- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-03
- Bylos Nr.
- 2A-1571-123/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00928-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- UAB „Raimota“, UAB „Gitana“
- Ieškovas
- BUAB „Klaipėdos motorai“, atstovaujamos UAB „Klaipėdos administratorių biuras“
- Trečiasis asmuo
- L. P.
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
PranešėjasV. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1571-123/2014
2014 m. gruodžio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovių UAB „Raimota“ ir UAB „Gitana“ apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Klaipėdos motorai“, atstovaujamos UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, ieškinį atsakovams UAB „Raimota“, UAB „Gitana“, trečiajam asmeniui L. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė BUAB „Klaipėdos motorai“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti 2012-11-30 ieškovės UAB „Klaipėdos motorai“ ir atsakovių UAB „Raimota“ bei UAB „Gitana“ sudarytą trišalę tarpusavio skolų užskaitymo sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013-03-25 nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Vykdant Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto reikalavimus, tikrinant ieškovės sudarytus sandorius, nustatyta, kad 2012-11-30 tarp ieškovės ir atsakovų buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu UAB „Raimota“ užskaitė 19 573,47 Lt ieškovės skolą, UAB „Gitana“ užskaitė 19 573,47 Lt UAB „Raimota“ skolą, o ieškovė užskaitė 19 573,47 Lt UAB „Gitana“ skolą. Trišalis įskaitymo sandoris buvo atliktas ieškovei esant nemokiai, prieš pat bankroto bylos iškėlimą, todėl laikytinas neteisėtu, nes nepagrįstai suteikė UAB „Raimota“ pirmenybės teisę prieš kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimą. Tokiu būdu buvo pažeistos kitų ieškovės kreditorių teisės ir teisėti interesai. Klaipėdos apygardos teismo 2013-03-25 nutartyje remiamasi 2011 m. ieškovės balansu, pagal kurį įmonė jau tuo metu buvo nemoki, nes kreditoriai turėjo 203 897 Lt neabejotinų ir galiojančių reikalavimo teisių į ieškovę, nors ieškovės turtas įvertintas tik 183 421 Lt. Ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo kreditorių, turinčių neabejotinų ir galiojančių reikalavimo teisių į jį. Ieškovė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, jį sudarė laisva valia, nesant jokių įsipareigojimų dėl tokio sandorio sudarymo.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2014-05-13 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino 2012-11-30 ieškovės UAB „Klaipėdos motorai“ ir atsakovių UAB „Raimota“ bei UAB „Gitana“ sudarytą trišalę tarpusavio skolų užskaitymo sutartį Nr. 12-01 negaliojančia. Priteisė iš atsakovių UAB „Raimota“ bei UAB „Gitana“ po 18,17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš kiekvienos. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013-03-25 nutartimi yra konstatuotas ieškovės nemokumas, tuo pačiu ir kreditorių galiojančių reikalavimo teisių egzistavimas, jau 2011 metais kreditoriai turėjo galiojančių reikalavimo teisių į ieškovę. Ginčijamu įskaitymo sandoriu kreditorių teisės buvo pažeistos ieškovei, esant nemokiai, suteikiant pirmenybę vienam kreditoriui – atsakovei UAB „Raimota“ patenkinti savo reikalavimą. Kreditoriai neteko teisės iš UAB „Gitana“ gautomis lėšomis tenkinti visų kreditorių reikalavimų. Skolininkas, t. y. ieškovė UAB „Klaipėdos motorai“, buvo nesąžininga, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises, o tretieji asmenys (atsakovės), sudarę su skolininku (ieškove) atlygintinį daugiašalį sandorį, buvo nesąžiningi. Atsakoves taip pat laikė nesąžiningomis ir nustatė, kad atsakovė UAB „Raimota“ turi kitos sandorio šalies, t. y. UAB „Klaipėdos motorai“ (ieškovės) 100 procentų akcijų, todėl ieškovė ir UAB „Raimota“ laikytini nesąžiningais a priori, o šių šalių nesąžiningumo ieškovė įrodinėti neprivalo. Teismas laikė, kad UAB „Gitana“ yra nesąžininga, nes Juridinių asmenų registrui buvo pateiktas ieškovės balansas, liudijęs jos nemokumą. UAB „Gitana“ nepaisius kvalifikuotam subjektui taikomų atidumo ir rūpestingumo standartų bei nesiaiškinus aplinkybių, ar ginčijamas sandoris nepažeis ieškovės kreditorių teisių, tokį neveikimą kvalifikavo kaip neapdairų ir nerūpestingą elgesį, todėl darė išvadą, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Gitana“ buvo nesąžininga. Byloje nustatė, kad joks privalomas teisinis pagrindas – nei įstatymas, nei teismo sprendimas, nei vienašaliai įsipareigojimai – šalims sudaryti ginčijamą įskaitymo sandorį neegzistavo. Esant tokioms aplinkybėms ginčijamą 2012-11-30 trišalę tarpusavio skolų užskaitymo sutartį pripažino negaliojančia. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamu sandoriu jo šalys viena kitai realiai jokio turto neperdavė, teismas restitucijos netaikė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovės UAB „Raimota“ ir UAB „Gitana“ prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2014-05-13 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Dėl kreditoriaus turėjimo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės nurodė, kad nėra aišku, kokie subjektai turi reikalavimo teisę, kada ir kokio sandorio pagrindu ši teisė atsirado ir koks yra reikalavimo dydis. Teismas neįtraukė dalyvauti byloje reikalavimo teisę turinčių įmonių. Sprendime turėjo būti nurodyti visi esami (ginčijamo sandorio sudarymo dienai) kreditoriai, kurių interesais buvo reiškiamas ieškinys, duomenys apie sandorius. Mano, kad neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę kreditorius turėjo nustatyti ginčijamo sandorio sudarymo dieną (2012-11-30), o ne bankroto bylos iškėlimo dieną (2013-03-25). Teismas neįvertino, kad ieškovės ginčijamas sandoris Nr. 12-01, kurį teismas pripažino negaliojančiu, nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nes jokie atsiskaitymai tarp šalių nebuvo atlikti, t. y., šis sandoris nei pablogino, nei pagerino ieškovės ir atsakovų finansinės padėties bei nepažeidė kurios nors sandorio šalies interesų, nes jokių atsiskaitymų pagal šį sandorį nebuvo įvykdyta. Byloje neišspręstas restitucijos klausimas, kuris ir negali būti sprendžiamas, nes ginčijamas sandoris nesukėlė jokių teisinių pasekmių, kurios galėtų (ir turėtų) būti šalinamos. Atsiskaityti (arba susitarti dėl atsiskaitymo) už gautas paslaugas bei prekes buvo privalu, ir ši pareiga atsirado iš galiojančių teisės normų, taip pat ir iš šalių tarpusavyje prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, todėl šalys ir surašė atitinkamo turinio dokumentą (trišalę sutartį). Mano, kad teismo išvada dėl šalių nesąžiningumo yra akivaizdžiai nepagrįsta. Nurodo, kad nėra pagrindo laikyti, jog UAB „Gitana“ veikė neapdairiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Klaipėdos motorai“ prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2014-05-13 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė yra bankrutavusi įmonė, ieškinys pareikštas visų kreditorių vardu, todėl nėra protinga reikalauti teismo sprendime pateikti visų kreditorių sąrašą, kreditorių sąrašas buvo pateiktas teismui. Skundžiamame sprendime nurodyti visi apeliantų reikalaujami duomenys apie galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę ginčo sandorio sudarymo dieną. Įskaitymas yra viena iš prievolės pabaigos pagrindų, todėl nepagrįstas teiginys, jog sandorio pagrindu nebuvo atlikti jokie atsiskaitymai. Mano, kad kreditorius UAB „Raimota“ buvo privilegijuotas, nes jam suteikta pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu. Apeliantai neargumentuoja būtinybės pirmiausia atsiskaityti su UAB „Raimota“, nes atsiskaitymo metu ieškovė turėjo daugiau kreditorių, kuriems mokėjimo terminai buvo suėję.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo teismas pripažino 2012-11-30 ieškovės UAB „Klaipėdos motorai“ ir atsakovių UAB „Raimota“ bei UAB „Gitana“ sudarytą trišalę tarpusavio skolų užskaitymo sutartį Nr. 12-01 negaliojančia actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.), teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013-03-25 nutartimi ieškovei BUAB „Klaipėdos motorai“ iškelta bankroto byla, jos administratoriumi paskirta UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ (b. l. 11–12). Administratoriui vykdant Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto reikalavimus, tikrinant ieškovės sudarytus sandorius, nustatyta, kad 2012-11-30 tarp ieškovės UAB „Klaipėdos motorai“ ir atsakovių UAB „Raimota“ ir UAB Gitana“ buvo sudaryta trišalė tarpusavio skolų užskaitymo sutartis Nr. 12-01, kurios pagrindu UAB „Raimota“ užskaitė 19 573,47 Lt ieškovės UAB „Klaipėdos motorai“ skolą, atsakovė UAB „Gitana“ užskaitė 19 573,47 Lt atsakovės UAB „Raimota“ skolą, o ieškovė UAB „Klaipėdos motorai“ užskaitė 19 573,47 Lt UAB „Gitana“ skolą (b. l. 14). Ieškovė nurodo, kad minėti tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktai pažeidė kreditorių teises ir yra visos sąlygos pripažinti juos negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Teismui visiškai patenkinus ieškovės ieškinį atsakovės pateikė apeliacinį skundą nurodydamos, kad nėra įrodytos visos actio Pauliana taikymo sąlygos, todėl įrodinėja, kad ieškinys tenkintas nepagrįstai.
Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstyta nuomone, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir netinkamai pritaikė actio Pauliana instituto sąlygas.
Dėl kreditoriaus turėjimo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės
Apeliantai nurodė, kad nėra aišku, kokie subjektai turi reikalavimo teisę, kada ir kokio sandorio pagrindu ši teisė atsirado ir koks yra reikalavimo dydis, o teismas neįtraukė dalyvauti byloje reikalavimo teisę turinčių įmonių.
Klaipėdos apygardos teismo 2013-03-25 nutartimi ieškovei yra iškelta bankroto byla. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nurodyta, kad bankroto administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra bankrutavusi įmonė, o ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo pareikštas visų jos kreditorių vardu. Ieškovė teikdama ieškinį teismui yra pateikusi Klaipėdos apygardos teismo 2013-08-26 ir 2013-10-01 nutartis bankroto byloje Nr. B2-923-460/2013, kuriomis buvo patvirtintas BUAB „Klaipėdos motorai“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai iš viso už 155 323,07 Lt sumą (b. l. 21–24). Be to, ieškovė į civilinę bylą yra pateikusi įrodymus apie ginčo sandorio sudarymo dieną pradelstus ieškovės įsipareigojimus (b. l. 43–68), nurodyti kreditorių pavadinimai, skolos atsiradimo datos, skolos sumos, pateikti skolos pagrindą patvirtinantys dokumentai. Dėl nurodytų aplinkybių atmestini apeliantų argumentai dėl įmonės kreditorių įtraukimo į bylos nagrinėjimą būtinumo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad jau 2011 metais kreditoriai turėjo galiojančių reikalavimo teisių į ieškovę, todėl nepagrįstais laikytini apeliantų teiginiai, kad teismas nesilaikė nurodymo nustatyti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę ginčijamo sandorio sudarymo dieną (2012-11-30), o ne bankroto bylos iškėlimo dieną (2013-03-25).
Dėl kreditorių teisių pažeidimo
Apeliantai nurodo, kad teismas neįvertino, jog ieškovės ginčijamas sandoris Nr. 12-01, kurį teismas pripažino negaliojančiu, nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nes jokie atsiskaitymai tarp šalių nebuvo atlikti, t. y., šis sandoris nei pablogino, nei pagerino ieškovės ir atsakovių finansinę padėtį bei nepažeidė kurios nors sandorio šalies interesų, nes jokių atsiskaitymų pagal šį sandorį nebuvo įvykdyta.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal ginčo sandorio turinį matyti, jog jis buvo sudarytas siekiant atsiskaityti tarp trijų jo šalių – ieškovės ir atsakovių, atliekant įskaitymus. CK 6.130 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Taigi įskaitymas yra vienas iš prievolių pabaigos pagrindų.
Nagrinėjamu atveju ginčo sandoriu buvo susitarta, kad įskaitymų pagrindu bus atsiskaityta tarp ieškovės ir atsakovių, UAB „Raimota“ įskaitant ieškovės įsiskolinimą, UAB „Gitana“ įskaitant UAB „Raimota“ įsiskolinimą ir ieškovei įskaitant UAB „Gitana“ įsiskolinimą. Įvykdžius ginčo sandorį, baigėsi jame nustatyto dydžio piniginės prievolės, ir tai dar kartą patvirtina atsiskaitymo faktą. Dėl nurodytų aplinkybių atmestini apeliantų teiginiai, jog atsiskaitymai pagal ginčo sandorį nebuvo atlikti ir tai nesukėlė jokių teisinių pasekmių.
Tais atvejais, kai nemokus skolininkas vienu ar kitu būdu atsiskaito su vienu kreditoriumi, pastarasis yra privilegijuojamas kitų kreditorių atžvilgiu ir pažeidžiami kreditorių visumos interesai, nes atsiskaitymui panaudotos lėšos galėjo būti skirtos visų kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-963/2013). Skundžiamame teismo sprendime pagrįstai nurodoma, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas ieškovei UAB „Klaipėdos motorai“ esant faktiškai nemokiai (įsipareigojimams viršijant turimą turtą), be to, juo suteikta pirmenybė išimtinai vieno kreditoriaus reikalavimo patenkinimui – UAB „Raimota“ įskaitant ieškovės skolą, taip pažeidžiant likusių kreditorių teises (netenkant galimybės iš UAB „Gitana“ gautomis lėšomis tenkinti visų kreditorių reikalavimų).
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamu sandoriu jo šalys viena kitai realiai jokio turto neperdavė, todėl nebuvo teisinio pagrindo taikyti restituciją (CK 6.145 str. 2 d.). Ieškovės kreditorių pažeistos teisės nagrinėjamu atveju ginamos pripažįstant ginčo sandorį negaliojančiu, jį panaikinant, nes tokiu atveju šalys grąžinamos į status quo – viena kitos atžvilgiu įgyja reikalavimo teises, t. y. gauna tam tikrą nematerialų turtą, ir tokiu būdu yra pašalinamos neteisėtai ginčo sandoriu sukurtos teisinės pasekmės.
Dėl skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčo sandorį
Apeliantės nurodo, kad atsiskaityti (arba susitarti dėl atsiskaitymo) už gautas paslaugas bei prekes buvo privalu, ir ši pareiga atsirado iš galiojančių teisės normų, taip pat ir iš šalių tarpusavyje prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, todėl šalys surašė atitinkamo turinio dokumentą (trišalę sutartį).
Pagal kasacinio teismo praktiką, privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę (pvz., viešojo pirkimo sutartys (CK 6.380 str.), energijos pirkimo–pardavimo sutartys (CK 6.383 str.), žemės nuomos sutartys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-541/2004 ir kt.). Skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iš skolininko vienašališko įsipareigojimo (pvz., paskolos sutartyje nustatytas skolininko įsipareigojimas pagal kreditoriaus pareikalavimą įkeisti turtą), ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000). Šiuo atveju joks specialus pagrindas dėl ginčo sandorio sudarymo neegzistavo, atsiskaitymo metu ieškovė turėjo ir daugiau kreditorių, kuriems mokėjimo terminai buvo suėję, o neatsiskaitymo pasekmės buvo analogiškos kaip ir neatsiskaitymo su UAB „Raimota“ atveju. Tačiau sudarius ginčo sutartį vienas kreditorius buvo privilegijuotas, jam suteikta pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu, todėl buvo pažeisti kitų UAB „Klaipėdos motorai“ kreditorių interesai.
Dėl sandorio šalių nesąžiningumo
Apeliantės mano, kad teismo išvada dėl šalių nesąžiningumo yra akivaizdžiai nepagrįsta ir nurodo, kad nėra pagrindo laikyti, jog UAB „Gitana“ veikė neapdairiai. Apeliantės apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų dėl ieškovės ir atsakovės UAB „Raimota“ nesąžiningumo deklaratyviai nurodydamos, kad teismo išvada dėl šalių nesąžiningumo yra akivaizdžiai nepagrįsta. Apeliantės apeliaciniame skunde taip pat nepateikia jokių argumentų ir aplinkybių, pagrindžiančių UAB „Gitana“ apdairų ir rūpestingą veikimą. UAB „Gitana“ nesąžiningumas skundžiamame sprendime tinkamai motyvuotas jos pasyvumu. Laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos, ši aplinkybė nepaneigta apeliacinio skundo argumentais, todėl atmestina, kaip nepagrįsta.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai jas įvertino, padarė pagrįstas išvadas bei tinkamai taikė įstatymus, todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.