Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, eA-2984-662/2020

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-11-11
Bylos Nr.: eA-2984-662/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02434-2019-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas

Teisėjai: Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas: R. P.
Atsakovas: Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos, "Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras"

Kategorijos

29.1.3Išmokų, išmokėtų ir (arba) panaudotų pažeidžiant teisės aktus, grąžinimas ir išieškojimas

Administracinė byla Nr. eA-2984-662/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02434-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. SP1-493(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir 2019 m. gegužės 3 d. sprendimas) ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo paraiškos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. birželio 6 d. pateikė paraišką paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2017 m. Paraiška), kurioje deklaravo žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, už kuriuos mokama pagrindinė tiesioginė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus, kompensacinė išmoka pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“. 2017 m. rugsėjo 29 d. pranešimu pareiškėjas buvo informuotas apie jo valdoje atliktą patikrą ir jos metu nustatytus neatitikimus. NMA 2018 m. kovo 23 d. priėmė raštą Nr. BR6_2676067 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir 2018 m. kovo 23 d. raštas), kuriuo pareiškėjui paskirta 6 921,31 Eur galutinė paramos suma. Minėtame sprendime nurodyta, kad pareiškėjui už nustatytus pažeidimus yra pritaikyta 1 301,43 Eur sankcija programai ,,Pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus“ už neteisingą plotų deklaravimą bei 1 144,29 Eur sankcija programai ,,Kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (mažo nepalankumo vietovės)“ už neteisingą plotų deklaravimą. Sankcijos pagal 2017 m. Paraišką paskaičiuotos už 20,73 ha plotą. Pareiškėjas teigė dėl teisinių žinių stokos neapskundęs minėto NMA sprendimo, todėl NMA išmokėjo pareiškėjui apskaičiuotą mokėtiną išmokų sumą, lygią 6 921,31 Eur.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. birželio 4 d. gavo NMA 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą, kuriame nurodoma, jog jam pagal 2017 m. Paraišką susidarė bendra 1 943,46 Eur grąžintinų lėšų suma dėl 2017 m. rugsėjo 20–22 d. atliktos patikros vietoje metu nustatytų deklaruotų duomenų neatitikimų, t. y. ploto ir pasėlių neatitikimų: kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas plotas 1,64 ha, pasėlio kodu DGP (daugiametės ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (ėraičiai, miglės, motiejukai, svidrės ir kt.) 5 metų ir daugiau), buvo rastas NEP (netinkami paramai ploto (bl9, bl3)) 1,74 ha plotas ir KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas plotas 39,94 ha, pasėlio kodu DGP (daugiametės ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (ėraičiai, miglės, motiejukai, svidrės ir kt.) 5 metų ir daugiau) buvo pamatuoti ir atmesti 6,70 ha netinkami paramai plotai (bl3, bl9). NMA Sprendime pažymėjo, jog pagal 2017 m. Paraišką taikoma neteisingo deklaravimo sankcija ir susigrąžinama jau išmokėta parama už netinkamą paramai plotą. Bendras netinkamas paramai plotas – 8,44 ha (1,74 ha + 6,70 ha). 2019 m. gegužės 3 d. sprendime NMA taip pat nurodė, kad iki 2017 m. gruodžio 28 d. pareiškėjui buvo apskaičiuota ir perduota mokėjimams 5 195,11 Eur (pagrindinės tiesioginės išmokos, žalinimo išmokos) ir kompensacinių išmokų suma, o pagal 2017 m. Paraiškos duomenis turėjo būti apskaičiuota ir perduota mokėti 3 251,65 Eur, t. y. 1 943,46 Eur mažiau.

4. Pareiškėjas teigė, kad 2019 m. gegužės 3 d. sprendimas siejamas su Patikros vietoje ataskaita, jame nurodoma, jog pareiškėjo 2017 m. Paraiška buvo vertinama pakartotinai, tačiau nenurodoma, kokios naujai paaiškėjusios aplinkybės lėmė pakartotinį pareiškėjo 2017 m. Paraiškos įvertinimą nuo jos pateikimo praėjus daugiau kaip dvejiems metams. Už 2017 metus pareiškėjui taikomas bendras pažeidimų plotas sumažėjo nuo 20,72 ha (pagal 2018 m. kovo 23 d. raštą) iki 8,44 ha (paskaičiuotas pagal 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą), tačiau, nepaisant to, susidarė 1 924,43 Eur gražintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas įpareigotas grąžinti per 60 kalendorinių dienų. NMA veiksmai, kuriais nesant objektyvių priežasčių yra naikinamas / keičiamas sprendimas dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų, sukuria teisinį neapibrėžtumą, nėra aišku, kokia išmokų suma pareiškėjui yra paskaičiuota už 2017 metus bei kokioje apimtyje ir kokių duomenų / dokumentų pagrindu pareiškėjui yra taikomos sankcijos už 2017 metus. NMA jau yra pritaikiusi sankcijas pareiškėjui už Patikros vietoje ataskaita nustatytus pažeidimus, todėl už tuos pačius pažeidimus neturi teisės taikyti sankcijas pakartotinai. Sprendimas, kuriuo pats viešojo administravimo subjektas nesant objektyvių priežasčių keičia savo anksčiau priimtą sprendimą dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), o NMA veiksmai pareiškėjo atžvilgiu nesiderina su gero administravimo principu. Pažeidimą NMA užfiksavo gerokai mažesniame plote nei buvo nustatyta 2018 m. kovo 23 d. rašte. 2019 m. gegužės 3 d. sprendimas blogina pareiškėjo padėtį, todėl negali būti vertinamas kaip techninė klaida ir taisomas VAĮ 35 straipsnio pagrindu. Viešojo administravimo subjekto veiksmai naikinant ar keičiant savo priimtą sprendimą yra susiję su įstatymo viršenybės ir teisėtumo principų įgyvendinimo pažeidimu, todėl vertintini kaip piktnaudžiavimas institucijai suteiktais įgalinimais bei administraciniu procesu.

Atsiliepimas

5. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. NMA paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 20–22 d. atliko 2017 m. Paraiškos duomenų patikrą, apie joje nustatytus neatitikimus, vertinimo rezultatus ir taikomas sankcijas pareiškėjas buvo informuotas 2018 m. kovo 23 d. raštu dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų. Po minėto sprendimo priėmimo NMA buvo gauti valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) duomenys, jog pareiškėjo 2017 m. Paraiškoje KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 39,94 ha DGP (daugiametės ganyklos arba pievos 5 metų ir daugiau) plotas yra 6,65 ha netinkamas paramai plotas (bl3). Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897, 87 punkte nustatyta, kad naudmenų laukų įbraižymai, kai jų ribos kerta kontrolinius žemės sklypus, kurių GKODAS yra bl1b, bl2, bl3, bl6, bl9, yra negalimi tiesioginėms išmokoms gauti. Buvo nustatyta, jog pareiškėjas įvardytuose KŽS deklaravo didesnį plotą nei tas, kuris buvo nustatytas įvardytiems KŽS ir apima KŽS bl3, bl9 plotą. Nustatytas neteisingo deklaravimo atvejis, kai laukai, įbraižyti išmokoms skirtame KŽS bl1, apima ir paramai netinkamus bl3, bl9 plotus, kurie nebuvo dirbami / prižiūrimi. ŽŪIKVC perdavus patikslintus Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KŽS_DR5LT duomenis, NMA pareiškėjų paraiškas peržiūri pakartotinai. Už paramai netinkamą plotą, nustatytą atnaujinus KŽS_DR5LT arba einamųjų metų patikros vietoje metu, išmokėta parama iš deklaravusių pareiškėjų susigrąžinama už ketverius metus (arba, NMA pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kad plotas paramai netinkamas mažiau nei ketverius metus – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai) skaičiuojant nuo metų, kuriais buvo padarytas (užfiksuotas) pažeidimas, tačiau ne ilgiau nei iki paskutiniųjų prieš tai darytų ortofotografinių žemėlapių metų (arba, NMA pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kad plotas paramai netinkamas ilgiau nei iki paskutiniųjų prieš tai darytų ortofotografinių žemėlapių metų – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai, bet ne daugiau kaip už ketverius metus). Todėl NMA, nustačiusi, kad dalis paramos pareiškėjui pagal 2017 m. Paraišką buvo išmokėta neatsižvelgus į ŽŪIKVC pateiktus duomenis, priėmė Sprendimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas privalo grąžinti 1 943,46 Eur dydžio grąžintiną išmokų sumą. NMA, gavusi iš ŽŪIKVC patikslintus Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KŽS_DR5LT duomenis, nustatė, jog pareiškėjo 2017 m. Paraiškoje KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 39,94 ha DGP (daugiametės ganyklos arba pievos 5 metų ir daugiau), kurio plotas yra 6,65 ha, yra netinkamas paramai plotas (bl3). Todėl NMA teisėtai ir pagrįstai vadovavosi ŽŪIKVC perduotais duomenimis bei priėmė pagrįstą Sprendimą.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo ŽŪIKVC atsiliepime į skundą paaiškino, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra atsakingas už Paraiškų priėmimo informacinės sistemos ir jos sudedamųjų dalių kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą. ŽŪIKVC atlieka duomenų atnaujinimą ir tuos duomenis perduoda NMA, o NMA administruoja paraiškas ir sprendžia, kokius duomenis naudoti. Galutiniais deklaruotų laukų duomenimis disponuoja NMA. Kontrolinių žemės sklypų erdvinių duomenų rinkinys KŽS_DR5LT yra nuolat atnaujinamas pagal naujausią ortofotografinę medžiagą ir patikrų duomenis, todėl kontroliniai žemės sklypai, kuriuose pareiškėjas 2017 m. deklaravo laukus pateko į 2018 m. ortofotografinio žemėlapio teritoriją. ŽŪIKVC atliko KŽS_DR5LT atnaujinimą pagal naujausius vaizdus. Po šio atnaujinimo dalis pareiškėjo deklaruotų laukų pateko į paramai netinkamus plotus (kontroliniai žemės sklypai, GKODAI bl3, bl9, bl6).

II.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo R. P. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 6 d. pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (2017 m. Paraiška), kurioje buvo deklaruotas 58,28 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 13,36 ha plotas, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (didelio intensyvumo gamtinių trūkumų vietovėse) (toliau – ir priemonė MPŪV); 44,92 ha plotas, už kurį teikiama parama pagal MPŪV priemonę (mažesnio intensyvumo gamtinių trūkumų vietovėse).

10. 2017 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 3D-323 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) bei Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 3D-134 redakcija) (toliau – ir MPŪV taisyklės).

11. 2017 m. rugsėjo 29 d. pranešimu pareiškėjas buvo informuotas apie jo valdoje atliktą patikrą ir jos metu nustatytus neatitikimus, atsakovas surašė Paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitą bei patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus. 2018 m. kovo 23 d. raštu „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ Nr. BR6-2676067 pareiškėjas buvo informuotas apie skiriamą 6 921,31 Eur galutinę paramos sumą bei pritaikytą 2 445,72 Eur sankciją, tai yra – 1 301,43 Eur sankciją programai Pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus už neteisingą plotų deklaravimą bei 1 144,29 Eur sankciją programai Kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (mažo nepalankumo vietovės) už neteisingą plotų deklaravimą. Minėtame sprendime nurodyta, jog sankcijos pagal 2017 metų paraišką paskaičiuotos už 20,73 ha plotą.

12. Teismas iš ginčijamo 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo turinio nustatė, kad pareiškėjas informuojamas apie tai, jog NMA įvertino jo 2017 m. Paraiškoje deklaruotus duomenis ir nustatė, kad jam buvo išmokėta didesnė negu priklauso tiesioginių ir kompensacinių išmokų suma, todėl susidarė 1 943,46 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti NMA. Sprendime paaiškinta, jog grąžintinų lėšų suma susidarė dėl 2017 m. rugsėjo 20–22 d. atliktos patikros vietoje nustatytų deklaruotų duomenų neatitikimų, t. y. ploto ir pasėlių neatitikimų: kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas plotas 1,64 ha, pasėlio kodu DGP (daugiametės ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) 5 metų ir daugiau), buvo rastas NEP (netinkami paramai plotai (bl9, bl3)) 1,74 ha plotas ir KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas plotas 39,94 ha, pasėlio kodu DGP (daugiametės ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) 5 metų ir daugiau) buvo pamatuoti ir atmesti 6,70 ha netinkami paramai plotai (bl9, bl3)). Nurodyta, jog apie patikros rezultatus pareiškėjas buvo informuotas papildomai pasirinktu būdu, paštu, NMA 2017 m. rugsėjo 29 d. pranešimu Nr. 41110 „Apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus“, prie kurio buvo pridėta Patikros ataskaitos Nr. 17-1012047551-D4-1 kopija ir daryta lauko nuotrauka, kurioje užfiksuotas padarytas pažeidimas. Sprendime paaiškinta, jog grąžintinų lėšų suma susidarė dėl 2017 m. rugsėjo 20–22 d. atliktos patikros vietoje metu nustatytų deklaruotų duomenų neatitikimų, t. y. ploto ir pasėlių neatitikimų. Taip pat paaiškinta, kas yra KŽS bl3, KŽS bl9. Nurodyta, jog bendras netinkamas paramai plotas – 8,44 ha (1,74 ha + 6,70 ha) ir priminta, kad iki 2017 m. gruodžio 28 d. pareiškėjui buvo apskaičiuota ir perduota mokėjimams 5 195,11 Eur išmokų suma, o pagal 2017 m. Paraiškos duomenis turėjo būti apskaičiuota ir perduota mokėti 3 251,65 Eur, t. y. 1 943,46 Eur mažiau. Pažymėta, jog 2017 m. Paraiška buvo vertinama pakartotinai.

13. Teismas nurodė, kad pagal Taisyklių 87 punktą pareiškėjai privalo elektroniniu būdu įbraižyti deklaruojamų laukų ribas PPIS. Įbraižomi visi pareiškėjo naudmenų ir kiti plotai, už kuriuos jis prašo paramos, taip pat įbraižomi visi pareiškėjo valdomi naudmenų plotai, už kuriuos pareiškėjas nepageidauja gauti išmokų (kodai NEP ar TPN). Naudmenų laukų įbraižymai, kai jų ribos kerta KŽS, kurių GKODAS yra bl1b, bl2, bl3, bl6, bl9, yra negalimi tiesioginėms išmokoms gauti. Pagal Taisyklių 9 priedo 1.2.4 papunktį kontrolinis miško žemės sklypas bl3 – tai sklypas, kurio didžiąją dalį užima miško žemė (miškai, medžių grupės, krūmynai). Šio KŽS remiamas plotas lygus 0, tačiau gali būti tinkamas paramai gauti pagal KPP priemones: „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Su ,,Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“ ir „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Pagal Taisyklių 9 priedo 1.2.5 papunktį kontrolinis mišrusis žemės sklypas bl9 – tai sklypas, kurio didžiąją dalį užima žemės ūkiui nenaudojama žemė (pelkėtos teritorijos, karjerai, laikinai įmirkę plotai ir pan.). KŽS remiamas plotas lygus 0, tačiau gali būti tinkamas paramai gauti pagal KPP priemones: „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“ ir „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neteigia, jog naudmenos buvo deklaruotos tinkamai ir atitinka paramos sąlygas. Pareiškėjo teigimu, jei pagal 2017 metais pateiktą Paraišką užfiksuotas pažeidimo plotas sudaro ne 20,73 ha, o tik 8,44 ha – tuomet jo paraiška turėjo būti administruojama pakartotinai. Tačiau atsakovas 2019 m. gegužės 3 d. sprendime paaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kad iki 2017 m. gruodžio 28 d. pareiškėjui buvo apskaičiuota ir perduota mokėjimams 5 195,11 Eur (pagrindinės tiesioginės išmokos, žalinimo išmokos) ir kompensacinių išmokų suma, pagal 2017 m. Paraiškos duomenis turėjo būti apskaičiuota ir perduoti mokėti 3 251,65 Eur, t. y. 1 943,46 Eur mažiau. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis Taisyklių 95 punktu ir MPŪV taisyklių 43 punktu, 2017 metų Paraiška buvo vertinama pakartotinai ir susidarė bendra 1 943,46 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma.

15. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Taisyklių 95 punktu, NMA turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas. Už paramai netinkamą plotą, nustatytą atnaujinus KŽS_DR5LT arba einamųjų metų patikros vietoje metu, išmokėta parama iš deklaravusių pareiškėjų susigrąžinama už ketverius metus (arba, NMA pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kad plotas paramai netinkamas mažiau nei ketverius metus – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai) skaičiuojant nuo metų, kuriais buvo padarytas (užfiksuotas) pažeidimas, tačiau ne ilgiau nei iki paskutiniųjų prieš tai darytų ortofotografinių žemėlapių metų (arba, NMA pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kad plotas paramai netinkamas ilgiau nei iki paskutiniųjų prieš tai darytų ortofotografinių žemėlapių metų – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai, bet ne daugiau kaip už ketverius metus). Be to, MPŪV taisyklių 43 punktas numato, jog einamaisiais metais taikomų sankcijų suma negali viršyti 100 proc. mokėtinos paramos sumos.

16. Teismas konstatavo, kad NMA, gavusi iš ŽŪIKVC patikslintus Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KŽS_DR5LT duomenis, nustatė, jog pareiškėjo 2017 m. Paraiškoje KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 39,94 ha DGP (daugiametės ganyklos ir pievos 5 metų ir daugiau) plotas yra 6,65 ha netinkamas paramai plotas (bl3). Atsiliepime į skundą ŽŪIKVC paaiškino, jog Kontrolinių žemės sklypų erdvinių duomenų rinkinys KŽS_DR5LT yra nuolat atnaujinamas pagal naujausią ortofotografinę medžiagą ir patikrų duomenis, todėl kontroliniai žemės sklypai, kuriuose pareiškėjas 2017 m. deklaravo laukus pateko į 2018 m. ortofotografinio žemėlapio teritoriją. ŽŪIKVC atliko KŽS_DR5LT atnaujinimą pagal naujausius vaizdus. Po šio KŽS_DR5LT atnaujinimo dalis pareiškėjo deklaruotų laukų pateko į paramai netinkamus plotus (kontroliniai žemės sklypai, GKODAI bl3, bl9, bl6).

17. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad ortofotografinės medžiagos naudojimas administracinio patikrinimo metu, siekiant nustatyti atitikimą paramos skyrimo reikalavimams yra iš esmės pripažįstamas tinkamu metodu. Naudojant tokią medžiagą nustačius neatitikimus nėra privaloma atlikti patikrinimą vietoje, tačiau tai, kokių tolimesnių priemonių turi būti imtasi, pripažįstama kompetentingos institucijos diskrecija (žr. pvz., 2015 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-782-261/2015). Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų ŽŪIKVC duomenis, be to, jis ir neteigia, kad naudmenos buvo deklaruotos tinkamai ir kad jos atitinka paramos sąlygas.

18. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ 7.1.3 papunkčiu vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą, todėl atsakovas pareikalavo grąžinti nurodytą sumą.

19. Teismas vertino, kad NMA pagrįstai vadovavosi tiek atlikto patikrinimo vietoje duomenimis, tiek ortografiniais duomenimis, 2017 m. Paraišką įvertinusi pakartotinai bei nustačiusi neteisingą deklaravimą, vadovaudamasi Taisyklių 95 punktu ir MPŪV taisyklių 43 punktu, įpareigojo grąžinti pareiškėją 1 943,46 Eur sumą, o pareiškėjas neįrodė 2017 m. Paraiškoje deklaruotų duomenų teisingumo, nepateikė jo teiginius pagrindžiančių įrodymų.

20. Teismas sprendė, kad skundžiamas Sprendimas yra išsamus, pagrįstas teisės aktų normomis, objektyviais duomenimis, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. NMA, administruodama 2017 m. Paraišką, pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui pritaikė sankciją ir skundą atmetė, o pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

III.

21. Pareiškėjas R. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.

22. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko galioti gero administravimo principui prieštaraujantį NMA 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą. Minėtas sprendimas buvo priimtas daugiau nei po metų, iš esmės naikinant ar keičiant NMA 2018 m. kovo 23 d. sprendimą. Abu skirtingi sprendimai priimti remiantis 2017 m. rugsėjo 20–22 d. atliktos patikros vietoje nustatytų deklaruotų plotų neatitikimu. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į skundą nurodė visiškai kitą lėšų susigrąžinimo priežastį – iš pareiškėjo pareikalauta grąžinti dalį išmokėtų lėšų ne dėl pakartotinio Patikros vietoje ataskaitos įvertinimo (kaip nurodyta 2019 m. gegužės 3 d. sprendime), bet dėl to, kad NMA gavo ŽŪIKVC duomenis, pagal kuriuos nustatyta, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 39,94 ha DGP plotas yra 6,65 ha netinkamas paramai plotas (bl3). Tokie NMA veiksmai susiję su įstatymo viršenybės ir teisėtumo principų įgyvendinimo pažeidimu, todėl vertintini kaip piktnaudžiavimas suteiktais įgalinimais bei administraciniu procesu.

Šalies argumentai

23. Pareiškėjas pažymi, kad 2019 m. gegužės 3 d. sprendime nėra nurodoma, jog jis grindžiamas ŽŪIKVC pateiktomis ortofotografijomis. Apie 2018 metais ŽŪIKVC atliktas ortofotografijas, kurių pagrindu pareiškėjas įpareigotas grąžinti išmokėtas lėšas, pareiškėjas nebuvo informuotas, todėl NMA, priimdama 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą pažeidė VAĮ 8 straipsnio nuostatas.

24. Pareiškėjas nurodo, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika duomenų bazių tikslinimas ankstesnių metų paraiškoms nėra galimas. Kiekvienų metų paraiškos turi būti vertinamos pagal tiems metams skirtas taisykles, laikantis jose nurodytų terminų (žr., pvz., 2015 m. sausio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-119-602/2015).

25. 2017 metais pareiškėjo valdoje NMA atliktos patikros vietoje metu nėra nustatyta pažeidimų, kurie tariamai užfiksuoti po vienerių metų ŽŪIKVC darytose ortofotografijose, todėl teigtina, kad 2017 metais šie pažeidimai neegzistavo. Pareiškėjo įsitikinimu, einamaisiais metais daryta patikra vietoje turėtų turėti aukštesnę įrodomąją galią nei po vienerių metų užfiksuoti ŽŪIKVC nuotolinės patikros duomenys. Situacija, kai 2019 m. pakartotinai vertinta 2017 m. Paraiška remiantis 2018 m. ŽŪIKVC ortofotografijomis, nesudarė jokių galimybių pareiškėjui surinkti įrodymus, kad 2017 m. deklaruotų laukų būklė buvo tinkama paramai gauti. Būtent NMA privalo surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų pareiškėjų padarytus pažeidimus, nes priešingu atveju tie pažeidimai laikytini menamais.

Atsiliepimas

26. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. NMA nurodo, kad teisės aktų nustatyta tvarka ŽŪIKVC yra atsakingas už pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą, o ŽŪIKVC perdavus patikslintus Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KŽS_DR5LT duomenis, NMA turi teisę pareiškėjų paraiškas peržiūrėti pakartotinai. NMA, gavusi iš ŽŪIKVC patikslintus Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KŽS_DR5LT duomenis, nustatė, jog pareiškėjo 2017 m. Paraiškoje kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 39,94 ha DGP (daugiametės ganyklos arba pievos 5 metų ir daugiau) plotas, yra 6,65 ha netinkamas paramai plotas (bl3).

28. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A438-1102/2014 suformuota praktika, kad ortofotografinės medžiagos naudojimas administracinio patikrinimo metu, siekiant nustatyti atitikimą paramos skyrimo reikalavimams, yra iš esmės pripažįstamas tinkamu metodu. Naudojant tokią medžiagą nustačius neatitikimus, nėra privaloma atlikti patikrinimą vietoje, tačiau tai, kokių tolimesnių priemonių turi būti imtasi, pripažįstama kompetentingos institucijos diskrecija. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų ŽŪIKVC duomenis, jog 2017 m. Paraiškoje KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 39,94 ha DGP (daugiametės ganyklos arba pievos 5 metų ir daugiau) plotas yra 6,65 ha netinkamas paramai plotas (bl3). ŽŪIKVC atsiliepime taip pat aiškiai ir išsamiai nurodė, kuriuose pareiškėjo 2017 m. Paraiškoje deklaruotuose laukuose buvo nustatyti paramai skirti netinkami plotai bei pateikė ortofotografinius žemėlapius su užfiksuotais netinkamais paramai skirti (bl2 / bl9) plotais.

29. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog NMA, gavusi iš ŽŪIKVC patikslintus Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KŽS_DR5LT duomenis, nustatė, jog pareiškėjo 2017 m. Paraiškoje buvo deklaruoti paramai skirti netinkami plotai, o į bylą pateiktame atsiliepime ŽŪIKVC paaiškino, jog Kontrolinių žemės sklypų erdvinių duomenų rinkinys KŽS_DR5LT yra nuolat atnaujinamas pagal naujausią ortofotografinę medžiagą ir patikrų duomenis, todėl kontroliniai žemės sklypai, kuriuose pareiškėjas 2017 m. deklaravo laukus pateko į 2018 m. ortofotografinio žemėlapio teritoriją. ŽŪIKVC atliko KŽS_DR5LT atnaujinimą pagal naujausius vaizdus. Po šio KŽS_DR5LT atnaujinimo dalis pareiškėjo deklaruotų laukų pateko į paramai netinkamus plotus (kontroliniai žemės sklypai, GKODAI bl3, bl9, bl6). NMA laikosi pozicijos, kad teisėtai ir pagrįstai vadovavosi ŽŪIKVC perduotais duomenimis bei priėmė 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą.

Atsiliepimas

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo ŽŪKVIC atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ŽŪIKVC atlieka tik duomenų atnaujinimą ir tuos duomenis perduoda NMA, kuri administruoja paraiškas ir sprendžia, kokius duomenis naudoti. Galutiniais deklaruotų laukų duomenimis disponuoja NMA. Kontrolinių žemės sklypų erdvinių duomenų rinkinys KŽS_DR5LT tikslinamas vadovaujantis Taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-607 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:5 000 kontrolinių žemės sklypų erdvinių duomenų rinkinio KŽS_DR5LT atnaujinimo techninių reikalavimų aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:5 000 kontrolinių žemės sklypų erdvinių duomenų rinkinio KŽS_DR5LT atnaujinimo techninių reikalavimų aprašu (toliau – ir Aprašas). KŽS_DR5LT yra viena visai Lietuvos Respublikos teritorijai ir yra nuolat atnaujinama pagal naujausius palydovinius vaizdus, naujausią ortofotografinę medžiagą, išankstinių KŽS ribų pasikeitimus ir NMA patikrų duomenis. Išnagrinėjęs informaciją apie pareiškėjo 2017 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus ir dabartinę KŽS_DR5LT, ŽŪKVIC nurodo, kad pareiškėjo 2017 m. deklaruoti laukai pateko į 2018 m. ortofotografinio žemėlapio teritoriją. Vadovaudamasis Taisyklių 85.3 papunkčiu, ŽŪIKVC atliko KŽS_DR5LT atnaujinimą pagal naujausius vaizdus. Po šio KŽS_DR5LT atnaujinimo dalis pareiškėjo deklaruotų laukų pateko į paramai netinkamus plotus (kontroliniai žemės sklypai GKODAI bl3, bl9, bl6).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

31. Byloje kilo ginčas dėl NMA 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. SP1-493(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą priimti naują sprendimą. Skundžiamu sprendimu NMA, įvertinusi pareiškėjo 2017 m. Paraišką, nustatė, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė negu priklauso tiesioginių ir kompensacinių išmokų suma, todėl susidarė 1 943,46 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti NMA.

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad NMA pagrįstai vadovavosi tiek atlikto patikrinimo vietoje duomenimis, tiek ortografiniais duomenimis, o 2017 m. Paraišką įvertinusi pakartotinai bei nustačiusi neteisingą deklaravimą, vadovaudamasi Taisyklių 95 punktu ir MPŪV taisyklių 43 punktu, įpareigojo grąžinti pareiškėją 1 943,46 Eur sumą. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė 2017 m. Paraiškoje deklaruotų duomenų teisingumo, nepateikė jo teiginius pagrindžiančių įrodymų.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad NMA 2019 m. gegužės 3 d. sprendimas prieštarauja gero administravimo principui, priimtas pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes jame nenurodoma, kad remtasi 2018 m. ortofotografijomis, 2017 m. atliktoje patikroje vietoje nebuvo nustatyta pažeidimų, kurie nustatyti 2019 m. gegužės 3 d. sprendimu, o pareiškėjui iš esmės taikoma sankcija antrą kartą, nepasisakant dėl ankstesnio sprendimo panaikinimo ar pakeitimo.

34. Bylos duomenys patvirtina, kad NMA, atlikusi pareiškėjo 2017 m. Paraiškos patikrą vietoje (2017 m. rugsėjo 20–22 d.) nustatė pažeidimų ir skyrė galutinę 6 921,31 Eur paramos sumą, apie tai pareiškėją informavo 2018 m. kovo 23 d. raštu Nr. BR6-2676067 ,,Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“. Iš minėto rašto matyti, kad sankcija programai Pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus už neteisingą plotų deklaravimą pritaikyta 20,73 ha plotui, sankcijos dydis – 1 301,43 Eur. Tokiam pat plotui pritaikyta sankcija programai Kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (mažo nepalankumo vietovės) už neteisingą plotų deklaravimą, sankcijos dydis – 1 144,29 Eur.

35. 2019 m. gegužės 3 d. sprendimu NMA, įvertinusi 2017 m. Paraišką, nustatė, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė, negu priklauso tiesioginių ir kompensacinių išmokų suma, todėl susidarė 1 943,46 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti NMA. Minėtame sprendime paaiškinta, kad grąžintinų lėšų suma susidarė dėl 2017 m. rugsėjo 20–22 d. atliktos patikros vietoje metu nustatytų ploto ir pasėlių neatitikimų: KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas plotas 1,64 ha, pasėlio kodu DGP (daugiametės ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) 5 metų ir daugiau), buvo rastas NEP (netinkami paramai plotai (bl9, bl3)) 1,74 ha plotas ir KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas plotas 39,94 ha, pasėlio kodu DGP (daugiametės ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) 5 metų ir daugiau) buvo pamatuoti ir atmesti 6,70 ha netinkamai paramai plotai (bl9, bl3)). Nustatytas bendras netinkamas paramai plotas – 8,44 ha. 2019 m. gegužės 3 d. sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėjui iki 2017 m. gruodžio 28 d. buvo apskaičiuota ir perduota mokėjimams 5 195,11 Eur, o pagal 2017 m. Paraiškos duomenis turėjo būti apskaičiuota ir perduota mokėti 3 251,65 Eur, t. y. 1 943,46 Eur mažiau. Sprendime nurodyta, kad 2017 m. Paraiška buvo vertinama pakartotinai vadovaujantis Taisyklių 95 punktu ir MPŪV taisyklių 43 punktu. Pareiškėjas NMA 2019 m. gegužės 28 d. raštu Nr. BR6-3675 ,,Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ informuotas apie sąskaitą, į kurią privalo grąžinti susidariusią skolą bei skolos išieškojimo tvarką jos negrąžinus.

36. Taisyklių 95 punktas numatė, kad NMA turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas. Už paramai netinkamą plotą, nustatytą atnaujinus KŽS_DR5LT arba einamųjų metų patikros vietoje metu, išmokėta parama iš deklaravusių pareiškėjų susigrąžinama už ketverius metus (arba, Agentūrai pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kad plotas paramai netinkamas mažiau nei ketverius metus – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai) skaičiuojant nuo metų, kuriais buvo padarytas (užfiksuotas) pažeidimas, tačiau ne ilgiau nei iki paskutiniųjų prieš tai darytų ortofotografinių žemėlapių metų (arba, Agentūrai pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kad plotas paramai netinkamas ilgiau nei iki paskutiniųjų prieš tai darytų ortofotografinių žemėlapių metų – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai, bet ne daugiau kaip už ketverius metus).

37. Pagal MPŪV taisyklių 41 punktą NMA turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą, atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje, tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas. Už paramai netinkamą plotą, nustatytą atnaujinus KŽS_DR5LT arba einamųjų metų patikros vietoje metu, išmokėta parama iš deklaravusių pareiškėjų susigrąžinama už ketverius metus (arba, Agentūrai pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kai plotas paramai netinkamas mažiau nei ketverius metus – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai) skaičiuojant nuo metų, kuriais buvo padarytas (užfiksuotas) pažeidimas, tačiau ne ilgiau nei iki paskutiniųjų metų, prieš kuriuos buvo daryti ortofotografiniai žemėlapiai (arba, Agentūrai pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kai plotas paramai netinkamas ilgiau nei iki paskutiniųjų metų, prieš kuriuos buvo daryti ortofotografiniai žemėlapiai – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai, bet ne daugiau kaip už ketverius metus).

38. Pagal Taisyklių 85.6 punktą ŽŪKVIC nuo einamųjų metų paraiškų teikimo pradžios žiniatinklio tarnyba perduoda NMA einamųjų metų aktualią KŽS_DR5LT, o pagal Taisyklių 85.8 punktą parengia ir išplatina informacinę medžiagą žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimui.

39. Pagal Taisyklių 99 punktą, jeigu nesilaikoma taisyklių 7.13 papunktyje nustatytosios laukų sutvarkymo tvarkos, taip pat, jeigu einamųjų (paraiškos teikimo) metų ortofotografinėje medžiagoje arba palydoviniame vaizde nustatomas paramai netinkamas plotas (nepriklausomai nuo šios medžiagos fiksavimo einamaisiais metais datos), parama už tokį plotą nemokama ir laikoma, kad tai yra neteisingo deklaravimo atvejis.

40. Pagal Taisyklių 85.3 punktą ŽŪKVIC patikslina KŽS_DR5LT: pagal KŽS, kurių GKODAS yra bl1b, kuriuose einamaisiais metais buvo deklaruota – iki einamųjų metų spalio 1 d.; pagal einamaisiais metais deklaruotus laukus, kurių kultūros kodas NEP, pagal didelės skiriamosios gebos palydovinius vaizdus ir dalį naujausių ortofotografinių žemėlapių – iki einamųjų metų lapkričio 1 d.; pagal likusią einamųjų metų naujausių ortofotografinių žemėlapių dalį – iki kitų metų vasario 1 d.; pagal Agentūros patikros vietoje, planinių patikrų ir kitų, išskyrus KPP patikras, išankstinių KŽS ribų pasikeitimų duomenis – iki kitų metų balandžio 1 d.; pagal Agentūros patikras, gautas po kitų metų kovo 15 d., KŽS_DR5LT tikslinama iki gegužės 1 d.

41. Nagrinėjamu atveju atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino ir pateikė duomenis apie tai, kad 2019 m. gegužės 3 d. sprendimas buvo priimtas pakartotinai įvertinus 2017 m. Paraišką gavus iš ŽŪIKVC patikslintus Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KŽS_DR5LT duomenis ir nustačius, jog pareiškėjo 2017 m. Paraiškoje buvo deklaruoti paramai skirti netinkami plotai. Iš ŽŪKVIC pateiktų teismui paaiškinimų ir duomenų matyti, kad NMA rėmėsi ŽŪKVIC pateiktais pagal Taisyklių 85.3 punktą atnaujintais Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KŽS_DR5LT duomenimis ir po šio atnaujinimo dalis pareiškėjo deklaruotų laukų pateko į paramai netinkamus plotus. Iš KŽS_DR5LT duomenų rinkinio ištraukų (b. l. 56) matyti, kad 2018 m. ortofotografinė nuotrauka fotografuota 2018 m. birželio 4 d.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2015 m. sausio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-36-662/2015), atsižvelgus į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo Maatschap T. van Oosterom en A. van Oosterom-Boelhouwer prieš Staatssecretaris van Economische Zaken, Landbouw en Innovatie, C-485/12 motyvus, nurodyta, jog institucijai pareiga atlikti atitinkamus žemės sklypų matavimus vietoje nekyla ir ji gali priimti sprendimus vadovaudamasi vien aeronuotraukomis tik tais atvejais, kai ji neturi jokių abejonių dėl tokiu būdu gautų matavimo duomenų. Taigi ortofotografinė medžiaga pripažintina tinkamu duomenų šaltiniu bei nustatytų neatitikimų įrodymu tik tais atvejais, kai nėra abejonių dėl joje pateiktų duomenų tikslumo ir patikimumo.

43. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad atlikus 2017 m. Paraiškos patikrą vietoje (2017 m. rugsėjo 20–22 d.) buvo nustatyti pažeidimai tik 20,73 ha plotui, pakartotinis netinkamų paramai gauti laukų dydžio nustatymas 8,44 ha plotui remiantis 2018 m. birželio 4 d. darytos ortofotografijos duomenimis nėra tikslus ir nekeliantis abejonių. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kodėl netinkamų paramai laukų dydis nebuvo nustatytas 2017 m. rugsėjo 20–22 d. patikros vietoje metu, nors iš patikros ataskaitos matyti, kad buvo naudotasi atitinkamais matavimo prietaisais (b. l. 13), neatitikimai užfiksuoti fotografuojant (b. l. 23). Be to, atsakovas teigia, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi ne einamaisiais metais (paraiška pateikta 2017 m.), o vėliau – 2018 m. birželio 4 d. padaryta ortofotografija (žr. Taisyklių 85.3 punktą). Taigi neaišku, kokia NMA laikomų netinkamais deklaruoti plotų tikroji (reali) būklė buvo 2017 m. Paraiškos pateikimo metu.

44. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje pateikta ortofotografinė medžiaga vertintina tik kaip sudaranti faktinį pagrindą atsirasti abejonei, jog galbūt buvo deklaruoti netinkami paramai gauti plotai. Tačiau tam, kad būtų padarytos tikslios išvados bei atsirastų objektyvus pagrindas priimti sprendimą dėl sankcijų pritaikymo, NMA nagrinėjamu atveju turėjo imtis priemonių tokios abejonės patvirtinimui. 2017 m. atliktos patikros vietoje metu nustatyti duomenys iš esmės turėjo būti paneigti ar patikslinti analogišką įrodomąją vertę turinčiais duomenimis. Darytina išvada, jog surinkti duomenys, kurių pagrindu NMA priėmė 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą, nebuvo pakankamai patikimi ir tikslūs, todėl jų negalima vertinti kaip tokių, dėl kurių nekyla abejonių. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės pakanka pripažinti, jog ginčijamas NMA sprendimas yra priimtas neteisėtai bei nepagrįstai ir todėl yra naikintinas.

45. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad jis, nesutikdamas su NMA nustatytais neatitikimais, neturėjo jokios galimybės įrodinėti aplinkybių dėl jo deklaruotų plotų tinkamumo paramai gauti 2017 m. Tai, kad dalis jo 2017 m. Paraiškoje deklaruotų laukų dar kartą yra pripažinti netinkamais paramai gauti ir dėl to priimtas NMA 2019 m. gegužės 3 d. sprendimas dėl susidariusios skolos grąžinimo, pareiškėjas sužinojo tik 2019 m. gavęs minėtą sprendimą. Pažymėtina, jog kaip nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 2 d. a p.). Ši Chartijos nuostata išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas Distillerie Fratelli Cipriani SpA prieš Ministero delle Finanze, C-395/00, 51 p.). Kadangi pareiškėjas iki skundžiamo sprendimo priėmimo nebuvo informuotas apie ŽŪKVIC Agentūrai pateiktus duomenis, konstatuotina, kad teisė į gynybą jam nebuvo užtikrinta, o priimdama 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą NMA pažeidė gero administravimo principą.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Pagal šio straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (žr., pvz., 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015).??? Teisinio bei faktinio pagrindimų nebuvimas yra esminis trūkumas ir esminis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimas bei, kaip savarankiškas pagrindas, suponuoja skundžiamo sprendimo naikinimą (žr., pvz., 2015 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-692-556/2015).

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas NMA 2019 m. gegužės 3 d. sprendimas neatitinka aptartų VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, kadangi jame nenurodoma jokių aplinkybių apie tai, kad jį priimant buvo remtasi iš ŽŪIKVC gautais patikslintais Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KŽS_DR5LT duomenimis. Skundžiamame sprendime tik nurodoma, kad grąžintinų lėšų suma susidarė dėl 2017 m. rugsėjo 20–22 d. atliktos patikros vietoje metu nustatytų duomenų neatitikimų, nors tai iš esmės prieštarauja atsakovo pozicijai šioje byloje bei pateikiamai informacijai apie ginčijamo sprendimo priėmimo aplinkybes. Iš ginčijamo sprendimo turinio nėra aišku, ar anksčiau NMA priimtas sprendimas dėl 6 921,31 Eur galutinės paramos sumos, pritaikius sankcijas po 2017 m. rugsėjo 20–22 d. atliktos patikros vietoje, apie kurį pareiškėjas buvo informuotas 2018 m. kovo 23 d. raštu, yra keičiamas ar panaikinamas. Taip pat nėra aišku, koks galutinis pripažintas tinkamu paramai pareiškėjo deklaruotų žemės sklypų plotas.

48. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas NMA 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti, o atsakovas įpareigotinas priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo 2017 m. Paraiškos. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 147 str.). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas.

49. Kadangi nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju priimamas naujas sprendimas, todėl yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

50. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

51. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

52. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nagrinėjant bylą teisme buvo atstovaujamas advokatės L. S. (b. l. 7). Iš pareiškėjo patektų dokumentų matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme advokato teisinėms paslaugoms apmokėti už skundo parengimą pareiškėjas patyrė 800 Eur išlaidų, joms pagrįsti pateikė 2019 m. liepos 2 d. sąskaitą faktūrą LD Nr. 19/20 (b. l. 25), bei 2019 m. liepos 3 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 685230 (b. l. 39). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą apskaičiuojant maksimalų išlaidų dydį už ieškinį taikytinas koeficientas 2,5. Atitinkamai maksimali galima priteisti suma už aptariamas teisines paslaugas būtų 3 156,75 Eur (1 262,70 Eur (2019 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)) x 2,5).

53. Pareiškėjas, pagrįsdamas išlaidas teisinėms paslaugoms už apeliacinio skundo parengimą pateikė 2019 m. lapkričio 6 d. sąskaitą faktūrą LS Nr. 19/28 500 Eur sumai ir 2019 m. lapkričio 19 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 685234. Pagal Rekomendacijų 8.9 punktą apskaičiuojant maksimalų išlaidų dydį už apeliacinį skundą taikytinas koeficientas 2,5. Atitinkamai maksimali galima priteisti suma už aptariamas teisines paslaugas būtų 3 222,50 Eur (1 289,00 Eur (2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)) x 2,5). Pareiškėjo prašoma priteisti išlaidų suma už advokato teisines paslaugas, suteiktas nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose – 1 300 Eur, neviršija maksimalių rekomenduojamų dydžių, todėl priteistina iš atsakovo.

54. Pareiškėjas taip pat patyrė išlaidų sumokėdamas 22,50 Eur žyminį mokestį už skundą bei 11,25 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Todėl šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo.

55. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina bendra 1 333,75 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (800 Eur + 500 Eur + 22,50 Eur + 11,25 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo R. P. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. SP1-493(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo R. P. paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti pareiškėjui R. P. iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 1 333,75 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt tris eurus septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasMilda Vainienė