Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-01-12 · Byla Nr. Ik-1250-365/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-01-12Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-06-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-12
Bylos Nr.
Ik-1250-365/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00864-2009-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Irena Paulauskienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
D. Š.
Atsakovas
Specialiųjų tyrimų tarnybai
Administracinė byla Nr. I-1250-365/2011(Proceso Nr. 3-61-3-00864-2009-2)Procesinio sprendimo kategorija 22 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. sausio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Santai Buivydaitei, dalyvaujant pareiškėjui D. Š., atsakovės atstovui Egidijui Radzevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovei Specialiųjų tyrimų tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. Š. kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti Specialiųjų tyrimų tarnybą (toliau – STT) ištirti V. D. notariškai įgalioto asmens D. Š. 2009 04 20 pareiškimą „Dėl organizuotos nusikalstamos gaujos vykdomų nusikaltimų“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, motyvuotai ir argumentuotai atsakant į kiekvieną pareiškimo motyvą, kai Lietuvos Respublikos valstybės įmonių tarnautojai, teikiantys viešąsias paslaugas, vykdo renkamų aukščiausių Lietuvos pareigūnų ir teisėsaugos pareigūnų nusikalstamus užsakymus, nusikalstamai klastoja oficialius dokumentus, rengia nusikalstamus įsakymus, siekdami pasipelnyti iš machinacijų su žemės sklypais ir atimti iš Lietuvos piliečio aukcione įgytą turtą. (b. l. 3-6).

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad dėl nusikalstamų įvairaus rango pareigūnų veiksmų, siekiančių užvaldyti aukciono metu įgytus pastatus V. D. vardu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, į STT kreipėsi 2006 08 01, tačiau buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodė, kad dėl įvairių pareigūnų nusikalstamų veiksmų jis ne kartą kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, tačiau pastaroji jo skundų netyrė, o persiuntė STT. Pabrėžė, kad atsakovėjo 2009 04 20 skundo netyrė, nors privalėjo tai padaryti. Pareiškėjo nuomone, STT yra korumpuota, vykdo nusikaltėlių – buvusių ir esamų pareigūnų, užsakymus ir nurodymus.

Atsakovė Specialiųjų tyrimų tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 18-23) nurodė, kad STT yra valstybės teisėsaugos įstaiga, kuri atskleidžia ir tiria korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, rengia ir įgyvendina korupcijos prevencijos priemones. STT suteikti įgaliojimai tirti ir nustatyti ne bet kokias veikas, o tik tokias, kurios susijusios su korupcija ir korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis, todėl nagrinėdama pareiškėjų skundus, pareiškimus ar pranešimus, procesiniam sprendimui (pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą) priimti, visų pirma, siekia išsiaiškinti, ar pareiškėjų skunduose, pareiškimuose ar pranešimuose yra nurodyti konkretūs faktai, susiję su tokio pobūdžio nusikalstamomis veikomis. Nurodė, kad išnagrinėjus 2009 04 29 gautą D. Š., atstovaujančio V. D., pareiškimą, buvo nustatyta, kad STT dėl analogiškų pareiškime keliamų klausimų buvo priimtas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pareiškime nepateikė jokių naujų aplinkybių, leidžiančių ginčyti anksčiau priimtą procesinį sprendimą, nebuvo pakankamo pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) numatytas procedūras. Pažymėjo, kad atsakymas pareiškėjui buvo parengtas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2006 12 29 įsakymu Nr. 2-263 patvirtintos Asmenų pranešimų ir skundų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatomis.

Šalies argumentai

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Teigė, kad STT du kartus atsisakė nagrinėti jo pareiškimus, kuriuose nurodė faktus apie aukštų pareigūnų vykdomas korupcines veikas, taip pat pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, registravimo duomenų klastojimą.

Atsiliepimas

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad skunde teismui pareiškėju (o ne pareiškėjo atstovu) yra nurodytas D. Š. (taip pat ir kiti jo asmens duomenys). Tačiau D. Š. teisės ar teisėti interesai, nagrinėjant V. D. prašymus, nebuvo ir negalėjo būti pažeisti. Atkreipė dėmesį, kad teismui pateiktame įgaliojime nurodyta, kad pareiškėjas įgalioja D. Š. atstovauti pareiškėją visose teismo įstaigose, vesti jo civilines ir administracines bylas, susijusias su turtu. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos kompetencijai nepriskirta spręsti, ar V. D. 1992 03 11 vykusio aukciono metu įsigijo pastatus, esančius Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl nagrinėjamas ginčas nėra tiesiogiai susijęs su turtinėmis teisėmis. Atitinkamai, įgaliojimas, kuris yra pridėtas prie skundo, nesuteikia teisės D. Š. atlikti V. D. vardu kokius nors procesinius veiksmus šioje administracinėje byloje, taip pat ir apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnyboje 2007 02 07 buvo gautas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro A. K. persiųstas V. D. atstovo D. Š. skundas ,,Dėl aukcione įsigyto turto pasisavinimo, STT pareigūnų, teismų atsisakymo tirti piliečių skundus, pranešimus apie nusikaltimus”.

Skunde pareiškėjas teigia, kad V. D. 1992 03 11 aukcione įgijo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, tačiau VĮ Registrų centras atsisako V. D. vardu įregistruoti daiktines teises į minėtus nekilnojamuosius daiktus. Pareiškėjo nuomone, šiuos pastatus siekia užvaldyti Kėdainių rajono merė, tikslu juos perduoti A. K. bei prokurorui N. G., todėl klastojami Nekilnojamojo turto kadastro kompiuterinių laikmenų duomenys bei kiti dokumentai.

Specialiųjų tyrimų tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2007 03 14 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime konstatuota, kad spręsti, ar V. D. 1992 03 11 vykusio aukciono metu įsigijo pastatus, esančius Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nepriskirta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos kompetencijai. Vadovaujantis CPK nustatyta tvarka V. D. (ar jo atstovas) turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinės reikšmės turinčio fakto, kad 1992 03 11 vykusio aukciono metu V. D. įsigijo pastatus anksčiau minėtu adresu, nustatymo. Pareiškėjui buvo išaiškinta teisė skųsti nutarimą Baudžiamojo proceso kodekso 168 str. 4 d. nustatyta tvarka. Pareiškėjas šia procesine teise nepasinaudojo.

Specialiųjų tyrimų tarnyboje 2007 04 29 buvo gautas D. Š., atstovaujančio V. D., pareiškimas ,,Dėl organizuotos nusikalstamos gaujos vykdomų nusikaltimų”.

Pareiškime pareiškėjas teigia, kad korumpuota organizuota grupė, susidedanti iš nusikalstamų įvairaus rango pareigūnų, sąmoningai tyčia veikdami priešingai Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, klastodami dokumentus, pastatų unikalius numerius, nusikalstamai perrašinėdami nuosavybės teises, nusikalstamai formuodami žemės sklypus ir statinius prie V. D. viešajame aukcione įsigytų pastatų, vykdo nusikalstamas machinacijas žemės sklypais ir svetimu turtu, su tikslu atimti iš V. D. aukcione įsigytą turtą.

Specialiųjų tyrimų tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo pareiškimą, 2009 05 04 raštu Nr. 4-01-1357 ,,Dėl pareiškimo nagrinėjimo” informavo, kad dėl analogiškų pareiškime keliamų klausimų buvo priimtas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodė, kad pareiškėjas pareiškime nepateikė jokių naujų aplinkybių, leidžiančių ginčyti anksčiau priimtą nutarimą. Išaiškino, kad atsakymas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjas skundu prašo įpareigoti atsakovę ištirti 2009 04 20 pareiškimą. Nurodė, kad nors pareiškime nurodyti nauji faktai, patvirtinantys korumpuotos organizuotos grupės antikonstitucinę veiklą ir V. D. priklausančio turto užvaldymą, atsakovė atsisakė jį nagrinėti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo bylą ir 2009 10 12 sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis teismas 2010 11 22 nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Nutartyje konstatavo, kad teismas priėmė sprendimą neturėdamas byloje vieno šio ginčo išsprendimui reikšmingo dokumento. Tik lygindamas 2007-01-24 ir 2009-04-20 pareiškėjo pateiktus pareiškimus (skundus) ir įvertindamas juose išdėstytas aplinkybes, teismas galėjo tinkamai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Taip pat nagrinėjant bylą iš naujo spręsti, kokios normos reguliuoja šiuos ginčo teisinius santykius (ar reglamentuojančios administracines procedūras, ar baudžiamąjį procesą).

Kaip nustatyta, Specialiųjų tyrimų tarnyboje 2007 02 07 buvo gautas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento persiųstas V. D. atstovo D. Š. skundas dėl aukcione įsigyto turto pasisavinimo, STT pareigūnų, teismų atsisakymo tirti piliečių skundus, pranešimus apie nusikaltimus. Iš skundo turinio ir jo priedų matyti, kad VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2006 08 08 sprendimais netenkino V. D. skundų dėl nuosavybės teisių įregistravimo į 2003 m. birželio 24 d. kadastrinių matavimų metu užfiksuotą statinį IMI p, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, kadangi pateiktame laikinajame nuosavybės teisės liudijime nėra nekilnojamajam daiktui identifikuoti reikalingų duomenų bei 1992 m. kovo 11 aukcione įsigytas malūnas ir prašomas įregistruoti statinys nėra tas pats nekilnojamojo turto objektas bei skundo dėl nuosavybės teisių įregistravimo į kiemo rūsį 111 p, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, kadangi nėra pateikti nuosavybės teises į prašomą įregistruoti statinį patvirtinantys dokumentai. D. Š. teigimu šie sprendimai yra neteisėti, nes priimti suklastojus duomenis, bei atsižvelgiant į aukštų pareigūnų korumpuotus interesus, į tai, kad Kėdainių rajono merė N. N. siekia atimti juos tikslu perduoti A. K., V. N. bei prokurorui N. G.. Atsakovė atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą; mano, kad spręsti, ar V. D. 1992 03 11 vykusio aukciono metu įsigijo pastatus, esančius Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nepriskirta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos kompetencijai. Vadovaujantis CPK nustatyta tvarka V. D. (ar jo atstovas) turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad 1992 m. kovo 11 d. vykusio aukciono metu V. D. įsigijo pastatus anksčiau minėtu adresu, nustatymo. Pareiškėjo teiginiai, jog V. D. nuosavybės teise priklauso pastatai, esantys Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o Kėdainių rajono merė N. N. siekia atimti juos tikslu perduoti A. K., V. N. bei prokurorui N. G., ir kad klastojami Nekilnojamojo turto kadastro kompiuterinių laikmenų duomenys, buvo įvertinti kaip akivaizdžiai klaidingi.

Specialiųjų tyrimų tarnybai suteikti įgaliojimai tirti ir nustatyti ne bet kokias veikas, bet tik tokias, kurios susijusios su korupcija ir korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis, todėl Specialiųjų tyrimų tarnyba, nagrinėdama pareiškėjų skundus, pareiškimus ar pranešimus, procesiniam sprendimui (pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą) priimti visų pirma siekia išsiaiškinti, ar pareiškėjų skunduose, pareiškimuose ar pranešimuose yra nurodyti konkretūs faktai, susiję su tokio pobūdžio nusikalstamomis veikomis.

Akivaizdu, kad pareiškėjo keliami klausimai dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, todėl jie turi būti sprendžiami LR BPK nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Zin., 2002, Nr. 37-1341, Nr. 46) (toliau -BPK) 171 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką gauna ikiteisminio tyrimo įstaiga arba jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir apie tai praneša prokurorui. Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą pareiškimą ar pranešimą o reikiamais atvejais - ir jų patikslinimą atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

Kaip minėta, Specialiųjų tyrimų tarnyboje 2009 04 29 buvo gautas D. Š., pagal 2006 m. rugsėjo 29 d. įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) atstovaujančio V. D., pareiškimas (registracijos Nr. 6-01-Š-7) dėl organizuotos nusikalstamos gaujos vykdomų nusikaltimų. Pareiškėjas nurodo, kad VĮ Registrų centro Kauno filialo darbuotojai klastoja oficialius dokumentus, atsisako piliečiui V. D. įregistruoti jo vardu daiktines teises į pastatus esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, reiškia nuogąstavimus dėl aukštų valstybės pareigūnų nusikalstamų veikų, tokiu būdu siekiant pasipelnyti iš machinacijų su žemės sklypais. Skunde įvardina konkrečius asmenis, kurie neva siekia atimti ir trukdo disponuoti V. D. aukcione įsigytu turtu. Pateikė 2009 03 09 VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą dėl nekilnojamojo daikto įregistravimo atsisakymo ir Kauno apskrities viršininko administracijos pažymą dėl statinių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose. STT, išnagrinėjusi pareiškimą, atsakyme nurodė, kad jame nėra pateikta jokių naujų faktinių aplinkybių, leidžiančių ginčyti anksčiau priimtą procesinį sprendimą (atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą). Atsakymą pareiškėjui parengė vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) ir Asmenų pranešimų ir skundų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje tvarkos nuostatomis. Pareiškimo turinys liudija, kad pareiškėjas prašo išsiaiškinti organizuotos nusikalstamos gaujos vykdomus nusikaltimus. Kaip buvo konstatuota anksčiau, minėtus klausimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą reglamentuoja BPK normos, todėl atsakovė privalėjo pareiškėjo skundą išnagrinėti ir pateikti atsakymą, vadovaudamasi būtent BPK normomis. Priimtame procesiniame sprendime turėjo būti nurodytos konkrečios aplinkybės, kurios buvo tirtos, kurios nebuvo tirtos, kurios reikšmingos ar nereikšmingos ir kodėl, t.y. priimtas sprendimas turėjo būti konkretus, aiškus ir motyvuotas, pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis. Iš byloje pateikto skundo ir pareiškimo turinio bei pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas vėlesniame pareiškime nurodo aplinkybes nors ir susijusias su pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, neįregistravimu, tačiau remiasi ne tais pačiais sprendimais, nurodo kitus, galimai vykdančius machinacijas su žeme, asmenis. Todėl atsakovės motyvai, kad pareiškėjas 2009 04 20 pareiškime nenurodė jokių naujų aplinkybių, yra nepagrįstas. Gavęs naują pareiškimą, kuriame nurodyti nauji faktai ar naujos aplinkybės, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalėjo vadovautis LR BPK 168 str.2d.3d.4d. nustatyta tvarka: atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas siunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimo nuorašą per dvidešimt keturias valandas privalo išsiųsti prokurorui. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Skundai gali būti paduodami per septynias dienas nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos. Turintys teisę paduoti skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti turinčio įgaliojimus nagrinėti skundą prokuroro arba ikiteisminio tyrimo teisėjo atnaujinti praleistą terminą. Prašymas atnaujinti minėtą terminą negali būti paduodamas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po skundžiamo sprendimo priėmimo.

Todėl pretenzijos dėl netrinkamo pareiškimo ištyrimo ir nurodytų aplinkybių įvertinimo laikytinos pagrįstomis.

ABTĮ 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Pagal ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p. teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymu saugomas interesas, skundą. Teisė kreiptis į teismą yra procesinė teisė, todėl asmuo, realizuodamas šią teisę, privalo laikytis procesiniame įstatyme nustatytų reikalavimų. Asmuo savo procesines teises gali įgyvendinti pats, arba per savo atstovus. Prie atstovo paduodamo skundo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas , patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Nagrinėjamu atveju skundą pasirašė ir pareiškėjo vardu teismui įteikė atstovas, kuris pridėjo įgaliojimą /b.l.13/. Įgaliojimas suteikia plačias teises ir įgalioja D. Š. atstovauti pareiškėją visose teismo įstaigose , nagrinėjant bylas susijusias su turtu, t.y. Š. turi teisę atstovauti pareiškėją bylose, kuriose sprendžiamas ginčas gali turėti tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, susijusioms su turto naudojimu, valdymu ir disponavimu.

Šioje administracinėje byloje ginčijamas STT raštas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl konkrečių asmenų ir pareigūnų galimai nusikalstamų veiksmų. Kolegijos nuomone, nagrinėjamas ginčas nesusijęs tiesiogiai su pareiškėjo turtinėmis teisėmis, todėl minėtas įgaliojimas nesuteikia teisės D. Š. atlikti kokius nors procesinius veiksmus šioje administracinėje byloje. LR ABTĮ 103 str.3p. nustato, kad skundas /prašymas/ paliekamas nenagrinėtas, jeigu skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Todėl teismas išaiškina, kad suinteresuotas asmuo turi teisę pašalinti nustatytus trūkumus ir pats, ar tinkamai įgaliotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą ir ginčyti konkretų aktą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ABTĮ103str.3p., 104 str. teismas

Nutarė:

Prašymą įpareigoti STT ištirti V. D. įgalioto asmens D. Š. 2009 04 20 pareiškimą „Dėl organizuotos gaujos vykdomų nusikaltimų“, palikti nenagrinėtą, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.

Išaiškinti, kad, pašalinus nurodytus trūkumus, suinteresuoti asmenys gali vėl skųsti teismui ginčijamą aktą ar veiksmą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Irena PaulauskienėLiudmila ZaborovskaGintaras Dzedulionis