Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. R. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, R. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, gyv. Mažeikiai, Urvikių g. 21, baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V., būdamas R. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos 2002-01-10, adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, 2001-11-06 Nr. IX-574, 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už apskaitos organizavimą, nuo 2013-05-22 iki 2013-11-25 apgaulingai tvarkė R. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, tai yra apskaitos dokumentais PVM sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų orderiais neįformino aplinkos tvarkymo paslaugų suteikimo ir pinigų gavimo ūkinių operacijų 2013 m. už darbus sklypuose iš A. A., adresu (duomenys neskelbtini), 30000,00 Lt (8688,60 Eur) sumai, M. A., adresu (duomenys neskelbtini), 15000,00 Lt (4344,30 Eur), iš viso bendroje sumoje už 45000,00 Lt (13032,90 Eur), neįrašė šių ūkinių operacijų į buhalterinę apskaitą, bei dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti R. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už 2013 metus.

Baudžiamoji atsakomybė už šią R. V. padarytą veiką yra numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. V., būdamas R. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos 2002-01-10, adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir atsakingu pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, 2001-11-06 Nr. IX-574, 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą, pagal R. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nuostatų 4.3. punktą už deklaracijų sudarymą ir nustatyta tvarka bei terminais pateikimą, siekdamas, kad R. V. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ išvengtų 7809,92 Lt (2261,91 Eur) pridėtinės vertės mokesčio, nuo 2013-05-22 iki 2013-11-25 į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (Forma FR0600) įrašė neteisingus duomenis apie pajamas, nes sumažino pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamų sandorių sumą 37190,00 Lt (10770,97 Eur), pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumą 7809,92 Lt (2261,91 Eur) mokėtino į biudžetą pridėtinės vertės mokesčio sumą 7809,92 Lt (2261,91 Eur) ir šiuos žinomai neteisingus duomenis apie R. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pajamas nuo 2013-05-22 iki 2013-11-25 elektroninio deklaravimo būdu pateikė Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mažeikių poskyriui, esančiam Vasario 16-osios g. 4, Mažeikiuose.

Baudžiamoji atsakomybė už šią R. V. padarytą veiką yra numatyta BK 220 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. V., būdamas R. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos 2002-01-10, adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, 2001-11-06 Nr. IX-574, 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už apskaitos organizavimą, nuo 2013-05-22 iki 2013-11-25 apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies reikalavimus, tai yra PVM sąskaitomis faktūromis ir kasos pajamų orderiais neįformino aplinkos tvarkymo paslaugų suteikimo ir pinigų gavimo ūkinių operacijų už 45000,00 Lt (13032,90 Eur), neįrašė šių ūkinių operacijų į buhalterinę apskaitą, bei siekdamas, kad R. V. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ išvengtų 7809,92 Lt (2261,91 Eur) pridėtinės vertės mokesčio į 2013 metų pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (Forma FR0600) įrašė neteisingus duomenis apie pajamas, pateikė šias deklaracijas nuo 2013-05-22 iki 2013-11-25 elektroninio deklaravimo būdu Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mažeikių poskyriui, esančiam Vasario 16-osios g. 4, Mažeikiuose, be to, pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, 2002-03-05 Nr. IX-751, 90 straipsnio 1 dalį nuo 2013-06-25 iki 2013-12-25 nesumokėjo 7809,92 Lt (2261,91 Eur) pridėtinės vertės mokesčio, taip apgaule išvengė R. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ naudai turtinės prievolės mokėtinos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 7809,92 Lt (2261,91 Eur) pridėtinės vertės mokesčio už 2013 metus.

Baudžiamoji atsakomybė už šią R. V. padarytą veiką yra numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. V. nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu prisipažino visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. V. paaiškino, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ užsiima gerbūvio darbais, aplinkos sutvarkymu, jos veikla yra sezoniška, kurios metu įmonėje dirba apie 10-12 dirbančiųjų. Įmonės buhalterinę apskaitą pagal jo pateiktus dokumentus tvarko apskaitininkė D. G., kurios pareiga yra surašyti į apskaitą jo pateiktus dokumentus, paruošti reikalingas ataskaitas, kurias po to jis tvirtina ir siunčia valstybinei mokesčių inspekcijai. Jei dokumentų nepateikdavo, tai ji apie tai ir nežinodavo, į apskaitą neįrašydavo. Įmonės pinigais disponuoja jis pats. Iki 2011 metų įmonės veikla buvo pelninga, bet 2012-2014 metais dėl kelių skolininkų bankroto, taip pat dėl laiku nebaigtų projektų įmonė patyrė finansinių nuostolių ir jos veikla yra nuostolinga. Be to, 2013 metų pabaigoje prasidėjo problemos šeimoje, skyrybų procesas tebevyksta iki šiol, kuris reikalauja nemažai lėšų, todėl ėmėsi priemonių įmonės lėšų sutaupymui, tame tarpe ir mokėtinų mokesčių sąskaita. Prisipažįsta, kad, būdamas R. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininku nuo 2013-05-22 iki 2013-11-25 apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes PVM sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų orderiais neįformino iš A. A. gautų 30000,00 Lt (8688,60 Eur) už atliktus darbus bei iš M. A. gautų 15000,00 Lt (4344,30 Eur) ir neįrašė šių ūkinių operacijų į buhalterinę apskaitą, siekdamas, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ išvengtų 7809,92 Lt (2261,91 Eur) pridėtinės vertės mokesčio, nuo 2013-05-22 iki 2013-11-25 į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir šiuos žinomai neteisingus duomenis elektroninio deklaravimo būdu pateikė Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mažeikių poskyriui, esančiam Vasario 16-osios g. 4, Mažeikiuose, tokiu būdu nesumokėjo į biudžetą 7809,92 Lt (2261,91 Eur) pridėtinės vertės mokesčio už 2013 metus. A. A. ir M. A. pažįsta, pas juos darbai buvo atliekami epizodiškai, vasaros laikotarpyje, tai yra tada, kai negalėjo dirbti kituose objektuose. Kadangi šiuos asmenis pažinojo, tai ir sugalvojo, kad iš jų gautų pinigų 45000,00 Lt galima neapskaityti, dėl ko ir buvo padaryti buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi (111 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. V. kaltę be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai:

ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto A. A. parodymai, kur jis parodė, kad įmonė, kurios pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“ jam negirdėta. Jis žino įmonę, kuri užsiima aplinkos tvarkymu, o jos vadovas vardu R., jo telefono numerio nebeprisimena. R. vadovaujama firma 2013 metais jo nuosavo namo sklype, adresu (duomenys neskelbtini) iškasė ir išbetonavo tvoros pamatus, kurių ilgis apie 150 metrų. Už darbus R. sumokėjo 30000 Lt (8688,60 Eur) grynais. Tie pinigai sumokėti ir už darbą, ir už medžiagas, kurios buvo jų pačių. Gavęs pinigus, R. jokio dokumento dėl pinigų neišrašė. Pinigų perdavimo faktą galėjo matyti jo darbuotojai, kurie tuo metu dirbo kieme. Sutarties su R. sudarę nebuvo. Viskas buvo sutarta žodžiu (12 b. l.); ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto M. A. parodymai, kur jis parodė, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jam yra žinoma. Ši įmonė 2012 arba 2013 metų vasarą, gyvenamojo namo sklype, atliko gerbūvio įrengimą, t. y. išklojo trinkelėmis kiemą (250 kv. m.), išlygino žemę ir užsėjo žolyną. Už viską sumokėjo įmonės savininkui R. 15000 Lt (4344,30 Eur) grynais. Sumokėjus pinigus, joks dokumentas jam išduotas nebuvo. Trinkeles buvo pirkęs už savo pinigus. R. įmonę jis buvo susiradęs pats pagal skelbimą (13 b. l.);2014-07-14 L. V. prašymas, kuriame prašo patikrinti ir priversti dirbti legaliai jos vyro R. V. individualią įmonę „(duomenys neskelbtini)“, nes įmonė slepia pajamas, dirba „juodai“. Jai žinomi objektai, kuriuose buvo vykdomi įmonės darbai. Jie buvo atliekami nelegaliai (6 b. l.); 2014-07-18 L. V. protokolas-pareiškimas, kuriame užfiksuota, kad papildydama 2014-07-14 prašymą, praneša, kad R. V. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ atliko sekančius darbus: apie 2012 metus tvarkė aplinką, dėjo trinkeles apie namą (duomenys neskelbtini). Šie darbai buvo atliekami tam, kad nereikėtų mokėti pinigų už šiame name esantį butą, kurį jie įsirenginėjo ir ketino įsigyti. Apie 2011 metus įmonė dirbo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), buvo atliekami aplinkos tvarkymo darbai. Apie 2013 metus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste taip pat senamiesčio bažnyčioje bei Mažeikių bažnyčioje bei 2012 metais nuosavame name (duomenys neskelbtini) ir Latvijos Respublikoje buvo atliekami darbai. Išvardintuose objektuose R. V. ir jo įmonė dirbo ir gavo pajamas, tačiau L. V. neteko matyti atsiskaitymų tarp darbų užsakovo ir įmonės, taip pat jai nėra žinoma jokių konkrečių aplinkybių apie apgaulingos apskaitos tvarkymo faktus R. V. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Įtarimus jai kelia tai, kad įmonė turėdavo objektų, jos vyras R. V. girdavosi, kad gauna pajamas, tačiau prasidėjus skyrybų procesui paaiškėjo, kad įmonės veikla nuostolinga, darbuotojams nebemokami atlyginimai (7-8 b. l.); 2015-02-11 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyrius Specialisto išvada Nr. 5-4/8 dėl R. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, kurioje nurodyta, kad dėl R. V. padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 4 dalies reikalavimų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti R. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už 2013 metus (61-66, 70-103 b. l.);2015 m. kovo 3 d. mokėjimo pavedimas, iš kurio matyti, jog R. V. pervedė valstybinei mokesčių inspekcijai 2262,00 Eur (115 b. l.).

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. V. apgaulingai tvarkė R. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti R. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už 2013 metus, siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie R. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir taip apgaule išvengė R. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ naudai turtinės prievolės, mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio už 2013 metus. Bylos aplinkybės yra aiškios, R. V. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino visiškai ir patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta aukščiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. liudytojų duotais parodymais, specialisto išvada bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 182 straipsnio 1 dalies, 220 straipsnio 1 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies sankcijose yra numatytos alternatyvinės bausmės, prokuroras pagrįstai galėjo R. V. pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2015 m. kovo 13 d. apie tai buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis R. V. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Dėl prokuroro siūlomos bausmės prašė skirti 20 MGL dydžio baudą ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu (142 b. l.).

Skiriant kaltinamajam R. V. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryta nusikalstama veika pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos, o pagal BK 222 straipsnio 1 dalį priskiriama prie apysunkių nusikaltimų kategorijos. Nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, t. y. juos darydamas kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Nusikalstamos veikos baigtos. Kaltinamasis R. V. anksčiau teismo neteistas (127 b. l.), administracine tvarka baustas (128-131 b. l.), vedęs ir turintis pastovią gyvenamąją vietą (122-124 b. l.), R. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas (126 b. l.), VšĮ Mažeikių ligoninės ir VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės psichiatrijos klinikos pacientų registre nėra registruotas (133,135 b. l.).

Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. V. paskiriant straipsnio sankcijose numatytą švelnesnę bausmę – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei vidurkis. Pagrindo mažinti prokuroro pasiūlytą bausmę byloje nėra.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi paskirtos bausmės subendrintinos apėmimu griežtesne bausme apimant švelnesnę, po to, daliniu sudėjimu prie griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės ir skirtina galutinė bausmė – bauda, tai yra bausmes paskirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimu, ir iš dalies pridėti bausmę paskirtą pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka –baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. V. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (112, 133 b. l.), paliktina nepakeista.

R. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Nusikaltimų veikų tyrimo skyriuje grąžintini R. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkui R. V. (67, 68 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir skirti – 16 MGL (602,56 Eur (šešių šimtu dviejų eurų 56 euro centų)) dydžio baudą.

R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį ir skirti – 18 MGL (677,88 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 88 euro centų)) dydžio baudą.

R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir skirti – 20 MGL (753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 euro centų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi paskirtas bausmes subendrinti apėmimu griežtesne bausme apimant švelnesnę, po to, daliniu sudėjimu prie griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės ir galutinę bausmę paskirti 30 MGL (1129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 euro centų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 20 MGL (753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 euro centų)) dydžio baudą.

Įpareigoti R. V. paskirtą galutinę 20 MGL (753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 euro centų)) dydžio baudą sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, o teismui pateikti mokėjimo kvitą.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. V. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti nuteistajam R. V., jog paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paimtus R. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus grąžinti R. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkui.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam R. V..

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančiu pilnamečiu asmeniu, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.