- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- e2-379-854/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00033-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Exilex“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Exilex“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 14 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Exilex“ iškelta bankroto byla.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Doka Lietuva” (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Exilex“ (toliau – ir bendrovė).
2. Nurodė, kad tarp jos ir bendrovės 2024 m. vasario 14 d. buvo sudaryta Klojinių nuomos sutartis Nr. 24/0329N (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu susidariusi bendrovės skola ieškovei už laikotarpį nuo 2024 m. liepos mėnesio iki 2024 m. lapkričio mėnesio (įskaitytinai) sudaro 367 878,49 Eur. Skolos faktą ieškovė įrodinėja ieškovės išrašytomis ir atsakovei apmokėti pateiktomis PVM sąskaitos-faktūromis, kurių mokėjimo terminai yra pasibaigę.
3. Ieškovė pareiškime nurodė, kad atsakovės skola ieškovei yra itin didelė, atsakovė ilgą laiką vengia padengti susidariusį įsiskolinimą. Iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad atsakovė patiria finansinius sunkumus. 2025 m. sausio 6 d. atsakovė turėjo 2 153,72 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) biudžetui. 2023 metais atsakovė gavo 73 867 Eur pardavimo pajamų, ilgalaikio turto turėjo už 5 402 Eur, jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 35 893 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 14 d. nutartimi atsakovei UAB „Exilex“ iškėlė nemokumo (bankroto) bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB ,,Turto valdymas“.
5. Teismas nustatė, kad bendrovė įregistruota Juridinių asmenų registre 2022 m. liepos 15 d., bendrovės veiklos tikslai – mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse; didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį.
6. Pirmosios instancijos teismas įvertino bendrovės pateiktus 2024 m. gruodžio 31 d. užfiksuotus finansinius duomenis, kuriuose nurodyta, kad bendrovė turi turto už 940 984 Eur (ilgalaikis turtas – 20 542 Eur; trumpalaikis turtas 920 442 Eur), bendrovės įsipareigojimai sudaro 931 324 Eur. Remiantis 2024 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita 2024 metais bendrovė uždirbo 1 952 Eur. Teismas, įvertinęs tai, kad nors bendrovės balanse nurodyti įsipareigojimai neviršija bendrovės turimo turto vertės, tačiau atsakovės turtą šiuo atveju daugiausia sudaro trumpalaikis turtas, kuris, nesant priešingų duomenų, nelaikytinas realiai egzistuojančiu ir galinčiu būti panaudotu turtinių prievolių vykdymui.
7. Nutartyje teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Nors atsakovė pateikė duomenis, kad jai nuosavybės teise priklauso dvi transporto priemonės, tačiau Kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovė nuosavybės teise transporto priemonių neturi. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės teiginiai neatitinka esamos situacijos, o kitų įrodymų pagrįsti savo argumentus apie turimą turtą atsakovė nepateikė.
8. Sodros informacinės sistemos duomenimis, bendrovėje dirba 5 darbuotojai. Atsakovės skola Sodrai siekia 6 330,19 Eur, skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) – 3 707,33 Eur, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovės argumentas, jog ji neturi skolos valstybės biudžetui, neatitinka esamos faktinės situacijos.
9. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu priverstinai išieškoma 40 370,68 Eur UAB „Laivsta“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0170/25/00056).
Atsiliepimas
10. Nors atsakovė atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad atsiskaičius bendrovės debitoriams bendrovė padengs turimas skolas ir išliks moki, tačiau teismas kritiškai vertino šiuos argumentus, pažymėdamas, jog bendrovės trumpalaikis turtas (debitorių skolos) negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šiomis lėšomis disponuoja tretieji asmenys ir jų susigrąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, toks turtas turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės.
Žemesnės instancijos teismas
11. Įvertinęs tai, kad, iš atsakovės turto masės eliminavus atsakovės debitorinius reikalavimus, atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai žymiai viršija jos turtą, teismas konstatavo, kad atsakovės turimo turto padengti kreditorių įsipareigojimams nepakanka.
12. Vertindamas bendrovės gyvybingumą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, jog bendrovė vykdo ūkinę-komercinę veiklą, generuoja pajamas ir deda pastangas sumokėti skolas.
13. Teismas nenustatė, kad atsakovei būtų inicijuota restruktūrizavimo byla.
14. Įvertinęs bylos duomenis, teismas padarė išvadą, kad atsakovė yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių bei nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jai įvykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgdamas į tai, teismas iškėlė atsakovei bankroto bylą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Atsakovė UAB „Exilex“ (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui visapusiškam aplinkybių ištyrimui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas faktiškai nenustatė nė vienos iš JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant galima konstatuoti juridinio asmens nemokumą.
15.2. Atsakovės finansiniai sunkumai yra laikini, per 2024 metus bendrovės pardavimo pajamos sudarė 1 057 096 Eur, o per tam tikrą laikotarpį bendrovės finansiniai sunkumai gali būti išspręsti ir atkurta įprasta veikla. Atsakovė 2025 m. sausio 14 d. pardavė turėtas transporto priemones ir gavo pinigines lėšas, bendrovės nuosavas kapitalas nesumažėjo, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovė pateikė netikslius duomenis apie turimą turtą, yra nepagrįstas.
15.3. Valstybė, 2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis, atsakovei skolinga 5 445,52 Eur grąžintino PVM, o atsakovės už darbuotojus mokėtinų įmokų terminai Sodrai ir VMI nėra pasibaigę.
15.4. Pirmosios instancijos teismas nuodugniai neišsiaiškino, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ir nepagrįstai iškėlė nemokumo bylą.
Atsiliepimas
16. Ieškovė UAB „Doka Lietuva“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti atsakovės atskirojo skundo ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Aplinkybė, kad atsakovė generuoja pajamas ir deda pastangas išmokėti skolas, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog bendrovė turi galimybių atstatyti savo mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais.
16.2. Atsakovė nepateikė teismui pagrįstų duomenų, kurie įrodytų jos mokumą ir galėjimą ateityje vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Bendrovė nepateikė teismui duomenų apie teismuose debitoriams iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka, informacijos apie įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus. Nors atsakovė nurodė, kad pardavė turėtas transporto priemones, tačiau byloje nėra pateikta duomenų apie pinigų už jas gavimą.
16.3. Vertindamas bendrovės mokumą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi oficialiais bendrovės finansiniais duomenimis, todėl atsakovės atskirojo skundo argumentai dėl valstybės skolos atsakovei bei įmokų už darbuotojus VMI ir Sodrai mokėjimo terminų neatitinka faktinės situacijos.
16.4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad debitorių įsiskolinimai – rizikinga trumpalaikio turto rūšis ir debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti bendrovei aspektais. Todėl debitorių skolos, kaip trumpalaikis bendrovės turtas, turi būti eliminuotos iš bendros bendrovės turto masės.
16.5. Atsakovės finansiniai sunkumai nėra trumpalaikiai. Bendrovėje dirba tik 3 darbuotojai, atsakovė nevykdo komercinės veiklos ir turtinių įsipareigojimų kreditoriams. Bendrovė 2025 m. kovo 7 d. duomenimis turi 7 256,12 Eur mokestinę nepriemoką VMI ir 9 094, 77 Eur įsiskolinimą Sodrai. Atsakovės atžvilgiu vykdomas priverstinis išieškojimas.
16.6. Atsakovė nepateikė duomenų apie nebaigtas vykdyti sutartis ir gautinas skolas, todėl bendrovė negali nei laiku vykdyti turimų įsipareigojimų kreditoriams, nei turi užtektinai turto, iš kurio būtų galima dengti turimus įsipareigojimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Exilex“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pagrindo atsakovei iškelti bankroto bylą (ne)buvimo
19. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad jai bankroto byla iškelta nepagrįstai, kadangi bendrovės finansiniai sunkumai yra laikini ir pirmosios instancijos teismas nenustatė privalomų įstatyme nurodytų aplinkybių, kurios leistų konstatuoti atsakovės nemokumą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems apeliantės teiginiams dėl toliau nurodomų motyvų.
20. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.
21. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei. Juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).
22. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
23. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020). Todėl nagrinėjamu atveju atsakovė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti teismui įrodymus, kad ji vykdo veiklą, ši veikla generuoja pajamas, įmonė turi daugiau turto negu įsipareigojimų ar yra realių finansinių galimybių per protingą laikotarpį atkurti mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais (CPK 12, 178 straipsniai).
24. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia atkleidžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).
25. Remiantis atsakovės Juridinių asmenų registrui pateiktais 2023 metų finansinės atskaitomybės dokumentais, nustatyta, kad atsakovė 2023 m. gruodžio 31 d. turėjo 43 741 Eur vertės turto, kurį sudarė 5 402 Eur ilgalaikis turtas ir 38 191 Eur trumpalaikis turtas (atsargos – 4 091 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 29 824 Eur; pinigai ir pinigų ekvivalentai – 4 276 Eur), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 35 893 Eur; per 2023 metus atsakovė uždirbo 5 208 Eur grynojo pelno. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškovės pareiškimą pirmosios instancijos teismui pateikė bendrovės 2024 metų finansinės būklės ir veiklos rezultatų ataskaitas (2024 m. gruodžio 31 d. duomenys), iš kurių matyti, kad atsakovės turtas sudarė 940 984 Eur (ilgalaikis turtas – 20 542 Eur; trumpalaikis turtas – 920 442 Eur (atsargos – 446 450 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 469 883 Eur; pinigai ir pinigų ekvivalentai – 4 109 Eur), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 931 324 Eur; atsakovė 2024 metais turėjo 1 952 Eur grynąjį pelną. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės pateikti finansiniai dokumentai už 2024 metus nėra pasirašyti buhalterio ar kito asmens, turinčio teisę tai padaryti. Todėl jais, kaip oficialiais finansinės atskaitomybės dokumentais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), neabejotinai patvirtinančiais juose nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo vadovautis; dėl jų įrodomosios vertės ir reikšmės sprendžiama pagal visų byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).
26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2024 metų balanse, kuriuo pirmosios instancijos teismas vadovavosi, vertindamas bendrovės nemokumą, didelę dalį nurodomo atsakovės trumpalaikio turto sudaro atsargos (446 450 Eur), tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, jog disponuoja minėtos vertės atsargomis, taip pat nepateikė paaiškinimų (įrodymų) apie atsargų savikainas, likutines arba realizavimo vertes, todėl jų realumas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra abejotinas ir neįrodytas.
27. Be to, didelę dalį trumpalaikio turto 2023 ir 2024 metais sudarė per vienerius metus gautinos sumos (debitorių skolos) (atitinkamai 29 824 Eur ir 469 883 Eur), tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad trumpalaikis turtas nelaikytinas realiai egzistuojantis ir galintis būti panaudotas turtinėms prievolėms vykdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-553/2022). Debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023). Preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015; 2024 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-216-567/2024). Toks turtas kaip debitorių skolos negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šiomis lėšomis disponuoja tretieji asmenys ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi šis turtas turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020).
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė į bylą duomenų, jog ji dėjo pastangas, siekdama atgauti balanse nurodytas skolas iš bendrovės debitorių (skolininkų) – reiškė pretenzijas ar ieškinius teismui, įskaitant atskirajame skunde nurodytai didžiausiai debitorei UAB „KAEFER“. Pastebėtina, kad bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas D. P. pats yra skolingas bendrovei net 86 590,44 Eur (41 810,44 Eur+ 44 780 Eur), tačiau šių skolų negrąžina ir teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodo, dėl kokių priežasčių nėra vykdomos šios prievolės. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovės debitoriniai reikalavimai negali būti laikomi bendrovės turtu, leidžiančiu padengti įsipareigojimus kreditoriams.
29. Į bendrą atsakovės turto masę neįtraukiant atsargų bei per vienerius metus gautinų sumų, gaunamas rezultatas, kuris įrodo, kad bendrovės finansinė padėtis yra itin sudėtinga – 2023 ir 2024 metais atsakovės įsipareigojimai kreditoriams žymiai viršijo turimo turto vertę (2023 metais įsipareigojimų ir turto santykis buvo 35 893 Eur su 9 826 Eur, o 2024 metais – 931 324 Eur su 24 651 Eur).
30. Nors vertinant atskirus finansinius rodiklius matyti, kad atsakovės bendra turto masė 2024 metais, lyginant su 2023 metais, padidėjo, vis dėlto šis padidėjimas yra susijęs tik su trumpalaikio turto padidėjimu. Ilgalaikio turto vertė padidėjo dėl įsigytos transporto priemonės, tačiau kaip nurodė pati apeliantė, šiuo metu ji jau yra realizuota, o duomenų apie už ją gautų lėšų panaudojimą atsakovė nepateikė.
31. Bendrovė atskirajame skunde nurodė, kad yra sumokėjusi 127 676,39 Eur avansinius mokėjimus tiekėjams, kas, jos nuomone, laikytina realiu bendrovės turtu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrovė nepateikė į bylą duomenų, kokiu pagrindu šie mokėjimai buvo atlikti, kaip jie susiję su tiekėjų įsipareigojimais ir jų vykdymu ateityje, todėl šio turto teismas taip pat negali pripažinti likvidžiu bendrovės turtu, iš kurio galėtų būti vykdomi įsipareigojimai kreditoriams.
32. Aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad balanso testo atsakovė neišlaiko. O įvertinus bendrovės nemokumą likvidumo testo aspektu, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovės negalėjimas laiku vykdyti turtinių prievolių nėra tik laikinas, bendrovė nėra gyvybinga. Tokia išvada daroma dėl toliau nurodomų motyvų.
33. Atsakovės turimų įsipareigojimų mastas per vienerius metus išaugo (nuo 35 893 Eur iki 931 324 Eur), o pinigai ir pinigų ekvivalentai 2023 metais sudarė tik 4 276 Eur, o 2024 metais – 4 109 Eur. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad atsakovė neturi likvidaus materialaus turto bei pakankamai apyvartinių lėšų veiklai vykdyti. Bendrovės įsipareigojimai kreditoriams nuo bendrovės įsteigimo 2022 metais tik auga, tarp jos turimo turto ir įsipareigojimų kreditoriams yra žymus disbalansas.
34. Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Bankroto byla negali būti keliama bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Taigi, sprendžiant dėl bendrovės nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina jos vykdoma ūkinė komercinė veikla ir šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas.
35. Atsakovė nurodė, kad teikia paslaugas – pastolių nuomos ir montavimo paslaugas. Pastolius, kaip daiktus, atsakovė nuomojasi iš ieškovės ir klientams teikia pastolių nuomos bei montavimo paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nenurodė ir nepaaiškino, kaip bus vykdoma bendrovės veikla ateityje, ieškovei pagal Sutartį bendrovei nebeteikiant paslaugų, t. y. nebenuomojant atsakovei pastolių (klojinių). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš atsakovės atsiliepime į ieškovės pareiškimą pateiktų duomenų matyti, jog didžiausius skolinius įsipareigojimus bendrovė turi ieškovei ir UAB „Sindeta“, kurios pagrindinė veiklos sritis – darbuotojų nuoma. Nurodytos aplinkybės bei itin mažas bendrovė darbuotojų skaičius, atsižvelgiant į jos veiklos pobūdį, sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui spręsti, kad bendrovė pati resursų vykdyti ūkinę komercinę veiklą neturi, o priešingų aplinkybių, t. y. to, kad ji pajėgi tęsti veiklą, atsakovė šioje byloje net neįrodinėjo.
36. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023, 32 punktas). Viešųjų registrų duomenimis atsakovės nepriemoka VMI 2025 m. kovo 30 d. yra 6 825,12 Eur, o skola Sodrai – 9 565,35 Eur (2025 m. kovo 31 d. duomenimis). Šie duomenys pagrindžia, kad atsakovė susiduria su sunkumais laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus ne tik ieškovei, tačiau ir valstybės institucijoms, o tai, be kitų jau anksčiau nustatytų aplinkybių, sudaro pagrindą abejoti atsakovės gyvybingumu. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju atsakovė apskritai neįrodinėjo savo gyvybingumo (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis), iš esmės visi jos pateikti duomenys yra susiję su bendrovės finansine padėtimi. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kurie leistų spręsti apie tai, kad atsakovės vykdoma veikla yra efektyvi, jog atsakovė yra pajėgi gauti pakankamą srautą pajamų, iš kurių netolimoje ateityje būtų galima atsiskaityti su kreditoriais, nedidinant jau ir taip turimo žymaus įsiskolinimo masto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien juridinio asmens veiklos vykdymas per se (savaime) nėra pakankamas jo gyvybingumui pagrįsti, jeigu visuma aplinkybių (turimo turto, įsipareigojimų kreditoriams dydis, kt.) patvirtina, jog tokia veikla nėra užtikrinamas juridinio asmens mokumas.
Dėl bylos baigties
37. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė nepagrindė savo veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, jog ji gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar kad negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, todėl nėra pagrindo ją laikyti gyvybinga ir spręsti, kad jos išsaugojimas rinkoje užtikrins finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Apeliantei neįrodžius, kad jos įsipareigojimai yra mažesni nei turimas turtas, o byloje esant duomenų, jog jos skolos ir toliau nemokamos, nenustačius bendrovės gyvybingumo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei iškėlė bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).
38. Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino klausimo nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes ir įrodymus bei tinkamai taikė JANĮ nuostatas, reglamentuojančias bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimą. Dėl šios priežasties atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.