- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-27
- Bylos Nr.
- A-756-423-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01625-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. K. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2011 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. (15/4-2)3I-487(00234) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Baltarusijos Respublikos piliečiui A. K., panaikinimo“.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Lietuvos Respublikoje pareiškėjas gyvena nuo 2006 metų. Pareiškėjas 2009 m. rugsėjo 22 d. įsteigė individualią įmonę „Bakarta“. Gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas nuvyko į Valstybinę mokesčių inspekciją konsultacijos dėl įmonės veiklos. Konsultacijos metu pareiškėjui buvo pasiūlyta, siekiant sumažinti išlaidas, sustabdyti įmonės veiklą ir vykdyti veiklą kaip fiziniam asmeniui. Todėl pareiškėjas veiklą vykdė kaip fizinis asmuo. 2010 metais pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šis pareiškėjo prašymas buvo patenkintas, todėl pareiškėjas neturėjo pagrindo manyti, kad jo vykdoma veikla yra neteisėta. Sužinojęs apie leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimą, pareiškėjas suprato, kad veiklą vykdė netinkamai, todėl kartu su vertėju nuėjo į Valstybinę mokesčių inspekciją ir atkūrė savo įmonės veiklą.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas A. K. Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2006 metų, turėdamas leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2010 m. rugsėjo 17 d. priėmė sprendimą išduoti A. K., kaip individualios įmonės (toliau – ir IĮ) „Bakarta“ savininkui bei vadovui, naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskrities VPK) Migracijos skyrius 2010 m. lapkričio 23 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2011 m. lapkričio 22 d. Migracijos departamentas 2011 m. liepos 1 d. gavo Kauno apskrities VPK Migracijos skyriaus persiųstus Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno apskrities VMI) 2011 m. birželio 16 d. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) 2011 m. birželio 7 d. atsakymus į Kauno apskrities VPK Migracijos skyriaus paklausimus dėl IĮ „Bakarta“ veiklos. Kauno apskrities VMI minėtame atsakyme (raštas Nr. (31.2-32.1)-K8512) nurodė, kad 2010 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. (20.4-21.2)-A4-342 ir 2011 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. (31.2-321.)-A4-159 IĮ „Bakarta“ buvo atleista nuo 2010 metų ir 2011 metų metinių pelno mokesčio deklaracijų (PLN204A forma) pateikimo, atsižvelgiant į įmonės savininko 2009 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimus pripažinti įmonę nevykdančia veiklos. Įmonės savininko A. K. vardu pasirašytuose sprendimuose nurodyta, jog įmonė nesudarys ir nevykdys jokių sandorių, nevykdys atsiskaitymų su ūkio subjektais ir negaus pajamų nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. VSDFV Kauno skyrius 2011 m. birželio 7 d. atsakyme Nr. (9.44)10.V-6776 nurodė, kad IĮ „Bakarta“ savininkas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įregistravo laikiną įmonės veiklos sustabdymą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., todėl valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjo. Vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, įstaiga ar organizacija, kurios savininkas ar bendraturtis yra užsienietis, nevykdo deklaruotos veiklos ir (ar) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų bei vykdant veiklą. A. K. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas būtent tuo pagrindu, kad jo įregistruota IĮ „Bakarta“ vykdys veiklą Lietuvos Respublikoje. Įvertinus nurodytus duomenis, darytina išvada, kad IĮ „Bakarta“ nevykdo veiklos nuo 2010 m. sausio 1 d. Todėl, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, A. K. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje naikintinas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Teismas sprendime nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, įstaiga ar organizacija, kurios savininkas ar bendraturtis yra užsienietis, nevykdo deklaruotos veiklos ir (ar) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų bei vykdant veiklą. Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog A. K. mokesčių administratoriui pranešė, kad jo įregistruota IĮ „Bakarta“ nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. veiklos nevykdys. Tai, kad įmonė nevykdė jokios veiklos nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 11 d., pažymėta ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. liepos 11 d. rašte (b. l. 38). Todėl atsakovas, nustatęs, kad A. K. IĮ „Bakarta“ veiklos nevykdo, t. y. išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, skundžiamu sprendimu panaikino šį leidimą pagrįstai ir teisėtai. A. K. skunde pateikti argumentai, kad jis klaidingai vertindamas teisinę situaciją sustabdė IĮ „Bakarta“ veiklą, tačiau vykdė veiklą kaip fizinis asmuo, o mokesčių nemokėjo, nes taip išaiškino mokesčių administratorius, yra subjektyvaus pobūdžio, todėl nagrinėjamo ginčo atveju nėra reikšmingi.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė Kauno apskrities VMI 2011 m. spalio 4 d. sprendimą, kuriuo pripažįstami negaliojančiais Kauno apskrities VMI Kauno skyriaus 2010 m. vasario 1 d. sprendimas Nr. (20.4-21.2)-A4-342 ir Kauno apskrities VMI 2011 m. vasario 3 d. sprendimas Nr. (31.2-321.)-A4-159 (b. l. 47). Iš teismui pateikto Kauno apskrities VMI 2011 m. spalio 4 d. rašto matyti, kad 2011 m. liepos 27 d., t. y. jau po skundžiamo Migracijos departamento 2011 m. liepos 19 d. sprendimo priėmimo, mokesčių administratorius gavo IĮ „Bakarta“ pranešimą, kad ji pradeda veiklą nuo 2011 m. liepos 1 d. (b. l. 48). Minėti įrodymai nepaneigia, kad priimant skundžiamą Migracijos departamento sprendimą A. K. įregistruota IĮ „Bakarta“ veiklos nevykdė ir kad buvo visi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyti pagrindai pareiškėjui išduotam leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinti. Tai, kad IĮ „Bakarta“ pradėjo savo veiklą, gali būti reikšminga sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, tačiau nepaneigia skundžiamo Migracijos departamento 2011 m. liepos 19 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas tinkamai vertino faktines aplinkybes ir tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Migracijos departamento priimtas sprendimas yra pagrįstas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), todėl jį naikinti nėra pagrindo.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimą ir administracinę bylą nutraukti. Pareiškėjo nuomone, teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. Teismas neatsižvelgė į tai, kad, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, pareiškėjo individuali įmonė vykdo veiklą. Pareiškėjas dalyvavo teismo posėdyje neturėdamas advokato ir negalėjo pats tinkamai paaiškinti aplinkybes, patvirtinančias, kad jo individuali įmonė veiklą vykdo laikydamasi teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atsakovas Migracijos departamentas prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas savo prašymą grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad individualios įmonės „Bakarta“ veiklą pareiškėjas atnaujino tik susipažinęs su Migracijos departamento 2011 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. (15/4-2)3I-487(00234). Ši aplinkybė bus atitinkamai įvertinta sprendžiant klausimą dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo A. K. (tokį prašymą A. K. jau yra pateikęs Migracijos departamentui), tačiau minėta aplinkybė nepaneigia skundžiamo Migracijos departamento sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Pareiškėjas ginčija Migracijos departamento 2011 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. (15/4-2)3I-487(00234), kuriuo panaikintas Baltarusijos Respublikos piliečiui A. K. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumą ir pagrįstumą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui 2010 m. lapkričio 23 d., remiantis Migracijos departamento 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu, buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantis iki 2011 m. lapkričio 22 d. Leidimas išduotas Įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto (užsienietis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje) ir 45 straipsnio 1 dalies (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-392 redakcija) 1 punkto (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis įregistruoja įmonę, įstaigą ar organizaciją Lietuvos Respublikoje kaip savininkas arba bendraturtis, kurio turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų ir vykdant veiklą) pagrindu.
Įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1442 redakcija) 7 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, įstaiga ar organizacija, kurios savininkas ar bendraturtis yra užsienietis, nevykdo deklaruotos veiklos ir (ar) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų bei vykdant veiklą.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo įsteigta individuali įmonė ,,Bakarta“ Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriaus 2010 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. (20.4-21.2)-A4-342 bei Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. (31.2-321)-A4-159 buvo atleista nuo 2010 m. ir 2011 m. metinių pelno mokesčio deklaracijų pateikimo, atsižvelgus į įmonės savininko 2009 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. priimtus sprendimus dėl įmonės veiklos sustabdymo. A. K. vardu pasirašytuose sprendimuose buvo nurodyta, kad įmonė laikotarpiais nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nesudarys ir nevykdys jokių sandorių, nevykdys atsiskaitymų su ūkio subjektais ir negaus pajamų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje duomenų apie IĮ ,,Bakarta“ pajamas laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. liepos 11 d. nėra (b. l. 35- 38). Tad atsakovas, nustatęs, jog pareiškėjo IĮ ,,Bakarta“ nevykdo deklaruotos veiklos, dėl kurios jam buvo išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje, turėjo pagrindą panaikinti šį leidimą remdamasis Įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu.
Aplinkybės, kad pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą anuliuoti ankstesnius savo sprendimus dėl įmonės veiklos sustabdymo ir tą pačią dieną kreipėsi į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu panaikinti jos sprendimus dėl laikino įmonės atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir kitų įstatymuose nurodytų dokumentų pateikimo, bei 2011 m. rugsėjo 26 d. pateikė patikslintą 2010 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją (kurioje nurodyta 10 828 Lt pajamų ir 10 707 Lt atskaitymų) įtakos ginčijamam atsakovo sprendimui, kuris buvo priimtas 2011 m. liepos 19 d. (t. y. iki šių faktinių aplinkybių) neturi. Šios aplinkybės, kaip teisingai nurodė atsakovas, gali būti vertinamos sprendžiant klausimą dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagal pareiškėjo prašymą.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė byloje surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.