Šiaulių apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios R. V. įmonės „Giriumonas“ bankroto administratoriui E. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios R. V. įmonės „Giriumonas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus E. Š., ieškinį atsakovui R. V. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė bankrutavusi R. V. įmonė „Giriumonas“ (toliau – ir įmonė), atstovaujama bankroto administratoriaus E. Š., pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo R. V. 13 032, 90 Eur žalą, padarytą atsakovo nusikalstamais veiksmais; 315,23 Eur žalą, atsiradusią neišsaugojus ir neperdavus įmonės bankroto administratoriui įmonės trumpalaikio turto; 17 631,95 Eur žalą, atsiradusią nurašius įmonės ilgalaikį turtą; 8761,93 Eur žalą, atsiradusią atsakovui išsimokėjus sau įmonės kasoje buvusias areštuotas lėšas; 10 258,65 Eur žalą, padarytą atsiskaičius su pasirinktais kreditoriais; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2015-11-12 nutartimi iškėlė bankroto bylą R. V. įmonei „Giriumonas“. Įsiteisėjusiu 2015-03-27 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-138-853/2015 nustatyta, jog įmonė dviejų fizinių asmenų naudai 2013 metais atliko gerbūvio darbus už 45 000 Lt (13 032,90 Eur), kurių atsakovas R. V. į įmonės kasą ar banko sąskaitą neįnešė, jų neapskaitė bei nesumokėjo nuo šios sumos priklausomų mokėti mokesčių valstybės biudžetui, ir tokiu būdu padarė įmonei nurodyto dydžio žalą. Be to, bankroto administratorius, susipažinęs su perduotais įmonės dokumentais, nustatė, kad atsakovas bankroto administratoriui neperdavė trumpalaikio turto (4 tonos gamtinio smėlio, 3 tonos gamtinio žvyro, traktoriaus padanga, monitorius) bendrai 315,23 Eur sumai. Taip pat bankroto administratorius nustatė, kad galiojant turto areštui vykdomojoje byloje Nr. 0009-13/04220, atsakovas nurašė priekabą SARIS PM 340 ir padarė įmonei 2000 Eur žalą. Galiojant 2014-12-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1565-721/2014 (dėl santuokos nutraukimo) įmonės turtui taikytam areštui, atsakovas nurašė įmonei priklausiusį ilgalaikį turtą (spinta, vikšrai, fotoaparatas, vikšrinis ekskavatorius, kompiuteris, fotoaparatas) ir padarė įmonei 15 631,95 Eur žalą. Patikrinęs įmonės kasos dokumentus, bankroto administratorius nustatė, kad galiojant turto areštui, atsakovas iš įmonės kasoje esančių lėšų sau išsimokėjo 8761,93 Eur, tuo padarydamas žalą įmonei ir įmonės kreditoriams. 2014-12-19 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas leido atsiskaityti su valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetais ir darbuotojais. Tačiau įmonės buhalterinėje apskaitoje fiksuota eilė priešpriešinių reikalavimų įskaitymo ir trišalių skolų užskaitų sandorių, dėl kurių panaikintos įmonės teisės į debitorius bei negautos ženklios pajamos. Dėl minėtų sandorių neteisėto sudarymo įmonei padaryta 10 258,62 Eur žala, kurią atlyginti turi atsakovas R. V..

Posėdžio metu ieškovės R. V. įmonė „Giriumonas“ atstovas bankroto administratorius ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad 2014-12-19 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu buvo įregistruotas turto areštas įmonės turtui, tačiau atsakovas nesilaikė nustatytų draudimų ir pinigines operacijas vykdė ne per banko sąskaitas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pakankamai didelės vertės ilgalaikis turtas nurašytas kaip nusidėvėjęs, nėra dokumentų, patvirtinančių vikšrinio traktoriaus atidavimą metalo laužui. Kadangi nurašyto turto nėra, nesant galimybės nustatyti jo vertę, prašė remtis tomis vertėmis, kurios buvo įsigyjant minėtą turtą.

Atsakovas R. V. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2015-03-27 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu byloje Nr. 1-138-853/2015, jam paskirta galutinė 20 MGL dydžio bauda, kuri sumokėta, tačiau teismas neįpareigojo atlyginti žalą, padarytą jo nusikalstamais veiksmais. Nors atsakovas nebuvo įpareigotas atlyginti padarytą žalą, tačiau jis, kaip įmonės savininkas nuo 2015-01-01 iki 2015-11-12 grąžino įmonei 8307 Eur, kurie buvo panaudoti įmonės veikloje, apmokant už įsigyjamas prekes ir paslaugas, tokiu būdu atlyginta dalis žalos. Atsakovui nežinoma, kodėl įmonės administratorius nepasiėmė trumpalaikio turto – 4 tonų gruntinio smėlio ir 3 tonų gamtinio žvyro, kurio vertė 23,97 Eur. Monitorius, kurio vertė 74,20 Eur, administratoriui buvo neperduotas tik dėl suklydimo. Ratinio ekskavatoriaus padanga, kurios vertė 2017,06 Eur, sumontuota ant ekskavatoriaus ir perduota administratoriui kartu su ratiniu ekskavatoriumi. 2013-12-31 ilgalaikio turto nurašymo aktu priekaba Saris PM 340 buvo nurašyta nenaudojama priekaba, jos likutinė vertė buvo 0,29 Eur. 2014-12-19 teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių įsiteisėja tik 2015-03-16, o fotoaparatas Casio buvo nurašytas 2015-02-10. Nurašytas turtas buvo nenaudojamas, netinkamas eksploatacijai, jo likutinė vertė buvo maža, todėl ieškovė nepagrįstai žalos dydį skaičiuoja pagal nurašyto turto įsigijimo vertes. Iki 2014-12-19 nutarties įsiteisėjimo2015-03-16 atsakovas turėjo teisę išimti iš kasos grynuosius pinigus, todėl reikalavimas priteisti 8 761,93 Eur nepagrįstas. Taip pat iki 2015-03-16 atsakovas turėjo teisę nepažeisdamas įstatymų disponuoti įmonės lėšomis, savo nuožiūra atlikti atsiskaitymus. Po 2015-03-16 sudaryti dvišaliai priešpriešinių reikalavimų įskaitymų sandoriai buvo atlikti atsiskaityti su kreditoriais, kurie bankroto byloje yra pirmosios eilės. Ieškovas sudarytų sandorių neginčija, todėl teisėti sandoriai negali turėti įtakos žalos atsiradimui. Atsakovas įmonės dokumentus administratoriui pateikė 2015-12-20, ieškinys paduotas 2016-12-27, todėl atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį.

Posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, papildomai atkreipė dėmesį kad priekaba SARIS buvo išregistruota 2014 metų rugsėjo mėnesį, ji buvo nurašyta, o dalys panaudotos. Įmonės sąskaitos areštuotos nebuvo, su kreditoriais užskaitas atlikdavo neišrašant kasos orderių (paslauga už paslaugą), vertingo turto nenurašė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad R. V. įmonė „Giriumonas“ įregistruota 2002-01-10, įmonės savininkas yra atsakovas R. V.. Įmonei 2015-11-12 iškelta bankroto byla. Bankrutavusios R. V. įmonės „Giriumonas“ ir jos kreditorių interesus ginantis bankroto administratorius pareiškė ieškinį teisme, prašydamas priteisti iš buvusio įmonės vadovo 50 000,66 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas. Ieškovės bankrutavusios R. V. įmonės „Giriumonas“ administratoriaus teigimu, žalą sudaro atsakovo R. V. nusikalstamais veiksmai pasisavintos įmonės lėšos, bankroto administratoriui neperduoto turto vertė, neteisėtai nurašytas ilgalaikis materialusis įmonės turtas, neteisėtas piniginių lėšų panaudojimas.

Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia ĮBĮ numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą; įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų; ir kt. (ĮBĮ 10 str. 7 d.). Pagal ĮBĮ nuostatas, administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Balansą administratorius sudaro iš bankrutuojančios įmonės dokumentų, kurie jam būna pateikti įmonės valdymo organų (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, juridinio asmens valdymo organas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (CK 2.87, 6.245 - 6.249 ir 6.263 str.).

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Dėl 13 032,90 Eur žalos, pasisavinus įmonei priklausančias lėšas, priteisimo

CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas – šiuo atveju atsakovas R. V. (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., 21 str.). Taigi, iš paminėto reglamentavimo matyti, kad pagal teisės aktų reikalavimus bet kuri įmonės atliekama ūkinė finansinė operacija turi būti įtraukta į įmonės apskaitą ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu.

2015-03-27 Mažeikių rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-138-853/2015 priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo atsakovas R. V. pripažintas kaltu pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio1 dalį, ir jam paskirta 20 MGL bauda. Įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu yra nustatyti prejudiciniai faktai, kad atsakovas R. V. buhalterinės apskaitos dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų orderiais) neįformino aplinkos tvarkymo paslaugų suteikimo ir pinigų gavimo ūkinių operacijų 2013 m. už darbus sklypuose iš A. A. 30000,00 Lt (8688,60 Eur) sumai, M. A., 15000,00 Lt (4344,30 Eur), iš viso bendroje sumoje už 45000,00 Lt (13032,90 Eur), neįrašė šių ūkinių operacijų į buhalterinę apskaitą. Todėl šie prejudiciniai faktai, kuriais yra konstatuotas atsakovo veiksmų neteisėtumas, jau yra nustatyti ir iš naujo neįrodinėtini (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Atsakovas R. V. nurodė, kad jis, kaip įmonės savininkas, nuo 2015-01-01 iki 2015-11-12 grąžino įmonei 8 307 Eur, sumokėdamas už įvairias prekes ir paslaugas, o likusios dalies nesuspėjo grąžinti dėl iškeltos bankroto bylos. Byloje esantis išrašas iš įmonės buhalterinės programos patvirtina, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-11-12 grynaisiais pinigais į įmonės kasą įnešė ir apmokėjo už prekes ir paslaugas 8307,14 Eur. Atsakovas 2015-12-28 pateikė prašymą įtraukti jį į kreditorių sąrašą su 9311,43 Eur finansiniu reikalavimu, nurodydamas, jog skola susidarė įmonei pritrūkus pinigų prekių pirkimui, suteiktų paslaugų bei mokesčių sumokėjimui. 2016-02-10 nutartimi R. V. buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą su 9311,43 Eur finansiniu reikalavimu, todėl argumentas dėl dalies žalos sumokėjimo atmestinas. Žalos faktas ir priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios ieškovei 45 000 Lt žalos bei atsakovo kaltė taip pat yra nustatyti ir akivaizdūs. Tokiu būdu yra nustatytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo atsirasti (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai), todėl reikalavimas dėl 13032,90 Eur žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas.

Dėl 315,23 Eur žalos, neperdavus įmonei trumpalaikio turto

Ieškovas nurodo, kad atsakovas neperdavė bankroto administratoriui šio trumpalaikio turto: 4 tonų gamtinio smėlio ir 3 tonų gamtinio žvyro (23,97 Eur), 2009-04-14 įsigytos traktoriaus padangos (217,06 Eur), 2014-03-27 įsigyto monitoriaus (74,20 Eur). Atsakovas nurodė, kad jam nežinoma, kodėl administratorius nepasiėmė žvyro ir smėlio, nurodo, kad monitoriaus neperdavė dėl suklydimo. Atsakovo teigimu, 2009-04-14 buvo įsigyta ekskavatoriaus padanga, kuri buvo panaudota ekskavatoriui JCB, valstybinis Nr., 8369L1, o 2012 m. padanga buvo nurašyta.

Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Šiaulių apygardos teismas 2015-11-12 nutartimi nustatė įmonės valdymo organams 15 dienų laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Pareiga perduoti įmonės turtą bankroto administratoriui yra nustatyta įmonės vadovui – nagrinėjamu atveju savininkui. Byloje pateikti ir aptarti įrodymai patvirtina, kad tarp įmonei atsiradusių nuostolių ir buvusio įmonės vadovo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl iš atsakovo priteistina 98,17 Eur nuostolių, atsiradusių dėl turto neperdavimo (CK 2.87 str., 6.37 str., Įmonių bankroto įstatymo 10 str., 11 str.). Duomenų paneigiančių atsakovo R. V. aiškinimą dėl ekskavatoriaus padangos panaudojimo, byloje nėra, todėl 217,06 Eur suma už ekskavatoriaus padangą nepriteisiama.

Dėl neteisėto ilgalaikio turto nurašymo

Bylos duomenimis 2013-12-31 ilgalaikio turto nurašymo aktu nurašyta priekaba SARIS, PM 340, kuri 2013-12-19 areštuota antstolės E. M. vykdytoje vykdomojoje byloje (Turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbiami)). Turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre momento, jei kiti įstatymai nenustato kitaip (Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1dalis).

Nurašyta priekaba įsigyta 2007 metais už 6905,60 Lt. Įmonės ilgalaikio turto 2013 m. gruodžio mėnesio sąraše nurodyta, kad priekaba, netinkama naudojimui, nurašytos priekabos likutinė vertė yra 0,29 Eur. VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad priekaba SARIS išregistruota 2014-09-29. Teismas sutinka, kad nurašydamas priekabą SARIS, atsakovas nesilaikė vykdomojoje byloje nustatytų draudimų, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad minėta priekaba pagaminta 2007 m., yra išregistruota ir negali dalyvauti viešajame eisme, sprendžia, kad jos vertė, lyginant su įsigijimo verte, yra sumažėjusi, todėl, skaičiuojant priekabos nurašymu įmonei padarytą žalą remtis įsigijimo verte nėra pagrindo. Nesant kitokių duomenų apie priekabos SARIS vertę, teismas remiasi 2013-12-31 nurodyta likutine verte ir iš atsakovo priteisia įmonei 0,29 Eur žalos atlyginimo.

Mažeikių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1565-721/2014 dėl santuokos nutraukimo atsakovo sutuoktinės L. V. prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir 2014-12-19 nutartimi areštavo įmonės „Giriumonas“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, paliekant teisę iš areštuotų lėšų atsiskaityti su valstybės ir VSDFV biudžetais ir darbuotojais. Galiojant įmonės kilnojamojo turto areštui, atsakovas ilgalaikio turto nurašymo aktais laikotarpiu nuo 2015-02-10 iki 2015-10-06 nurašė fotoaparatą Casio EX- Z75 (įsigijimo vertė 2007 m. 159,30 Eur), kompiuterį Apple Ipad2 64 GB (įsigijimo vertė 2012 m. 660,38 Eur), vikšrinį ekskavatorių YC15-8 (įsigijimo vertė 2007 m. 13 612,14 Eur), fotoaparatą Pentax (įsigijimo vertė 2010 m. 382,73 Eur), vikšrus (įsigijimo vertė 2010 m. 434,43 Eur), spintą (įsigijimo vertė 2010 m. 382,97 Eur), nurašyto turto bendra įsigijimo vertė 15 631,95 Eur.

2014-12-19 nutartis priimta dalyvaujant atsakovui R. V., jam buvo žinoma apie turto areštą nuo priėmimo dienos. Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus laikinoji apsaugos priemonė – turto, piniginių lėšų, turtinių teisių areštas – taikytas įmonei, jai tenka pareiga vykdyti teismo priimtą sprendimą ir už šio sprendimo vykdymą yra atsakingas įmonės vadovas. Atsakovo nurodytas argumentas, kad minėta nutartis įsiteisėjo 2015-03-16, atmestinas, kadangi teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai, o atskirojo skundo padavimas dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarties vykdymo nesustabdo (CPK 152 str.).

Ieškovė, pareikšdama ieškinį rėmėsi turto įsigijimo vertėmis. Ieškovės atstovas atkreipė dėmesį, kad nors atsakovas teigė, jog vikšrinis ekskavatorius YC15-8 buvo nebetinkamas naudoti, sugedęs variklis ir kitos dalys, o remontas būtų buvęs brangus, todėl jis buvo parduotas kaip metalo laužas, administratorius įmonės buhalteriniuose dokumentuose, dokumentų, patvirtinančių, jog minėtas ekskavatorius būtų buvęs realizuotas parduodant jį į metalo laužą nerado. Atsakovas nepateikė dokumentų, kuriuose būtų buvę fiksuoti ekskavatoriaus gedimai ar jo remonto kaštai. Ieškovui abejonių sukėlė ir atsakovo pateikti Ž. R. įmonės „Mikroteka“ 2015-02-02, 2015-03-19 ir 2015-07-15 apžiūrėjimo aktai, kuriuose nurodoma, kad įmonei priklausę fotoaparatai ir kompiuteris yra nebepataisomi ir eksploatacijai netinkami, nes minėti apžiūros aktai buvo pateikti tik administratoriui pareikalavus atsakovo pasiaiškinti dėl ilgalaikio turto nurašymo, minėti aktai išrašyti UAB „Mikroteka“ vardu, o patvirtinti Ž. R. įmonės „Mikroteka“ antspaudu.

Siekdamas paneigti ieškovės nurodytas vertes, atsakovas turi pareigą pateikti savo atsikirtimus (CPK 178 str.). Atsakovas nurodė, kad nurašytas turtas buvo nebeeksploatuojamas, o jo likutinės vertės parodo, kad turtas buvo visiškai nusidėvėjęs.

Tai, kad įstatymas įpareigoja įmonės vadovą organizuoti apskaitą ir vykdyti turto nurašymą nereiškia, kad bet koks turto nurašymas yra teisėtas. Individuali įmonė pati nustato savo turto nusidėvėjimo laikotarpius. Į bylą yra pateikti turto nurašymo aktai, kuriuos atsakovas pasirašė su komisijos nariais. Esamoje situacijoje, kai ilgalaikio turto likutinė vertė buvo nustatyta komisijos, kurioje dalyvavo atsakovas, būtent jis, siekdamas paneigti aktuose fiksuotus duomenis, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius sprendimo jį nurašyti pagrįstumą, t.y. paneigti savo kaltę (CK 6.248 str. 1 d., CPK 12, 178 str.). Šiame kontekste pastebėtina, kad nėra jokių duomenų, jog nurašytas turtas būtų sunaikintas, perduotas antrinių žaliavų supirkimui ir pan., jis neperduotas ir administratoriui. Nurašymo aktai surašyti tik formaliai, be jokio turinio, aktai nepagrindžia ir neįrodo turto nurašymo priežasčių, šios ūkinės operacijos pagrįstumo ir būtinumo. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl nurašyto turto vertės, reikšmingi yra paties atsakovo R. V. nurodyti duomenys apie įmonės turto vertę, pateikti 2015-07-29 atskirajame skunde dėl Šiaulių apygardos teismo 2015-07-20 nutarties civilinėje byloje Nr. B2-817-357/2015 dėl bankroto bylos R. V. įmonei „Giriumonas“ iškėlimo (CPK 179 str. 3 d.). Minėtame procesiniame dokumente atsakovas R. V. nurodė, kad „pagal įmonės balansą turimas turtas su nusidėvėjimu yra 15 598 Eur. Bet realiai pagal rinkos kainas be formalaus nusidėvėjimo turto vertė būtų apie 480 000 Lt (130 000 Eur)“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas pripažįsta, kad bendrovės buhalteriniuose dokumentuose užfiksuota likutine ilgalaikio turto verte remtis nėra pagrindo, nes šis ilgalaikis turtas dėl savo specifikos jo nurašymo metu nebuvo bevertis, o vietoj nurašymo turėjo būti perkainojamas ir toliau eksploatuojamas. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, neabejotinai žinojo apie tai, kad šio 15 631,95 Eur pagal įsigijimo kainą vertės turto nurašymas pažeis kreditorių interesus, nes jo nebus galima parduoti ir tenkinti įmonės kreditorių reikalavimų, todėl atsakovas pripažintinas nesąžiningu.

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Nesant kitų duomenų apie turto rinkos vertę jo nurašymo metu, teismas remiasi turto įsigijimo vertėmis ir sprendžia, kad atsakovas, 2015 metais nurašydamas ilgalaikį areštuotą turtą, pažeidė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-12-19 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, elgėsi neteisėtai, pažeidė pareigą būti lojaliu, veikti sąžiningai ir protingai bei padarė 15 631, 95 Eur žalą, kuri priteistina įmonei iš atsakovo.

Dėl išsimokėtų lėšų

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas kaip grąžintus apmokėjimus už nupirktas prekes 2014-12-22 kasos išlaidų orderiais sau išsimokėjo 10 000 Lt (2896,20 Eur), 2014-12-31 išsimokėjo 19487,91 Lt (5748,35 Eur), o 2015-01-15 išsimokėjo 117,83 Eur už apmokėtą privalomą transporto priemonių draudimą. Ieškovė vertina tai kaip įmonei/kreditoriams atsakovo veiksmais padarytą žalą: šiuos mokėjimus atsakovas atliko galiojant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms.

Mokėjimus iš kasos atsakovas atliko galiojant 2014-12-19 nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tokie veiksmai leidžia konstatuoti atsakovo kaip individualios įmonės vadovo neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus, susijusius su areštuotų lėšų disponavimu, nesiekiant jų išsaugoti, todėl minėtais kasos orderiais išmokėta 8761,93Eur suma priteistina įmonei iš atsakovo.

Dėl atsiskaitymo su kreditoriais

Byloje nustatyta, kad 2014-12-30 pradelsti įsipareigojimai 40 kreditorių sudarė daugiau negu 50 000 Eur, tarp jų VSDFV pradelstas įsipareigojimas sudarė 2275,82 Eur, VMI pradelstas įsipareigojimas sudarė 1457,68 Eur. Įmonės buhalterinės apskaitos programos išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014-12-30 iki 2015-10-30 atlikti priešpriešiniai reikalavimų užskaitymų sandoriai ir trišaliai skolų užskaitymo sandoriai su UAB „KLI LT“, UAB ASV gupė, UAB „Rostanas“, UAB BRUM, UAB „Arkupsta“, UAB „Autostar“, UAB „Tigusta“, UAB „Valkesta“, Telšių vyskupija UAB „Technikos uostas“, UAB „Autotrekas“, UAB „Tele 2“ bendrai 10 258,62 Eur sumai.

Pažymėtina, kad nuo 2013 10 01 įsigaliojo CK 6.930¹ straipsnis, nustatantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai reiškia, kad įstatymas nustato tvarką, ginančią kreditorių teises, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. CK 6.930¹ str. 1 d. numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Iš šios teisės normos konstrukcijos matyti, kad nustačius aplinkybę, jog skolininkas neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, teisės norma dėl atsiskaitymo eiliškumo yra imperatyvi, o sandoris, kuriuo atsiskaitymas atliktas pažeidžiant eiliškumą, yra niekinis ir negalioja nuo jo įvykdymo momento (CK 1.80 straipsnis). Pažymėtina, kad CK 6.9301 str. teisės norma nėra betikslė, o būtent skirta apginta kreditorių interesams, todėl vienų kreditorių interesų prioretizavimas pažeidžiant imperatyvias teisės normas negali būti vertinamas teigiamai.

2014 m. gruodžio mėnesį turint pradelstų įsipareigojimų valstybės ir VSDFV biudžetams, galiojant įmonės lėšų areštui 2014-12-19 nutarties pagrindu, įmonė atliko eilę priešpriešinių reikalavimų įskaitymo ir trišalių skolų užskaitų sandorių. Atsiskaitymo pasirinktinai su keletu kreditorių sandoriai pažeidžia viešąjį interesą, nes buvo nevykdytas teismo draudimas (piniginės lėšos išsimokėtos galiojant piniginių lėšų areštui), taip pat pažeisti kitų kreditorių bankroto byloje interesai (CK 6.930¹ str., ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka, ).

Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyta, kad laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie sandorių sudarymą gavimo dienos. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia, kad pareikštam reikalavimui turi būti taikomas specialus sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Įvertinus tai, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia yra dokumentų bankroto administratoriui perdavimas 2015-12-11 metais, teismas sprendžia, kad ieškovas keipdamasis į teismą nepraleido ieškinio senaties termino reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo.

Esant nustatytoms aplinkybėms yra pagrindas pripažinti atsakovo R. V. įvykdytus atsiskaitymus neatitinkančiais sąžiningo elgesio standartų kitų asmenų, kuriems tokiais veiksmais padaroma žala, todėl 10 258,62 Eur suma laikytina įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala, kurią atsakovas privalo atlyginti (CK 6.263 str. 1 ir 2 d., 6.247 str.).

Dėl procesinių palūkanų

Bankroto administratorius taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo patenkintų ieškinio reikalavimų sumos, už laikotarpį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Remiantis išdėstytu, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinas 1256 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 80 str., 83 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 263 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai R. V. įmonei „Giriumonas“, j. a. k. 167371049, 47 783,86 Eur (keturiasdešimt septyni tūkstančiai septyni šimtai aštuoniasdešimt trys eurai 86 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (47 783,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-12-29 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1256 Eur (vienas tūkstantis du šimtai penkiasdešimt šeši eurai 0 ct) žyminio mokesčio valstybei.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.