Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė, veikdama Kauno apylinkės teismo vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2 Impact“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės A. B. 122,22 Eur skolą, 4,40 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad UAB „Cgates“ (pradinė kreditorė) ir atsakovė A. B. sudarė paslaugų sutartį, pagal kurią A. B. buvo teikiamos jos užsakytos paslaugos, o A. B. turėjo atsiskaityti su pradine kreditore sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovė su pradine kreditore sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu įgijo reikalavimo teisę į pradinės atsakovės A. B. skolą.

Priėmus ieškinį ir išsiuntus procesinius dokumentus atsakovei atsiliepimui pateikti, paaiškėjo, kad atsakovė A. B. (duomenys neskelbtini) mirė. 2025-­05-28 teismo nutartimi civilinė byla sustabdyta, iki paaiškės mirusios atsakovės A. B. teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko.

Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad mirusios A. B. palikimą 2025-08-19 priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl 2025-09-19 teismo nutartimi mirusi atsakovė A. B. pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja kita atsakove Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pradėjo palikimo perėmimo valstybės vardu procedūrą ir kreipėsi į Kauno miesto 14-ąjį notarų biurą dėl A. B. palikimo, kurį sudaro AB SEB banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos, t. y. 21,29 Eur, tačiau iki šiol palikimo perėjimo valstybei liudijimas nėra išduotas. Atkreipė dėmesį į tai, kad pirmiausia iš paveldėto turto atskaitomos mokesčių inspekcijos patirtos palikimo priėmimo būtinosios išlaidos. Be to, valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Valstybinė mokesčių inspekcija dar nėra gavusi paveldėjimo teisės liudijimo ir perėmusi palikėjos turto (piniginių lėšų), todėl negali garantuoti, kad jį perėmus užteks lėšų visiškai atsikaityti su visais kreditoriais. Pažymėjo, kad neturi teisinio pagrindo mokėti ieškovei 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nes skola, kurią prašo priteisti ieškovė, yra susidariusi dar iki palikėjos A. B. mirties. Nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes nėra atsakinga dėl ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų ir neturi pareigos atlyginti tokias bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė atsakovė A. B. ir pradinė kreditorė UAB „Cgates“ sudarė 2021-01-17 paslaugų teikimo sutartį, kuria pradinė kreditorė įsipareigojo teikti A. B. interneto prieigos ir paslaugų teikimui reikalingos įrangos nuomos paslaugas sutartyje nustatyta tvarka, o pradinė atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai atsiskaityti už jai teikiamas paslaugas. Pradinė kreditorė UAB „Cgates“ teikė A. B. jos užsakytas paslaugas, išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras, tačiau pradinė atsakovė už suteiktas paslaugas tinkamai ir nustatytais terminais neatsiskaitė, dėl ko laikotarpiu nuo 2021-01-17 iki 2023-05-15 susidarė 122,22 Eur įsiskolinimas (69 Eur už negrąžintą įrangą ir 53,22 Eur už suteiktas paslaugas). Pradinė kreditorė su A. B. sudarytą sutartį nutraukė. Ieškovės apskaičiavimu pradinė atsakovė liko skolinga 122,22 Eur, ieškovė nuo skolos sumos paskaičiavo 4,40 Eur delspinigių. 2023-04-26 tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta periodinio reikalavimo teisių į skolas perleidimo sutartis Nr. PR-23-232, kurios pagrindu ieškovė perėmė reikalavimo teises į pradinės atsakovės A. B. skolą. Apie reikalavimo teisių perleidimą pradinė atsakovė buvo informuota 2023-08-07 pranešimu. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad pradinė atsakovė sumokėjo ieškovei minėtą skolą ar skolą ginčijo, nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Jau nurodyta, kad apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą pradinė atsakovė buvo informuota pranešimu, todėl laikytina, kad A. B. buvo tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimo faktą, o ieškovė turėjo teisę reikalauti iš pradinės atsakovės įvykdyti pagal sutartį neįvykdytas prievoles.

Jau minėta, kad mirusios A. B. palikimą 2025-08-19 priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, todėl 2025-09-19 teismo nutartimi mirusi atsakovė A. B. pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja kita atsakove Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp pradinės kreditorės ir pradinės atsakovės susiklostė prievoliniai paslaugų teikimo teisiniai santykiai (CK 6.716 straipsnis). Pradinei kreditorei perleidus reikalavimo teises pradinės atsakovės atžvilgiu ieškovei bei valstybei, kurią atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, tapus pradinės atsakovės A. B. teisių ir pareigų perėmėja, tarp šalių įstatymo pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 48 straipsnis).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Pagal teismui pateiktus rašytinius įrodymus, pradinė atsakovė savo prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais tinkamai neįvykdė. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Byloje nepateikta įrodymų, jog pradinė atsakovė su ieškove būtų atsiskaičiusi (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovė pateiktu atsiliepimu nesutinka su ieškovės reikalavimais, nurodydama, jog nėra gavusi paveldėjimo teisės liudijimo ir perėmusi palikėjos turto (piniginių lėšų), todėl negali garantuoti, kad jį perėmus užteks lėšų visiškai atsikaityti su visais kreditoriais, tačiau CK 5.62 straipsnio 3 dalis numato, jog valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Taigi, nepriklausomai nuo iš atsakovės priteistinos sumos dydžio atsakovė už pradinės atsakovės prievolę atsakys neviršydama pradinės atsakovės perėjusio turto tikrosios vertės.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nagrinėjamu atveju valstybė, kurią atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, išreiškė valią priimti mirusios A. B. palikimą paduodant notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, todėl teismas sprendžia, kad, nepaisant to, kad atsakovei nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ji atsako už susidariusią palikėjos skolą, tačiau, kaip minėta, neviršiant valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje ištirtus įrodymus, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 122,22 Eur skolą ir 4,40 Eur delspinigius yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.71, 6.72 straipsniai, 6.258 straipsnio 1 dalis, 6.716 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė iš atsakovės taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsakovė su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, nurodydama, kad skola, kurią prašo priteisti ieškovė, yra susidariusi dar iki palikėjos A. B. mirties. Ieškovės prašomos priteisti procesinės palūkanos atlieka skatinamąją funkciją praleidusį prievolės terminą skolininką greičiau įvykdyti prievolę. Nagrinėjamu atveju iš atsakovės priteistina skola ir nuo skolos priskaičiuoti delspinigiai susidarė ne dėl atsakovės kaltės ar nuo jos priklausančių veiksmų. Be to, atsakovei, priėmusiai pradinės atsakovės (skolininkės) palikimą, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, paveldėjimo procedūros nėra užbaigtos, todėl sprendimo įvykdymas gali priklausyti ne vien nuo atsakovės veiksmų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo netenkintinas, procesinės palūkanos iš atsakovės nepriteistinos.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22 Eur žyminis mokestis. Atsakovė su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, nurodydama, kad nėra atsakinga dėl ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų ir neturi pareigos atlyginti tokias bylinėjimosi išlaidas. Nors nagrinėjamu atveju sprendimas priimtinas ieškovės naudai, tačiau, kaip minėta, iš atsakovės priteistina skola ir delspinigiai susidarė ne dėl atsakovės kaltės, be to, žyminis mokestis yra mokamas būtent į valstybės biudžetą, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „B2 Impact“ iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 122,22 Eur skolą ir 4,40 Eur delspinigius.

Išaiškinti, kad atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsako už priteistą sumą neviršijant valstybei perėjusio A. B. paveldėto turto tikrosios vertės.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.