- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- 1S-27-458/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25261-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arvydas Daugėla
- Nuteistasis
- M. P.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. P. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 13 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir, remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. P. paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. gegužės 25 d. Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 10 MGL (376,6 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. sausio 10 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi M. P. pakeistos probacijos sąlygos ir paskirtos BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 3 dalyje nustatytos pareigos – dirbti ir informuoti bausmę vykdančią instituciją apie darbo vietos pakeitimą bei nustatytu laiku registruotis priežiūrą vykdančioje institucijoje vieną kartą per mėnesį.
2019 m. sausio 18 d. teisme gautas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimas perduoti sprendimą dėl probacijos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei – (duomenys neskeltini). Teikime nurodoma, jog 2018 m. sausio 15 d. M. P. buvo įtrauktas į Probacijos tarnybos registrą. 2018 m. sausio 18 d. Probacijos tarnyba kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus dėl probacijos vykdymo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, tačiau 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi teikimas patenkintas nebuvo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi, siekiant sudaryti sąlygas perduoti nuosprendį vykdyti (duomenys neskeltini), M. P. pakeistos probacijos sąlygos, paskirtos papildomos pareigos. Probacijos tarnyba teikimu siūlė perduoti vykdyti (duomenys neskeltini) Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendį, pakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi, kuriuo M. P. laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra atidėtas 2 metams, įpareigojant dirbti ir informuoti bausmę vykdančią instituciją apie darbo vietos pakeitimą bei nustatytu laiku registruotis priežiūrą vykdančioje institucijoje vieną kartą per mėnesį.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 13 d. nutartimi Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimas perduoti (duomenys neskeltini) vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-140-557/2017, kuriuo nuteistas M. P., gimęs (duomenys neskeltini), netenkintas.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. P. skundu Klaipėdos apygardos teismui prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 13 d. nutartį ir jo prašymą išnagrinėti iš naujo. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog apylinkės teismo nutartyje buvo nurodyta, kad M. P. nepateikė duomenų, kurie patvirtintų jo darbovietę ir gyvenamąją vietą, todėl jis kartu su skundu prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos atsiuntė darbo sutartį ir mokesčio mokėtojo numerį. Nuteistasis nurodė, kad registracijos išrašo gauti nespėjo, kadangi tik neseniai persikraustė, tačiau Probacijos tarnybą apie ketinimą keisti gyvenamąją vietą M. P. buvo įspėjęs. M. P. atkreipia dėmesį, jog (duomenys neskeltini) pirmiausia reikia gauti dokumentą, perduoti jį nuomotojui, kuris suteikia leidimą, o tuomet vykti deklaruoti gyvenamąją vietą. Skunde nuteistasis žadėjo, kad nuomotoja turi būti mieste, tad jis artimiausiu metu (per savaitę) atsiųs teismui išrašą apie gyvenamąją vietą. Skunde papildomai pažymima, kad M. P. gyvena (duomenys neskeltini) daugiau nei 10 metų, nuo 2010 m. vasario 1 d. nebėra deklaruotas Lietuvos Respublikoje, čia grįžti neketina, kadangi neturi pas ką. Nuteistasis tvirtina, kad visi jo socialiniai ryšiai yra sukurti, taip pat šeima ir giminės gyvena (duomenys neskeltini).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
2014 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) 33 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti perduodami vykdyti Lietuvos Respublikos teismų priimti nuosprendžiai, kuriais nuteistajam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas jo vykdymą atidedant. Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad minėti sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimai dėl probacijos perduodami vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei tik tada, kai nuteistajam paskirtų bausmių ar poveikio priemonių turinį sudaro: 1) Įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nurodyti įpareigojimai ar draudimai, tarp jų ir įpareigojimai, susiję su elgesiu, gyvenamąja vieta, mokymusi ir ugdymusi, laisvalaikiu, arba nustatantys profesinės veiklos vykdymo apribojimus ar sąlygas; 2) kiti įpareigojimai ar draudimai, jeigu kita Europos Sąjungos valstybė narė yra oficialiai pranešusi, kad vykdys jų priežiūrą. Įstatymo 33 straipsnio 3 dalis nustato, jog probacijos tarnybos teikimu arba savo iniciatyva teismas gali perduoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, jeigu nuteistasis grįžo arba nori sugrįžti į šioje valstybėje narėje esančią savo gyvenamąją vietą. Įstatymo 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog, jeigu bausmės ar probacijos vykdymo metu paaiškėja šio Įstatymo 33 straipsnyje nurodyti pagrindai ir sąlygos, dėl kurių sprendimas dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimas dėl probacijos gali būti perduotas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, probacijos tarnyba savo iniciatyva ar nuteistojo prašymu pateikia šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytam teismui teikimą perduoti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad kol kas neegzistuoja visos Įstatyme numatytos sąlygos sprendimo dėl probacijos vykdymo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmimui. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu M. P. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, laisvės atėmimo bausmės vykdymas tuo pačiu nuosprendžiu atidėtas 2 metams, įpareigojant M. P. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 10 MGL (376,6 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi M. P. pakeistos probacijos sąlygos, t. y. nustatytos pareigos – dirbti ir informuoti bausmę vykdančią instituciją apie darbo vietos pakeitimą bei nustatytu laiku registruotis priežiūrą vykdančioje institucijoje vieną kartą per mėnesį. Šiuo metu byloje nėra pateikti visi Įstatymo nustatyti duomenys, reikalingi klausimo sprendimui iš esmės.
Pirmosios instancijos teismas netenkino Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2019 m. sausio 18 d. teikimo, nes konstatavo, kad teismui pateikti nuteistojo M. P. dokumentai išduoti daugiau nei prieš vienerius metus, todėl juose nurodyta informacija gali būti nebeaktuali. Teismas nurodė, kad iš M. P. teismui pateiktų dokumentų nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis turi glaudžius ryšius su (duomenys neskeltini). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apygardos teismui nuteistasis M. P. pateikė (duomenys neskeltini) federalinės centrinės mokesčių tarnybos 2015 m. lapkričio 9 d. pažymos kopiją apie tai, jog jam suteiktas pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas (b. l. 43, 44, 57), gyvenamosios vietos deklaravimo 2019 m. vasario 27 d. patvirtinimo kopiją apie M. P. gyvenamąją vietą (duomenys neskeltini), (duomenys neskeltini), (duomenys neskeltini), (duomenys neskeltini) (b. l. 80, 87). Be to, nuteistasis pateikė (duomenys neskeltini) įmonės „P.“ neterminuotą įdarbinimo sutartį, iš kurios matyti, kad M. P. šioje įmonėje nuo 2018 m. lapkričio 16 d. dirba gipso kartono klojėju (b. l. 72–77, 82–86). Iš (duomenys neskeltini) mokesčių inspekcijos 2018 m. lapkričio 6 d. pažymos kopijos matyti, kad M. P. iki 2021 m. lapkričio 5 d. buvo atleistas nuo mokesčių mokėjimo (b. l. 78, 88). Visi šie duomenys patvirtintų glaudžius tiek darbinius, tiek socialinius M. P. ryšius su (duomenys neskeltini), tačiau pažymėtina, kad bylos medžiagoje esantys M. P. pateikti dokumentų nuorašai (kopijos) nėra nustatyta tvarka patvirtinti. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių 54 punktas numato, jog tikrumo žymą sudaro žodžiai „Kopija tikra“ („Nuorašas (Išrašas) tikras“), dokumento kopijos, nuorašo ar išrašo tikrumą tvirtinančio įstaigos vadovo ar kito tokius įgaliojimus turinčio asmens pareigų pavadinimas, parašas, vardas (vardo raidė) ir pavardė, data. Taigi nurodomos tikrumo žymos ant M. P. bylą nagrinėjančiam teismui pateiktų dokumentų nuorašų (kopijų) nėra.
2019 m. kovo 22 d. raštu Nr. 11B-1075 „Dėl patvirtintų dokumentų kopijų pateikimo“ Klaipėdos apygardos teismas elektroniniu paštu informavo M. P., kad jis pateikė nepatvirtintas dokumentų kopijas (gyvenamosios vietos deklaravimo patvirtinimo kopija, atleidimo nuo mokesčių pažymos kopija, kt.), ir paprašė pateikti teismui minėtų dokumentų tinkamai patvirtintas kopijas / nuorašus, kad baudžiamoji byla galėtų būti išnagrinėta išsamiai ir teisingai. M. P. elektroniniu paštu ne kartą tikslinosi dėl minėto reikalavimo tinkamo įvykdymo (2019 m. kovo 26 d. ir 2019 m. kovo 27 d. elektroniniai laiškai), nurodydavo, kad nepavyksta užsiregistruoti pas notarą (2019 m. balandžio 5 d. elektroninis laiškas), planuoja perduoti patvirtintus dokumentus per tėvus (2019 m. balandžio 15 d. elektroninis laiškas), nepavyksta patvirtinti kopijų, nes ne originalūs dokumentai (2019 m. gegužės 2 d. elektroninis laiškas), žada dokumentus išsiųsti paštu (2019 m. gegužės 21 d. elektroninis laiškas). Nepaisant intensyviai vykdytos komunikacijos elektroninių ryšių priemonėmis, formalių M. P. pastangų pateikti Klaipėdos apygardos teismui tinkamai patvirtintas dokumentų kopijas (nuorašus), šiuo metu apeliacinės instancijos teisme nėra gauti dokumentai, kurie be jokių pagrįstų abejonių leistų tvirtinti, kad M. P. asmeninių, šeimos, darbinių ir finansinių interesų centras yra (duomenys neskeltini). Klaipėdos apygardos teismo vertinimu, nuteistasis M. P., per 2 mėnesius nepateikdamas tinkamam klausimo išsprendimui reikalingų dokumentų, kai pats yra asmeniškai labiausiai suinteresuotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti ir jam nustatytus įpareigojimus vykdyti (duomenys neskeltini), piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir Klaipėdos apygardos teismo suteikta galimybe įrodyti jo tvirtinamas aplinkybes. Tolimesnis delsimas ir M. P. elektroniniuose laiškuose nurodytų dokumentų gavimo laukimas pažeistų proceso greitumo ir operatyvumo principus, todėl Klaipėdos apygardos teismas priima sprendimą, remdamasis tais duomenimis, kurie šiuo metu yra bylos medžiagoje ir dėl kurių teisingumo nekyla jokių abejonių.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 346 straipsnio 1 dalį įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi ne tik tam asmeniui, kuriam jie priimti, bet visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kitiems asmenims. Nuosprendis turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi nagrinėjamu atveju įsiteisėjęs nuosprendis yra privalomas tiek nuteistajam M. P., tiek ir Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriui. Apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog nuteistojo M. P. pateiktų duomenų nepakanka kategoriškai išvadai daryti, kad nuteistasis nuolat gyvena (duomenys neskeltini) ir į Lietuvos Respubliką grįžti neketina bei jo su Lietuvos valstybe niekas nesieja. Iš M. P. teismui pateiktų dokumentų (kurių kopijos / nuorašai nėra tinkamai patvirtinti) nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis turi glaudžius ryšius su (duomenys neskeltini). Be to, nors nuteistasis M. P. galbūt gyvena (duomenys neskeltini), nėra pagrindo tvirtinti, jog probacijos įstaiga negali vykdyti paskirtos probacijos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartus argumentus dėl teismui pateiktų dokumentų neišsamumo, dažnos juose nurodomų duomenų kaitos, netinkamo dokumentų kopijų / nuorašų patvirtinimo, abejoja šių dokumentų turinio teisingumu, atitikimu realioms šiuo metu egzistuojančioms faktinėms aplinkybėms, todėl be papildomo patvirtinimo ir abejonių pašalinimo negali jais vadovautis. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nėra duomenų, kad M. P., galbūt gyvendamas (duomenys neskeltini), neturi realių galimybių įgyvendinti jam įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirtų ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi pakeistų pareigų.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra visų įstatyme numatytų sąlygų sprendimo dėl probacijos vykdymo perdavimui kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Kaip jau minėta anksčiau, Įstatymo 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog, jeigu bausmės ar probacijos vykdymo metu paaiškėja šio Įstatymo 33 straipsnyje nurodyti pagrindai ir sąlygos, dėl kurių sprendimas dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimas dėl probacijos gali būti perduotas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, probacijos tarnyba savo iniciatyva ar nuteistojo prašymu pateikia šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytam teismui teikimą perduoti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Taigi, jei nuteistasis M. P. pateiktų duomenis, kurie patvirtintų, kad egzistuoja visi formalūs pagrindai perduoti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, pakeisto Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi, vykdymą (duomenys neskeltini), probacijos tarnyba savo iniciatyva ar nuteistojo prašymu teikimą dėl probacijos vykdymo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei teismui galėtų paduoti pakartotinai. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti ar keisti dėl skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis 2014 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 33, 34 ir 35 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. P. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 13 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.