Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirba pagal verslo liudijimą, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015-07-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., paskirta bausmė – 1 metai laisvės apribojimo, įpareigojant tęsti mokslą bei būti namuose nuo 22 valandos iki 06 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;

2) 2016-10-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 149 str. 3 d. - 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-10-20 iki 2014-10-21 (2 paras). Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d. pagrindais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje bei uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos keisti gyvenamąją vietą (įsiteisėjo 2017-01-24, bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga 2019-01-19, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys);

kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. 2017 m. rugsėjo 13 d., apie 18:29 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas kryptimi nuo Sakalų g. link Beržų g., sankryžoje su Beržų g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, tuo, kad vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio koncentracija, o konkrečiai - kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija - 2,09 promilės etilo alkoholio.

K. M. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad ji 2017 m. rugsėjo 13 d. apie 17-18 val. (duomenys neskelbtini) važiavo kartu su D. T. pastarojo automobiliu VW Passat į parduotuvę. Vairavo jis, nors neturi teisės vairuoti, niekada nėra jos įgijęs. Prieš važiuojant jis ir D. T. buvo išgėrę po tris 0,5 litro butelius 5,5 – 6 proc. stiprumo alaus. Važiuodamas iš parduotuvės, kur pirko dar alkoholio „Starka“, sankryžoje įvažiavo į kitą automobilį. Išsigando, pavažiavo atbulas ir nuvažiavo toliau. Pavažiavę sustojo kieme prie namo, gėrė „Starką“, jis su D. T. dviese išgėrė daugiau nei pusę butelio. Tada atvažiavo policijos pareigūnai, per tą laiką su niekuo daugiau nebendravo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė yra įrodyta kitais bylos ištirtais įrodymais.

Liudytojas E. M. parodė, kad jam važiuojant iš darbo, (duomenys neskelbtini) gatvėje sustojus ties Stop ženklu, į prieš jį stovintį automobilį „Volga“ atsitrenkė automobilis „VW Passat“, raudonos spalvos, išvažiavęs iš kitos gatvės. Po to automobilis „VW Passat“ pavažiavo atbulas iš nuvažiavo iš eismo įvykio vietos. Jis, išsukęs iš už automobilio „Volga“ vijosi bėgantį automobilį „VW Passat“. Nuvažiavęs paskui jį pamatė, kad jis įsuko į netoliese esantį kiemą. Nuo to momento, kai pradėjo vytis iki kol buvau prie mašinos, praėjo iki 10 minučių. Jis neieškojo automobilio, tiesiog užtruko, kol važiavo paskui jį ir kol išsukinėjo iš už Volgos. Iš akių raudoną Passat automobilį buvo paleidęs tik kol privažiavo ir pamatė, kad jis įsuko į namo kiemą. Sustojęs prie kiemo, nuėjo iki automobilio, kuriame sėdėjo du vaikinai, už vairo buvo kaltinamasis M. K., o priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo kitas salėje sėdintis vaikinas, D. T.. Kai priėjo prie automobilio, jis buvo atrakintas, langai buvo uždaryti, jie tiesiog sėdėjo automobilyje. Kai jis priėjęs atidarė automobilio duris, variklis buvo užgesintas. Jis matė automobilyje prie rankinio stabdžio svirties padėtą alkoholio butelį, bet tuo metu vaikinai nieko negėrė ir nevalgė. Jie buvo neblaivūs, tai matėsi iš išvaizdos ir iš jų kalbos. Jis klausė vairuotojo, ar jis suprato, ką jis padarė, tačiau jie bandė kurti mašiną ir važiuoti toliau, tačiau jis užgesino variklį, kai atidaręs mašinos priekines duris išėmė mašinos raktelius iš užvedimo spynos. Raktelius numetė kažkur į jų mašiną. Vaikinai išlipo ir sakė, kad nekviestų policijos. Viskas vyko momentaliai. Policija jau buvo iškviesta. Vairuotojas elgėsi agresyviai, jis jiems siūlė susitarti su automobilio „Volga“ vairuotoju, jie nesutiko, vairuotojas vis rėkė, kad jis nekviestų policijos. Kai išėjo iš kiemo, pamatė jau atvažiavusią policiją ir pakvietė pareigūnus. Nuo namo iki kelio apie 25 metrai. Iš kiemo jis matė eismo įvykio vietą. Jis su policijos pareigūnais grįžo prie to automobilio VW Passat. Kai grįžo, kaltinamasis buvo prie mašinos, o keleivio jau nebuvo. Kol nuėjo iki policijos praėjo tik momentas, tikrai ne daugiau 10 minučių.

Liudytojas A. A. M. parodė, kad rugsėjo 13 dieną važiavo automobiliu „Volga“ (duomenys neskelbtini) kaime, sustojo prie sankryžos. Staiga pamatė, kad atvažiuoja automobilis VW, raudonos spalvos, ir įvažiuoja jam į priekines duris. Atsimena, kad tame automobilyje buvo du žmonės. Po to staigiai padidino greitį, pavažiavo atgal ir dingo. Vietiniai žmonės, kurių buvo daug, pamatė visą įvykį ir pradėjo ieškoti tos mašinos, bandė stabdyti, kiti žmonės paskambino policijai ir po to, kai rado tą, kas į jį įvažiavo, vėl skambino policijai. Kaltininką nusivijo labai greitai, galėjo praeiti 5,10, 15 minučių. Tų žmonių jis nepažįsta. Jam žalą atlygino draudimas.

Liudytojas, policijos pareigūnas, Š. K., patvirtino ikiteisminio tyrimo metu surašytame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Papildomai parodė, kad kai atvyko prie automobilio VW Passat, automobilis stovėjo prie namo, kieme, kurį jiems nurodė liudininkas E. M.. Sulaikytasis M. K. jiems atvykus buvo kieme, išlipęs iš automobilio kartu su D. T.. Matėsi, kad asmenys yra neblaivūs, pripažino, kad sukėlė eismo įvykį. Kiemas, kuriame jie stovėjo, yra šalia eismo įvykio vietos, per 3-4 namus. Jiems atvykus į įvykio vietą labai greitai atėjo E. M., kuris jiems parodė, kur pasišalinęs automobilis. Kol jie nuo įvykio vietos atvyko iki to kiemo, galėjo užtrukti iki minutės laiko. Jiems atvykus į vietą, kur stovėjo automobilis VW Passat, niekas alkoholio nevartojo, alkoholinių gėrimų jis nematė. Prieš tikrinant girtumą, paprastai asmuo apklausimas prieš kiek laiko vartojo alkoholį, ir laukiama apie 15 minučių. Tačiau šiuo atveju buvo pabėgimas iš eismo įvykio vietos, todėl galėjo ir nelaukti 15 minučių. Bet iki kol jie tikrino girtumą, praėjo laiko, nes jie pirma aiškinosi įvykio aplinkybes, be to, vizualiai matėsi, kad M. K. neblaivus.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio Š. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-09-13, apie 18.41 val. iš Kauno apsk. VPK budėtojo gavo pranešimą apie eismo įvykį, kuriame dalyvavo vienas neblaivus vairuotojas ir pasišalino iš įvykio vietos. Atvykus į įvykio vietą nustatė, jog automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)vairavo M. K., kuriam nustatyta 2.44 prom. girtumas (b. l. 6).

2017-09-18 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) sankirta. Kelių eismo įvykio rūšis - transporto priemonių susidūrimas. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota (b. l. 8-15).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 9581/2017(01) nurodoma, kad M. K., gim. 1998-01-10 kraujyje, paimtame 2017-09-13, 19:59 val. LSMUL Kauno klinikose nustatyta mažiausia koncentracija 2,09 promilės etilo alkoholio (b. l. 67).

VĮ „Regitra“ išrašas automobilio „Volkswagen Passat Variant“", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas WVWZZZ3BZWE203330 valdytojas-savininkas D. T., gim. 1984 m. (b. l. 22).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismas tokius kaltinamojo bei liudytojo D. T. parodymus vertina kaip nepagrįstus, prieštaringus, liudytojo D. T., dar ir kaip šališkus, nenuoseklius, jų parodymus paneigia kiti byloje surinkti duomenys, todėl tokiais parodymais nesivadovauja.

Nors kaltinamasis neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau įvertinus jo pateiktą versiją ir kitų šioje byloje apklaustų liudytojų parodymus bei sugretinus juos su kita baudžiamosios bylos medžiaga, teismui nekyla abejonių, kad M. K.. 2017 m. rugsėjo 13 d., apie 18.29 val., automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio koncentracija.

Liudytojas D. T. yra kaltinamojo draugas, kaltinamasis vairavo D. T. automobilį, kurio konfiskavimo klausimą teismas privalo spręsti šioje byloje. Šios aplinkybės rodo, kad liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi. Be to, D. T. parodymai šioje byloje nebuvo nuoseklūs, nenuoseklumo ir prieštaravimų liudytojas negalėjo logiškai paaiškinti. D. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su kaltinamuoju alkoholį – alų vartojo tik būdami namuose, M. K. paskutinį kartą prieš pučiant į alkoholio matuoklį vartojo alkoholį dar būdamas namuose. Liudytojas apie tai, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio, nenurodė. Liudytojo parodymai nesutampa ir su kaltinamojo parodymais dėl laiko, per kurį jie neva gėrė automobilyje, dėl išgerto alkoholio kiekio, todėl tokiais šališkais, nenuosekliais ir prieštaringais parodymais teismas vadovautis neturi jokio pagrindo.

Taigi, kaltinamojo aukščiau nurodytais byloje esančiais įrodymais, kurių visuma sudaro logišką ir nuoseklią duomenų grandinę, leidžiančią besąlygiškai konstatuoti M. K. kaltumą, remiantis liudytojų parodymais, paneigta kaltinamojo versija, kad jis alkoholį vartojo po automobilio vairavimo, todėl jo veika kvalifikuota tinkamai kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis buvo kaltinamas tuo, kad „<...> pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 <...>, 108, 219 punktų reikalavimus tuo, kad sukdamas į dešinę išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir atsitrenkė į automobilį „M21“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino ir nepranešęs policijai išvažiavo iš eismo įvykio vietos bei tuo, kad kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti motorines transporto priemones kai ši teisė nebuvo įgyta. Pažymėtina tai, kad kito automobilio apgadinimas, pasišalinimas iš eismo įvykio vietos bei vairavimas neturint teisės vairuoti nėra kvalifikuojantis BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo požymis, tačiau sudaro savarankiškų administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio, 426 straipsnio 1 arba 2 dalyje (atitinkamai pagal padarytos žalos dydį), sudėtį. Atsižvelgiant į tai, minėtos aplinkybės šalintinos iš kaltinimo. Ši kaltinimo korekcija nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, nekeičia juridinės kvalifikacijos bei nepažeidžia jo teisės į gynybą, todėl yra leistina.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

BK 281 straipsnio 7 dalis nustato už šios veikos padarymą alternatyvias bausmes: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra. M. K. dirba pagal verslo liudijimą, gyvenamosios vietos namo savininkų bendrijos charakterizuojamas teigiamai (b. l. 91, 98). Taip pat skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į tai, kad jis nusikalto būdamas teistas, baustas laisvės atėmimo bausmę, šios bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, todėl teismo įsitikinimu, tik griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas yra adekvati bausmė asmeniui, teisiamam trečią kartą už tyčinio nusikaltimo padarymą. Bausmės terminas skirtinas artimas BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2016-10-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir M. K. skirtina subendrinta bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad 2016-10-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas M. K. buvo atidėtas, įvertinus labai skirtingą nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, kitų probacijos sąlygų pažeidimų nėra nustatyta, teismas sprendžia, kad šioje byloje nagrinėjama kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra sistemingo, piktybiško įstatymų nepaisymo padarinys, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, siekiant išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius bei suteikiant kaltinamajam galimybę taisytis, taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas skiriant įstatymo numatytas pareigas, kas bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis, pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina (b. l. 73-74), jis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.

M. K., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumas. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, kaip nustatyta byloje iš jo paties parodymų net neturėdamas teisės vairuoti. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam nustatytinas trijų metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Tai, kad asmuo oficialiai nebuvo įgijęs tokios teisės, šia teise nusikalstamos veikos padarymo metu naudojosi neteisėtai, neužkerta kelio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymui, nes uždraudimas naudotis specialia teise nagrinėjamojoje situacijoje turi savarankišką teisinę reikšmę. Nepaskyrus šios baudžiamojo poveikio priemonės, asmeniui nebūtų realiai taikomi jokie ribojimai ir jis galėtų tokią teisę bet kada įgyti ir ja naudotis. Tai akivaizdžiai prieštarautų tikslams, kurių siekiama šiuo konkrečiu atveju taikant baudžiamąją atsakomybę ir skiriant bausmę. Taip pat pažymėtina, jog BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti. Būtent prevencinį šios priemonės poveikį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr.2K-122/2012. Taip pat pažymėtina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog neblaivaus asmens vairuota transporto priemonė yra BK 281 straipsnio 7 dalies numatyto nusikaltimo padarymo priemonė. Sąmoningas transporto priemonės panaudojimas darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką yra įtrauktas į BK 281 straipsnio 7 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis, tačiau tai, transporto priemonės kaip nusikalstamos veikos priemonės statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Taigi, transporto priemonės panaudojimas yra ir nusikaltimo padarymo priemonė ir būtina sąlyga, be kurios neįmanoma padaryti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos.

BK numato teisines situacijas, kuomet baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas konfiskuotinas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017).

Šiuo atveju M. K. vairavo transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 2,09 procentų promilės etilo alkoholio. Aukščiau nurodytais motyvais ši transporto priemonė pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Transporto priemonė nuosavybės teise priklauso D. T.. Byloje nustatyta, kad D. T. žinojo, kad perleidžia vairuoti automobilį neblaiviam K. K., kadangi jie kartu prieš pat vairavimą vartojo alkoholį, D. T. yra nubaustas administracine tvarka pagal ANK 422 straipsnio 1 dalį už tai, kad perleido vairuoti jam priklausantį automobilį neblaiviam M. K. (b. l. 42-43). Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra nustatytas BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindas konfiskuoti D. T. priklausantį automobilį , kadangi perleisdamas turtą kaltininkui, jis žinojo, kad šis turtas bus naudojamas šio Baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti. Taigi automobilis, kurį vairavo kaltinamasis M. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, turi būti konfiskuotas.

Byloje taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas D. T. priklausančiam turtui - automobiliui „Volkswagen Passat Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti 6 mėnesių laikotarpiui, t. y. nuo 2017-09-20 iki 2018-03-20. Turto saugotoju paskirtas Kauno AVPK KPV NVESTS (b. l. 40-41). Laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstinas iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant, tai yra prie 2016-10-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 4 (keturis) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmę jos atlikimo atveju paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, skirti M. K. pareigas:

- tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams;

– konfiskuoti D. T. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Laikino nuosavybės teisių apribojimo į D. T. priklausantį turtą - automobilį „Volkswagen Passat Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) uždraudžiant juo disponuoti, terminą pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.