Kauno apylinkės teismo sprendimas

Ieškovės atstovė advokatė Karina Račkauskienė palaikė ieškovės patikslintą ieškinį bei pareiškimą dėl asmeninės ieškinio dalyko pakeitimo, prašė tenkinti visiškai, atsakovo priešieškinį tenkinti dalinai tik dėl santuokos nutraukimo ir dalies daiktų padalinimo. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Atsakovo kaltė yra grindžiama jo elgesiu, kuris, ieškovės nuomone, pažeidė jo, kaip sutuoktinio, pareigas, tai lojalumo, savitarpio pagalbos, moralinės, materialiosios paramos, rūpinimosi šeima. Jo kaltė pasireiškė psichologinio smurto naudojimu, netinkamu gyvenimo sąlygų ieškovei ir jos nepilnametei dukrai sudarymu, kadangi dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje ir nuolatinio psichologinio smurto naudojimo, nuolatinio grasinimo nusižudyti, liguisto pavyduliavimo ieškovei ne kartą teko išeiti iš jos pačios namų, taip pat kreiptis į teisėtvarkos institucijas. Ieškovė prašo priteisti jai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Žalos pagrindas yra atsakovo kaltė. Santuokoje šalys yra įsigiję tam tikrą turtą. Turto vertes nurodė pačios šalys, kadangi vertėms pagrįsti nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai. Ieškovė atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad ji sutiktų įleisti vertintoją, jeigu atsakovas darytų tokį turto vertinimą, tačiau jis tokia galimybe nepasinaudojo, vertinimo nedarė. Šalys yra įsigiję transporto priemonę „Toyota Avensis“, namų kiną „Philips“, skalbimo mašiną „Berghof“ ir dulkių siurblį „Tehomas", kuriuos ieškovė sutinka ir prašo padalinti kaip bendrą jungtinę nuosavybę. Ieškovė norėtų, kad automobilis „Toyota Avensis“ natūra būtų priteistas jai, kadangi ji šiai dienai automobilio jokio neturi. Automobilis „Citroen“ šiai dienai jau yra grąžintas pagal lizingo sutartį. Ji gyvena Kauno rajone, Neveronių seniūnijoje, o dirba ir jos dukra lanko mokyklą Kauno mieste. Taigi transporto priemonė ieškovei yra reikalinga jos ir jos nepilnametės dukters reikmėms. Atsakovui prašo priteisti ieškinyje nurodytus daiktus. Ieškovė yra pateikusi pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo ji prašo visus daiktus pripažinti jos asmenine nuosavybe, kaip įgytus iš „Swedbank“ kredito arba dovanotus jos tėvų, t.y. turtas įgytas iš asmeninių lėšų. Ieškovė nešiojamąjį kompiuterį prašo pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, kadangi dalis kredito už šį kompiuterį Omniteliui buvo sumokėta šalims nebegyvenant kartu, nebevedant bendro ūkio ir nebeturint bendrų lėšų. Dėl kreditorinių įsipareigojimų AB „Swedbank“ - minėtas kreditorinis įsipareigojimas yra ieškovės prievolė. Taip pat yra įsipareigojimai „SEB banko lizingui“. Automobilis „Citroen C4“ yra grąžintas, visas kreditorinis įsipareigojimas yra padengtas, kadangi šis kreditas buvo imtas šio automobilio įsigijimui. Taip pat ginčo nėra ir dėl kreditorinių įsipareigojimų „SEB bankui“, kadangi ieškovė sutinka ir nėra ginčo, kad kreditoriniai įsipareigojimai pagal šią sutartį, kuri buvo sudaryta jau šalims nebegyvenant kartu ir nebevedant bendro ūkio, būtų pripažinta jos asmenine prievole. Dėl kreditorinių įsipareigojimų NORD bankui, sutartį sudarė abu sutuoktiniai, todėl šis kreditorinis įsipareigojimas paliktinas abiems sutuoktiniams solidariai. Taip pat ir dėl kitų kreditorinių įsipareigojimų, kuriuos ieškovė savo patikslintame ieškinyje prašo pripažinti kaip bendras dalines prievoles sutuoktinių. Tačiau iš bankų pozicijos matyti, kad jie nesutiktų su tokiu prievolių padalinimu ir sutiktų su tuo, kad prievolės pagal sutartis tiek „Ūkio banko lizingui“, tiek „Citadele“ bankui, tiek „Šiaulių banko lizingui“, tiek „General Financing“, tiek „Snorui“, būtų pripažintos ir paliktos abiems sutuoktiniams solidariai. Ieškovė neprieštarautų, kad šie kreditoriniai įsipareigojimai bankams būtų palikti ne kaip dalinės prievolės, kadangi dabar suskaičiuoti tas dalines prievoles yra labai sudėtinga, nes kiekvienu atveju tektų tikslinti ieškinio reikalavimus, ieškovė to nebenori, kadangi šie kreditai yra dengiami jos ir jos tėvų lėšomis ir sumos keičiasi. Atsižvelgiant į bankų poziciją, kad bankai sudarinėjo sutartis su ieškove ir pasikeitimas šalies prievolėje dalinant tas prievoles kaip bendras dalines, o ne kaip solidarias, jos po santuokos nutraukimo pripažintinos solidariosiomis. Visos šios sutartys sudarytos santuokos metu, paskolos imtos su atsakovo žinia ir panaudotos šeimos poreikiams. Kreditai yra imti dėl sunkios materialinės padėties, dėl to, kad atsakovas ilgą laiką nedirbo, o kai dirbdavo, gaudavo minimalias pajamas, iš kurių šeima neturėjo galimybės pragyventi, o jau buvo įsipareigojimai Nord bankui, kuriuos reikėjo dengti, todėl nauji kreditoriniai įsipareigojimai buvo sudaromi tam, kad dengti senesnius. Dėl to susidarė tokia didžiulė kreditorinių įsipareigojimų apimtis. Atsižvelgiant į rašytinius įrodymus dėl atsakovo turtinės padėties, jo gaunamų pajamų, kad laikotarpiu nuo 2009 metų lapkričio iki 2010 metų balandžio jis dirbo pagal darbo sutartį, tačiau gavo tik apie 678 Lt į rankas, taip pat ilgą laiko tarpą jis nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje nuo 2008-12-02 iki 2009-05-13 ir nuo 2009-08-10 iki 2009-11-27, dėl šeimos turtinės padėties, kad ieškovė turėjo ir nepilnametę dukrą, tikėtina, kad minėti kreditai yra panaudoti šeimos poreikiams, o ne kažkokiems kitiems poreikiams. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė būtų panaudojusi šias lėšas kažkokiems kitiems poreikiams, negu šeimos. Atsakovo pateikti dokumentai, kaip patvirtinantys papildomas pajamas pagal verslo liudijimą, kad yra gautos lėšos, kaip tvirtina atsakovas apie 30000 Lt. Tačiau ieškovė nurodė, kad tokie pinigai nebuvo naudojami šeimos poreikių tenkinimui. 2011-05-18 posėdžio metu ieškovas nurodė, kad minėtus pinigus, gautus pagal verslo liudijimą, jis nuėmė nuo sąskaitos, bijodamas laikyti juos banke, tačiau, kaip nurodė atsakovas, ieškovė apie tai, kad šiuos pinigus jis laikė namuose, nieko nežinojo. Ieškovė kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. Ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, tačiau paties atsakovo pozicija yra nevienareikšmė, jis skirtingai interpretuoja faktines aplinkybes ir pinigų panaudojimo aplinkybes, todėl minėti įrodymai vertinti kritiškai kaip neįrodžius, kad pinigai 30000 Lt buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Sprendžiant klausimą ar pradėti ikiteisminį tyrimą, atsakovas nurodė, kad dalį pinigų jis skyrė buto remontui, kai tuo tarpu posėdžio metu jis pripažino, kad būsto remontas buvo daromas iš DnB Nord banko paskolos. Kreditorinius įsipareigojimus, kuriuos turi prisiėmęs atsakovas pagal 2010-03-12 vartojimo sutartį, prašo palikti atsakovo asmenine prievole, kadangi šis kreditas buvo gautas šalims nebegyvenant kartu ir nebevedant bendro ūkio. Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti 5000 Lt kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą, pardavus transporto priemonę. Atsakovas jokių įrodymų apie tai kokia bendra nuosavybė buvo įgyta iš gautų lėšų, nepateikė, o CK 3.98 str. numato galimybę kompensuoti sutuoktiniui tik jo indėlį į bendros jungtinės nuosavybės kūrimą. Ieškovė neigia, kad gautus už transporto priemonę pinigus atsakovas panaudojo bendriems šeimos poreikiams, todėl šis reikalavimas yra atmestinas kaip neįrodytas.

Trečiųjų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimus į ieškinį pateikė, gauti Trečiųjų asmenų AB DnB Nord banko, UAB „Šiaulių banko lizingas“ prašymai bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl šalių prašymu byla nagrinėjama iš esmės be trečiųjų asmenų atstovų dalyvavimo (CPK 247 str. 2 d.).

Dėl santuokos nutraukimo.

Ieškovės ir atsakovo paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys susituokė 2006 m. rugpjūčio 11 d. ir yra sutuoktiniai (t. 1, b.l. 7). Nuo to laiko gyveno ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šalys bendrų vaikų neturi. Nuo 2010 m. kovo 26 d. ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium, jų šeimyniniai santykiai visiškai iširo – jie nebeveda bendro ūkio, negyvena sutuoktinių gyvenimo.

Šalys kartu bendrai nebegyvena daugiau kaip metus, todėl terminas sutuoktiniams susitaikyti neskirtinas (CK 3.54 str.).

Lietuvos CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str. numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.).

Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad bendras gyvenimas su atsakovu tapo nebegalimas dėl jo netinkamo elgesio ieškovės ir jos nepilnametės dukters atžvilgiu – pažeminimo, nepasitenkinimo, nuolatinio psichologinio smurto, grasinimų susidoroti, agresyvaus elgesio, savanaudiško elgesio, nes nesistengė ieškoti pragyvenimui pajamų.

Iš Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Karmėlavos PN pažymos nustatyta, kad A. R. administracinių nuobaudų neturi, į policijos profilaktinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b.l. 168). 2010-04-01 buvo gautas V. P. R. pranešimas, kad A. R. pastoviai konfliktuoja su savo sutuoktine J. R., ištyrus medžiagą nustatyta, kad 2010-03-30 tarp J. R. ir A. R. vyko žodinis konfliktas, pažeidimų nenustatyta, nutarta tyrimą baigti. 2010-05-20 VPK Kauno rajono PK Karmėlavos PN buvo gautas J. R. pranešimas apie netinkamą jos sutuoktinio elgesį. Ištyrus medžiagą pažeidimų nenustatyta, nutarta tyrimą baigti (t. 1, b.l. 168).

Iš aukščiau paminėtų faktų matyti, kad šalims gyvenant kartu, ieškovė dėl atsakovo netinkamo elgesio jos ar jos dukters atžvilgiu niekur nesikreipė, nusiskundimų neturėjo. Šalims gyvenant skyrium, ieškovės tėvas V.P. R. kreipėsi į policiją dėl atsakovo elgesio. Ieškovės pranešimas dėl atsakovo netinkamo elgesio taip pat gautas šalims kartu negyvenant. Abiem atvejais pažeidimų nenustatyta.

Apklausti byloje liudytojai Ž. P., R. A., V.P. R. nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo vyko konfliktai, apie kuriuos jie sužinojo iš ieškovės, tačiau jų paaiškinimai nėra informatyvūs, iš jų negalima spręsti apie tai, dėl kokių priežasčių kildavo nesutarimai tarp ieškovės ir atsakovės, ir kas dėl konfliktų kaltas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas dirbo UAB „Kausta“ iki 2006 m. lapkričio mėnesio, 2007 m. sausio-kovo mėn. dirbo UAB „Mitnija“ (t. 3, b.l. 138). A. R. buvo išduotas verslo liudijimas laikotarpiams nuo 2007-09-14 iki 2007-12-31, nuo 2008-02-11 iki 2008-03-11, nuo 2008-05-12 iki 2008-07-10 (t. 1, b.l. 59-60, 61, 62, 63). Kauno teritorinėje darbo biržoje A. R. buvo įregistruotas nuo 2008-12-02 iki 2009-05-13, darbo paieška nutraukta įsidarbinus (t. 2, b.l. 167). Laikotarpyje nuo 2009-05-13 iki 2009-07-07 atsakovas dirbo AB „Senojus“ (t. 3, b.l. 142). Nuo 2009-08-10 iki 2009-11-27 buvo įregistruotas darbo biržoje, darbo paieška nutraukta įsidarbinus (t. 2, b.l. 167). Nuo 2009-11-27 A. R. dirbo UAB „Avona“ (t. 1, b.l. 56-57, 58, 169).

Iš šių duomenų matyti, kad atsakovas A. R. bendro santuokinio gyvenimo laikotarpiu (nuo 2006-08-11 iki 2010-03-26 - 3 metai 7 mėnesiai 15 dienų) nedirbo apie 2 metus 2 mėnesius.

Išanalizavus esančius byloje duomenis, darytina išvada, kad nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo A. R. kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovė nepateikė jos teiginių apie atsakovo kaltę patvirtinančių įrodymų (LR CPK 178 str.), todėl aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, pripažintinos neįrodytomis. Ta aplinkybė, kad atsakovas ilgą laiką nedirbo, nevertina kaip aplinkybė įrodanti jo kaltę dėl santuokos iširimo. Ekonominės krizės laikotarpiu daugelis žmonių neteko darbo, ypač statybos sektoriuje, kur dirbo atsakovas. Atsakovas ieškojo darbo, buvo užsiregistravęs darbo biržoje.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Tačiau byloje nustatyta, kad sutuoktinių santykiai tapo įtempti dėl pinigų stygiaus vykdant finansinius įsipareigojimus, šalys neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso šeiminio gyvenimo klausimais, taip pažeidė CK 3.27 straipsnyje nustatytą sutuoktinių pareigą būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, todėl teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, baigėsi, santuoka faktiškai iširusi, sutuoktiniai kartu bendrai negyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 str., 3.28 str., 3.61 str. 2 d.). Ieškovės prašymu tikslinga šalims palikti santuokines pavardes - ieškovei – R., atsakovui – R. (CK 3.69 str.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovė prašė priteisti 5000 Lt moralinės žalos, kurią, jos teigimu, patyrė dėl nuolatinio žeminimo, psichologinio ir fizinio smurto, kurio pasėkoje patyrė emocinį skausmą ir pažeminimą, atsakovui jaučia nuolatinę baimę, yra grėsmė jos dukros saugumui, vystymuisi, brendimui. Išgyveno emocinę krizę, tai atsiliepia jos sveikatai ir vaiko būsenai.

Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir panašiai (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Iš aukščiau paminėtų byloje aplinkybių nustatyta, kad ieškovė su atsakovu santuokoje gyveno nuo 2006 m. rugpjūčio 11 d. iki 2010 m. kovo 26 d., tačiau per 3 metus 7 mėnesius šalių bendro gyvenimo ieškovė dėl atsakovo netinkamo elgesio nesikreipė į teisėsaugos institucijas, nesiėmė jokių priemonių jo atžvilgiu. Nustatyta, kad ieškovė ir jos tėvas V.P. R. kreipėsi į policiją dėl atsakovo elgesio jau šalims kartu negyvenant. Policija, patikrinusi pranešimus, nenustatė, kad A. R. būtų padaręs pažeidimus.

Ieškovė, teigdama, kad ji išgyveno emocinę krizę ir tai atsiliepė jos sveikatai ir vaiko būsenai, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos sveikatos pablogėjimą, apie kreipimąsi į gydymo įstaigas bei gydymąsi patvirtinančius duomenis ir pan.

Abu sutuoktiniai yra veiksnūs, sveiki ir darbingi, todėl įstatymu numatytas buvusių sutuoktinių materialinis išlaikymas jiems yra nereikalingas.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo.

VĮ Registrų Centro Kauno filialo raštu nustatyta, kad šalys santuokoje dalintinų nekilnojamų daiktų neįgijo (t. 1, b.l. 13). Šalių paaiškinimais, VĮ „Regitra“ raštu ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad santuokoje buvo įgyti kilnojamieji daiktai: automobilis Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 22490 Lt vertės, namų kino sistema „Philips” (skystųjų kristalų televizorius „Philips” ir namų kinas „Philips”) – 1500 Lt vertės, skalbimo mašina „Berghof“ 500 Lt vertės, dulkių siurblys „Tehomas" 400 Lt vertės, televizorius „Samsung" 800 Lt vertės, virtuvės stalas su kėdėmis 600 Lt, stiklinis miegamojo stalelis 30 Lt, mikseris „Philips” 50 Lt vertės, stalo reikmenų komplektas 100 Lt vertės, sieninė spinta su slankiojančiomis durimis ir komoda – bendros 2500 Lt vertės, dvigulė lova su čiužiniu - 800 Lt, nešiojamasis kompiuteris 1000 Lt vertės.

CK 3.118 str. 1 d. nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str. 1 d.). Svarbių aplinkybių, numatytų CK 3.123 str. 1 d., reikšmingų nukrypimui nuo šalių bendro turto lygių dalių principo, nenustatyta, todėl sutuoktinių santuokoje įgytas turtas dalintinas, nenukrypstant nuo lygių dalių principo.

Bendrąja jungtine nuosavybe esantis sutuoktinių turtas dalijamas laikantis lygių dalių prezumpcijos (3.117 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, kad po bendro turto padalijimo, nesant įstatyminių pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, buvę sutuoktiniai turi gauti vienodą turtinę naudą. Šio principo įgyvendinimą padeda užtikrinti CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Spręsdamas ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo teismas turi paisyti bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama teismo pareiga įstatymu suteiktą diskreciją panaudoti tam, kad turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-243/2009).

Reikalavimą padalyti santuokoje įgytą turtą buvo pareiškę ir ieškovė, ir atsakovas bei kiekvienas iš jų pasiūlęs padalijimo variantus, tačiau šalys skirtingai nurodė šio turto vertę.

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė nurodė įgyto santuokoje turto (buities daiktų) kainas, remiantis jų vidutinėmis rinkos kainomis, atsižvelgiant į jų nusidėvėjimą. Atsakovas nurodė santuokoje įgyto dalintino turto (buities daiktų) įsigijimo kainas, kas, atsižvelgiant į jų įsigijimo laiką, neatitinka CK 3.119 str. reikalavimų, todėl teismas, dalindamas santuokoje įgytą turtą, remiasi ieškovės nurodytomis buities daiktų kainomis.

Ieškovė nurodė, kad už automobilį buvo sumokėta 25000 Lt, nors UAB „Garlita“ PVM sąskaitoje-faktūroje serija Garlt Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad automobilio kaina yra 10600 Lt (t. 1, b.l. 64). Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro pranešimu nustatyta, kad 2003 m. laidos lengvojo automobilio – ketverių durelių sedano Toyota Avensis su 1794 kub.cm darbinio tūrio 95kW galios N.A. O. konstrukcijos varikliu - vidutinė rinkos kaina 2011 m. spalio mėn. yra apie 22490 Lt (t. 5, b.l. 25). Tarp šalių nėra ginčo dėl Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro nustatytos automobilio kainos.

Byloje nustatyta, kad santuokoje įgytu automobiliu Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi atsakovas. Atsakovas neturi pastovios gyvenamosios vietos, laikinai gyvena pas brolį S. J., todėl priteisti buities daiktus jam būtų netikslinga. Jis dirba mūrininku UAB “Jonusta”, darbo vieta randasi skirtinguose objektuose – Kaune ir Kauno rajone, kur jis vežasi darbo rūbus, darbo įrankius ir priemones. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas santuokoje 2008-05-28 įgytas kilnojamasis turtas - transporto priemonė Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 22490 Lt vertės (t. 1, b.l. 64).

Ieškovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute (t. 1, b.l. 14-15, 16), kuriame randasi santuokoje įgyti daiktai, kuriais ji naudojasi, dalis daiktų yra jau sumontuotos (sieninė spinta su slankiojančiomis durimis), tad jų pašalinimas iš esamos vietos gali sumažinti jų vertę, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas santuokoje įgytas kilnojamasis turtas: namų kino sistema „Philips” (skystųjų kristalų televizorius „Philips” ir namų kinas „Philips”) – 1500 Lt vertės, skalbimo mašina „Berghof“ 500 Lt vertės, dulkių siurblys „Tehomas" 400 Lt vertės, televizorius „Samsung" 800 Lt vertės, virtuvės stalas su kėdėmis 600 Lt, stiklinis miegamojo stalelis 30 Lt, mikseris „Philips” 50 Lt vertės, stalo reikmenų komplektas 100 Lt vertės, sieninė spinta su slankiojančiomis durimis ir komoda – bendros 2500 Lt vertės (t. 5, b.l. 103), dvigulė lova su čiužiniu - 800 Lt, nešiojamasis kompiuteris 1000 Lt vertės.

Ieškovė nurodė, kad sieninė spinta su slankiojančia durų sistema, lova su čiužiniu buvo įgyti santuokoje už AB „Swedbank“ kreditą 2006-12-01, kurį ji moka, todėl prašė pripažinti šiuos daiktus jos asmenine nuosavybe, o prievolę AB „Swedbank“ pripažinti jos asmenine prievole.

Taip pat ieškovė prašė pripažinti nešiojamąjį kompiuterį jos asmenine nuosavybe, nurodydama, kad kompiuterį ji pirko jau negyvenant su atsakovu ir nevedant bendro ūkio, be to, kompiuterį naudoja savo darbinėje veikloje.

Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.).

CK 3.89 str. 1 d. 2 p. numato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2006-12-01 AB „Swedbank“ (buvęs - Hansabankas) pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)suteikė ieškovei J. R. 22000 Lt kreditą kito iki santuokos sudarymo paimto kredito pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)grąžinimui – 11874,22 Lt, ir būsto remontui – 10125,68 Lt (t. 2, b.l. 104-107). Iš UAB “Kazlų Rūdos baldai” PVM sąskaitos-faktūros, kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad sieninė spinta su slankiojančiomis durimis ir komoda buvo įgyti 2007-10-17, t.y. praėjus daugiau nei 10 mėnesių po kredito paėmimo. Taip pat nustatyta, kad nešiojamasis kompiuteris įgytas santuokoje 2009-02-15. Tuo metu šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti šį turtą - sieninę spintą su slankiojančia durų sistema, komodą, lovą su čiužiniu, nešiojamąjį kompiuterį asmenine ieškovės nuosavybe, kadangi minėti daiktai įgyti santuokos metu ir yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kadangi pagal jokius kriterijus šis turtas negali būti priskirtas prie asmeninės ieškovės nuosavybės.

Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė priteisti jam iš ieškovės 5000 Lt kompensaciją už jo parduotą automobilį Renault Laguna, valstybis Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi kaip jis nurodė, gautus už automobilį pinigus panaudojo šeimos poreikiams tenkinti – atostogoms, virtuvės remontui - pirko dažus, plyteles, grindų laminatą, tapetus, virtuvinį stalą su kėdėmis už 600 Lt. Kadangi jis už tuos pinigus ir pats atostogavo, todėl prašomos priteisti kompensacijos dydį sumažino iki 4000 Lt.

Teisė į kompensaciją CK 3.98 str. numatytais atvejais galima, jeigu prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybėm padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertė, taip pat kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo teiginį, kad jis gautus už automobilį pinigus panaudojo šeimos poreikiams tenkinti, todėl jo reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles.

Ieškovė prašė pripažinti prievoles pagal 2006-12-01 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovės ir „Swedbank“ AB (buvęs AB bankas “Hansabankas”, pagal 2011-04-11 vartojimo kredito kortelės sąskaitos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą ieškovės su SEB banku, jos asmeninėmis prievolėmis.

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Ieškovė gautą iš kreditoriaus „Swedbank“ AB (buvęs AB bankas “Hansabankas”) paskolą panaudojo jos iki santuokos įregistravimo suteikto kredito grąžinimui bei jai priklausančio būsto remontui. Tretysis asmuo „Swedbank“, AB atsiliepime nurodė, kad už šią prievolę solidariai atsako ieškovė ir su laiduotoja G. K.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes,

+ prievolė pagal 2006-12-01 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovės ir „Swedbank“ AB (buvęs AB bankas “Hansabankas”) dėl 22000 Lt kredito (paskirtis: pagal sutartį Nr. 06-037737-VA suteikto kredito grąžinimui – 11874,22 Lt, būsto remontui – 10125,68 Lt), po santuokos nutraukimo pripažintina asmenine J. R. prievole (solidari su laiduotoja G. K.) (t. 1, b.l. 26-27).

Dėl ieškovės prievolių kreditoriui AB SEB bankas neprieštarauja, kad ieškovės prievolė pagal 2011-06-02 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)po santuokos nutraukimo liktų ieškovės asmeninė prievolė (t. 5, b.l. 31). Byloje nustatyta, kad ieškovė kreditus iš AB SEB banko pagal 2011-06-02 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir pagal 2011-04-11 vartojimo kredito kortelės sąskaitos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), paėmė be atsakovo sutikimo, šalims gyvenant skyrium, paskolą panaudojo savo poreikiams tenkinti, todėl prievolės pagal 2011-06-02 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą ieškovės su SEB banku dėl 3 374, 80 Lt kredito, skirto mokomosios kortelės Visa vartojimo kredito Nr. (duomenys neskelbtini) panaudoto kredito limito dengimui (t. 4, b.l. 90-98) ir pagal 2011-04-11 vartojimo kredito kortelės sąskaitos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą ieškovės su AB SEB banku dėl 5000 Lt kredito, po santuokos nutraukimo pripažintinos asmeninėmis ieškovės prievolėmis (t. 3, b.l. 62-64).

Ieškovė ir atsakovas prašė pripažinti prievolę pagal 2010-03-12 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo sudarytą su UAB „General financing“, atsakovo asmenine prievole. Kreditorius UAB „General Financing“ atsiliepime nurodė, kad skolos grąžinimo priskyrimas vienai kuriai nors šaliai pažeistų kreditoriaus interesus.

Atsakovas prašė pripažinti šią prievolę jo asmenine, t.y. susijusią su jo asmeninių poreikių tenkinimu. Duomenų apie tai, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais ir pinigai panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, byloje nėra, paskola paimta likus 2 savaitėm iki to laiko, kai ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi skyrium, todėl prievolė pagal 2010-03-12 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo sudarytą su UAB „General financing“, dėl 2500 Lt vartojamojo kredito (t. 1, b.l. 66-68), po santuokos nutraukimo pripažintina atsakovo asmenine prievole (CK 3.109 str. 3 d.).

Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti, kad šalys įsipareigojimus kreditoriui AB DnB NORD bankui vykdys lygiomis dalimis. Tretysis asmuo AB DnB NORD bankas atsiliepime nurodė, kad nesutinka, kad prievolės, kylančios iš tarp ieškovo ir/ar atsakovo sudarytų sutarčių būtų dalinamos ar modifikuojamos. Nesutinka, kad vienas iš kredito gavėjų būtų atleistas nuo prievolės bankui pagal minėtas kreditavimo sutartis vykdymo, nurodė, kad ieškovė ir atsakovas pagal prievoles bankui privalo atsakyti solidariai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, konstatavo, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Plenarinė sesija pažymėjo, kad, sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai.

Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 str. 3 d.). Prezumpcija reiškia, kad asmuo, sudarantis sandorius su sutuoktiniu, gali netikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu, tiesiog pripažinti, kad toks sutikimas yra. Sutuoktinis, kurio sutikimo negauta, gali patvirtinti sandorį CK 3.92 str. 6 d. nustatyta tvarka arba kreiptis į teismą dėl sandorio nuginčijimo CK 3.96 str. 1 d. numatytu pagrindu per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga.

Iš Kauno apskrities VMI nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų ir nuo jų Lietuvoje sumokėto pajamų mokesčio pažymos nustatyta, kad atsakovas A. R. 2007 m. gavo 39546,55 Lt, 2008 m. gavo 35800,00 Lt pajamų (t. 1, b.l. 69, 70).

Atsakovas nurodė, kad apie gautas 2007-2008 metais pajamas jis ieškovei nieko nesakė ir jai jų nedavė, tačiau, ieškovei nežinant, šias lėšas naudojo šeimos poreikiams tenkinti, komunaliniams mokesčiams sumokėti, vaiko iš pirmos santuokos išlaikymui sumokėti, pragyvenimui. Ieškovė nurodė, kad tokių pinigų atsakovas nebuvo gavęs, jų šeimos poreikiams nenaudojo, iš atsakovo sužinojo, kad tai buvo pinigų „plovimas“, jam kažkas pervedė pinigus į sąskaitą, po to jis juos grąžino.

Atsakovas kitų pragyvenimo šaltinių neturėjo, tačiau turėjo mokėti išlaikymą savo vaikui iš pirmos santuokos po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsakovas kaltina ieškovę paskolintų pinigų iššvaistymu, tačiau kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, nemaža paskolų dalis yra panaudota tenkinti atsakovo poreikius.

Atsižvelgiant į tai kas paminėta, prievolės pagal 2009-09-24 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą ieškovės su UAB „General financing“, dėl 10 000 Lt vartojamojo kredito (t. 3, b.l. 90-94), pagal 2007-09-27 pirkimo išsimokėtinai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 5000 Lt sumai, sudarytą ieškovės su UAB „Šiaulių banko lizingas“ (t. 3, b.l. 65), pagal 2006-07-27 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės sudarytą su UAB „Ūkio banko lizingas", pagal kurią ieškovei buvo suteikta lizingo kortelė su 2000 Lt kredito limitu, pagal 2007-11-06 papildomą susitarimą kredito limitas padidintas iki 10000 Lt (t. 3, b.l. 77, 78, 198, 200-201), pagal 2008-04-01 naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės sudarytą su AB banku “Snoras”, dėl 3200 Lt vartojamojo kredito, pagal 2008-04-14 sutarties pakeitimą kredito limitas padidintas iki 10000 Lt (t. 3, b.l. 100, 101), pagal 2008-04-15 vartojamosios paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės sudarytą su BAB banku “Snoras”, dėl 6500 Lt vartojamojo kredito (t. 3, b.l. 95-97), pagal 2007-06-07 banko mokėjimo kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės sudarytą su AB „Citadele“ (buvęs AB „Parex“ bankas), pagal kurią ieškovei buvo suteikta Visa Classic kreditinė kortelė su 2600 Lt kredito limitu (t. 3, b.l. 79-82), pagal 2008-07-04 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės sudarytą su AB „Citadele“ (buvęs AB „Parex“ bankas), pagal kurią ieškovei buvo suteikta Blue iš American Express kreditinė kortelė su 5500 Lt kredito limitu (t. 3, b.l. 84), pagal 2009-04-23 Banko American Express kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės sudarytą su AB „Citadele“ (buvęs AB „Parex“ bankas), pagal kurią ieškovei buvo suteikta Blue iš American Express kreditinė kortelė su 1900 Lt kredito limitu (t. 3, b.l. 83), po santuokos nutraukimo pripažintinos solidariosiomis atsakovo ir ieškovės prievolėmis.

Dėl prievolės pagal 2008-08-22 finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta ieškovės su AB “SEB lizingas” banku dėl 30018,40 Lt kredito automobilio “Citroen C4”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimui (t. 2, b.l. 173-185), paskirstymo šalims spręsti nėra pagrindo, kadangi kreditoriniai įsipareigojimai bankui yra įvykdyti: 2011-09-26 ieškovė pardavė minėtą automobilį UAB “Baltijos realizacijos centras” už 26940 Lt, kurie sumokėti į AB “SEB lizingas” banko sąskaitą (t. 4, b.l. 166-167), todėl prievolė pasibaigė.