- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- II-233-1004/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-15-3-00015-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Pažeidėjas
- K. K.
- Nukentėjusysis
- Ž. L.
- Advokatai
- Laimutis Zaukevičius
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. K. (toliau – pareiškėja), jo atstovui advokatui Laimučiui Zaukevičiui,
dalyvaujant nuotoliniu būdu institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui D. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant ir nuotolinio konferencinio ryšio priemones, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)., gyvenančios (duomenys neskelbtini), Biržai, atstovo advokato Laimučio Zaukevičiaus, skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. B. 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. B. 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucijos nutarimas) K. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 1 dalį ir pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį galutine administracine nuobauda – 650,00 Eur bauda bei įpareigojo atlyginti nukentėjusiajam Ž. L. padarytą 300,00 turtinę žalą per du mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, už tai, kad ji 2023 m. gegužės 27 d. 23.17 val., (duomenys neskelbtini) k., Biržų r., vairuodama automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam buvo neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, išvažiuodama iš kiemo, nepasirinko saugaus atstumo iš dešinio šono iki elektros stulpo, jį kliudė automobilio šonu, ir apgadino vairuojamą automobilį padarydama jo savininkui nukentėjusiajam Ž. L. 300,00 Eur turtinę žalą. Eismo įvykio metu apgadino svetimą automobilį ir iš eismo įvykio vietos su automobiliu pasišalino, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 9, 126, 219.1, 219.2, 220, 226 punktų reikalavimus. Nutarime nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose buvo gautas K. K. atstovo advokato Laimučio Zaukevičiaus skundas, kuriuo jis prašo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. B. (toliau – Institucija) 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinti. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad nesutinka su administracinio nusižengimo protokole bei Institucijos nutarime nustatytomis aplinkybėmis, todėl prašo Institucijos nutarimą panaikinti.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į skundą Institucija su skundu nesutinka ir nurodo, kad skundžiamas 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus bei įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas grindžiamas tuo, kad jis nesutinka su byloje nustatytomis aplinkybėmis ir teigia nepadaręs nusižengimo, tačiau tai prieštarauja byloje esantiems liudytojų parodymams ir vertintina kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. K. K. minėtoje byloje davė paaiškinimą, kuris buvo įrašytas į administracinio nusižengimo protokolą bei jį pasirašė. Administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Mano, kad surinkta pakankamai K. K. kaltę pagrindžiančių įrodymų.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje K. K. prašė skundą tenkinti. Palaikė visus skunde nurodytus motyvus ir prašymus. Nurodė, kad administracinių nusižengimų nepadarė su Institucijos nutarimu nesutinka. Mano, kad paskirta per griežta nuobauda. Papildomai nurodė, kad 2023 m. gegužės 27 d. apie 23 val. sugalvojo nuvažiuoti „pabaliavoti“. Nuvažiavo pas Ž. L., gyvenantį (duomenys neskelbtini) k. (Biržų r. sav.). Kiti suėjo į kambarį, o ji liko lauke. Atsisėdo į kieme stovėjusį automobilį. Automobilyje buvo užvedimo rakteliai. Ji važiavo atbula ir atsitrenkė į stulpą. Ji turi teisę vairuoti automobilį. Atsitrenkusi į stulpą apgadino automobilio keleivio pusės dureles ir veidrodėlį. Kad automobilis yra neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu ir automobiliui neatlikta techninė apžiūra nežinojo, to Ž. L. neklausė. Tas stulpas yra šalia kiemo. Atsitrenkusi į stulpą, grįžo atgal į kiemą. Praktiškai išvažiavusi iš kiemo nebuvo. Iš įvykio vietos nebėgo. Su žalos dydžiu nesutinka. Mano, kad buvo padaryta mažesnė turtinė žala. Kodėl ėmė automobilį nežino. Nurodė, kad buvo girta. Gailisi, kad būdama neblaivi vairavo automobilį.
5. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas Z. Z. palaikė skunde nurodytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad visiškai nesutinka su Institucijos priimtu nutarimu. Jei jau K. K. vogė tą automobilį, tai dar ar yra dokumentai neturėjo klausti ir neprivalėjo turėti tų dokumentų. Ji neturėjo pareigos nei drausti tą automobilį, nei atlikti jam techninę apžiūrą. Iš įvykio vietos ji nepasišalino. Stulpas juk buvo praktiškai kieme. Viskas vyko kieme. Jei truputį patraukė iš vietos automobilį, tai koks čia pasišalinimas. Be to, K. K. yra iškelta baudžiamoji byla dėl to, kad vairavo neblaivi. Toje byloje yra pareikštas toks pat ieškinys. Gautųsi dvigubas žalos atlyginimas. Be to, nepateikti jokie dokumentai įrodantys, kad iš tikrųjų buvo padaryta tokio dydžio žala. Yra tik nuotraukos.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdyje nukentėjusysis Ž. L. parodė, kad dabar dienos tiksliai neprisimena, apie 22.30 val. nuėjo miegoti. Neužilgo išgirdo, kad kažkas atvažiavo į kiemą. Atsikėlė ir pasižiūrėjo pro langą. Pamatė iš kiemo išvažiuojantį jo automobilį „Volvo“. Automobilį buvo palikęs kieme. Užvedimo rakteliai buvo palikti automobilyje. Mašina buvo pastatyta priekiu į išvažiavimą. Išbėgo laukan, klausė kas išvažiavo su jo automobiliu, tačiau niekas nesakė, kas paėmė jo automobilį. Paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Tada kažkas pasakė, kad automobilis važinėja kitoje gatvėje. Nubėgo į tą gatvę ir pamatė atvažiuojantį savo automobilį. Puolė stabdyti. Atidarė automobilio dureles ir norėjo K. (K.) ištraukti. Bet ji nestojo ir sakė, kad įvažiuos į kiemą. Ji įvažiavo į kiemą. Jis apėjo automobilį ir pamatė, kad nubrėžtos priekinės ir galinės keleivio pusės durelės, veidrodėlis, sparnas. Jis jai (K. K.) vairuoti neleido. Kitą dieną pastebėjo, kad nubrėžtas stulpas, esantis tarp jų kiemo ir pagrindinės gatvės. Iš viso jam padaryta 300,00 Eur turtinė žala. K. K. žalos neatlygino. Automobilis buvo nedraustas, jam nebuvo atlikta techninė apžiūra. Iki šio įvykio automobilis apgadintas nebuvo. Mano, kad automobilio apgadinimai padaryti išvažiuojant iš kiemo, nes apgadinta dešinė automobilio pusė. Pats to eismo įvykio nematė.
Atsiliepimas
7. Teismo posėdyje Institucijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdyje liudytojas K. M. parodė, kad tą dieną buvo gerokai išgėręs. Dabar aplinkybių gerai nebeprisimena. Teismui pagarsinus 2023 m. birželio 29 d. paaiškinime užrašytus liudytojo parodymus, K. M. patvirtino juos. Papildomai parodė, kad matė, kad automobiliui buvo apgadintos durelės veidrodėlis, kas daugiau neprisimena. Kad K. (K.) pavogė automobilį sužinojo iš kitų žmonių.
9. Administracinio nusižengimo byloje esančiame 2023 m. birželio 29 d. paaiškinime K. M. nurodė, kad 2023 m. gegužės 27 d. vakare apie 23 val. buvo Biržų r., (duomenys neskelbtini), nes ten gyvena. Jis jau miegojo, kai jį pažadino brolis G. M. ir pasakė, kad atvažiavo K., L. ir du vyrai. Kai jis išėjo į kiemą Ž. L. jau aiškinosi su K. dėl automobilio „Volvo“. Kiek suprato K. iš š kiemo buvo pavogusi tą automobilį. Matė, kad automobilis apgadintas: ant abiejų dešinės pusės durelių matėsi apgadinimai. Būnant kieme, prie jo buvo priėjusi K. ir siūlė pinigų, kad prisiimtų kaltę, bet jis atsisakė.
10. Teismo posėdyje liudytoja A. M. parodė, kad Ž. L. yra jos sugyventinis. Tą vakarą jau buvo atsigulę. Išgirdo, kad kažkas rėkauja kieme. Prikėlė Ž. L., kad tuos žmones išvarytų. Pažiūrėjusi pro langą pamatė išvažiuojantį iš kiemo Ž. L. automobilį. Taip pat matė kaip automobilis grįžo į kiemą ir iš jo išlipo K. (K.). Visko tiksliai neprisimena. Teismui pagarsinus 2023 m. birželio 30 d. paaiškinimą, kuriame užrašyti liudytojos parodymai, patvirtino šiuos parodymus. Automobilis tikrai buvo išvažiavęs iš kiemo, važinėjosi po kaimą. Kad apibraižytas stulpas, pastebėjo kitą dieną.
11. Administracinio nusižengimo byloje esančiame 2023 m. birželio 30 d. paaiškinime A. M. nurodė, kad 2023 m., mėnesio tiksliai neprisimena, apie 23 val., būdama namuose išgirdo, kad kieme kažkas rėkauja. Pro langą pamatė K. ir L. ir du vaikinus. Kol su Ž. išėjo laukan, pamatė išvažiuojantį Ž. automobilį. Matė kaip automobilis važinėja po kaimą. Po kurio laiko jis grįžo ir ji pamatė, kad automobilį vairuoja K.. Matė, kad apgadintas automobilio dešinės pusės šonas, sudaužytas veidrodėlis. Pamatė, kad automobilį apgadino atsitrenkusi į elektros stulpą. L. siūlė pinigų, kad prisiimtų kaltę ji arba K. M..
12. Teismo posėdyje liudytojas G. M. parodė, kad matė kaip automobilis „Volvo“ grįžo į kiemą. Jį vairavo K. (K.). Matė, kad apgadintos dešinės pusės abi durelės, sparnas, veidrodėlis. Iš pradžių K. (K.) sakė, kad nevairavo, bet vėliau prisipažino. Kitą dieną pastebėjo, kad apibraižytas stulpas esantis prie kiemo. Tas automobilis buvo pirktas dalims. Iki šio įvykio automobilis apgadintas nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
13. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
14. Kaip matyti iš skundo turinio, Pareiškėja neigia padariusi nusižengimus numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėja neginčija, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje buvo įvykio vietoje, kad neatsiklaususi paėmė Ž. L. automobilį ir jį vairavo. Nurodo, kad važiuodama atbulomis iš kiemo atsitrenkė į stulpą. Tačiau nurodo, kad iš įvykio vietos nepasišalino, kad neturėjo pareigos drausti to automobilio bei atlikti jam techninę apžiūrą. Prašo Institucijos nutarimą panaikinti.
15. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.
16. Pažymėtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, bet ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Jei nėra bent vieno administracinio nusižengimo sudėties požymio, tai nėra ir nusižengimo sudėties. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.
17. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
18. Administracinio nusižengimo sudėties požymių asmens veiksmuose buvimas nustatomas remiantis byloje esančiais įrodymais, kuriuos teismas vertina pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį nustatytas taisykles, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.
19. Skundžiamu Institucijos nutarimu Pareiškėja nubausta pagal ANK415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad ji 2023 m. gegužės 27 d. 23.17 val., (duomenys neskelbtini) k., Biržų r., vairuodama automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam buvo neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, išvažiuodama iš kiemo, nepasirinko saugaus atstumo iš dešinio šono iki elektros stulpo, jį kliudė automobilio šonu, ir apgadino vairuojamą automobilį padarydama jo savininkui nukentėjusiajam Ž. L. 300,00 Eur turtinę žalą. Eismo įvykio metu apgadino svetimą automobilį ir iš eismo įvykio vietos su automobiliu pasišalino, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 126, 219.1, 219.2, 220, 226 punktų reikalavimus. Jai paskirta subendrinta 650,00 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas per du mėnesius nuo Institucijos nutarimo įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam Ž. L. 300,00 Eur turtinę žalą.
20. KET 9 punktas nustatyto, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; tų pačių taisyklių 126 punktas nustato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. KET numatyta, kad nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka, bei pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus (KET 219.1 punktas 219.2 punktas). KET 220 punktas nustato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Be to, KET numatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius (KET 226 punktas).
21. ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų <...>. ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, <…>, vairavimas <…>, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.
22. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (t. y. 750 Eur), užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.
23. Kaltė dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio, taip pat išsiaiškinamas pasišalinimo iš įvykio vietos motyvas, tikslas ir kt. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės – tiesioginės tyčios – turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014 ir kt.). Tuo pačiu, teismų praktikoje pažymima ir tai, kad eismo įvykį sukėlusio asmens motyvas, tikslas, dėl kurių jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nėra būtinas ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo sudėties požymis. Be to, kaltės, jos formos, rūšies, subjektyvių (vidinių–psichinių) administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-9-746/2015).
24. K. K. teismo posėdyje iš esmės neginčijo to, kad administraciniame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę – nukentėjusiajam Ž. L. priklausantį automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad neatsiklaususi nukentėjusiojo paėmė jo automobilį ir išvažiavo iš kiemo. K. K. pripažino, kad išvažiuodama iš kiemo atsitrenkė automobiliu į šalia kiemo esantį stulpą. Tačiau ji neigė, kad pasišalino po eismo įvykio iš įvykio vietos. Nurodė, kad po eismo įvykio iš karto grįžo į kiemą. Byloje nustatyta, kad minėtam automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra, neapdrausta transporto priemonių privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tačiau K. K. teismo posėdžio metu aiškino, kad visi šie reikalavimai jai nebuvo privalomi, kadangi ji kitoje byloje kaltinama, kad automobilį pavogė. O jeigu, jau vogė, tai tikrai neklausė ar yra automobilis draustas ir ar jam atlikta techninė apžiūra. Teismo nuomone, K. K. būdama vairuotoja, t. y. turėdama teisę vairuoti transporto priemones, turėjo žinoti ir žinojo, kad draudžiama vairuoti transporto priemones, jeigu joms neatlikta techninė apžiūra ir transporto priemonė nėra apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tai, kad ji paėmė nukentėjusiajam priklausantį automobilį, nukentėjusiojo neatsiklausus, visiškai nešvelnina jos padėties procese. Paklausti nukentėjusiojo ir įsitikinti ar automobilis yra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, bei ar jam atlikta techninė apžiūra, K. K. turėjo visas galimybes – nukentėjusysis buvo namuose. Nukentėjusioji tai žinojo, matė, kad nukentėjusiojo namo durys nerakintos, matė kaip kiti atvykę su ja kartu asmenys, suėjo į vidų.
25. K. K. parodymus dėl to, kad ji nebuvo išvažiavusi iš kiemo, bei, kad vairuojamu automobiliu atsitrenkusi į stulpą iš karto grįžo į kiemą ir tokiu būdu iš įvykio vietos nepasišalino, paneigia nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, kurie yra nuoseklūs, logiški ir atitinka bylos aplinkybes. Šie parodymai yra vienodi tiek esantys administracinio nusižengimo byloje, tiek duoti teismo posėdžio metu, todėl teismas jais abejoti neturi pagrindo. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja A. M. parodė, kad pro langą pamatė kaip iš kiemo išvažiuoja Ž. L. priklausantis automobilis. Nukentėjusysis Ž. L. teismo posėdžio metu parodė, kad K. K. vairavo jo automobilį kitoje gatvėje, kur jis bandė ją sustabdyti. Pareiškėja šių aplinkybių neginčijo. Be to teismo posėdžio metu buvo paneigta K. K. versija, kad iš kiemo išvažiavo atbuline eiga. Teismo išvadą patvirtina nukentėjusiojo parodymai ir nustatyti paties automobilio apgadinimai, kurie yra dešinėje pusėje. Neginčijamai nustatyta, kad stulpas automobiliui buvo iš dešinės pusės, padaryti apgadinimai dešinėje automobilio pusėje. Jei atkuriant eismo įvykio mechanizmą, tai išvažiuojant atbuline eiga iš kiemo būtų buvę padaryti apgadinimai automobiliui kairėje pusėje. Teismo posėdžio metu K. K. pripažino, kad išvažiuodama iš kiemo kliudė stulpą, nors administracinio nusižengimo protokole K. K. paaiškinime nurodyta, kad ji nepastebėjo kaip, kad kliudė stulpą. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad K. K. suprato, kad vairuodama automobilį kliudė stulpą, bet vis tiek išvažiavo į gatvę, t. y. pasižalino iš eismo įvykio vietos.
26. Teismo posėdžio metu Pareiškėjos atstovas advokatas L. Zaukevičius pateikė teismui kaltinamąjį aktą, surašytą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu nutarime nurodyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika (kaltinimas) ir veika, kuria K. K. yra kaltinama kaltinamuoju aktu nėra tapati, ji visiškai skiriasi ir negalima vertinti, kad asmuo yra baudžiamas antrą kartą už tą pačią veiką.
27. Iš kaltinamojo akto matyti, kad nukentėjusysis Ž. L. yra pareiškęs 300,00 Eur dydžio civilinį ieškinį. Tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad minėta byla nėra išnagrinėta. Kaip matyti iš administracinio kaltinimo, bei iš visos rašytinės bylos medžiagos, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų duotų teismo posėdžio metu, patirta 300,00 Eur turtinė žala pagrįsta bei tiesiogiai susijusi su eismo įvykiu, kurio metu ir atsirado minėta turtinė žala, t. y. K. K. vairuojant Ž. L. priklausantį automobilį, ir juo atsitrenkiant į stulpą. Todėl administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas per du mėnesius nuo Institucijos nutarimo įsiteisėjimo, atlyginti nukentėjusiajam Ž. L. 300,00 Eur turtinę žalą, K. K. paskirta teisėtai ir pagrįstai.
28. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą skundo ir bylos medžiagos apimtyje, daro išvadą, kad Institucija išsamiai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir pagrįstai pripažino K. K. padarius jai inkriminuotus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straispnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, ir pagrįstai paskyrė jai šių straipsnių sankcijose numatytas baudas ir administracinio poveikio priemonę. Nors teismo posėdžio metu Pareiškėja nurodė, kad paskirtos baudos yra per griežtos, tačiau kaip matyti iš Institucijos nutarimo, baudos parinktos minimalaus dydžio ar artimos minimaliam dydžiui. Švelninti paskirtas baudas nėra teisinio pagrindo.
29. Teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, ištyręs bylos įrodymus, daro išvadą, jog K. K. kaltė padarius administracinius nusižengimus numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straispnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje visiškai įrodyta, jos padaryta veika kvalifikuota teisingai.
30. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. B. 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
31. Esant visiems šiems aukščiau išdėstytiems argumentams, K. K. skundas netenkintinas kaip nepagrįstas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1-2 dalimis, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos K. K. skundo netenkinti ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nutarčiai įsiteisėjus administracinio nusižengimo bylą grąžinti Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.