Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-06-10 · Administracinė byla Nr. AS-63-187-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-01-12Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-06-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-10
Bylos Nr.
AS-63-187-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00864-2009-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Audrius Bakaveckas
Atsakovas
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai
Kategorijos
  • 72.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS63 – 187/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00864-2009-2Procesinio sprendimo kategorija 72.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Audriaus Bakavecko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal D. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

D. Š. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą (toliau – ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, STT, atsakovas) ištirti V. D. notariškai įgalioto asmens D. Š. 2009 m. balandžio 20 d. pareiškimą „Dėl organizuotos nusikalstamos gaujos vykdomų nusikaltimų“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, motyvuotai ir argumentuotai atsakant į kiekvieną pareiškimo motyvą, kai Lietuvos Respublikos valstybės įmonių tarnautojai, teikiantys viešąsias paslaugas, vykdo renkamų aukščiausių Lietuvos pareigūnų ir teisėsaugos pareigūnų nusikalstamus užsakymus, nusikalstamai klastoja oficialius dokumentus, rengia nusikalstamus įsakymus, siekdami pasipelnyti iš machinacijų su žemės sklypais ir atimti iš Lietuvos piliečio aukcione įgytą turtą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 12 d. nutartimi prašymą įpareigoti Specialiųjų tyrimų tarnybą ištirti V. D. įgalioto asmens D. Š. 2009 m. balandžio 20 d. pareiškimą „Dėl organizuotos gaujos vykdomų nusikaltimų“, paliko nenagrinėtą, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.

Teismas nustatė, kad Specialiųjų tyrimų tarnyboje 2007 m. vasario 7 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro A. K. persiųstas V. D. atstovo D. Š. skundas ,,Dėl aukcione įsigyto turto pasisavinimo, STT pareigūnų, teismų atsisakymo tirti piliečių skundus, pranešimus apie nusikaltimus”. Atkreipė dėmesį, kad skunde D. Š. teigia, jog V. D. 1992 m. kovo 11 d. aukcione įgijo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau VĮ Registrų centras atsisako V. D. vardu įregistruoti daiktines teises į minėtus nekilnojamuosius daiktus. D. Š. nuomone, šiuos pastatus siekia užvaldyti Kėdainių rajono merė, tikslu juos perduoti A. K. bei prokurorui N. G., todėl klastojami Nekilnojamojo turto kadastro kompiuterinių laikmenų duomenys bei kiti dokumentai. Specialiųjų tyrimų tarnyba, išnagrinėjusi D. Š. prašymą, 2007 m. kovo 14 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. D. Š. buvo išaiškinta teisė skųsti nutarimą Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, tačiau jis šia procesine teise nepasinaudojo. Taip pat nustatyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnyboje 2009 m. balandžio 29 d. buvo gautas D. Š., atstovaujančio V. D., pareiškimas ,,Dėl organizuotos nusikalstamos gaujos vykdomų nusikaltimų”. Pareiškime pareiškėjas teigia, kad korumpuota organizuota grupė, susidedanti iš nusikalstamų įvairaus rango pareigūnų, sąmoningai tyčia veikdami priešingai Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, klastodami dokumentus, pastatų unikalius numerius, nusikalstamai perrašinėdami nuosavybės teises, nusikalstamai formuodami žemės sklypus ir statinius prie V. D. viešajame aukcione įsigytų pastatų, vykdo nusikalstamas machinacijas žemės sklypais ir svetimu turtu, su tikslu atimti iš V. D. aukcione įsigytą turtą. Specialiųjų tyrimų tarnyba, išnagrinėjusi D. Š. pareiškimą, 2009 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 4-01-1357 ,,Dėl pareiškimo nagrinėjimo” informavo, kad dėl analogiškų pareiškime keliamų klausimų buvo priimtas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodė, kad D. Š. pareiškime nepateikė jokių naujų aplinkybių, leidžiančių ginčyti anksčiau priimtą nutarimą. Išaiškino, kad atsakymas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Be to, nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo bylą ir 2009 m. spalio 12 d. sprendimu atmetė D. Š. skundą kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Nutartyje konstatavo, kad teismas priėmė sprendimą neturėdamas byloje vieno šio ginčo išsprendimui reikšmingo dokumento. Tik lygindamas 2007 m. sausio 24 d. ir 2009 m. balandžio 20 d. pareiškėjo pateiktus pareiškimus (skundus) ir įvertindamas juose išdėstytas aplinkybes, teismas galėjo tinkamai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Taip pat nurodė, nagrinėjant bylą iš naujo spręsti, kokios normos reguliuoja šiuos ginčo teisinius santykius (ar reglamentuojančios administracines procedūras, ar baudžiamąjį procesą). Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, manė, kad pareiškėjo keliami klausimai dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, todėl jie turi būti sprendžiami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Rėmėsi Baudžiamojo proceso kodekso 171 straipsnio 1 dalimi, 168 straipsnio 1 dalimi. Teismo vertinimu, pareiškimo turinys liudija, kad pareiškėjas prašo išsiaiškinti organizuotos nusikalstamos gaujos vykdomus nusikaltimus. Minėtus klausimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso normos, todėl, teismo vertinimu, atsakovas privalėjo pareiškėjo skundą išnagrinėti ir pateikti atsakymą, vadovaudamasis būtent Baudžiamojo proceso kodekso normomis. Priimtame procesiniame sprendime turėjo būti nurodytos konkrečios aplinkybės, kurios buvo tirtos, kurios nebuvo tirtos, kurios reikšmingos ar nereikšmingos ir kodėl, t. y. priimtas sprendimas turėjo būti konkretus, aiškus ir motyvuotas, pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis. Atkreipė dėmesį, jog iš byloje pateikto skundo ir pareiškimo turinio bei pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas vėlesniame pareiškime nurodo aplinkybes nors ir susijusias su pastatų Basanavičiaus g. 2 ir 2A, Kėdainiuose, neįregistravimu, tačiau remiasi ne tais pačiais sprendimais, nurodo kitus, galimai vykdančius machinacijas su žeme, asmenis. Todėl, teismo nuomone, atsakovo motyvai, kad pareiškėjas 2009 m. balandžio 20 d. pareiškime nenurodė jokių naujų aplinkybių, yra nepagrįstas. Pabrėžė, jog gavęs naują pareiškimą, kuriame nurodyti nauji faktai ar naujos aplinkybės, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalėjo vadovautis Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 2 – 4 dalyse nustatyta tvarka. Todėl teismas pretenzijas dėl netinkamo pareiškimo ištyrimo ir nurodytų aplinkybių įvertinimo laikė pagrįstomis. Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu. Pastebėjo, jog nagrinėjamu atveju skundą pasirašė ir pareiškėjo vardu teismui įteikė atstovas, kuris pridėjo įgaliojimą. Įgaliojimas suteikia plačias teises ir įgalioja D. Š. atstovauti pareiškėją visose teismo įstaigose, nagrinėjant bylas susijusias su turtu, t. y. jis turi teisę atstovauti pareiškėją bylose, kuriose sprendžiamas ginčas gali turėti tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, susijusioms su turto naudojimu, valdymu ir disponavimu. Atkreipė dėmesį, jog šioje administracinėje byloje ginčijamas Specialiųjų tyrimų tarnybos raštas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl konkrečių asmenų ir pareigūnų galimai nusikalstamų veiksmų. Teismo nuomone, nagrinėjamas ginčas nesusijęs tiesiogiai su pareiškėjo turtinėmis teisėmis, todėl minėtas įgaliojimas nesuteikia teisės D. Š. atlikti kokius nors procesinius veiksmus šioje administracinėje byloje.

III.

D. Š. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti ir tenkinti jo skundą.

D. Š. nurodo, kad teisėjas buvo šališkas, vengė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, atsisakė ginti Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomas vertybes, žmogaus teises ir laisves.

Atsiliepimas

Specialiųjų tyrimų tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog D. Š. siekia, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba ištirtų jo skundą dėl galimai nusikalstamų asmenų veikų V. D. atžvilgiu.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 165 straipsnio 1 dalį Specialiųjų tyrimų tarnyba yra ikiteisminio tyrimo įstaiga, kai tiriamos nusikalstamos veikos, išaiškėjusios šiai institucijai atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas jos veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėdamas ginčą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo keliami klausimai dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, todėl jie turi būti sprendžiami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, Specialiųjų tyrimų tarnyba 2009 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 4-01-1357 (I tomas, b. l. 12, 24) informavo D. Š., jog Specialiųjų tyrimų tarnyboje dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), užvaldymo ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų galimo klastojimo, buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Specialiųjų tyrimų tarnybos 2007 m. kovo 15 d. raštu Nr. 4-01-957 buvo išsiųstas nutarimo nuorašas, kuriame nurodyta nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą apskundimo tvarka. Pažymėta, kad 2009 m. balandžio 20 d. pareiškime jokių naujų aplinkybių, leidžiančių ginčyti priimtą nutarimą, nepateikta. Taigi iš šio sprendimo turinio matyti, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba iš esmės atsisakė tirti D. Š. 2009 m. balandžio 20 d. skunde išdėstytas aplinkybes dėl galimai nusikalstamų veikų.

ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Pagal ABTĮ 49 straipsnio 1 dalį proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. ABTĮ 23 straipsnio 3 dalis nustato, jog skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. ABTĮ 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kitų atstovų įgaliojimai turi būti nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju skundą pasirašė ir pirmosios instancijos administraciniam teismui padavė D. Š., kuris prie skundo pridėjo įgaliojimą (I tomas, b. l. 13). Įgaliojime nurodyta, kad V. D. įgalioja D. Š. vesti jo civilines, administracines, arbitražines, tarptautines bylas, susijusias su turtu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atstovas D. Š. turi teisę atstovauti teisme V. D. tose bylose, kuriose sprendžiamas ginčas gali turėti tiesioginės įtakos V. D. teisėms ir pareigoms, susijusiomis su jo turtu.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamas ginčas dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos įpareigojimo ištirti D. Š. skundą dėl galimai nusikalstamų asmenų veikų, nėra tiesiogiai susijęs su V. D. turtinėmis teisėmis, todėl įgaliojimas, kuris yra pridėtas prie skundo, nesuteikia teisės atstovui D. Š. atlikti V. D. vardu kokius nors procesinius veiksmus šioje administracinėje byloje.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

D. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėAudrius Bakaveckas