Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį ir nuteistas 150 MGL – 5649 eurų dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o būtent jis garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2013-09-05, apie 10.15 val., kuomet Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai rado, pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punkto, kuris numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, nuostatas, 3.2 punkto, kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, informavę apie tai teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka, nuostatas, 3.4 punkto, kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, nuostatas, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, laikė nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis įgytas ir į šį garažą atgabentas prekes: 50 pakelių cigarečių „Pall Mall Red“, 90 pakelių cigarečių „Pall Mall Azure“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, bei 13 600 pakelių cigarečių „Pall Mall New Orleans“ be banderolių, kurių bendra vertė – 100 027,20 Lt (28 969,88 eurų).

Apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tvirtina, kad garaže rastos cigaretės jam nepriklauso, kam jos priklauso, nežino. Apelianto nuomone, cigaretės, rastos jo išsinuomotame garaže, galėjo priklausyti garažo savininkui arba tretiesiems asmenims. Nurodo, kad jam 2013 m. vasario mėn. pradžioje išsinuomojus garažą, jame buvo darbastalis, maišas su palapine, kelios dėžės, kurių turinio nematė; E. A. susitarė su garažo savininku E. P., kad pastarasis laikys ten ir savo daiktus. E. A. vasarą beveik nesinaudojo garažu, jame lankydavosi retai.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto parodymus, kad cigaretės jam nepriklauso, vadovavosi išimtinai liudytojos I. P. parodymais, kuriuose ji nurodė, kad nei ji, nei jos vyras, išnuomojus garažą, jame nesilankė, garaže jokių savo daiktų, išskyrus palapinę, nelaikė. Tačiau, apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad E. A. išsinuomojant garažą iš E. P. liudytoja I. P. pokalbyje nedalyvavo ir nuomos sąlygų nežinojo. Liudytoja I. P. tik spėja, numano, kad jos vyras nelaikė garaže savo daiktų, nes garaže nesilankė nuo 2001 metų, raktų nuo garažo neturėjo, apie tai, kad nuteistasis buvo išsinuomojęs garažą, sužinojo tik po vyro mirties. Liudytoja I. P. tik mano, kad rastos garaže cigaretės priklauso nuteistajam, nes jam nuomojo garažą. Be to, I. P. parodė, kad jos su buvusiu vyru E. P. santykiai nebuvo labai geri, nes vyras daug gerdavo. Apelianto nuomone, liudytoja I. P. apie rastų garaže cigarečių priklausimą nieko reikšmingo nepaaiškino. Liudytojos I. P. parodymai yra tik abstrakčios prielaidos, pamąstymai ir spėjimai apie galimas reikšmingas bylos aplinkybes, todėl tokie parodymai negali būti pripažinti pakankamais ir neginčytinais įrodymais nustatant faktines bylos aplinkybes, jeigu jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai.

Kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina liudytojos I. P. spėjimų ir prielaidų. E. P. yra miręs 2013-07-19, dar iki cigarečių suradimo, ir šios bylos procese apklaustas nebuvo. Apklausti liudytojai pareigūnai E. L., M. S., D. J., A. B. patvirtino tik patį cigarečių suradimo garaže faktą, bet jų parodymuose nėra jokios konkrečios informacijos apie tai, kad cigaretės priklausė nuteistajam, o šioje byloje esminis ginčas kilęs ne dėl nelegaliai laikomų cigarečių kiekio, vietos ar laiko, bet dėl cigarečių priklausimo - kas gi iš tikrųjų disponavo cigaretėmis. Taigi, minėtų liudytojų parodymai nepatvirtina reikšmingiausios šios bylos aplinkybės - kam priklausė ir kas neteisėtai disponavo minėtomis cigaretėmis.

Apelianto manymu, ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas aplaidžiai ir neprofesionaliai. Pareigūnai tik formaliai atliko garažo apžiūrą, paėmė cigaretes, tačiau nesiėmė jokių priemonių surinkti ir užfiksuoti konkrečią informaciją apie nusikaltimą dariusius asmenis. Pareigūnai, atlikdami įvykio vietos apžiūrą, nepasitelkė specialisto ir patys ant cigarečių dėžių, kitų daiktų neieškojo ir nefiksavo pirštų atspaudų, kitų biologinių pėdsakų, mikrodalelių ir kt., pagal kurias būtų galima identifikuoti asmenį, kontaktavusį su nelegaliai laikomomis prekėmis.

Pirmosios instancijos teismas apelianto kaltę taip pat grindė tais faktais, kad E. A. nuomojosi garažą, kuriame buvo rastos cigaretes bei, kad 2013-12-30 Medininkų kelio poste buvo sulaikytas lengvasis automobilis „VOLVO S 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis E. A. sūnui G. A., kurį vairavo nuteistojo pažįstamas V. M., ir kurio specialiai įrengtose slėptuvėse buvo gabenti 1326 pakeliai cigarečių „Pall Mall Azure“, paženklinti Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Apelianto manymu, byloje nenustatytas joks tiesioginis ar netiesioginis ryšys tarp jam inkriminuotos veikos ir V. M. padaryto administracinio teisės pažeidimo. Taip pat nuteistojo kaltė grindžiama liudytojo V. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Tačiau šio liudytojo parodymai nebuvo ištirti ir patikrinti BPK nustatyta tvarka, t. y. apklausiant šį liudytoją teisiamajame posėdyje, o tik perskaityti. Nuteistojo gynėjas prieštaravo šio liudytojo apklausai teisiamajame posėdyje bei jo parodymų perskaitymui, kadangi gynyba buvo įsitikinusi, kad šio liudytojo parodymai visiškai nesusiję su nuteistajam inkriminuojama veika ir jos aplinkybėmis. Prokuroras prašė šio liudytojo parodymus perskaityti, kadangi policija jo neatvesdino į teismo posėdį, dėl to, kad pastarasis išvykęs iš Lietuvos. Teismas, tenkindamas tokį prokuroro prašymą, pažeidė BPK 276 straipsnio reikalavimus, nes liudytojo neatvykimas į teismo posėdį negali būti pagrindu perskaityti jo parodymus, ši aplinkybė nenurodyta BPK 276 straipsnyje. Liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nėra savarankiški įrodymai, o teisiamajame posėdyje gali būti perskaitomi tik siekiant patikrinti šio liudytojo parodymus, duotus teisiamajame posėdyje. Apeliantas nurodo, kad asmens išvykimas į Europos Sąjungos valstybę negali būti laikoma svarbia asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi, ir tai nenurodyta BPK 37 straipsnio 1 dalyje. Vienintelė aplinkybė, siejanti nuteistąjį su V. M. veiksmais, yra ta, kad V. M. cigaretes gabeno nuteistojo sūnui G. A. priklausančiu automobiliu, ir kad nuteistojo nuomojamame garaže dalis rastų cigarečių yra to paties pavadinimo, tačiau ši aplinkybė negali būti laikoma įrodymu. Teismas netyrė, koks gi yra tiesioginis ryšys tarp nuteistojo veiksmų ir V. M. veiksmų. Pirmosios instancijos teismas šio liudytojo parodymus pripažino jo kaltės įrodymu, bet tinkamai jų neištyrė.

Apeliantas taip pat reiškia pastabas dėl neaiškiai suformuluoto kaltinimo ir skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytų alternatyvių veikos požymių. Iš pateiktos kaltinimo formuluotės nuteistasis nesupranta, ar jis buvo kaltinamas tik už neteisėtą cigarečių laikymą, ar taip pat ir už jų neteisėtą įgijimą ir atgabenimą į garažą. Todėl mano, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą ir nekaltumo prezumpcija, kadangi negali gintis nuo neaiškių, dviprasmiškų kaltinimų.

Apelianto nuomone, byloje ištirtų įrodymų visuma neginčytinai ir neabejotinai nepatvirtina nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismas neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių (kada, kas įgijo cigaretes, kada atgabeno į garažą, neatliko veiksmų, patvirtinančių nuteistojo kontaktą su neteisėtai laikytomis cigaretėmis (specialistas neištyrė cigarečių dėžių, nemėgino ieškoti nuteistojo ar kitų asmenų pirštų atspaudų, kitų biologinių pėdsakų)), nepatikrinta nuteistojo gynybinė versija, kad cigaretes garaže galėjo laikyti garažo savininkas E. P. ar tretieji asmenys (neieškota garaže ir ant cigarečių dėžių šių asmenų paliktų pėdsakų), nuteistojo kaltė grindžiama vien tik liudytojos I. P. parodymais, kurie yra tik spėjimai ir prielaidos, taip pat nuteistojo kaltė nepagrįstai susieta su V. M. padarytu administraciniu teisės pažeidimu, nuosprendyje vadovautasi teisiamajame posėdyje neištirtais ir nepatikrintais liudytojo V. M. parodymais. Apelianto nuomone, tokie teismo veiksmai leidžia daryti išvadą apie teismo šališkumą vertinant įrodymus, nes teismas nesiėmė priemonių išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, visiškai ignoravo gynybos poziciją, aklai vadovavosi prokuroro kaltinamuoju aktu ir kaltinimo pozicijai demonstravo akivaizdų išankstinį palankumą (T. 2, b. l. 27-34).

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistojo E. A. apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis E. A. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. A. apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, nurodo, kad byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai nepatvirtina jo kaltės padarius BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teigia, kad jis nedalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Pagrįsdamas šiuos teiginius, apeliantas kelia savo versijas, ginčija apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes, bando sumenkinti jį kaltinančių liudytojų parodymų ir kitų įrodymų įrodomąją vertę, sukelti abejonių dėl jų patikimumo.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

Skundžiamu nuosprendžiu E. A. yra pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, tai yra pažeisdamas nustatytą tvarką, laikė išsinuomotame garaže cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2013-09-05, apie 10.15 val., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), ir priklausančiame I. P. (prieš tai E. P.), kurį nuomojosi E. A., buvo rasta 50 pakelių cigarečių „Pall Mall Red“ ir 90 pakelių cigarečių „Pall Mall Azure“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, bei 13 600 pakelių cigarečių „Pall Mall New Orleans“ be banderolių, kurių bendra vertė – 100 027,20 Lt (28 969,88 eurų). Apeliantas E. A. ginčija aplinkybes, jog garaže rastos cigaretės priklauso jam ir jis jas laikė.

Nuteistasis E. A. nepripažino savo kaltės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Viso proceso metu E. A. parodė, kad 2013 m. vasario mėnesio pradžioje išsinuomojo garažą iš E. P., su garažo savininku sutarė, kad savininkas ten galės laikyti savo daiktus, garaže buvo ir ne jam (E. A.) priklausančių daiktų, kurie dažnai keitėsi, taip pat matė kartonines dėžes, tačiau jų turinio nežinojo, nes jų neatidarė, spintelėmis nesinaudojo, atskirų cigarečių pakelių garaže nematė. Vasarą garažu beveik nesinaudojo. Garaže paskutinį kartą buvo rugpjūčio mėnesio viduryje. Garažo spynos nekeitė. Mano, kad garaže rastos cigaretės priklauso garažo savininkui arba trečiajam asmeniui (T. 1, b. l. 157-158, 162-163, 188-191).

Pirmosios instancijos teismas E. A. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, grindė šiais įrodymais: liudytojos I. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teisiamajame posėdyje, liudytojų E. L., M. S., D. J., A. B. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, liudytojo V. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui (T. 1, b. l. 27-28), 2013-09-05 įvykio vietos apžiūros protokolu (T. 1, b. l. 8-18), 2013-09-06 kratos protokolu (T. 1, b. l. 34-38), 2013-09-23 apžiūros protokolu (T. 1, b. l. 43), 2013-09-26 Kauno teritorinės muitinės raštu (T. 1, b. l. 95), 2013-12-19 Europos kovos su sukčiavimu tarnybos raštu su priedais (T. 1, b. l. 104-107), administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 2.11.306-298/2014 kopija (T. 1, b. l. 114-138), 2013-09-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (T. 1, b. l. 29-30).

Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išvados iš esmės grindžiamos liudytojos I. P. parodymais. Liudytoja I. P. teisiamajame posėdyje parodė, jog jos vyras E. P., kuris mirė 2013-07-19, buvo išnuomojęs garažą. E. P. garaže nelaikė savo daiktų, tik palapinę. I. P. garaže nesilankydavo, paskutinį kartą buvo 2001 metais, jos vyras taip pat neturėjo priežasties vykti į garažą. Nuvykusi su policijos pareigūnais į garažą pamatė, kad pakeista spyna, todėl ją išlaužė, matė garaže dėžes su cigaretėmis, cigarečių blokai buvo ir ant lentynų. Su vyru santykiai nebuvo geri, nes jis girtuokliavo. Vyras jai nepasakojo, kad laikė garaže daiktus ar keistų spyną. Mano, kad cigaretės, rastos garaže, priklauso nuteistajam, nes jis nuomojosi garažą. Jeigu vyras garaže laikytų cigaretes, būtų jai pasakęs (T. 1, b. l. 193-196). Siekiant patikrinti liudytojos I. P. parodymus, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose ji nurodė, kad niekada nesidomėjo, kas buvo laikoma garaže. Jos vyras tris savaites kiekvieną dieną iki mirties vartojo alkoholį ir neišeidavo iš namų. E. P. negalėjo laikyti garaže daiktų, nes jį išnuomojęs, tenai nevažiuodavo, taip pat nekeitė garažo spynos. E. P. neužsiminėjo cigarečių kontrabanda, nes uždirbdavo nedaug, todėl negalėtų įsigyti daug cigarečių (T. 1, b. l. 23-26).

Tokie liudytojos I. P. parodymai yra tik spėlionės, prielaidos ir pamąstymai, nes ji garaže nesilankė daug metų, nedalyvavo E. P. ir E. A. pokalbyje išnuomojant garažą, todėl nuomos sąlygų nežinojo, apie reikalus, susijusius su garažu, žinojo tik tiek, kiek jai pasakydavo vyras, pati nematė, kad E. A. būtų atvežęs į garažą cigaretes ir ten jas laikęs, I. P. daro išvadą, kad cigaretės priklauso E. A. vien iš to, jog jis nuomojosi garažą. Liudytojos I. P. parodymai nepatvirtina, kad garaže rastos cigaretės priklauso E. A. ir, kad būtent E. A. jas laikė. Kitų liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga taip pat nepatvirtina šių aplinkybių. Liudytojas D. J. teisiamajame posėdyje parodė, jog rugsėjo pradžioje telefonu buvo gauta anoniminė informacija, kad (duomenys neskelbtini) nuomojamame garaže laikomos cigaretės, kuri pasitvirtino, pareigūnai garaže rado cigaretes, tačiau nebuvo nurodyta kam jos priklauso, E. A. jiems nebuvo žinomas (T. 2, b. l. 4). Liudytojai E. L. ir M. S., dirbantys Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus vyresniaisiais tyrėjais, teisiamajame posėdyje parodė, kad jie pagal gautą informaciją, jog garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), yra sandėliuojamos cigaretės, ir pagal viršininko D. J. nurodymą nuvyko į garažą, kuriame rado laikytas „Pall Mall“ cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir be banderolių. Garažo pakabinama spyna buvo pakeista ir I. P. rakto neturėjo, todėl spyną nupjovė. I. P. paaiškinimo, kad nei ji, nei jos miręs vyras E. P. garaže savo daiktų nelaikė, garažu nesinaudojo, jiems cigaretės nepriklauso, garažą iš E. P. nuomojosi E. A. (T. 1, b. l. 191-193). Liudytojas A. B. teisiamajame posėdyje parodė, jog dirba Muitinės kriminalinės tarnybos vyresniuoju tyrėju, atvyko į garažą, kai jame jau buvo du pareigūnai, matė dėžes su užrašu „Pall Mall“ bei cigarečių pakelius. I. P. paaiškino, kad garažas priklausė jos mirusiam vyrui, kurį nuomojosi E. A., kurio namuose, atlikus kratą, buvo rasti keli pakeliai cigarečių, tačiau kitokios rūšies nei garaže, bei raktai, kurie tiko nupjautai pakabinamai garažo spynai, kurių I. P. neturėjo, taip pat plastikiniai skirtukai, tokie pat kaip ir garaže (T. 2, b. l. 4-6). Liudytojų D. J., E. L., M. S., A. B. parodymai tik patvirtina cigarečių radimo garaže faktą, tačiau nei vienas iš šių liudytojų nematė, kas konkrečiai rastas garaže cigaretes laikė, išvadą apie cigarečių priklausimą E. A. daro iš to, kad jis nuomojosi garažą ir turėjo raktus nuo pakabinamos spynos, kurių I. P. neturėjo, bei iš I. P. paaiškinimų, kurie, kaip minėta anksčiau, yra tik spėlionės ir prielaidos.

Byloje esančių abejonių dėl cigarečių priklausymo E. A. nepaneigia ir rašytinė bylos medžiaga. 2013-09-05 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: 50 pakelių cigarečių „Pall Mall Red“ ir 90 pakelių cigarečių „Pall Mall Azure“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, bei 13 600 pakelių cigarečių „Pall Mall New Orleans“ be banderolių. Taip pat apžiūros metu paimta spyna su užrašu „MAN SYSTEM“ ir viena baltos spalvos kartoninė dėžė su užrašu „INTERCALAIRES EN COULEUR 25 lots“, kurios viduje - spalvoti plastikiniai skirtukai. Iš viso garaže - 79 tokios dėžės (T. 1, b. l. 8-18). 2013-09-06 kratos protokole nurodyta, kad kratos metu E. A. gyvenamoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: penkių raktų ryšulys, iš kurių ant trijų raktų užrašas „MAN SYSTEM“; šeši cigarečių pakeliai „Minsk Capital“ ir vienas cigarečių pakelis „Queen Colibri“, kurie paženklinti Baltarusijos Respublikos banderolėmis; baltos spalvos kartoninė dėžė su užrašu „INTERCALAIRES EN COULEUR 25 lots“, kurios viduje - spalvoti plastikiniai skirtukai (T. 1, b. l. 34-38). Iš 2013-09-23 apžiūros protokolo matyti, kad 2013-09-06 kratos metu paimti trys raktai su užrašu „MAN SYSTEM“ tinka atrakinti 2013-09-05 įvykio vietos apžiūros metu iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), paimtai spynai su užrašu „MAN SYSTEM“ (T. 1, b. l. 43). 2013-09-26 Kauno teritorinės muitinės rašte Nr. (9.5/31)-1B-15982 nurodyta, kad 50 pakelių cigarečių „Pall Mall Red“, 90 pakelių cigarečių „Pall Mall Azure“, 13 600 pakelių cigarečių „Pall Mall New Orleans“ muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 100 027,20 Lt (T. 1, b. l. 95). 2013-12-19 Europos kovos su sukčiavimu tarnybos rašte su priedais nurodyta, kad 2013-09-05 įvykio vietos apžiūros metu paimtos cigaretės „Pall Mall“ buvo pagamintos 2012-09-19, 2012-09-20, 2012-12-08 ir 2013-06-07 (T. 1, b. l. 104-107). 2013-09-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytoja I. P. atpažino E. A. kaip asmenį, kuris 2013 m. liepos mėn. atvežė jai pinigus už nuomojamą garažą (T. 1, b. l. 29-30).

Šie rašytiniai įrodymai tik patvirtina, kad E. A. nuomojosi garažą, kuriame buvo rastos cigaretės su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir be banderolių, pagamintos 2012-09-19, 2012-09-20, 2012-12-08 ir 2013-06-07, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 100 027,20 Lt (28969,88 eurų), tačiau juose užfiksuoti faktiniai duomenys nėra pakankami daryti išvadą, kad garaže rastos cigaretės priklauso E. A. ir, kad būtent E. A. jas laikė.

Nors I. P. neigė, kad jos vyras laikė garaže savo daiktus, tačiau pripažino, kad garaže rasta palapinė priklausė jos vyrui. Byloje surinktais įrodymais nėra paneigta, kad spalvoti plastikiniai skirtukai, rasti garaže, priklauso E. P., ir kad E. P. vieną dėžę spalvotų plastikinių skirtukų davė E. A. Byloje nustatyta, kad E. P. taip pat laikė garaže savo daiktus, t. y. palapinę ir spalvotus plastikinius skirtukus, be to, raktus nuo garažo turėjo ne tik garažo nuomininkas E. A., bet ir jo savininkas E. P. Vien tai, kad E. A. nuomojosi garažą ir pas jį rasti trys raktai su užrašu „MAN SYSTEM“ nuo nupjautos garažo pakabinamos spynos su užrašu „MAN SYSTEM“, kurių I. P. neturėjo, nepatvirtina, kad rastos garaže cigaretės priklauso E. A., nes kaip nurodė pati I. P. ji nežino kada buvo pakeista spyna, garaže nesilankė. Byloje nepaneigtas E. A. teiginys, kad jis spynos nekeitė, o visus raktus gavo iš garažo savininko E. P.

Apygardos teismas, konstatuodamas E. A. kaltę, taip pat vadovavosi administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.11.306-298/2014 medžiagos kopija ir autotransporto duomenimis bei V. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad 2013-12-30 Medininkų kelio poste buvo sulaikytas lengvasis automobilis „VOLVO S 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo specialiai įrengtose slėptuvėse buvo gabenti 1326 pakeliai cigarečių „Pall Mall Azure“, paženklinti Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Automobilį vairavo V. M., o automobilis priklausė E. A. sūnui G. A. (T. 1, b. l. 114-138). Iš autotransporto duomenų matyti, kad 2012-07-20 E. A. minėtam automobiliui keitė valstybinius numerius (T. 1, b. l. 112). Tačiau pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. M. vairuotame automobilyje 2013-12-30 rastos cigaretės priklauso E. A. yra tik prielaida, padaryta remiantis vien tuo, kad automobilyje rastos tos pačios rūšies cigaretės kaip ir garaže bei, kad automobilis, kuriuo buvo gabenamos cigaretės, priklauso E. A. sūnui G. A., kuriam E. A. 2012-07-20 keitė numerius. Šios aplinkybės nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys, tame tarpe teisiamajame posėdyje perskaityti V. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuriuose nurodė, kad nežinojo, jog E. A. buvo įtariamas cigarečių „Pall Mall“ įgijimu ir laikymu. Automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasiskolino iš E. A. sūnaus G. A. savo reikmėms, pats įrengė slėptuves, apie tai E. A. ir G. A. nepasakojo. Baltarusijos Respublikoje nupirko cigaretes, kurias ketino parduoti Lietuvoje ir užsidirbti automobiliui (T. 1, b. l. 27-28).

Abejonių dėl E. A. kaltės nepavyko pašalinti ir apeliacinės instancijos teisme atlikus papildomą įrodymų tyrimą: apklausus liudytojus G. A. ir S. O., nes jie nenurodė jokių aplinkybių dėl cigarečių priklausimo konkrečiam asmeniui.

Liudytojas G. A. parodė, kad yra buvęs kelis kartus garaže, matė kartonines dėžes, tačiau nežino jų turinio, nematė cigarečių pakelių. Nebuvo atsivedęs V. M. į garažą, V. M. nelaikė garaže savo daiktų. Buvo paskolinęs V. M. savo automobilį Volvo bei buvo jį įrašęs automobilio naudotoju, nes V. M. ruošėsi nupirkti automobilį.

Liudytojas S. O. parodė, kad 2013 m. rugsėjo mėnesį dirbo garažų, esančių (duomenys neskelbtini), sargu. Nepažįsta E. A., taip pat nepažinojo I. P. mirusio vyro, su I. P. susipažino tik tada, kai ji norėjo parduoti garažą. Nežino, kas naudojosi P. priklausančiu garažu, ar E. A. nuomojosi dar kelis garažus, ar garažuose buvo prekiaujama kontrabandinėmis cigaretėmis.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pavedė Kauno apygardos prokuratūrai organizuoti paėmimą ir ištyrimą pirštų atspaudų ir kitų biologinių žmogaus pėdsakų nuo cigarečių pakelių, paimtų 2013-9-05 garažo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu; jei bus paimti pėdsakai, tinkami asmens identifikavimui: organizuoti paėmimą lyginamųjų pavyzdžių iš E. A.; skirti specialistų tyrimus dėl pirštų atspaudų ir kitų biologinių pėdsakų, rastų ant cigarečių pakelių, priklausomybės nuteistajam E. A. Tačiau teismui buvo pateiktas tik apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad panaudojus daktiloskopinius miltelius ant cigarečių pakelių nerasta rankų pėdsakų, tinkamų asmens identifikavimui. Taip pat, vizualiai apžiūrėjus cigarečių pakelius, nerasta akivaizdžių biologinių pėdsakų (kraujo, seilių, plaukų), t. y. ant cigarečių pakelių nerasta jokių pėdsakų, kurie galėtų susieti E. A. su jam inkriminuota nusikalstama veika.

Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai yra įrodytas bei teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą dėl E. A. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nuosprendyje išdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, yra nepakankami ir keliantys abejonių, be to, yra grindžiami tik prielaidomis ir spėjimais, t. y. duomenimis, kuriais remiantis galima buvo tik manyti, kad E. A. galėjo dalyvauti padarant nusikalstamą veiką, nors tai daryti įstatyme draudžiama (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės aiškinamos nuteistojo (kaltinamojo) naudai. Patikimų duomenų, kuriais remiantis būtų galima neabejotinai konstatuoti, kad rastos garaže cigaretės priklauso E. A. bei, kad jis jas laikė, byloje nėra. Abejonių nepavyko pašalinti ir apeliacinės instancijos teisme, atlikus papildomą įrodymų tyrimą – priešingai, visi surinkti papildomi įrodymai nepatvirtina E. A. dalyvavimo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas E. A. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, nepašalino abejonių dėl jo kaltės darant šią nusikalstamą veiką ir teismo sprendimas šiuo aspektu negali būti vertinamas kaip pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais E. A. kaltę darant BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, E. A. išteisintinas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, naikintina E. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – baltos spalvos kartoninė dėžė su užrašu „INTERCALAIRES EN COULEUR 25 lots“, kurios viduje – spalvoti plastikiniai skirtukai; šeši cigarečių pakeliai „Minsk Capital“ ir vienas cigarečių pakelis „Queen Colibri“, kurie paženklinti Baltarusijos Respublikos banderolėmis, paimti kratos metu iš E. A. buto ir saugomi Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriuje, esančiame Jovarų g. 3, Kaune (T. 1, b. l. 10, 44), grąžintini jų teisėtam savininkui - E. A.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendį, kuriuo E. A. nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, bei priimti naują nuosprendį:

Išteisinti E. A. dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Panaikinti E. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: baltos spalvos kartoninę dėžę su užrašu „INTERCALAIRES EN COULEUR 25 lots“, kurios viduje – spalvoti plastikiniai skirtukai; šešis cigarečių pakelius „Minsk Capital“ ir vieną cigarečių pakelį „Queen Colibri“, kurie paženklinti Baltarusijos Respublikos banderolėmis, saugomus Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriuje, esančiame Jovarų g. 3, Kaune, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti E. A.