- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- 2S-1804-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18976-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų A. Š. ir A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. Š. ir A. Š. skundą dėl antstolės N. L. veiksmų, suinteresuotasis asmuo byloje – savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjos skundu dėl antstolio veiksmų prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolės 2019 m. gegužės 27 d. patvarkymą Nr. S-19-62-17745 dėl priverstinio iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vieneriems metams. Nurodė, jog pagal antstolės patvarkymą pareiškėjos bus iškeldinamos iš jų gyvenamosios vietos 2019 m. birželio 27 d. pareiškėja A. Š. gauna nedidelę pensiją ir beveik nevaikšto, o pareiškėja A. Š. dirba tik pusę etato. Šiame procese turėtų dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybė, kuri turėtų parūpinti pareiškėjoms laikiną būstą. Pareiškėjos negauna pakankamai pajamų, kad galėtų išsinuomoti kitą gyvenamąjį būstą. Iškeldinus pareiškėjas, nesuteikiant joms kito gyvenamojo būsto, bus pažeistos jų teisės į būstą.
2. Antstolė nesutiko su skundu, 2019 m. birželio 19 d. patvarkymu atsisakė jį tenkinti. Nurodė, jog vykdo 2018 m. gegužės 28 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-9526-541/2017 dėl pareiškėjų iškeldinimo. Todėl antstolė 2019 m. gegužės 27 d. priėmė patvarkymą dėl priverstinio iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų Nr. S-19-62-17745. Vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindai yra numatyti CPK 625-628 straipsniuose. Pagal pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes ir prie jo pridėtus įrodymus nėra teisinio pagrindo sustabdyti vykdomųjų bylų vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjų A. Š. ir A. Š. skundą dėl antstolės N. L. veiksmų.
4. Teismas nustatė, jog pareiškėjos skunde nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą stabdyti vykdymo veiksmus ar juos atidėti (CPK 626, 627 straipsniai). Pareiškėjos nepateikė duomenų, patvirtinančių jų skunde nurodytą aplinkybę, kad antstolės kontoroje atliekami neteisėti veiksmai. Antstolė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-9526-541/2017, kuriame nurodyta, kad sprendimas įsiteisėjo 2017 m. kovo 30 d. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).
5. Pagal CPK 586 straipsnio 1 dalį vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. išduotame vykdomajame dokumente Nr. e2-9526-541/2017 nurodyta iškeldinti atsakoves A. Š. ir A. Š. su joms priklausančiu turtu iš patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismas padarė išvadą, kad antstolė teisėtai priėmė vykdyti vykdomuosius raštus, atliko vykdymo veiksmus.
II. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėjos A. Š. ir A. Š. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolės 2019 m. gegužės 27 d. patvarkymą Nr. S-19-6217745 dėl priverstinio A. Š. ir A. Š. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vienerių metų terminui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjos nepateikė duomenų, kad antstolės atliekami veiksmai yra neteisėti. Pareiškėja A. Š. sunkiai serga, beveik nevaikšto, gauna nedidelę pensiją. A. Š. šiuo metu dirba puse etato. Kitų pajamų pareiškėjos negauna. Iškeldinus jas iš būsto, būtų pažeistos jų žmogaus teisės, nes negalima pensininko ir dar sunkiai sergančio išmesti tiesiog į gatvę. Į procesą turi būti įtraukta Vilniaus miesto savivaldybė, kuri pasirūpintų iškeldinamųjų asmenų laikinu apgyvendinimu, suteiktų bent laikiną būstą.
6.2. Pareiškėjos, neturėdamos pakankamai pajamų, negali išsinuomoti kito būsto. Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pareiškėjų skundas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo nėra išnagrinėtas. Egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus iki tol, kol pareiškėja susiras darbą bei turės pajamų kito būsto nuomai.
Atsiliepimas
7. Antstolė N. L. ir suinteresuotasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškėjų atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjų skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirųjų skundų ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamų nutarčių negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog išieškotoja SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė antstolei vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-9526-541/2017 dėl pareiškėjų iškeldinimo iš patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Todėl antstolė 2019 m. gegužės 27 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-62-17745 dėl priverstinio iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, kuriame nurodė, jog iškeldinimas bus vykdomas 2019 m. birželio 27 d., 10 val. Pareiškėjos taip pat buvo raštu informuotos apie nakvynės ir (ar) apgyvendinimo paslaugas teikiančius Vilniaus miesto nakvynės namus.
10. Nors pareiškėjos nurodė, jog prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau iš skundo dėl antstolio veiksmų ir atskirojo skundo teksto galima suprasti, jog pareiškėjos prašo antstolės sustabdyti 2019 m. gegužės 27 d. patvarkymo vykdymą vienerių metų laikotarpiui. Antstolė šį pareiškėjų prašymą išsprendė 2019 m. birželio 19 d. patvarkymu, kuriame nurodė, jog nėra įstatyme nustatytų pagrindų stabdyti vykdomąsias bylas. Todėl pareiškėjų atskirojo skundo argumentas, jog jų skundas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo nėra išnagrinėtas, yra nepagrįstas.
11. Tiek antstolis, tiek teismas skundžiamoje nutartyje išaiškino pareiškėjoms, jog privalomieji vykdomosios ir vykdymų veiksmų sustabdymo pagrindai yra nustatyti CPK 626 straipsnyje. Pareiškėjos skunde nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri pagal CPK 626 straipsnį būtų pagrindas privalomajam antstolės 2019 m. gegužės 27 d. patvarkymo dėl priverstinio iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų sustabdymui.
12. CPK 627 straipsnyje nustatyti pagrindai, kada antstolis gali, tačiau neprivalo sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus. Pagal šio straipsnio 3 ir 5 punktus antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, kai skolininkas gydosi ligoninėje, taip pat, kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška. Pareiškėjos pateikė antstolei 2019 m. birželio 14 d. medicinos dokumentų išrašus, kuriuose nurodytos joms nustatytos ligos ir sveikatos sutrikimai. Pažymėtina, jog šiuose išrašuose nėra nurodyta, ar pareiškėjų sveikatos sutrikimai yra chroniški ar ne. Be to, pareiškėja A. Š. yra dirbanti, tačiau nepateikė duomenų, ar dėl jai nustatytų sveikatos sutrikimų buvo suteiktas laikinas nedarbingumas.
13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjos nepateikė pakankamai išsamių medicininių duomenų, jog antstolis ar teismas galėtų nuspręsti, kad yra pagrindas stabdyti iškeldinimo veiksmus pagal CPK 627 straipsnio 3 ar 5 punktą. Pažymėtina, jog ir pareiškėjos vienerių metų vykdymo veiksmų sustabdymo terminą grindė ne tiek galimu jų sveikatos būklės pagerėjimu, bet pareiškėjos siekiu susirasti darbą bei įgyti pajamų kito būsto nuomai. Tačiau vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja A. Š. dirba, gauna darbo užmokestį, artimą vidutiniam, todėl negalima daryti išvados, jog jos pajamos nėra pakankamos kito būsto nuomai.
14. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
15. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.