Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kanadoje, Toronte, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. P. 2018 m. gruodžio 28 d., apie 14.57 val. Kaune, M. Romerio g. kryptimi nuo Biržiškų g. link Romerio g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 14 punktų reikalavimus, numatančius draudimą neblaiviems asmenims vairuoti kelių transporto priemones, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Audi A3“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio koncentracija, o konkrečiai - kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 2,06 % promilės etilo alkoholio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio, užvažiavo ant šaligatvio ir ant jo esančios akmeninės-betoninės konstrukcijos.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. gruodžio 28 d. grįžęs po darbo išgėrė alkoholio. Paskui automobiliu „Audi A3“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), važiavo į miestą. Žinojo, kad vairuoti neblaiviam negalima. Darydamas posūkį nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė betoninę konstrukciją. Jam buvo šokas, sprogo oro pagalvė. Jis dėl depresijos turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, turėjo vidutinio sunkumo depresiją. Tuo metu buvo daug streso, jam po vestuvių buvo sunku, kad visi jo artimieji išvyko į Kanadą, Lietuvoje liko jis vienas, buvo daug streso darbe Kauno klinikose, kur pradėjo dirbti rezidentu, reikėdavo bendrauti ir rašyti tik lietuviškai, kas jam buvo sunku, dėl to jautė diskomfortą tarp kolegų, nepilnavertiškumą, prastai miegojo naktimis. Jo žmonos profesija odontologė, po studijų ji nedirbo, nes gimė kūdikis, dabar dėl lėšų stygiaus pradėjo dirbti, dirba nepilnu etatu, nes kartu prižiūri vaiką. Supranta, kad jis blogai pasielgė, gailisi nusikaltęs. Po įvykio jis mėnesį gydė depresiją Klinikose stacionare, po to dar gydosi pas psichiatrą, eina į psichologo terapines konsultacijas. Jis daugiau jokių nusikaltimų nėra padaręs, vairuoja nuo 16 metų. Prašo atleisti jį nuo atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotoja paskirti jo žmoną. Žmona apie jo poelgį sužinojo tą pačią dieną. Po įvykio ji jam labai padėjo priprasti prie normalaus gyvenimo be alkoholio. Laidavimą prašo taikyti be užstato, nes jų šeimos pajamos mažos, turi neišmokėtą virš 50 tūkstančių dolerių studijų paskolą Kanados bankui, dar 112 mėnesius kas mėnesį mokės po 636,09 dolerius, nuomoja butą. Automobiliu naudojasi jie abu su žmona, jis priklauso žmonai. Laidavimo dokumentus paruošė jo žmona, nes neturėjo lėšų advokatui. Jo tėvai negali jam padėti, nes jie buvo fotografai, kurių verslas dabar nesiseka, nes fotografija perėjo į skaitmenizaciją, o jie dirbo senoviškai. Prašo nekonfiskuoti mašinos, nes ją bandys remontuoti, nes kitos negali nusipirkti, ji reikalinga nuvežti vaiką pas gydytojus, pas auklę.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

IV. Dėl

prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl A. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

Kaltinamasis A. P. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 39), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 40), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis A. P. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 52), Respublikiniame priklausomybės ligų centre registruotas nuo 2018 m. gruodžio 29 d, diagnozė - psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 48), pagal 2019 m. vasario 14 d. specialisto išvadą A. P. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 51), dirba.

Bylos duomenys patvirtina, jog M. Ž.-P., kaltinamojo žmona, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta (b. l. 85–86, 87), dirba (b. l. 94). Su kaltinamuoju ji kartu gyvena, sutaria gerai, gali daryti jam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad M. Ž.-P. yra tikrai verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo vyrui A. P. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant M. Ž.-P. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą 1 metams 6 mėnesiams be užstato žmonos M. Ž.-P. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).

V. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad A. P. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. P. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, dirba.

Įvertinus A. P. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Byloje nustatyta, kad A. P. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. VĮ ,,Regitra“ duomenimis, minėtas automobilis priklauso kaltinamojo A. P. žmonai M. Ž.-P., tačiau yra jos įgytas 2014 m. sausio 28 d., iki santuokos sudarymo, tai yra iki 2017 m. spalio 6 d. (b. l. 19, 92). Pagal VšĮ ,,Emprekis“ pateiktus duomenis (b. l. 20), automobilio vertė yra 4017 eurų (kaina be PVM) (BK 72 straipsnio 5 dalis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, automobilis, kurį A. P. vairuojant neblaiviam yra padaryta nusikalstama veika, M. Ž.-P. yra įgytas iki jų santuokos. Automobilis šiuo metu yra avarijoje apgadintas ir saugomas UAB „Augenas“ aikštelėje. Kaip nurodė kaltinamasis A. P. ir jo žmona M. Ž.-P., automobilis reikalingas šeimos poreikiams tenkinti, nes jie turi mažą vaiką, artimųjų Kaune neturi. Kaltinamasis turi virš 50 tūkstančių dolerių įsipareigojimų studijoms paskolą suteikusiam bankui – Kanados Nacionaliniam Studentų P. S. Centrui, dar 112 mėnesių turi mokėti po 636,09 dolerius paskolos, nors ir abu dirba, tačiau jų pajamos nėra didelės, jų artimieji negali jiems padėti (b. l. 92–98). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, automobilio konfiskavimas kitų šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste nebūtų proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, atitinkanti pusiausvyrą tarp atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesų ir teisės pažeidimų prevencijos. Teismo manymu, A. P. atžvilgiu tikslinga taikyti ne turto – automobilio konfiskavimą, o išieškoti iš jo dalį konfiskuotino turto vertės.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018).

Kaltinamasis A. P. nuo pat nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino, sekančią dieną po įvykio kreipėsi į gydytojus dėl gydymosi nuo alkoholizmo ir iki šiol tęsia gydymąsi, kas rodo jo teigiamas paskatas. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo depresija, to pasekoje vartojo alkoholį, nes iki įvykio turėjo stresinių situacijų naujame darbe, nes jam Kanados lietuviui sugrįžusiam į Lietuvą reikėjo darbe dirbant rezidentu Kauno klinikose bendrauti ir rašyti tik lietuviškai, kas jam nėra lengva, jis sunkiai susitaikė su tuo, kad po jų vestuvių jo artimieji giminaičiai grįžo į Kanadą, jis liko vienas su nauja šeima Lietuvoje, gimė kūdikis, buvo mažas šeimos biudžetas, visa tai sukėlė nerimą, jis pradėjo vartoti alkoholį, nors jo anksčiau nevartojo, ko pasekoje jam buvo nustatyta vidutinio sunkumo depresija. Kaltinamasis po įvykio alkoholio nebevartoja, siekia socializuotis ir gyventi Lietuvoje ir tinkamai integruotis į visuomenę. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad tam, kad A. P. patirtų savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes, kurios atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir tarnautų kaip prevencinė priemonė, tikslinga išieškoti iš jo dalį, tai yra 1000 eurų konfiskuotino turto - automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės.

Kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Kaltinamojo A. P. vairuotojo pažymėjimas, esantis voke (b. l. 64), perduotinas VĮ „Regitra“, kartu šiai įstaigai pranešant apie A. P. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 28 d., tai yra nuo tada, kai kaltinamasis A. P. jį pateikė tyrėjai A. A. (b. l. 6).

2019 m. vasario 20 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro O. S. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotam M. Ž.-P. vardu, paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamąją bylą nutraukti.

A. P. perduoti laiduotojos M. Ž.-P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsniu skirti A. P. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 28 d.;

- išieškoti iš A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį automobilio „Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą – 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų), nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

„Lėšos, atitinkančios konfiskuoto automobilio vertę, turi būti pervedamos į bet kurią žemiau nurodytą jo pasirinktą biudžeto surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 6610, t. y.:

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius) banko kodas 21400;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas) banko kodas 40100;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900“.

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Automobilį „Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Augenas“ aikštelėje, esančioje Technikos g. 18A, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti M. Ž.-P..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Byloje esantį A. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“, šią įstaigą informuojant apie specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą A. P. 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 28 d.

2019 m. vasario 20 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro O. S. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotam M. Ž.-P. vardu, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti A. P., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai M. Ž.-P., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.