Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant vertėjai Teresei Gusarovai, pareiškėjui A. K. (A. K.), atsakovo atstovei Agnei Urnavičienei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. K. teismui pateiktame skunde bei patikslintame skunde (b. l. 1, 6) prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus (toliau – Imigracijos skyrius) 2011-07-19 sprendimą Nr. (15/4-2)31-487(00234).

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, jog Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2006 metų. Leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40str. l d. 5 p., 45 str. 1 d. 1 punktą. Nurodo, kad 2009-09-22 įsteigė individualią įmonę „Bakarta“ ir nuvyko į mokesčių inspekciją konsultacijoms kaip vykdyti įmonės veiklą, kad būtų kuo mažiau išlaidų. Mokesčių inspekcijoje jam paaiškino, kad įmonės veiklą geriau stabdyti ir veiklą vykdyti kaip fiziniam asmeniui. Taip pat paaiškino, kad jo sukurtos individualios įmonės ir jo turtas yra bendros pajamos ir reikės sumokėti tik pelno mokestį. Socialinio draudimo įstaigoje taip pat paaiškino, kad jokių mokesčių mokėti nereikės.

2010 m. kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi pratęsimo ir išduotas leidimas buvo pratęstas, todėl negalėjo numatyti, kad jo vykdoma veikla yra neteisėta. Veiklą ir toliau vykdė ne įmonės, o savo vardu. Gavęs skundžiamą sprendimą suprato, kad kažką daro ne taip, todėl su vertėju nuėjo į mokesčių inspekciją ir atkūrė įmonės veiklą.

Jis yra pasirengęs sumokėti visus mokesčius bei delspinigius, toliau įmonės veiklą vykdys vadovaudamasis galiojančiais įstatymais.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas Migracijos skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 16–18) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad A. K. Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2006 metų, turėdamas leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos pagrindu. 2010-09-17 Imigracijos skyriaus sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 40 str. 1 d. 5 p. (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje) ir 45 str. 1 d. 1 p. (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis įregistruoja įmonę, įstaigą ar organizaciją Lietuvos Respublikoje kaip savininkas arba bendraturtis, kurio turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų ir vykdant veiklą), buvo nuspręsta A. K., kaip IĮ „Bakarta“ savininkui bei vadovui, išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o 2010-11-23 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius išdavė šiam užsieniečiui leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2011-11-22.

2011-07-01 Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus persiųstus 2011-06-16 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos bei 2011-06-07 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus atsakymus į minėtus Migracijos skyriaus paklausimus dėl IĮ „Bakarta“ veiklos. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija minėtame atsakyme (raštas Nr. (31.2-32.1)-K8512) pažymėjo, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyrius 2010-02-01 sprendimu Nr. (20.4-21.2)-A4-342 bei Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2011-02-03 sprendimu Nr. (31.2-321.)-A4-159 atleido IĮ „Bakarta“ nuo 2010 m. bei 2011 m. metinių pelno mokesčio deklaracijų (PLN204A forma) pateikimo, atsižvelgdama į įmonės savininko 2009-12-31 ir 2010-12-31 sprendimus pripažinti įmonę nevykdančia veiklos. Įmonės savininko A. K. vardu pasirašytuose sprendimuose nurodyta, jog įmonė nesudarys ir nevykdys jokių sandorių, nevykdys atsiskaitymų su ūkio subjektais ir negaus pajamų nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 ir nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31. Kitų duomenų apie šios įmonės vykdytą veiklą, sudaromus ir vykdomus sandorius, atsiskaitymus su ūkio subjektais per laikotarpį nuo 2009-09-22 iki 2011-06-14 Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija neturi.

2011-06-07 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrius minėtame atsakyme Nr. (9.44) 10.V-6776 nurodė, kad IĮ „Bakarta“ savininkas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įregistravo laikiną įmonės veiklos nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 sustabdymą, todėl neturėjo prievolės mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, privalomojo sveikatos draudimo įmokų taip pat nemokėjo.

Pažymi, kad vadovaujantis Įstatymo 50 str. 1 d. 7 p., leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, įstaiga ar organizacija, kurios savininkas ar bendraturtis yra užsienietis, nevykdo deklaruotos veiklos ir (ar) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų bei vykdant veiklą. A. K. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas būtent tuo pagrindu, kad jo įregistruota IĮ „Bakarta“ vykdys veiklą Lietuvos Respublikoje.

Įvertinus anksčiau išdėstytus duomenis, kad IĮ „Bakarta“ nevykdo veiklos nuo 2010-01-01, ką savo skunde teismui patvirtino ir pats pareiškėjas, A. K. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turėjo būti panaikintas pagal Įstatymo 50 str. 1 d. 7 punktą.

Be to, A. K. teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, skirtingai negu nurodo skunde teismui, patvirtino, kad jo įmonė vykdo ir toliau ketina vykdyti savo veiklą. Todėl akivaizdu, jog A. K. pateikė Migracijos departamentui tikrovės neatitinkančius duomenis.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad A. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui 2010-08-10 pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes ketina vykdyti IĮ „Bakarta“, kurios savininkas ir vadovas yra, veiklą (b. l. 19–21).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius šį prašymą tenkino ir, vadovaudamasis Įstatymo 40 str. 1 d. 5 p., 45 str. 1 d. 1 p, išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) (b. l. 21).

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2011-06-16 raštu Nr. (31.2-32.1)-K-8512 informavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrių, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyrius 2010-02-01 sprendimu Nr. (20.4-21.2)-A4-342 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija 2011-02-03 sprendimu Nr. (31.2-321.)-A4-159 atleido IĮ „Bakarta“ nuo 2010 m. bei 2011 m. metinių pelno mokesčio deklaracijų (PLN204A forma) pateikimo, atsižvelgdama į įmonės savininko 2009-12-31 ir 2010-12-31 sprendimus pripažinti įmonę nevykdančia veiklos. Įmonės savininko A. K. vardu pasirašytuose sprendimuose nurodyta, jog įmonė nesudarys ir nevykdys jokių sandorių, atsiskaitymų su ūkio subjektais ir negaus pajamų nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 ir nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31. Kitų duomenų apie šios įmonės vykdytą ar atnaujintą veiklą, sudaromus ir vykdomus sandorius, atsiskaitymus su ūkio subjektais per laikotarpį nuo 2009-09-22 iki 2011-06-14 Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija neturi (b. l. 35).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2011-06-07 raštu Nr. (9.44) 10.V6776 informavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrių, kad IĮ „Bakarta“ savininkas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įregistravo laikiną įmonės veiklos nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 sustabdymą, todėl neturėjo prievolės mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, privalomojo sveikatos draudimo įmokos nemokėtos (b. l. 36–37).

Imigracijos skyrius, įvertinęs Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą informaciją, kad A. K. įregistruotos IĮ „Bakarta“ veikla paties savininko prašymu sustabdyta nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, bei tai, jog pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi dėl jo vykdomos veiklos galioja nuo 2010-01-23 iki 2011-11-22, vadovaudamasis Įstatymo 50 str. 1 d. 7 p., 2011-07-19 sprendimu Nr. (15/4-2)3I-487(00234) nusprendė panaikinti A. K. 2010-11-23 išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini).

Byloje spręstinas ginčas dėl A. K. skundo reikalavimo panaikinti Imigracijos skyriaus 2011-07-19 sprendimą pagrįstumo ir teisėtumo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo Imigracijos skyriaus 2011-07-19 sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įst. 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

Skundžiamas Imigracijos skyriaus 2011-07-19 sprendimas grindžiamas Įstatymo 50 str. 1 d. 7 p., kuriame sakoma, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, įstaiga ar organizacija, kurios savininkas ar bendraturtis yra užsienietis, nevykdo deklaruotos veiklos ir (ar) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų bei vykdant veiklą.

Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog A. K. mokesčių administratoriui pranešė, kad jo įregistruota IĮ „Bakarta“ nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 veiklos nevykdys. Tai, jog įmonė nevykdė jokios veiklos nuo 2010-01-01 iki 2011-07-11 pažymėta ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-07-11 rašte (b. l. 38).

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Imigracijos skyrius, nustatęs, kad A. K. IĮ „Bakarta“ veiklos nevykdo, t. y. išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo pareiškėjui išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, skundžiamu sprendimu minėtą leidimą panaikino pagrįstai ir teisėtai.

A. K. skunde nurodyti motyvai, kad jis klaidingai vertindamas teisinę situaciją sustabdė IĮ „Bakarta“ veiklą, tačiau vykdė veiklą kaip fizinis asmuo, mokesčių nemokėjo, nes taip išaiškino mokesčių administratorius, yra subjektyvaus pobūdžio, todėl nagrinėjamo ginčo atveju nėra reikšmingi.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-10-04 sprendimą, kuriuo pripažįstami negaliojančiais Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriaus 2010-02-01 sprendimas Nr. (20.4-21.2)-A4-342 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-02-03 sprendimas Nr. (31.2-321.)-A4-159 (b. l. 47). Iš teismui pateikto Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-10-04 rašto matyti, kad 2011-07-27, t. y. jau po skundžiamo Imigracijos 2011-07-19 sprendimo priėmimo, mokesčių administratorius gavo IĮ „Bakarta“ pranešimą, jog ji pradeda veiklą nuo 2011-07-01 (b. l. 48).

Taigi, pareiškėjas mokesčių administratoriui apie tai, kad IĮ „Bakarta“ pradėjo veiklą, pranešė tik 2011-07-27 (veiklos pradžia nurodyta 2011-07-01). Todėl minėti įrodymai nepaneigia, kad priimant skundžiamą Imigracijos skyriaus sprendimą A. K. įregistruota IĮ „Bakarta“ veiklos nevykdė ir buvo visi Įstatymo 50 str. 1 d. 7 p. nustatyti pagrindai panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Darytina išvada, kad tai, jog IĮ „Bakarta“ pradėjo savo veiklą, gali būti reikšminga sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, tačiau nepaneigia skundžiamo Imigracijos skyriaus 2011-07-19 sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad Imigracijos skyrius 2011-07-19 sprendime faktines aplinkybes vertino bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas aiškino tinkamai, priimtas sprendimas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įst. 8str. 1 d. pagrįstas, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įst. 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.