Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

1.3. Atsižvelgiant į tai, jog sugadinimų remonto trukmė dvi dienos, dėl ko vilkikas nenaudojamas tiesioginei veiklai vykdyti, ieškovo nuostolį sudaro ir negautos pajamos, kurios sudaro 383,78 Eur sumą (191,89 Eur negautų pajamų per dieną x dvi dienos). Minėta negautų pajamų suma apskaičiuota remiantis pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis ir naudotų pervežimams transporto priemonių dinamika, skaičiuojant 2023 m. ketvirtojo ketvirčio pajamas: t. y. laikotarpiu 2023 m. spalio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d., bendras pelnas 4 435 300,00 Eur, transporto priemonių kelyje skaičius 254. Atsižvelgiant į tai, pajamos per vieną kalendorinę dieną, kurią uždirba viena transporto priemonė yra 191,89 Eur.

1.4. Remiantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro pateikta informacija, nustatyta, jog vilkiko, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė įvykio dienai buvo apdrausta Nyderlandų draudimo bendrovėje „T. V. N.

1.5. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas įvykio dienai buvo apdraudęs vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę, būtent atsakovui kyla pareiga atlyginti patirtą žalą.

1.6. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, Belgijoje galioja 1975 m. gruodžio 1 d. karališkasis dekretas, kuriame pateikiamos bendrosios kelių policijos ir viešųjų kelių naudojimo taisyklės (nuoroda: https://www.wegcode.be/nl/regelgeving/1975120109~hra8v386pu#swvp6q3qi2 ). Minėtų taisyklių 7.1 straipsnis numato, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo laikytis šių taisyklių nuostatų. Nepažeisdamas šių taisyklių nuostatų, vairuotojas neturi kelti pavojaus labiau pažeidžiamiems eismo dalyviams, ypač dviratininkams ir pėstiesiems, ypač vaikams, pagyvenusiems žmonėms ar asmenims su negalia. Iš to išplaukia, kad nepažeidžiant 40 straipsnio 2 dalies ir 40ter straipsnių antros pastraipos, kiekvienas vairuotojas turi elgtis dvigubai atsargiai, kai yra tokių labiau pažeidžiamų eismo dalyvių arba kai jų buvimą galima numatyti viešajame kelyje, ypač viešajame kelyje, kaip apibrėžta 2.38 straipsnyje. Minėtų taisyklių 7.2 straipsnis numato, kad eismo dalyviai privalo elgtis viešuosiuose keliuose taip, kad nesukeltų nepatogumų ir nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, įskaitant kelių priežiūros darbuotojus ir pakelės įrangą, stebėjimo tarnybas ir pirmumo teisę turinčias transporto priemones. Kaip matyti iš ginčo eismo įvykio videoįrašo, abi transporto priemonės stovi ramiai viena šalia kitos ir nejuda. Ieškovo vairuotojas prieina prie savo vilkiko, atidaro dureles ir siekia padėti dokumentus bei įlipti į vilkiką. Kaip galima suprasti iš videoįrašo būtent tuo metu vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas sugalvoja pajudėti iš vietos, tačiau tą daro neįsitikinęs, kad tai daryti saugų ir taip sukelia pavojų aplinkiniams ir jų turtui. Iš eismo įvykio video įrašo matyti, kad vilkiko, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo ir turėjo pasukęs galvą tiek į dešinę, tiek į kairę, matyti, kad kitas vairuotojas lipa į savo vilkiką ir įsitikinti, kad tai daryti saugu, tačiau to neapdarė, dėl ko ir kilo įvykis.

2. Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Nurodė, kad atsakovui nagrinėjamu atveju nekyla atsakomybė dėl ieškovei padarytos žalos. Transporto priemonių vairuotojų teises ir pareigas B. K., kurioje įvyko eismo įvykis, nustato Belgijos kelių eismo kodeksas, kurio 28 straipsnis numato, kad draudžiama atidaryti transporto priemonės duris, palikti jas atidarytas, išlipti iš transporto priemonės ar į ją įlipti, neįsitikinus, kad tai nesukels pavojaus ar trukdymo kitiems eismo dalyviams, ypač pėstiesiems ir dviejų ratų transporto priemonių vairuotojams.

2.2. Reikia įrodyti, jog durys buvo numatoma kliūtis. Jei nėra įrodymų, kaltu pagal Belgijos teisę yra laikomas tas asmuo, kuris atidarė duris. Šiuo atveju tai – ieškovės transporto priemonės vairuotojas.

2.5. Eismo įvykis įvyko 2024 m. birželio 4 d. o atsiliepimas teikiamas 2025 m. liepos 21 d. Mažai tikėtina, jog ieškovės transporto priemonė per šį laikotarpį nebuvo suremontuota. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo suremontuota, ieškovė, įrodinėdama žalos dydį, privalo atskleisti faktinius transporto priemonės remonto kaštus, o ne remtis teoriniais skaičiavimais (remonto sąmata). Dar daugiau, manytina, kad su remonto serviso išrašyta sąskaita faktūra ir jos apmokėjimo dokumentu ieškovė taip pat turi ir gali pateikti visų sąmatoje išvardintų detalių įsigijimo dokumentus.

2.6. Remonto darbų sąmatose, generuojamose „AUDATEX“ sistema, visuomet nurodomi tiek darbų atlikimo įkainiai, tiek konkretiems darbams atlikti sugaištas darbo vienetų (DV) skaičius (10 DV – 1 val.). Ieškovės pateiktoje remonto darbų sąmatoje tiek darbo vienetų skaičius, tiek darbo įkainis yra rankiniu būdu paslėptas (generuojant sąmatą galima atitinkamose vietose nuimti varneles), o darbų kaštai įvesti rankiniu būdu, net neatsižvelgiant nei į darbų valandinį įkainį, nei į darbams atlikti reikalingą darbo vienetų skaičių. Nepateikus šios svarbios informacijos neįmanoma nustatyti, ar sąmatoje pritaikyti valandiniai darbo įkainiai neviršija vidutinių transporto priemonės remonto kaštų. Kartu su remonto darbų sąmata nėra pateiktas svarbus dokumentas, kuris yra neatsiejama remonto sąmatos dalis – tai remonto sąmatos kontrolinis lapas. Be to, sąmatoje visiškai nėra detalizuota „kitų išlaidų“ suma 115,00 Eur sumai, todėl tai nėra tinkama nukentėjusios transporto priemonės remonto išlaidų eilutė.

2.7. Į civilinę bylą nepateikta duomenų, iš kurių būtų galima neabejotinai spręsti, jog bendrasis pelnas yra gautas vien iš krovinių pervežimo veiklos, o tai yra svarbu, kadangi negautos pajamos yra skaičiuojamos už laikotarpį, kuomet ieškovė tariamai negalėjo naudoti transporto priemonės būtent šiai veiklai vykdyti.

2.8. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje yra išaiškinta, jog skaičiuojant negautas pajamas jos turi būti suprantamos kaip (negautas) grynasis pelnas, jis turi būti įrodomas; negautos pajamos neturi būti suprantamos kaip visa tikėtina gauti iš asmens veiklos suma, neatskaičius sąnaudų; atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas apmokestinamasis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, dėl ko būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis. Pagal ieškovės pateiktą dokumentą, grynasis pelnas nurodomu laikotarpiu sudarė tik 22 736,00 Eur.

2.9. Ne visos transporto priemonės ieškovei yra vienodai pelningos, todėl ieškovė turėtų pateikti duomenis būtent šios konkrečios transporto priemonės uždirbtu grynuoju pelnu.

2.10. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad sugadinta transporto buvo remontuojama būtent dvi dienas.

3.2. Remonto ir detalių kainos atitinka vidutines rinkos kainas ir neviršija maksimalių rinkos kainų nepriklausomai nuo to, kad ieškovė ir UAB “T. S. S.” yra susijusios įmonės, ko niekada neneigė. UAB „T. S. S.“ nurodyti įkainiai neviršija „Audatex“ sistemos nurodomų vidutinių įkainių. Kaip pavyzdys, tą patvirtina pateikiami visiškai kito Lietuvoje veikiančio serviso įkainiai.

3.3. Vilkiko sugadinimų remonto trukmė – 2 (dvi) dienos, dėl ko vilkikas nenaudojamas tiesioginei veiklai vykdyti. Negautos pajamos sudaro 329,46 Eur sumą grynojo pelno sumą (193,83 Eur negautų pajamų per dieną minus 15 procentų pajamų mokestis (29,10 Eur) x 2 dienos, t. y. 164,73 Eur x 2 dienos). Minėta negautų pajamų suma apskaičiuota remiantis teikiama negautų pajamų apskaičiavimo pažyma, kurioje nurodytos bei atimtos išlaidos, reikalingos pajamoms uždirbti. Ieškiniu buvo prašoma priteisti 383,78 Eur negautų pajamų sumą, todėl ieškovė, patikslinusi sumą, ir atėmusi iš jos išlaidas, mokėtinus mokesčius, prašo priteisti 329,46 Eur negautų pajamų sumą, o likusioje dalyje dėl 54,32 Eur sumos negautų pajamų reikalavimo atsisako. Ieškovei žinomos ir suprantamos pareiškimo dėl ieškinio dalies atsisakymo pasekmės.

3.4. Pažymi, kad vilkikų nuomos išlaidos gali siekti ir 200,00 Eur už parą (žemiau nurodomas pavyzdys iš www.autoplius.lt ) ir daugiau; kito vilkiko nuoma šiuo atveju sąlygotų dar didesnius kaštus ir išlaidas nei prašomos priteisti negautos pajamos, įvertinant ir tai, kad reikėtų nuomojamam vilkikui papildomų investicijų dėl priekabos techninio pritaikymo ir kitų niuansų, o laisvų vilkikų pervežimų vykdymui tuo metu neturėjo.

4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2024 m. birželio 4 d., (duomenys neskelbtini), Belgijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu vilkikas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė ir apgadino ieškovės vilkiką „M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu vilkikas „M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė „O. C. B.“ Lietuvos filialui, o ieškovė buvo minėto vilkiko naudotoja, kuriai savininkas suteikė teisę administruoti žalas, neviršijančias 20 000,00 Eur vilkikams ir puspriekabėms. Eismo įvykio metu vilkikas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas atsakovo civilinės atsakomybės draudimu. Ieškovė už apgadinto vilkiko „M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remontą pateikė remonto sąmatą Nr. 24227159, kurioje apskaičiuota remonto kaina – 1 559,42 Eur be PVM.

5. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad 2024 m. birželio 4 d. Belgijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas vilkikas „M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas iš esmės nesutinka su tuo, kad vilkiko, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjas (atsakovas) turi atlyginti kilusią žalą už apgadinimus vilkikui „M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsiliepime teigė, kad vilkiko „M.“ vairuotojas, neatsargiai atidaręs dureles, yra kaltas dėl atsiradusios žalos, bei nesutiko su ieškovės pateikta remonto darbų sąmata.

6. Iš 2024 m. birželio 4 d. eismo įvykio deklaracijos matyti, kad abi transporto priemonės (vilkikai), kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei „M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo šalia viena kitos. Vilkikas, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo į priekį ir su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė vilkiko „M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytas vairuotojo dureles. Eismo įvykio deklaracijoje vilkiko, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas įrašė pastabą, kad jis išvažiavo iš stovėjimo vietos, o vilkiko „M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas atidarė dureles.

7. Kita vertus, ieškovė į bylą pateikė vaizdo įrašą iš įvykio vietos, kuriame matyti kiek kitokios aplinkybės nei nurodytos minėtoje eismo įvykio deklaracijoje. Vaizdo įraše užfiksuota, kad abu minėti vilkikai stovėjo vienas šalia kito krovininių transporto priemonių aikštelėje. Ieškovės vilkiko „M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas priėjo prie vilkiko, atidarė vairuotojo dureles (vaizdo įrašo 00:12 min.). Vairuotojas buvo pusiau įlipęs į kabiną, durelės buvo atidarytos, kai greta stovėjęs vilkikas pradėjo važiuoti į priekį (vaizdo įrašo 00:23 min.) ir kliudė atidarytas vairuotojo dureles (vaizdo įrašo 00:25-00:26 min.). Iš ieškovės pateiktų vilkiko „M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukų matyti ant vairuotojo durelių padaryti apgadinimai.

8. Sprendžiant ginčą, šioje byloje vadovaujamasi 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (reglamentas „Roma II“) (toliau – ir Reglamentas) 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip, iš delikto atsirandančiai nesutartinei prievolei taikoma tos šalies teisė, kurioje atsirado žala, neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje įvyko žalą sukėlęs įvykis ir neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje ar šalyse atsirado netiesioginių to įvykio pasekmių. Šio Reglamento 18 straipsnyje numatyta, kad žalą patyręs asmuo atsakingo asmens draudikui gali tiesiogiai pareikšti savo ieškinį dėl žalos atlyginimo, jeigu tai numato nesutartinėms prievolėms taikytina teisė ar draudimo sutarčiai taikytina teisė.

9. Reglamento 28 straipsnyje įtvirtinta, kad šis reglamentas nedaro poveikio tarptautinių konvencijų, kurių šalimis šio reglamento priėmimo metu yra viena ar kelios valstybės narės ir kurios nustato su nesutartinėmis prievolėmis susijusias kolizines teisės normas, taikymui. Tačiau šis reglamentas tarp valstybių narių turi viršenybę tik dviejų ar daugiau valstybių narių tarpusavyje sudarytų konvencijų atžvilgiu tiek, kiek tokios konvencijos susijusios su klausimais, kuriuos reglamentuoja šis reglamentas.

10. Belgija ir Lietuva taip pat yra 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvencijos dėl eismo įvykiams taikytinos teisės (toliau – ir Konvencija) šalys. Šios Konvencijos 3 straipsnyje numatyta, kad taikytina valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, vidaus teisė.

12. Ieškovė pateikė Belgijoje galiojančio 1975 m. gruodžio 1 d. karališkojo dekreto dėl bendrųjų kelių policijos ir viešųjų kelių naudojimo taisyklių vertimą į lietuvių kalbą. Šių taisyklių 7.1 straipsnis numato, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo laikytis šių taisyklių nuostatų. Nepažeisdamas šių taisyklių nuostatų, vairuotojas neturi kelti pavojaus labiau pažeidžiamiems eismo dalyviams, ypač dviratininkams ir pėstiesiems, ypač vaikams, pagyvenusiems žmonėms ar asmenims su negalia. Iš to išplaukia, kad nepažeidžiant 40 straipsnio 2 dalies ir 40ter straipsnių antros pastraipos, kiekvienas vairuotojas turi elgtis dvigubai atsargiai, kai yra tokių labiau pažeidžiamų eismo dalyvių arba kai jų buvimą galima numatyti viešajame kelyje, ypač viešajame kelyje, kaip apibrėžta 2.38 straipsnyje. Minėtų taisyklių 7.2 straipsnis numato, kad eismo dalyviai privalo elgtis viešuosiuose keliuose taip, kad nesukeltų nepatogumų ir nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, įskaitant kelių priežiūros darbuotojus ir pakelės įrangą, stebėjimo tarnybas ir pirmumo teisę turinčias transporto priemones. Ieškovė atsakovo kaltę šiuo atveju įrodinėja tuo, kad ji pažeidė pareigą elgtis taip, kad nesukeltų kitiems eismo dalyviams pavojaus, todėl jai kyla pareiga atlyginti visus nuostolius.

13. Atsakovas teismui pateikė Belgijos kelių eismo kodekso 28 straipsnio vertimą į lietuvių kalbą, kuriame numatyta, kad draudžiama atidaryti transporto priemonės duris, palikti jas atidarytas, išlipti iš transporto priemonės ar į ją įlipti, neįsitikinus, kad tai nesukels pavojaus ar trukdymo kitiems eismo dalyviams, ypač pėstiesiems ir dviejų ratų transporto priemonių vairuotojams.

24. Atsakovas su ieškovės pateiktu negautų pajamų skaičiavimu nesutiko, nurodė, kad negautos pajamos gali būti skaičiuojamos tik nuo grynojo pelno, o ne nuo bendrojo pelno, kad byloje nėra duomenų apie vilkiko remonto laikotarpį.