo. Ir tik užbaigus atsakovės bankroto bylą (po beveik dvejų metų), ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl visos skolos priteisimo.

Užbaigus bankroto bylą, atsakovei buvo nurašyti nepatenkinti mokumo atkūrimo plane patvirtinti reikalavimai. Šiuo atveju, ieškovės reikalavimas atsiradęs iki bankroto bylos iškėlimo atsakovės bankroto byloje nebuvo patvirtintas ir nebuvo nurašytas.

Teismui nustačius, jog ieškovė turėjo žinoti (negalėjo nežinoti) apie atsakovei iškeltą bankroto bylą, tačiau nesikreipus FABĮ 23 straipsnio nustatyta tvarka su prašymu dėl jos, kaip atsakovės kreditorės, įtraukimo ir kreditorinio reikalavimo, atsiradusio iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, nesiėmus veiksmų viso atsakovės bankroto proceso metu (iki kol buvo atsakovės bankroto byla užbaigta), yra pagrindas pripažinti, jog ši skola yra pasibaigusi, priešingu atveju ieškovė dėl savo neveikimo atsidurtų geresnėje padėtyje nei kiti atsakovės kreditoriai, o tai prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams bei būtų pažeistas kreditorių lygiateisiškumas.

Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu, konstatuotina, jog ieškovei sužinojus (negalėjus nežinoti) apie fizinio asmens bankroto bylos atsakovei iškėlimą, tačiau nesikreipus su prašymu dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, ji prarado teisę ginčo teisenos tvarka reikalauti iš bankrutavusio asmens priteisti skolą, atsiradusią iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo dienos.

Nagrinėjamu atveju atsakovės skola už šilumos energiją susidarė taip pat ir po bankroto bylos iškėlimo. Teismo vertinimu, nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu ieškovė neturi teisės kreiptis į teismą dėl skolos, susidariusios po bankroto bylos iškėlimo, priteisimo iš atsakovės.

Minėta, jog remiantis FABĮ 23 straipsnio nuostatomis, fizinio asmens bankroto byloje teismas tvirtina tik reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, ieškovės reikalavimas dėl skolos už šilumos energiją, susidariusios po bankroto bylos iškėlimo, nebūtų patvirtintas teismo ir atitinkamai neįtrauktas į mokumo atkūrimo planą bei baigus bankroto bylą nebūtų nurašytas. FABĮ 17 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad <…> fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia ir (ar) ūkininko veikla arba numato verstis individualia ir (ar) ūkininko veikla, turi teisę prisiimti šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus skolinius įsipareigojimus šiai veiklai vykdyti. Dėl šios priežasties atsiradę kreditorių reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju įsiskolinimas susidarė, nes atsakovė nemokėjo einamųjų mokėjimų už šilumos energiją tiekiamą į atsakovei tuo laikotarpiu nuosavybės teise priklausančią buto dalį.

Bankrutuojančio asmens statusas nepanaikina asmens pareigos mokėti einamuosius mokėjimus – šiuo atveju už suvartotą šilumos energiją. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Ieškovė teikė atsakovei nuosavybės teise priklausančiai buto daliai paslaugas, tačiau atsakovė savo prievolės neįvykdė – už teikiamas paslaugas ieškovei nesumokėjo, todėl laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje tarp šalių ginčo dėl skolos paskaičiavimo nebuvo. Iš pateiktos pažymos – skaičiuotės matyti, kad bankroto proceso metu, t. y. nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2017 m. balandžio mėnesio, atsakovės skola už šilumos energiją sudaro 379,69 Eur, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas (6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.63 straipsniai).

Ieškovė taip pat prašo priteisti delspinigius paskaičiuotus nuo skolos sumos už 180 dienų iki kreipimosi į teismą dienos. Kadangi ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo buvo tenkintas iš dalies ir priteista tik skolos suma, susidariusi po bankroto bylos iškėlimo, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovės priteisiant 27,34 Eur dydžio delspinigius (379,69 Eur x 0,04 proc. x 180 d. = 27,34 Eur) už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos (CK 6.71 straipsnis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2021 m. lapkričio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl atsakovo A. S. pareigos atsiskaityti už šilumos energiją.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir aiškindamas šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias CK normas (CK 6.584 ir kt. straipsniai), Šilumos ūkio įstatymą, ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4–260 patvirtintas Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas, kitas specialiąsias teisės normas, yra konstatavęs, kad šilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių šalys yra tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, ir nurodė, kad teisinis reglamentavimas lemia tai, jog, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovui A. S. nuo 2008 m. spalio 31 d. iki 2017 m. balandžio 10 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ½ dalis buto, esančio Vytauto g. , Kretingoje. Į jam priklausančią buto dalį ieškovė teikė šilumos energiją, tačiau atsakovas už teikiamas paslaugas neatsiskaitė, todėl susidarė įsiskolinimas. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, tarp ieškovės ir atsakovo susidarė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1–6.4 straipsniai, 6.383 straipsniai, 6.384 straipsnio 1 dalis). Įstatymas įpareigoja šalis prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį ar priešpriešinių įrodymų, patvirtinančių savo prievolių vykdymą tinkamai, teismui nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolių ieškovei neįvykdymo faktą (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas, iš atsakovo priteisiama 476,84 Eur skola.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 34,33 Eur delspinigius, paskaičiuotus taikant 0,04 procentų delspinigių normą, už 180 dienų iki kreipimosi į teismą laikotarpį. Byloje konstatuota, jog atsakovas pažeidė savo prievolę, kadangi už suteiktą šilumos energiją būsto daliai tinkamai neatsiskaitė, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovės paskaičiuotus 34,33 Eur delspinigius (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė bei teismo posėdžiuose nedalyvavo. Jam procesiniai dokumentai bei pranešimai apie byloje paskirtus teismo posėdžius įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsižvelgiant į tai, kad teismui nėra žinomas atsakovo gyvenamosios ar darbo vietos adresas, yra pagrindas byloje priimtą procesinį sprendimą atsakovui taip pat įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė į bylą pateikė duomenis, kad patyrė iš viso 446,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (423,50 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 23,00 Eur žyminis mokestis valstybei). A. L. L patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šiuo atveju ieškinys dėl reikalavimo priteisti skolą iš atsakovės L. L. yra patenkintas iš dalies, todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės naudai iš atsakovės turėtų būti priteista 178,60 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (223,25 Eur x 80 proc.). Iš ieškovės atsakovės naudai turėtų būti priteista 100,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų suma (500,00 Eur x 20 proc.) Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 78,60 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų suma (178,60 Eur – 100,00 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas priteisti įsiskolinimą iš atsakovo A. S. yra patenkintas visiškai, iš atsakovo A. S. ieškovės naudai priteistina 223,25 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Kretingos šilumos tinklai“, įmonės kodas 164294882, iš atsakovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 379,69 Eur skolos, 27,34 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 407,03 Eur (keturių šimtų septynių eurų ir 03 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 3 d. iki visiško teismo sprendimo ir 78,60 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei UAB „Kretingos šilumos tinklai“, įmonės kodas 164294882, iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 476,84 Eur, 34,33 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 511,17 Eur (penkių šimtų vienuolikos eurų ir 17 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 3 d. iki visiško teismo sprendimo ir 223,50 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Įteikti atsakovui A. S. sprendimą viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“) tokio turinio pranešimą:

„Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose (Vytauto g. 4, Kretinga) 2022 m. vasario 17 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-241-666/2022, iškeltoje pagal ieškovės UAB „Kretingos šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams L. L. ir A. S. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovo A. S. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jam sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas jam įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali apskųsti apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus. Informacijos teirautis tel. Nr. 8 445 78590.“

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.