Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-14473-1071/2024 pagal pareiškėjos T. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, antstolis J. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

7. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl papildomų naujų įrodymų pateikimo

8. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus: Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. pranešimą dėl bylos kopijos; 2024 m. lapkričio 12 d. skundą Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

9. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus.

10. Apeliacinės instancijos teismas dėl pareiškėjos pateiktų papildomų įrodymų – Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. pranešimo dėl bylos kopijos ir 2024 m. lapkričio 12 d. skundo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, pažymi, kad šie įrodymai neįtakoja teismo priimtos nutarties teisėtumo, t.y. neturi esminės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl nepriimami ir nepridedami prie apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. spalio 3 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio J. P. veiksmų, prašydama panaikinti 2024 m. rugsėjo 17 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, 2024 m. rugsėjo 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti išieškotas sumas su delspinigiais ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas. 2024 m. gruodžio 11 d. T. Ž. pareiškė prašymą išduoti civilinės bylos dokumentų kopijas, nurodė, kad 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties kopiją gavo tik 2024m. gruodžio 11 d. ir prašo pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti. 2024 m. gruodžio 13 d. pranešimu teismas informavo, kad paskutinė diena skundui paduoti yra 2024m. gruodžio 18 d. todėl esant aptartai situacijai teismui nėra pagrindo spręsti dėl dar nepasibaigusio procesinio termino pratęsimo. 2024 m. gruodžio 19 d. pareiškėja pateikė teismui prašymą pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti.

12. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkė 2025 m. vasario 4 d. išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą dėl teisėjo Vytauto Pliuskevičiaus nušalinimo, nenustačiusi teisėjo nušalinimo pagrindų, numatytų CPK 65, 66 straipsniuose, nutarė pareiškėjos prašymo netenkinti. Be kita ko, nutartyje pažymėta, kad pareiškėja pareiškime nurodo, jog teisėjas neįteikė tinkamai ir laiku jai skundžiamos nutarties kopijos dėl savo suinteresuotumo. Iš civilinėje byloje Nr. 2YT-14473-1071/2024 esančių dokumentų nustatyta, jog 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties kopija pareiškėjai siųsta jos gyvenamosios vietos adresais du kartus (2024 m. gruodžio 23 d. ir 2025 m. sausio 10 d.), tačiau grįžo neįteikta. Pareiškėja minėtą nutartį atsiėmė 2025 m. sausio 24 d. atvykusi į teismą, teismo raštinės skyriaus klientų aptarnavimo raštinėje, kartu su visa bylos kopija. Pagal CPK 121 straipsnio 1 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Šalys turi domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

13. Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, kad pareiškėja atskiruoju skundu pareiškė prašymą nušalinti teisėją Vytautą Pliuskevičių nuo apeliantės atskirojo skundo priėmimo ir nagrinėjimo. Dėl pareiškėjos nurodytų argumentų pasisakyta 2025 m. vasario 4 d. teismo nutartyje (šios nutarties 12 punktas), apeliacinės instancijos teismui nėra teisinio pagrindo šiuo klausimu išsamiau pasisakyti. Be to, nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto procesinio sprendimo motyvavimu, t.y. nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis. Vien skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo šališkas, nes netenkino procesinio prašymo, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą, neobjektyvumą išsprendžiant ginčą, konkretų klausimą, prašymą ar kt. Nagrinėjamu atveju nesant realių faktų, kurie keltų abejonių dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo nešališkumo nagrinėjant šią civilinę bylą, daroma išvada, kad šiuo aspektu spręsti apie pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą nėra teisinio pagrindo.

Dėl procesinio termino pratęsimo

14. Dėl apeliantės prašymo pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti, pažymėtina, kad CPK 73 straipsnio numato, jog procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais. Tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatę įstatymai, juos nustato teismas. Terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodomas įvykis, kuris būtinai turi įvykti, arba laiko tarpas. Pastaruoju atveju veiksmas gali būti atliekamas per visą laiko tarpą. Metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriuos apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita.

15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties kopiją pareiškėja gavo 2024 m. gruodžio 11 d. Šią aplinkybę patvirtina 2024 m. lapkričio 29 d. pažymoje esantis įteikimo spaudas (t. 1, b. l. 16). Pažymėtina, kad šiuo atveju įstatymas numato terminą, per kurį pareiškėja turi teisę apskųsti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį, t. y. nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, skundą pateikiant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus (CPK 513 straipsnio 2 dalis, CPK 335 straipsnio 1 dalis). Taigi atsižvelgiant į tai, kad teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties kopija pareiškėjai įteikta 2024 m. gruodžio 11 d., apskundimo terminas baigėsi 2024 m. gruodžio 18 d. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai iki šios datos būtų buvus apribota galimybė pateikti atskirąjį skundą dėl teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties, pareiškėja nepateikė jokių duomenų, todėl daroma pagrįsta išvada, kad pareiškėja minėtą nutartį turėjo galimybę skųsti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

16. Iš byloje esančių duomenų (šios nutarties 11 punktas) matyti, kad pareiškėja 2024 m. gruodžio 19 d. antrą kartą pirmosios instancijos teismo prašė pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti.

17. Pagal teisinį reglamentavimą įstatymo nustatytus terminus galima tik atnaujinti, o teismo paskirtą ir nepasibaigusį procesinį terminą galima pratęsti. Taip pat svarbu tai, kad įstatymo nustatytas terminas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jei jis praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis (CPK 77 straipsnio 1 dalis, 78 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja šiuo atveju prašo pratęsti terminą atskirajam skundui dėl teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties paduoti, tačiau, kaip jau aptarta, tokios galimybės, kaip termino pratęsimas, kai terminas nustatytas įstatymu, nėra. Be to, byloje nėra ir duomenų, kad pareiškėja būtų praleidusi įstatymo nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių. Tokių priežasčių pareiškėja nenurodė, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų ir nepateikė atskirojo skundo ir neprašė atnaujinti termino atskirajam skundui pateikti. Apeliantės nurodyti argumentai dėl bylos dokumentų kopijų gavimo ir kiti atskirojo skundo argumentai dėl 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties pagrįstumo neturi esminės reikšmės nagrinėjant klausimą dėl procesinio termino pratęsimo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo pratęsti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti dėl 2024 m. lapkričio 28 d. teismo nutarties.

Dėl procesinės bylos baigties

18. Vadovaudamasis anksčiau nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir pateiktus argumentus, skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjos T. Ž. pateiktų papildomų įrodymų nepriimti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.