Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-1813-520/2021

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-26
Bylos Nr.: eA-1813-520/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01380-2020-9
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
Pareiškėjas: A. A.
Atsakovas: Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, Vyraiusioji tarnybinės etikos komisija

Kategorijos

22.5Viešųjų ir privačių interesų derinimas valstybės tarnyboje

Administracinė byla Nr. eA-1813-520/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01380-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 22.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovė, Komisija, VTEK) 2020 m. kovo 13 d. raštą Nr. S-855-(2.5) „Dėl Jūsų pranešimo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti VTEK išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. vasario 14 d. pranešime nurodytas aplinkybes įstatymų nustatyta tvarka.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. vasario 14 d. su pranešimu kreipėsi į VTEK, prašydamas įvertinti L. T. (toliau – L. T.), kaip Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) atstovės, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – ir Kalbos komisija, VLKK) Terminologijos pakomisės narių J. G.-B. (toliau – J. G.-B.), P. Z. (toliau – P. Z.), A. A. (toliau – A. A.), VLKK Terminologijos pakomisės 2019 m. birželio 5 d. posėdžiui pirmininkavusios A. I. (toliau – A. I.) veiksmus atitikimo Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) reikalavimams aspektu dalyvaujant VLKK 2019 m. birželio 5 d. ir 2019 m. birželio 27 d. posėdžiuose bei Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno (toliau – ir Žodynas) rengimo procedūrose; išanalizuoti nurodytas valstybės tarnautojų etikos problemas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 14 straipsnio 1 punkto prasme; atsakyti, ar Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius yra kam nors atskaitingas.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad VTEK nepagrįstai nurodė Įstatymo redakciją, kuri galioja nuo 2020 m. sausio 1 d., nes pranešime nurodyti faktai vyko 2019 m. birželio mėnesį; pagal 2019 m. birželio mėnesį galiojusio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, buvo draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. VTEK nepagrįstai nevertino nurodytų asmenų veiksmų šios teisės normos prasme: Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė L. T. (toliau – ir Kontrolierė) pranešime nurodytu atveju pristatydama Žodyną Kalbos komisijos 2019 m. birželio 27 d. posėdyje, prisistatydama Kontroliere, o veikdama Mykolo Romerio universiteto vardu, privalėjo nuo tokio veiksmo susilaikyti, paisydama Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto draudimo – kontrolieriaus pareigos negalėjo būti derinamos su jokiomis kitomis renkamomis arba skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose, taip pat su darbu kitose įstaigose, įmonėse, organizacijose (piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymis ir aiškus interesų konfliktas). VTEK nepateikė teisinio vertinimo 2019 m. birželį galiojusio Įstatymo prasme dėl tų terminų, kuriuos Kontrolierė, kaip valstybės pareigūnė, įtvirtino 2019 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. V-19 pasitvirtintų Skundų, pranešimų nagrinėjimo ir tyrimų akademinės etikos ir procedūrų iniciatyva atlikimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) penktajame priede kaip teisinės atsakomybės formą (terminai yra sukurti ir apibrėžti pačios Kontrolierės su bendraautoriais, pačios versti, pristatyti, kaip Mykolo Romerio universiteto atstovės, išleisti). Be to, VTEK nepagrįstai nevertino, kad L. T. pačios inicijuotą ir interesų priešpriešoje VLKK pristatyto Žodyno terminus Kontrolierė naudoja kaip tiriamų asmenų persekiojimo priemonę, nors pagal įstatymų suteiktą kompetenciją jai yra suteikti tik kontroliuojančio organo įgaliojimai (profesinis suinteresuotumas įgyvendinti, įtvirtinti ir realizuoti savo valdžią valdingų įgaliojimų pagrindu).

4. Pareiškėjas taip pat paaiškino, jog VTEK nurodė, kad VLKK Terminologijos pakomisės narės J. G.-B. ir P. Z. nelaikytinos valstybės tarnyboje dirbančiais asmenimis Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 7 punkto prasme, tačiau nepateikė jokio teisinio vertinimo 2019 m. birželį galiojusio Įstatymo prasme. Kita vertus, VTEK nenurodė ir neištyrė minėtų VLKK organo narių teisinio statuso, nors nurodė, kad jie privalo būti nešališki. VLKK Terminologijos pakomisė pagal Lietuvos Respublikos valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra struktūros dalis. Be to, VTEK interneto svetainėje pateikiamoje Privačių interesų deklaracijoje P. Z. nurodo, kad ji 2019 metais Žodyno svarstymo metu buvo ne tik VLKK Terminologijos pakomisės narė, bet ir Lietuvių kalbos instituto mokslo tarybos narė bei Lietuvos standartizacijos departamento redaktorė, J. G.-B. deklaracijoje nurodo, kad ji 2019 metais buvo Lietuvos standartizacijos departamento viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujanti ekspertė bei Lietuvių kalbos instituto darbuotoja. Dėl to VTEK nepagrįstai J. G.-B. ir P. Z. nelaiko valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis ir tuo pačiu savo kontrolės subjektais.

5. Pareiškėjo teigimu, VTEK nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad VLKK narė A. A., būdama Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro darbuotoja, dalyvaudama ir svarstydama savo (duomenys neskelbtini) P. Z. Lietuvių kalbos instituto vardu (pati būdama ir Lietuvių kalbos instituto (duomenys neskelbtini)) redaguotą Žodyną, kai iš tiesų P. Z. neturėjo teisės Žodyną redaguoti Lietuvių kalbos instituto vardu, 2019 m. birželio 5 d. posėdyje, taip pat 2019 m. birželio 27 d. posėdyje svarstydama Žodyną bei spręsdama dėl jo svarstė su savo (duomenys neskelbtini) ir kolegės darbo produktu (jo kokybe) susijusį klausimą, kai šiuo metu apskritai neaišku, ar faktiškai P. Z. redagavo Žodyną, nes tiek Lietuvių kalbos institutas, tiek Kalbos komisija teigia neskyrusi jos redaguoti Žodyną. VTEK nepagrįstai išskiria ir teisiškai sureikšmina A. A. ir P. Z. finansinius turtinius ir kitus ryšius, vertindama jų tarnybinio pavaldumo ir susisaistymo santykius. Nepagrįstai Komisija sureikšmina aplinkybę, kad negauta duomenų, jog P. Z. A. A. būtų dariusi spaudimą dėl Žodyno vertinimo atlaidžiau ar geriau arba A. A. būtų buvusi suinteresuota Žodyno svarstymu asmeniškai ar tiesiogiai, nes tokiu atveju, ko gero, būtų ir akivaizdūs nusikalstamos veikos požymiai, tačiau tokių sąlygų 2019 m. birželį galiojęs Įstatymas viešųjų ir privačių interesų intereso konflikto vertinimo prasme nekėlė.

6. Pareiškėjas taip pat teigė, jog VTEK nepagrįstai nevertino, ar VLKK Terminologijos pakomisės 2019 m. birželio 5 d. posėdžiui pirmininkavęs asmuo vietoj oficialiai pakirtos A. A., leisdamas pakomisės nariams J. G.-B. svarstyti pačios recenzuotą Žodyną ir už jį balsuoti, P. Z. svarstyti pačios nurodytą kaip redaguotą Žodyną ir A. A., kaip P. Z. (duomenys neskelbtini) ir pavaldinei, svarstyti Žodyną bei spręsti dėl jo, o A. I. perimti ir vykdyti jos, kaip pakomisės pirmininkės, funkcijas – posėdžio tvarkos neužtikrinimas, nors dalyvaudama posėdyje privalėjo tai atlikti. VTEK nepagrįstai nenagrinėjo išreikšto prašymo dėl valstybės tarnautojų etikos problemų Korupcijos prevencijos įstatymo 14 straipsnio 1 punkto prasme – dėl to apskritai nieko nesprendė.

7. Pareiškėjo vertinimu, atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė nagrinėti pranešimą iš esmės, neišsamiai ir nemotyvuotai išdėstė savo atsisakymą veikti, nurodė netinkamus ir nepagrįstus tokio atsisakymo faktinius bei juridinius pagrindus ir priežastis, todėl turi būti įpareigota išnagrinėti jo (pareiškėjo) 2020 m. vasario 14 d. pranešime nurodytas aplinkybes įstatymų nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

8. Atsakovė Komisija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovė paaiškino, kad pareiškėjo pateikti duomenys nesuteikia pakankamo teisinio pagrindo VTEK pradėti ir atlikti tyrimą dėl galimų Įstatymo nuostatų pažeidimo. Atsakovė nurodė, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusi Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostata buvo pakeista ir pareiškėjo pranešimo nagrinėjimo metu atstovavimo draudimas galioja tik įstaigoje, kurioje asmuo dirba, o jei įstaiga priklauso įstaigų sistemai – bet kurioje sistemos įstaigoje. Atsakovės teigimu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, šiuo atveju teisės galiojimo laike klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į principą, kad palankesnis įstatymas galioja ir į praeitį. L. T. atstovavimo apribojimai taikomi jos darbovietėje – Tarnyboje, o pareiškėjo nurodomi veiksmai, atlikti VLKK, kuri nėra jos darbovietė, todėl nėra pagrindo pradėti tyrimo dėl nurodytų nuostatų pažeidimo.

10. Atsakovė nurodė, kad L. T. 2019 m. birželio 27 d. posėdyje dalyvavo kaip kviestinis asmuo, o ne priimantis sprendimą, todėl jos veiksmams netaikytinos ir Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatos. VTEK nesuteikta teisė vertinti pareiškėjo iškeltus klausimus, kurie nėra susiję su VTEK prižiūrimų įstatymų nuostatomis, kaip kad Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis, todėl su tuo susijusių aplinkybių VTEK nevertino. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, VTEK vertindama, ar VLKK Terminologijos pakomisės nariai laikytini valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis, vadovavosi Įstatymo nuostatomis, kurios ne tik apėmė iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusią nuostatą, bet ir pagal naujosios Įstatymo redakcijos įtvirtintą reglamentavimą, kuris apima ne tik įstaigų vadovus ir pavaduotojus, bet ir struktūrinių padalinių vadovus bei jų pavaduotojus. VTEK sprendė, jog VLKK Terminologijos pakomisės nariai nėra laikytini valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis. Atsakovė teigė, kad skundžiami P. Z., J. G.-B. veiksmai einant VLKK Terminologijos pakomisės narių pareigas, tačiau pareiškėjas nepagrįstai perkelia joms taikomas Įstatymo nuostatas atsižvelgdamas į jų kitas einamas pareigas, kurios nėra susijusios su jų veikla VLKK Terminologijos pakomisės darbe. Jos veikia kaip ekspertės, kurioms už ekspertizes mokamas atlyginimas, pasirašoma darbo arba autorinė sutartis.

11. Atsakovė dėl A. A. galimo Įstatymo pažeidimo bei P. Z. teisės vertinti Žodyną Lietuvių kalbos instituto vardu, redaguoti Žodyną, nurodė, kad įstatymai, kurių įgyvendinimą prižiūri VLKK, nenustato VLKK pakomisių darbo tvarkos, procedūrų, kuriomis vadovaujantis VLKK vertinami žodynai, šių pakomisių narių įgaliojimų ir pan.

Atsiliepimas

12. Atsakovė teigė, kad nebuvo pateikta duomenų, kurie leistų pagrįstai tvirtinti apie egzistuojantį tiesioginį, akivaizdų ir aiškiai išreikštą VLKK narės A. A. asmeninį suinteresuotumą sprendžiant su Žodynu susijusius klausimus. Vien tik pavaldumo santykiai savaime neturėtų būti laikomi galinčiais kelti interesų konfliktą. Nepradėtas tyrimas ir dėl posėdžiui pirmininkavusios A. I. netinkamo funkcijų vykdymo ir posėdžio tvarkos neužtikrinimo, nes šių aplinkybių vertinimas nepriskirtas VTEK. Atsakovė nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad VTEK nurodė, jog Tarnybos kontrolierius niekam neatskaitingas. VTEK nesuteikta teisė aiškinti įstatymų nuostatas bei daryti atitinkamas išvadas dėl Tarnybos kontrolieriaus atskaitingumo. Atsakovė dėl tarnautojų etikos problemų vertinimo nurodė, kad VTEK ne tik nenustatė teisinio pagrindo pradėti tyrimus dėl galimų Įstatymo nuostatų pažeidimo, bet ir vertino, kad dalis skundžiamų asmenų – VLKK pakomisės nariai – netgi nelaikytini valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis. Atsakovės teigimu, kiti klausimai, susiję su VLKK darbo organizavimu, pakomisių posėdžių vedimo tvarkos, Žodyno vertinimo procedūrų, nėra priskirti VTEK kompetencijai.

13. Atsakovė nurodė, kad Raštą pasirašė tik VTEK pirmininkas, nes atitinka VTEK darbo reglamento 88 punkto nuostatas.

II.

14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjo A. A. skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad atsakovė 2020 m. vasario 14 d. gavo pareiškėjo pranešimą „Dėl galimų viešųjų ir privačių interesų konflikto bei neetiškumo“ (toliau – ir Pranešimas), kuriuo prašė įvertinti nurodytų Kalbos komisijos 2019 m. birželio 5 d. ir 2019 m. birželio 27 d. posėdžiuose dėl Žodyno svarstymo bei jo sudarymo procedūrose dalyvavusių asmenų veiksmų atitiktį Įstatymo reikalavimams. VTEK, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 5 punktais, Raštu informavo pareiškėją, kad pateikti duomenys nesuteikia pakankamo teisinio pagrindo pradėti ir atlikti tyrimą dėl galimų Įstatymo nuostatų pažeidimo.

16. Teismas nurodė, kad VTEK, nagrinėdama pareiškėjo prašymo dalį dėl L. T. veiksmų 2019 m. birželio 27 d. VLKK posėdyje, vadovavosi Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įsigaliojusiomis nuo 2020 m. sausio 1 d.

17. Teismas pažymėjo, kad administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja), grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią galioja tik paskelbti įstatymai. Vadovaujantis šiuo teisės principu, teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. Tačiau šis teisės principas turi išimtį – lex benignior retro agit (teisinių santykių subjekto padėtį švelninantis įstatymas galioja atgal) – tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad ši išimtis taikoma tik baudžiamąją ar administracinę atsakomybę reglamentuojantiems įstatymams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi dėl administracinės atsakomybės taikymo L. T., nes ji pristatydama VLKK posėdyje Žodyną veikė Mykolo Romerio universiteto vardu, tačiau VLKK nėra jos darbovietė ir nepriklauso tai pačiai įstaigų sistemai kaip jos darbovietė, todėl pagrįstai taikytas atsakomybę švelninantis Įstatymo reguliavimas. Be to, L. T. posėdyje dalyvavo kaip kviestinis asmuo – specialistė, turinti specialiųjų žinių Žodyno rengimo klausimu, o ne sprendimo teisę turintis asmuo.

18. Teismas aptarė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 2 straipsnio 4 dalį, 11 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad pareiškėjas prašė vertinti ir aplinkybes, susijusias su L. T., kaip Kontrolierės, pareigų suderinimu su darbu kitose įstaigose bei galimu interesų susikirtimu tvirtinant Rekomendacijas, kuriose naudoti pačios versti Žodyno terminai. Teismas nurodė, kad Rekomendacijos yra aptariamojo pobūdžio, skirtos tik Tarnybai, nustato skundų, pranešimo nagrinėjimo taisykles. Tai, kad Rekomendacijose naudojami Žodyno, prie kurio rengimo prisidėjo L. T., terminai, savaime nerodo galimo interesų konflikto. Teismas vertino, kad pareiškėjas, siekdamas, jog L. T. veiksmai būtų vertinami ir šios normos požiūriu, nepateikė VTEK duomenų, galinčių pagrįsti jos asmeninį suinteresuotumą (turtinį ar kitokį), spaudimą, neteisėtą įtaką, siekiant įtraukti Žodyno terminus į Rekomendacijas ir pan.

19. Teismas nustatė, kad VLKK Terminologijos pakomisės 2019 m. birželio 5 d. posėdyje be kitų VLKK Terminologijos pakomisės narių, dalyvavo ir J. G.-B., A. A., P. Z.. Šiame posėdyje svarstytas pagal J. G.-B. recenziją pataisytas Žodynas, jame nutarta pataisytą žodyną teikti vertinti Kalbos komisijai.

20. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovę, prašė įvertinti, ar VLKK Terminologijos pakomisės narė, VLKK ekspertė ir Lietuvos standartizacijos departamento darbuotoja J. G.-B, dalyvaudama ir svarstydama pačios recenzuotą (paslaugos buvo nupirktos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka) Žodyną VLKK Terminologijos pakomisės 2019 m. birželio 5 d. posėdyje bei spręsdama dėl žodyno, nepažeidė Įstatymo reikalavimų ir tokie veiksmai neprieštarauja Įstatymo reikalavimams. Pareiškėjas taip pat prašė įvertinti, ar VLKK Terminologijos pakomisės narė P. Z., būdama Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro (duomenys neskelbtini), dalyvaudama ir svarstydama pačios nurodytą kaip Lietuvių kalbos instituto vardu redaguotą Žodyną, kai iš tiesų Žodyną neturėjo teisės redaguoti Lietuvių kalbos instituto vardu, ir neaišku, ar Žodyną iš tiesų redagavo, VLKK Terminologijos pakomisės 2019 m. birželio 5 d. posėdyje svarstydama Žodyną bei spręsdama dėl jo, nepažeidė Įstatymo reikalavimų. Be to, pareiškėjas prašė vertinti, ar VLKK ir tos pačios komisijos Terminologijos pakomisės narė A. A., būdama Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro darbuotoja, dalyvaudama ir svarstydama savo (duomenys neskelbtini) P. Z. Lietuvių kalbos instituto vardu (pati būdama ir Lietuvių kalbos instituto (duomenys neskelbtini)) redaguotą Žodyną, kai iš tiesų P. Z. neturėjo teisės Žodyno redaguoti Lietuvių kalbos instituto vardu, VLKK Terminologijos pakomisės 2019 m. birželio 5 d. posėdyje, taip pat VLKK 2019 m. birželio 27 d. posėdyje svarstydama žodyną bei spręsdama dėl jo, nepažeidė Įstatymo reikalavimų.

21. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad J. G.-B., P. Z., A. A. pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 7 punktą nėra laikytinos valstybės tarnyboje dirbančiais asmenimis, jos neina VLKK struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigų ir veikė kaip VLKK ekspertės pagal su VLKK sudarytas terminuotas darbo sutartis, be to, jų, kaip pakomisės narių sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, galutinio sprendimo dėl svarstyto klausimo jos nepriiminėjo, sprendė, kad VTEK pagrįstai atsisakė vertinti jų veiksmus galimo Įstatymo nuostatų pažeidimo aspektu. Teismas dėl pareiškėjo argumento, kad tarp A. A. ir P. Z. egzistuoja pavaldumo santykiai, nurodė, jog nenustatyta jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti egzistuojantį tiesioginį, akivaizdų ir aiškiai išreikštą A. A. ar P. Z. suinteresuotumą sprendžiant Žodyno rengimo klausimus, siekį daryti įtaką jo rengimui, tvirtinimą sau palankia linkme.

22. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė vertinti, ar VLKK Terminologijos pakomisės 2019 m. birželio 5 d. posėdžiui pirmininkavęs asmuo, leisdamas pakomisės nariams J. G.-B. svarstyti pačios recenzuotą Žodyną, P. Z. svarstyti pačios nurodytą kaip redaguotą Žodyną ir A. A. kaip P. Z. (duomenys neskelbtini) ir pavaldinei svarstyti Žodyną bei spręsti dėl jo, nepažeidė Įstatymo reikalavimų ir tokie veiksmai neprieštarauja Įstatymo reikalavimams; ar A. I., vadovaudama ir pirmininkaudama VLKK Terminologijos pakomisės 2019 m. birželio 5 d. posėdžiui, nebūdama nei VLKK, nei VLKK Terminologijos pakomisės nare, nepažeidė Įstatymo reikalavimų ir tokie veiksmai neprieštarauja Įstatymo reikalavimams. Teismas nurodė, jog konstatavus, kad dėl VLKK 2019 m. birželio 5 d. posėdyje dalyvavusių skundžiamų VLKK Terminologijos pakomisės narių veiksmų atsakovė pagrįstai nusprendė nepradėti tyrimo, nėra pagrindo svarstyti posėdžiui pirmininkavusio asmens veiksmų atitikimo Įstatymo reikalavimams.

23. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą VTEK išanalizuoti nurodytas valstybės tarnautojų etikos problemas Korupcijos prevencijos įstatymo 14 straipsnio 1 punkto prasme, Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus atskaitingumo klausimą, nurodė, kad vertinant skundžiamo Rašto dalį, nėra pagrindo nesutikti su atsakovės išvadomis, jog pagal kompetenciją, esant bendro pobūdžio prašymams bei nepasitvirtinus aplinkybėms dėl galimo Įstatymo pažeidimo, atsakovė neturėjo pagrindo tenkinti ir šio pareiškėjo prašymo. Įstatyme neįtvirtinta VTEK pareiga kiekvienu atveju pagal asmenų prašymus analizuoti teisės aktų taikymo problemas ar atlikti kitus prašomus veiksmus, kurie nepriskirti VTEK kompetencijai pagal jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

24. Teismas sprendė, kad atsakovė, veikdama savo kompetencijos ribose, vadovaudamasi VTEK įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 5 punktais pagrįstai nusprendė, jog pateikti duomenys nesuteikia pakankamo teisinio pagrindo pradėti ir atlikti tyrimą dėl galimų Įstatymo nuostatų pažeidimo. Atsakovė tinkamai naudojosi jai suteiktais įgaliojimais bei suteikta diskrecijos teise spręsti dėl tyrimo pradėjimo pagal pareiškėjo nurodomas aplinkybes.

25. Teismas, vertindamas pareiškėjo suinteresuotumą dėl Rašto panaikinimo ir teisinių pasekmių pareiškėjui, nurodė, kad įvertinus pareiškėjo atsakovei pateiktą Pranešimą, vertintina, jog jis pranešė atsakovui apie galimą asmenų veikų neatitikimą Įstatymo nuostatoms. Teismas nurodė, kad Komisijai turi būti pateikti pakankami ir akivaizdūs duomenys, jog valstybės tarnyboje dirbantys asmenys galbūt pateko į interesų konflikto situaciją. Nagrinėjamu atveju atsakovas, įgyvendinantis įstatymų leidėjo suteiktą diskrecijos teisę, nepradėjo tyrimo, nes Pranešime nebuvo nurodyta tokių duomenų, kurie keltų abejonių dėl galimo skundžiamų asmenų interesų konflikto, t. y. Pranešime nepateikti duomenys, be kurių neįmanoma pradėti Pranešimo tyrimo (VTEKĮ 23 str. 1 d. 2, 4 ir 5 p.).

26. Teismas nurodė, kad byloje nepateikti jokie įrodymai, jog Raštas pažeidžia pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Pareiškėjas ir skunde nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kaip atsakovo Raštas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, t. y. daro įtaką pareiškėjo, kaip suinteresuoto asmens, teisinei padėčiai, ir kad yra būtina ginti pareiškėjo pažeistas teises ar teisėtus interesus pareiškėjo nurodomu būdu. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad pareiškėjas nėra asmuo, kuriam įstatymų leidėjas yra pavedęs ginti viešąjį interesą, kontroliuoti asmenis, dirbančius valstybės tarnyboje, kaip jie vykdo Įstatymo nuostatas.

27. Teismas konstatavo, kad Raštas, kuriuo nepradėtas tyrimas ir kuriame nėra jokių imperatyvaus pobūdžio nurodymų bei kuris nesukelia jokių materialiųjų teisinių pasekmių pareiškėjui, nepažeidžia pareiškėjo jokių teisių ar teisėtų interesų, kurie turėtų būti apginti jo prašomu būdu, t. y. vienu iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl skundas netenkintinas.

III.

28. Pareiškėjas A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

29. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad Pranešime nurodė pakankamai duomenų, ne visi jie buvo išanalizuoti ir įvertinti, tačiau, pareiškėjo nuomone, jie yra pakankami ir sudaro tyrimo VTEK pagrindą.

30. Pareiškėjas nurodo, kad esminis tyrimo VTEK pradėjimo pagrindas turi būti siejamas su pateiktų duomenų pakankamumu ir akivaizdumu apie tai, jog valstybės tarnyboje dirbantys asmenys galbūt pateko į interesų konflikto situaciją. Šiuo atveju tokių duomenų byloje yra, tačiau juos pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino.

31. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, neatlikęs jokio tyrimo ir neapklausęs jokių asmenų, nustatė, jog L. T., pristatydama Žodyną Kalbos komisijos posėdyje, dalyvavo (veikė) kaip kviestinis asmuo – specialistė, turinti specialiųjų žinių Žodyno rengimo klausimu, o ne sprendimo teisę turintis asmuo, tokiu būdu pažeidė ABTĮ 12 straipsnį ir 86 straipsnio 2 dalį. Byloje nėra jokių duomenų, kad kas nors būtų priėmęs sprendimą kviesti L. T. į Kalbos komisijos posėdį ir kam ji galėjo atstovauti Kalbos komisijoje, jei ne leidėją. Priešingai, pats svarstytas klausimas ir dėl jo pateiktas svarstymo objektas – Žodyno rankraštis ir pats leidinys patvirtina, kad Žodyne L. T. nurodyta kaip Mykolo Romerio universiteto atstovė, o Kalbos komisijos svarstytas rankraštis pirmosios instancijos teisme net nebuvo apžiūrėtas. Šie veiksmai nėra visiškai atskleisti ir tinkamai įvertinti pagal faktines aplinkybes. Pareiškėjas teigia, kad nei Pranešime, nei skunde nenurodė, jog L. T. galėjo turėti sprendimo teisę Kalbos komisijoje, nes tai neįmanoma – L. T. nėra Kalbos komisijos narė. Priešingai, pareiškėjas pranešė, kad Kontrolierė 2019 m. birželio 27 d. Kalbos komisijos posėdyje, prisistačiusi ir veikdama kaip Tarnybos atstovė bei dalyvaudama ir pasisakydama dėl Mykolo Romerio universiteto leidžiamo Žodyno, kai pati buvo ir Žodyno viena iš vertėjų ir autorių – atstovavusi Mykolo Romerio universitetui, pateko į interesų konflikto situaciją.

32. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog jis prašė vertinti ir aplinkybes, susijusias su L. T., kaip Kontrolierės, pareigų suderinimu, kadangi termino „suderinimas“ savo raštuose nevartojo, tokia sąvoka nevartojama ir Įstatyme. Pranešime bei skunde pareiškėjas prašė vertinti situaciją, kuri L. T. sukėlė interesų konfliktą.

33. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, žodinio bylos nagrinėjimo nerengė (to nebuvo prašoma), tačiau ir nepasiūlė (sprendime tokios aplinkybės tapo siurprizu, nes jos liko netirtos) pateikti paaiškinimus, galinčius pagrįsti L. T. asmeninį suinteresuotumą (turtinį ar kitokį) dėl Žodyno naudojimo savo tarnybinėje veikloje. Pareiškėjas paaiškina, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-1848-426/2020 pagal jo skundą dėl jam Kontrolierės priimto individualaus administracinio akto, kuris grindžiamas Žodynu, o pagal reiškiamą nušalinimą ji administracinės procedūros metu nenusišalino, tačiau nuo tyrimo dėl Žodyno – nusišalino (žr. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. SV-S-1641).

34. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Kalbos komisijos Terminologijos pakomisės veikla bei procedūros yra teisiškai nereikšmingos, kadangi pakomisės narių darbas yra apmokamas iš valstybės biudžeto, t. y. pakomisė vykdo veiklą, kuri numatyta teisės aktuose kaip teisiškai reikšminga. Kalbos komisija ir VTEK savo raštuose nurodė, kad J. G.-B. yra Kalbos komisijos Terminologijos pakomisės narė (pagal darbo sutartį), tai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, o Žodyno recenzavimo paslaugos iš J. G.-B. buvo nupirktos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. J. G.-B., kaip Kalbos komisijos darbuotoja, dalyvavo ir laimėjo Kalbos komisijos skelbtą viešąjį pirkimą. Pareiškėjas abejoja, ar darbuotojai gali dalyvauti savo darbovietės viešuosiuose konkursuose. Be to, J. G.-B. dar ir dalyvavo, svarstė bei balsavo už savo pačios viešųjų pirkimų metu atliktą paslaugą Kalbos komisijos Terminologijos pakomisės 2019 m. birželio 5 d. posėdyje. Pareiškėjo vertinimu, sunku paneigti, kad J. G.-B. neturi viešojo administravimo įgaliojimų kaip Kalbos komisijos Terminologijos pakomisės narė, nes be šios pakomisės sprendimo nebūtų buvęs galimas Žodyno svarstymas Kalbos komisijoje apskritai pagal Kalbos komisijos 2004 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. N-8(97) patvirtintas ir Kalbos komisijos 2015 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. N-1(156) iš dalies pakeistas Terminų žodynų vertinimo taisykles (toliau – ir Žodynų vertinimo taisyklės) (Įstatymo 2 str. 5 d. 11 p.). Tai rodo, kad J. G.-B. dalyvavo interesų konflikto situacijoje, nors tokių teisių neturėjo. Pareiškėjas nesupranta, dėl kokių priežasčių J. G.-B. VTEK interneto svetainėje nurodoma kaip pateikusi privačių interesų deklaraciją, tačiau joje nėra nurodžiusi savo ryšių su Kalbos komisija. Nesuprantama, kokia J. G.-B. privačių interesų deklaracijos skelbimo reikšmė, jeigu jai jokia atsakomybė pagal Įstatymą nekyla apskritai.

35. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ir nepagrįstai neištyrė aplinkybių, kodėl A. A. nevykdė savo pareigos – nevadovavo Kalbos komisijos Terminologijos pakomisės 2019 m. birželio 5 d. posėdžiui (neteisėtas neveikimas), o pirmininkės teises ir įgaliojimus nepagrįstai ir neteisėtai perleido A. I. – pašaliniam asmeniui, nors pati posėdyje dalyvavo ir tokiems veiksmams tuo pritarė, pažeisdama Kalbos komisijos nuostatų 26 ir 27 punktus.

36. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Kontrolierė pasitvirtino Rekomendacijas, kuriose naudoja savo su bendraautoriais susikurto Žodyno terminus savaime nerodo galimo interesų konflikto, nes minėtos Rekomendacijos yra patariamojo pobūdžio, tačiau nepagrįstai neatsižvelgė, kad terminus Kontrolierė taiko savo, kaip valstybės pareigūnės, sprendimuose. Pareiškėjas teigia, kad Žodynu yra pagrįstas ir Kontrolierės sprendimas dėl jo (pareiškėjo), todėl pirmosios instancijos teismas, neapklausęs pareiškėjo ir nepasiūlęs pateikti teismui reikšmingus įrodymus bei nurodyti teismą dominančias aplinkybes, nepagrįstai sprendė, kad skundžiamas Raštas nepažeidžia pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų.

37. Pareiškėjas teigia, kad po teismo sprendimo paskelbimo jam tapo žinomos naujos aplinkybės, susijusios su Žodynu, t. y. Žodynas, kaip nurodoma pačiame leidinyje, yra neva išverstas į lietuvių kalbą (iš anglų kalbos) 2019 metais, o pats „žodynas“ parengtas (bet ne išleistas) 2018 metais. „Žodynas“ apima terminus, jie išversti iš užsienio kalbos pačių vertėjų: L. T. ir I. G.. Didžioji dalis Žodyno terminų yra „Žodynų“ autorių sukurti. „Žodynas“ yra neva verstas leidinys. Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. liepos 3 d. kreipėsi į VTEK, nurodydamas paminėtas ir papildomas aplinkybes, bei prašydamas skundo dalį dėl L. T. laikyti ir 2020 m. vasario 14 d. VTEK adresuoto pareiškimo papildymu, tačiau VTEK 2020 m. liepos 15 d. raštu Nr. S-1896-(2.5) vėl atsisakė pradėti tyrimą ir pripažino, kad pateikti papildomi duomenys nesuteikia pakankamo teisinio pagrindo pradėti ir atlikti tyrimą.

38. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo skundą, neteisingai įvertino skunde teismui nurodytas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas dėl skunde išdėstytų argumentų ir tai sudaro pagrindą prašyti atnaujinti įrodymų tyrimą ir ištirti papildomai pateikiamą medžiagą, kurios nebuvo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme dėl rašytinio proceso ypatumų, bei prašyti visus byloje esančius įrodymus ištirti iš naujo (ABTĮ 142 str. 3 d.), o skundžiamą teismo sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – skundą patenkinti (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p., 147 str.).

Atsiliepimas

39. Atsakovė VTEK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

40. Atsakovė nurodo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi jis yra tinkamai motyvuotas ir pagristas. Motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas Raštas, išsamiai išdėstyti Rašte, paaiškinti atsiliepime į skundą. Atsakovė papildomai nurodo, kad, pareiškėjo teigimu, VTEK nepateikė vertinimo Įstatymo nuostatų prasme, kiek tai susiję su Žodyno terminais, kuriuos Kontrolierė įtvirtino Rekomendacijų penktajame priede kaip teisinės atsakomybės formą, tačiau Komisijai nesuteikta teisė vertinti pareiškėjo keliamus klausimus, susijusius su Žodynu ir jo turiniu, t. y. jame aprašytais specialiaisiais terminais, jų tinkamumu ir pan. Iš pareiškėjo VTEK teiktų dokumentų matyti, kad Žodyne pateikiamus terminus vertino ir sprendimą, jog Žodynas atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus ir pagrindinius terminologijos principus, priėmė VLKK. Pagal Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, VTEK nesuteikta teisė vertinti valstybės ir savivaldybės institucijų (kaip kolegialių institucijų) veiklos. VTEK, vykdydama savo funkcijas, vertina tik fizinių asmenų elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms ir neturi teisės vertinti, ar VLKK priimtas sprendimas dėl Žodyno ir jame nurodomų terminų atitinka kitiems, žodynų vertinimo procedūras reglamentuojantiems, teisės aktams.

41. Atsakovas nurodo, kad jis Rašte pacitavo VLKK ekspertų veiklos nuostatų 12 punktą, jog ekspertai privalo pasirašyti VLKK pirmininko įsakymu patvirtintą VLKK eksperto pasižadėjimą dėl nešališkumo ir konfidencialumo. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 7 punktą valstybės tarnyboje dirbančiais asmenimis laikomi valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų ir šių juridinių asmenų struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai. Pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusias Įstatymo nuostatas, valstybės tarnyboje dirbančiais asmenimis buvo laikomi asmenys, dirbantys biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus. Aplinkybė, kad VLKK ekspertai turi pasirašyti pasižadėjimą dėl nešališkumo ir konfidencialumo, yra nereikšminga ir nebūtina sąlyga, vertinant šių ekspertų, kaip galbūt valstybės tarnyboje dirbančių asmenų, statusą Įstatymo nuostatų kontekste.

42. Atsakovė dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad Kontrolierė 2019 m. birželio 27 d. VLKK posėdyje prisistačiusi ir veikdama kaip Tarnybos atstovė bei dalyvaudama ir pasisakydama dėl Mykolo Romerio universiteto leidžiamo Žodyno, kai pati buvo ir Žodyno viena iš vertėjų ir autorių, atstovaudama Mykolo Romerio universitetui, pateko į interesų konflikto situaciją, nurodo, kad dėl L. T. pagal Įstatymą taikomų atstovavimo apribojimų bei principo lex begnignior retro agit (švelnesnę atsakomybę už pažeidimus numatančio teisės akto galiojimas atgal) taikymo administracinėse bylose, nurodo, jog šiuo klausimu išsamiai pasisakė atsiliepime į skundą, todėl jų nekartoja. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad L. T., dalyvaudama 2019 m. birželio 27 d. VLKK posėdyje, pateko į interesų konflikto situaciją, be to, pareiškėjas pats apeliaciniame skunde nurodo, kad L. T. neturėjo sprendimo teisės VLKK, kadangi ji nėra VLKK nare, o sprendimą dėl Žodyno atitikimo kalbos taisyklingumo reikalavimams priėmė būtent VLKK.

43. Atsakovė teigia, kad pareiškėjas nepateikė VTEK duomenų, galinčių pagrįsti L. T. 2019 m. birželio 27 d. VLKK posėdyje atliktus galbūt neteisėtus veiksmus naudojant savo pareigas / statusą, darant spaudimą ir taip siekiant paveikti kitų asmenų sprendimą, kurie sukeltų intereso konflikto situaciją. VTEK turi būti pateikti pakankami ir akivaizdūs duomenys, kad valstybės tarnyboje dirbantys asmenys galbūt nesilaikė Įstatymo nuostatų, taip pat ir neteisėtas naudojimasis pareigomis turi būti akivaizdus ir nekeliantis abejonių.

44. Atsakovė nurodo, kad apeliaciniame skunde minima Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostata nuo 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai, yra panaikinta.

45. VTEK teigia, kad neįžvelgė pakankamo pagrindo manyti, jog Kontrolierė, patvirtindama Rekomendacijas, kurių viename iš priedų įvardijami akademinės etikos pažeidimų tipai yra parengti pagal Žodyną, galėtų patekti į tiesioginio ir akivaizdaus interesų konflikto situaciją. Iš VLKK pateiktų atsakymų matyti, kad Žodynas yra pirmasis akademinio sąžiningumo srities žodynas, kuris taip pat skelbiamas viešai. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad L. T. Žodyną propagavo kitų tokios srities žodynų atžvilgiu ar siekė didinti, pavyzdžiui, Žodyno pardavimus, kadangi Žodynas yra laisvai prieinamas. VTEK pažymi, kad Rekomendacijos yra patariamojo pobūdžio, skirtos tik Tarnybai, t. y. jos nustato skundų, pranešimų nagrinėjimo ir tyrimų atlikimo akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus iniciatyva atlikimo taisykles Tarnyboje.

46. Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes, susijusias su ENAI bendrove, kurių nebuvo nurodęs teikdamas skundą VTEK, todėl jos neturėtų būti vertinamos.

47. Atsakovė nurodo, kad motyvai, kuriais vadovaudamasi VLKK Terminologijos pakomisės nariai nėra laikytini valstybės tarnyboje dirbančiais asmenimis ir todėl VTEK neturi teisės vertinti jų elgesio Įstatymo nuostatų kontekste, išsamiai nurodyti Rašte bei atsiliepime į skundą.

48. Atsakovė, vertindama pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nustatė, kad VLKK Terminologijos pakomisės narė P. Z. savo teikiamoje privačių interesų deklaracijoje nurodo einamas Lietuvių kalbos instituto mokslo tarybos narės bei Lietuvos standartizacijos departamento redaktorės pareigas. VLKK Terminologijos pakomisės narė J. G.-B. taip pat deklaracijoje nurodo, kad ji yra Lietuvos standartizacijos departamento viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujanti eksperte bei Lietuvių kalbos instituto darbuotoja. Pareiškėjas visiškai nepagristai sprendžia apie J. G.-B. ir P. Z. taikomas Įstatymo nuostatas, joms veikiant VLKK Terminologijos pakomisėje. VTEK Rašte nurodė, minėti asmenys veikia kaip ekspertai, kuriems už atliktas ekspertizes ir dalyvavimą VLKK pakomisių posėdžiuose atlyginama iš kalbos programų lėšų pagal darbo sutartis, remiantis VLKK pirmininko įsakymu patvirtintu valandiniu atlygiu.

49. Atsakovė nurodo, kad VTEK Rašte pareiškėjui nurodė savo kompetencijos ribas ir įstatymus, kurių įgyvendinimo priežiūrą ji vykdo. Minėti įstatymai nereglamentuoja VLKK ir VLKK pakomisės veiklos, jų posėdžių vedimo tvarkos ir pan., todėl šių aplinkybių vertinimas nepriskirtas VTEK kompetencijai.

50. Atsakovė teigia, kad iš pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių suponuoja išvada, jog VTEK nevertino VLKK narės A. A. elgesio, kadangi ji nėra VTEK kontrolės subjektas. VTEK nekilo klausimų dėl VLKK narės subjektiškumo, o tyrimas nepradėtas vadovaujantis tuo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie leistų pagrįstai tvirtinti apie egzistuojantį tiesioginį, akivaizdų ir aiškiai išreikštą VLKK narės A. A. asmeninį suinteresuotumą sprendžiant su Žodynu susijusius klausimus, kurių nagrinėjimo eiga ir galutiniu rezultatu A. A. būtų suinteresuota asmeniškai ir tiesiogiai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

51. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo A. A. skundo reikalavimas panaikinti atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020 m. kovo 13 d. raštą Nr. S-855-(2.5) (sprendimą), kuris priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2020 m. vasario 14 d. pranešimą, pagrįstumas ir teisėtumas.

52. Atsižvelgiant į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomas naujas aplinkybes, kurių jis nebuvo nurodęs atsakovei, pateikiamą medžiagą, kurios nebuvo pateikęs atsakovei kartu su Pranešimu ir pirmosios instancijos teismui, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, dėl kurių Raštas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nustatyti, ar atsakovė pagal pareiškėjo Pranešime nurodytus duomenis turėjo pradėti tyrimą.

53. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017; kt.).

54. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

55. Pareiškėjas prašo atnaujinti įrodymų tyrimą ir ištirti prieduose pateikiamą medžiagą, kurios nebuvo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme dėl rašytinio proceso ypatumų. Šis prašymas netenkintinas, nes rašytinis bylos nagrinėjimas proceso šalims neužkerta kelio teikti papildomus įrodymus, prašymus. Be to, šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus, nes pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Akcentuotina, kad teisė į teisminę gynybą grindžiama dispozityvumo principu: asmuo, kurio teisės pažeistos, pats sprendžia, ar kreiptis į teismą, ir pats renkasi gynybos būdus.

56. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.).

57. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, o taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

58. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytu sprendimo negaliojimo pagrindu (sprendimas be motyvų).

59. Teismo sprendimo motyvų nebuvimas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto aspektu vertinamas atsižvelgus būtent į teismo sprendime išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių netenkintas jo skundas, ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama motyvų nebuvimui ar tapatinama su motyvų nebuvimu. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

60. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad nors Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 16034/90). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92).

61. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti Raštą, taip pat buvo išnagrinėti ir įvertinti atsakovės atsikirtimai į skundą, t. y. sprendimas atitinka ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Taip pat konstatuotina, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to, jog jis yra be motyvų (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p.).

62. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl ginčo esmės ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad VTEK, kaip valdžios įstaigų ir jose dirbančių asmenų etišką tarnybą žmonėms užtikrinanti institucija, be kita ko, nagrinėja pranešimus ir skundus dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams, konkrečiai nurodytus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose, t. y. dėl skunduose ir pranešimuose nurodytų valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Įstatymo nuostatoms; fizinių ar juridinių asmenų veikos atitikties Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms; parlamentinių politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, kurie nėra Seimo ar savivaldybių tarybų nariai arba nėra paskirti į Vyriausybės nario pareigas, elgesio; valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties kitų teisės aktų nuostatoms, o įvertinusi tokių pranešimų formaliuosius kriterijus, VTEK sprendimu gali atsisakyti nagrinėti skundą ar pranešimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1531-822/2020).

63. Asmuo, pateikęs pranešimą, skundą ar prašymą dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Įstatymo nuostatoms, turi teisę reikalauti, jog VTEK jo pranešimą (prašymą, skundą) ištirtų per įstatymų nustatytą terminą ir jam būtų pranešta apie tai, koks sprendimas, atlikus tyrimą, yra priimtas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1463-442/2019).

64. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė, išnagrinėjusi Pranešimą ir surinktą papildomą informaciją, padarė išvadą, jog Pranešime pateikti duomenys nesuteikia pakankamo teisinio pagrindo atsakovei pradėti ir atlikti tyrimą dėl galimų Įstatymo nuostatų pažeidimų. Raštas grindžiamas VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalies 2, 4, ir 5 punktais.

65. VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad VTEK <…> priima motyvuotą sprendimą nepradėti tyrimo, jeigu pranešime nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso VTEK kompetencijai (2 punktas); pranešime nenurodyti šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatyti ar kiti duomenys, be kurių neįmanoma pradėti tyrimo (4 punktas); pranešime nurodytas asmuo nėra VTEK priežiūros srities subjektas (5 punktas).

66. VTEKĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatyta, kad pranešime turi būti nurodyti skundžiamų asmenų vardai, pavardės ir pareigos, institucija ar įstaiga, kurioje jie dirba; skundžiamos veikos apibūdinimas, jos padarymo laikas (data) ir aplinkybės.

67. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Komisijai, gavusiai suinteresuoto asmens pranešimą (skundą), jame pateikti duomenys turi būti pakankami konstatuoti, kad yra valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų asmeninis suinteresuotumas (moralinis įsipareigojimas) dalyvauti priimant atitinkamą sprendimą ar dalyvauti jį priimant (žr. 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013; kt.). Taigi Komisijai turi būti pateikti pakankami ir akivaizdūs duomenys, jog valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys galbūt pateko į interesų konflikto situaciją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1270-756/2019; kt.)

68. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė Pranešimą, kuriuo prašė įvertinti nurodytų Kalbos komisijos 2019 m. birželio 5 d. ir 2019 m. birželio 27 d. posėdžiuose dėl Žodyno svarstymo bei jo sudarymo procedūrose dalyvavusių asmenų (L. T., J. G.-B., P. Z., A. A. ir A. I.) veiksmų atitiktį Įstatymo reikalavimams. Pareiškėjas nurodė aplinkybes, kurios, jo teigimu, patvirtina, kad šie asmenys pateko į interesų konflikto situaciją.

69. Vertinant, ar atsakovė tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo Pareiškime nurodytas aplinkybes, kad minėti asmenys galėjo pažeisti Įstatymo reikalavimus, akcentuotina, jog Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, o 2 dalyje įtvirtinta, jog prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą.

70. Pareigos, įtvirtintos Įstatymo 11 straipsnyje, asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, (taip, kaip ji apibrėžta Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje) yra privalomos ir turi būti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konfliktą. Šio įstatymo 11 straipsnyje nurodyta intereso konflikto sąvoka atskleistina aiškinant ją kartu su Įstatymo 2 straipsniu. Interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 str. 4 d.). Privatūs interesai yra apibrėžti Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje: „Privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.“ „Viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai“ (Įstatymo 2 str. 3 d.). Asmeninis suinteresuotumas – valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas (Įstatymo 2 str. 6 d.).

71. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad valstybės tarnyboje viešasis interesas turi dominuoti privačių interesų atžvilgiu; turi būti išvengta viešųjų ir privačių interesų konfliktų, neturi būti sudaromos prielaidos tokiems konfliktams kilti. Valstybės tarnybos teikiamos galimybės negali būti naudojamos asmeniniam pasipelnymui. Garantuojant viešąjį interesą, būtina išvengti nepagrįsto ir neteisėto interesų grupių poveikio, juo labiau spaudimo valstybės tarnautojams, priimantiems sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvaujantiems tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir / arba kontroliuojant jų vykdymą ir kt.).

72. Teismų praktikoje, sprendžiant, ar asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, padarė Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nurodoma, kad būtina: 1) identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei 2) įrodyti, jog asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t. y. pirmiausia būtina nustatyti, ar buvo kilęs interesų konfliktas, ar asmuo turėjo asmeninį turtinį ar neturtinį interesą arba tokį interesą turėjo jam artimas asmuo, kai jis būtent šioje situacijoje privalėjo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1983-1062/2020; kt.).

73. Iš pareiškėjo Pranešime nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas Pranešime nėra įvardijęs, kokius konkrečius asmeninius (privačius) interesus siekė įgyvendinti jo nurodomi asmenys, dalyvaudami Kalbos komisijos posėdžiuose ir kaip šie asmeniniai (privatūs) interesai turėjo įtakos priimant šiems asmenims tam tikrus sprendimus, atliekant valstybės tarnybos funkcijas.

74. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo Pranešime nurodytus argumentus, susijusius su L. T. (Kontrolierės) veiksmais, dalyvaujant 2019 m. birželio 27 d. posėdyje (pareiškėjas nurodė, kad nuo 2019 m. sausio 21 d. L. T. buvo paskirta Kontroliere; posėdyje Kontrolierė nurodė, jog atstovauja Mykolo Romerio universitetui) ir pasisakant dėl Žodyno rankraščio svarstymo ir vertinimo, neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti tiek su atsakovės, tiek ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju taikytinos Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatos, įsigaliojusios nuo 2020 m. sausio 1 d., nustatančios, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba, o jei įstaiga, kurioje jis dirba, priklauso įstaigų sistemai, – bet kurioje tos įstaigų sistemos įstaigoje (atsakomybę švelninantis Įstatymo reguliavimas).

75. Byloje nustatyta, kad L. T., pristatydama Kalbos komisijos posėdyje Žodyną, veikė Mykolo Romerio universiteto vardu, tačiau Kalbos komisija nėra jos darbovietė ir nepriklauso tai pačiai įstaigų sistemai kaip jos darbovietė, todėl pagrįstai taikytas atsakomybę švelninantis Įstatymo reguliavimas. Taip pat pagrįstai nustatyta, kad L. T. posėdyje dalyvavo ne kaip asmuo, turintis sprendimo teisę, nes iš posėdžio protokolo matyti, jog L. T. pristatė Žodyną ir atsakė į užduotus klausimus. Pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog L. T. posėdyje naudojosi tarnybine padėtimi (Kontrolierės pareigomis), kad įgyvendintų tam tikrus privačius interesus. Be to, L. T. atstovavo mokslo įstaigai, kurios vykdoma mokslinė veikla yra viešasis interesas.

76. Vertinant Pareiškimo argumentus, kad L. T., patvirtindama Rekomendacijas, kuriose naudoti pačios versti Žodyno terminai, pažeidė Įstatymo reikalavimus, konstatuotina, jog pareiškėjo nurodomi argumentai nesudaro jokio faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, kad L. T., atlikdama jai priskirtas funkcijas ir patvirtindama Rekomendacijas, kuriose panaudoti Žodyno, prie kurio rengimo prisidėjo ir ji pati, terminai, patvirtina privataus intereso buvimą ir tai, kad L. T. veikė esant viešųjų ir privačių interesų konfliktui.

77. Pareiškėjas Pranešime prašė įvertinti, ar VLKK Terminologijos pakomisės narė, VLKK ekspertė ir Lietuvos standartizacijos departamento darbuotoja J. G.-B., dalyvaudama ir svarstydama pačios recenzuotą (paslaugos nupirktos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka) Žodyną VLKK Terminologijos pakomisės 2019 m. birželio 5 d. posėdyje bei spręsdama dėl Žodyno, nepažeidė Įstatymo reikalavimų ir ar tokie veiksmai neprieštarauja Įstatymo reikalavimams. Taip pat pareiškėjas prašė įvertinti, ar VLKK Terminologijos pakomisės narė P. Z., būdama Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro (duomenys neskelbtini), dalyvaudama ir svarstydama pačios nurodytą kaip Lietuvių kalbos instituto vardu redaguotą Žodyną, kai iš tiesų neturėjo teisė jo redaguoti Lietuvių kalbos instituto vardu, ir neaišku, ar Žodyną iš tiesų redagavo, VLKK Terminologijos pakomisės 2019 m. birželio 5 d. posėdyje svarstydama Žodyną bei spręsdama dėl jo, nepažeidė Įstatymo reikalavimų. Pareiškėjas prašė įvertinti, ar VLKK ir tos pačios komisijos Terminologijos pakomisės narė A. A., būdama Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro darbuotoja, dalyvaudama ir svarstydama savo (duomenys neskelbtini) P. Z. Lietuvių kalbos instituto vardu (pati būdama ir Lietuvių kalbos instituto (duomenys neskelbtini)) redaguotą Žodyną, kai iš tiesų P. Z. neturėjo teisės Žodyno redaguoti Lietuvių kalbos instituto vardu, VLKK Terminologijos pakomisės 2019 m. birželio 5 d. posėdyje, taip pat VLKK 2019 m. birželio 27 d. posėdyje svarstydama Žodyną bei spręsdama dėl jo, nepažeidė Įstatymo reikalavimų.

78. Atsakovė, išnagrinėjusi šį pareiškėjo šį prašymą, vadovaudamasi Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 7 punktu (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) nuostatomis, nustatė, kad VLKK Terminologijos pakomisės narės J. G.-B. ir P. Z. nėra laikytinos valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis, nes jos nėjo VLKK struktūrinių padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigų, veikė kaip ekspertės pagal su VLKK sudarytas terminuotas darbo sutartis, o jų, kaip VLKK Terminologijos pakomisės narių, sprendimai nėra privalomi ir yra tik rekomendaciniai.

79. Primintina, kad Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 7 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) nustato, jog valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys yra valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų ir šių juridinių asmenų struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai galiojusioje Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, yra ir asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus.

80. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis J. G.-B. ir P. Z. turėjo būti pripažintos asmenimis, dirbančiais valstybės tarnyboje pagal minėtas Įstatymo normas.

81. VTEK, nagrinėdama Pranešime nurodytus neteisėtus A. A. (Lietuvos kalbos instituto (duomenys neskelbtini) ir šio instituto Terminologijos centro darbuotoja) ir P. Z. (dirba Lietuvių kalbos institute ir yra Terminologijos centro (duomenys neskelbtini)) veiksmus, nustatė, kad VLKK ir jos pakomisės posėdžiuose nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su A. A. darboviete (Lietuvių kalbos institutu), o Pranešime nepateikta duomenų, jog šiuos asmenis sietų ne tik tarnybiniai santykiai, bet ir pavyzdžiui, finansiniai turtiniai ryšiai, giminystė ir pan. Atsakovės vertinimu, nepateikti duomenys apie egzistuojantį tiesioginį, akivaizdų ir aiškiai išreikštą A. A. asmeninį suinteresuotumą, sprendžiant su Žodynu susijusius klausimus, kurių nagrinėjimo eiga ir galutiniu rezultatu A. A. būtų suinteresuota asmeniškai ir tiesiogiai.

82. Teisėjų kolegija, įvertinusi Pranešime nurodytus duomenis, pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde išsakytus argumentus, konstatuoja, kad atsakovės vertinimas yra teisingas, pagrįstas įtikinamais Įstatymo normoms ir teismų praktikai neprieštaraujančiais motyvais. Akcentuotina, kad pareiškėjas Pranešime nebuvo įvardijęs jokių A. A. ir P. Z. turimų privačių interesų, kuriuos jos siekė įgyvendinti, dalyvaudamos sprendžiant klausimus, susijusius su Žodynu.

83. Pareiškėjas Pranešime prašė įvertinti, ar VLKK Terminologijos pakomisės 2019 m. birželio 5 d. posėdžiui pirmininkavęs asmuo, leisdamas pakomisės nariams J. G.-B. svarstyti pačios recenzuotą Žodyną, P. Z. svarstyti pačios nurodytą kaip redaguotą Žodyną ir A. A., kaip P. Z. (duomenys neskelbtini) ir pavaldinei, svarstyti Žodyną bei spręsti dėl jo, nepažeidė Įstatymo reikalavimų ir ar tokie veiksmai neprieštarauja Įstatymo reikalavimams; ar A. I., vadovaudama ir pirmininkaudama VLKK Terminologijos pakomisės 2019 m. birželio 5 d. posėdžiui, nebūdama nei VLKK, nei VLKK Terminologijos pakomisės nare, nepažeidė Įstatymo reikalavimų ir ar tokie veiksmai neprieštarauja Įstatymo reikalavimams.

84. Dėl šio pareiškėjo prašymo ir Pranešime nurodytų aplinkybių atsakovė pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pradėti tyrimo dėl to, jog nuspręsta nepradėti tyrimo dėl VLKK Terminologijos pakomisės narių padarytų Įstatymo pažeidimų.

85. Atsižvelgiant į Pranešime bei pareiškėjo šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, susijusias su neteisėtais L. T., J. G.-B., P. Z., A. A. veiksmais, dalyvaujant posėdžiuose, A. I. veiksmais, pirmininkaujant posėdžiui, į VTEK suteiktus įgaliojimus, konstatuotina, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai nenagrinėjo ir nevertino pareiškėjo nurodomų aplinkybių, susijusių su Mokslo ir studijų įstatymo, Korupcijos prevencijos įstatymo pažeidimais, Žodyno rengimu ir vertinimu, VLKK Terminologijos pakomisės posėdžių organizavimu ir pan.

86. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartodama (šiuo aspektu žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės Rašto pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė