Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. nuteistas pagal BK 180 straipsnį 1 dalį (dėl V. M. turto plėšimo) laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams ir pagal BK 180 straipsnį 1 dalį (dėl A. M. turto plėšimo) laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Pritaikius BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalis, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant nuteistajam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, kuriuo jis įpareigotas dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Iš N. A. ir E. D. solidariai priteista Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 625 Lt gydymo išlaidų, V. M. – 110 Lt turtinės žalos ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nepilnamečiui E. D. neturint turto ir uždarbio, šios sumos solidariai priteistos iš civilinės atsakovės S. D. ir N. A.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti G. K. ir N. A., tačiau dėl jų kasaciniai skundai nepaduoti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo, neišreiškusio savo pozicijos dėl kasacinio skundo, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. rugpjūčio 9 d., naktį nuo 2.00 iki 3.00 val. nakties, Radviliškyje, prie namo (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe kartu su N. A., panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. M., plėšimo būdu užvaldė jo 111,60 Lt vertės turtą (pinigus, laikrodį, alkoholį ir kt.), taip pat pasikėsino pagrobti 500 Lt vertės auksinį žiedą, tačiau veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių, nes V. M. rankos pirštus suspaudė į kumštį.

E. D. taip pat nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 10 d., apie 1.00 val. nakties, Radviliškyje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su G. K. ir N. A., panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. M., plėšimo būdu užvaldė jo 445 Lt vertės turtą (mobilųjį telefoną, pinigus ir kt.).

Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 6 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmės vykdymo atidėjimo (BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalis) taikymo E. D. ir paskirti jam realią trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Kasatorius nurodo, kad teismas, atidėdamas E. D. bausmės vykdymą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas, padaręs išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neįvertino, kad E. D., būdamas nepilnametis, nusikalto jau ketvirtą kartą ir turi tris neišnykusius teistumus už nusikaltimus nuosavybei. Du paskutiniai teistumai atsirado dėl plėšimų. Nusikalstamos veikos, už kurias E. D. nuteistas šioje byloje, padarytos bausmės vykdymo atidėjimo metu, praėjus vos porai mėnesių po nuteisimo. Be to, nuteistasis niekur nesimoko, nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Visa tai rodo, kad nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad BK bendrosios dalies normų aiškinimas leidžia teigti, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo metu, bausmės vykdymas gali būti atidėdamas dar kartą tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Šioje byloje toks išimtinis atvejis nėra nustatytas, atvirkščiai, E. D. nusikalto veikdamas bendrininkų grupe, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o kaltu dėl A. M. apiplėšimo prisipažino tik priremtas įrodymų ir ne iš karto.

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 92 straipsnio taikymo

Bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, įvertina visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą, apibūdinančias kaltininko asmenybę, elgesį po nusikaltimo padarymo, taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Kai nusikalstamas veikas padaro nepilnametis, teismas taip pat vertina ir BK 91 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes.

Kolegija atkreipia dėmesį į teismų praktikoje susiformavusią nuostatą, kad tais atvejais, kai asmuo jo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas dar kartą tokiam asmeniui gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-713/2003, 2K–364/2007). Ši nuostata yra aktuali ir skiriant bausmę asmenims, nusikaltusiems būnant nepilnamečiais (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-572/2006).

Pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas BK 92 straipsnį ir atidėdamas E. D. bausmės vykdymą, motyvavo tokį sprendimą šiais argumentais: nuteistasis yra našlaitis, augintas vienos motinos, augo neigiamoje aplinkoje, seniūnijos apibūdinamas gerai, nusikalto būdamas nepilnametis, savo kaltę suprato ir nuoširdžiai gailisi, visiškai prisipažino, jo kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis. Šios aplinkybės buvo svarios ne tik gynybos, bet ir valstybinio kaltinimo požiūriu. Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota (T. 2, b.l. 190), kad savo baigiamojoje kalboje prokurorė pasiūlė teismui paskirti E. D. galutinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti trejiems metams. Šiam siūlymui pritarė ir gynėjas. Taigi teismo apsisprendimą taikyti bausmės vykdymo institutą iš dalies nulėmė kaltinimo ir gynybos sutarimas. Kita vertus, teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, neįvertino faktų, kad E. D. nusikalto jau ketvirtą kartą ir turi tris neišnykusius teistumus už nusikaltimus nuosavybei. Prieš tai nuteistajam jau tris kartus buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, bet tai nepadėjo sulaikyti jo nuo naujo nusikaltimo padarymo ir jis vėl nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu. Be to, E. D. nusikalto veikdamas bendrininkų grupe, plėšimų metu prieš nukentėjusiuosius buvo naudojamas fizinis smurtas. Anksčiau nuteistasis taip pat du kartus buvo teistas už plėšimus, o tai rodo jo polinkį daryti būtent smurtinius nusikaltimus.

Kolegija konstatuoja, kad teismo nustatytos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo daroma išvada dėl to, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra pakankamos tokiai išvadai, turint galvoje padarytų nusikaltimų (plėšimų) pavojingumą, nuteistojo teistumus ir anksčiau jau taikytus bausmės vykdymo atidėjimus.

Kolegija, atsižvelgdama į šiuos argumentus, konstatuoja, kad teismas, taikydamas BK 92 straipsnį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 6 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmės vykdymo atidėjimo (BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalis) taikymo E. D. ir paskirti jam realią trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.