Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjui pagal 2009 m. Paraišką buvo skirta 22 380,26 Lt dydžio parama (VAGK byla, b. l. 61), tačiau 2013 m. liepos 2 d. NMA priėmė Sprendimą Nr. 883 dėl susidariusios skolos sugrąžinimo (VAGK byla, b. 1. 6–8), kuriame nurodė, kad atlikus pareiškėjo 2009 m. Paraiškos pakartotinį vertinimą, buvo nustatyta, jog pareiškėjui buvo išmokėta parama už paramai netinkamą plotą, todėl susidarė bendra 19 846,02 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo gražinti atsakovui. Sprendime Nr. 883 paaiškinta, kad pastarasis priimtas, atsižvelgiant į Centro pateiktą sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, žymimus Gkodu bl3m, suformuotus aktualioje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo, t. y. atnaujinus pagal 2009–2010 m. ortografinę medžiagą. Minėtame sprendime NMA taip pat nurodė, kad įvertinus Centro pateiktą informaciją, darytina išvada, kad pareiškėjas 2009 m. Paraiškoje neišskyrė netinkamų paramai plotų, t. y. tiesioginėms išmokoms gauti (laukai fotografuoti 2010 m. balandžio 26 d.) neišskyrė 1,61 ha ploto, kuris 2009 m. Paraiškoje patenka į kontroliniame žemės sklype Nr. 163337-6807 esančio lauko Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 11,01 ha 5PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas) plotą, ribas ir 7,49 ha ploto, kuris 2009 m. Paraiškoje patenka į kontroliniame žemės sklype Nr. 163337-6807 esančio lauko Nr. 1A, kuriame pareiškėjas deklaravo 7,49 ha 5PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas) plotą, ribas; paramai pagal Priemonės Programos veiklą gauti (laukai fotografuoti 2010 m balandžio 26 d.) neišskyrė 1,61 ha ploto, kuris 2009 m. Paraiškoje patenka į kontroliniame žemės sklype Nr. 163337-6807 esančio lauko Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 11,01 ha 5PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas) plotą, ribas. Kadangi 2009 m. Paraiškoje buvo nustatytas neteisingo deklaravimo faktas, tai tiesioginė išmoka neskiriama, tačiau atsižvelgiant į tai, kad parama jau buvo išmokėta, ji turi būti sugrąžinta. Apie Sprendimą Nr. 883 pareiškėjas buvo informuotas 2013 m. liepos 19 d. NMA raštu BR6-(3.144.)-6762 (VAGK byla, b. l. 4–5).

Nesutikdamas su Sprendimu Nr. 883, pareiškėjas pastarąjį apskundė VAGK (VAGK byla, b. l. 1–2). VAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė nagrinėjamoje byloje skundžiamą Sprendimą Nr. 3R-281 (b. l. 38–40), kuriuo pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino NMA Sprendimą Nr. 883. VAGK Sprendime Nr. 3R-281 nurodė, kad NMA, administruodama paraiškas ir spręsdama dėl skirtinos išmokų (paramos) sumos, turi teisę naudotis kompetentingos institucijos – Centro atliktais nuotolinės patikros rezultatais, tačiau šių duomenų naudojimas siejamas su NMA planais einamaisiais metais kreiptis į Centrą, t. y. su NMA sprendimu vertinant einamaisiais metais pateiktas paraiškas naudoti nuotolinės patikros rezultatus. NMA, kreipdamasi į Centrą, turi raštu nurodyti pastarajam nuotolinės patikros zonas. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad Agentūra būtų nusprendusi 2009 m. Paraiškos vertinimui pasitelkti Centro nuotolinės patikros rezultatus. Taip pat nėra duomenų, jog apie Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. pateiktus duomenis pareiškėjas, prieš priimant skundžiamą sprendimą, buvo informuotas. Taigi tai, jog Centras 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu pateikė NMA sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. deklaruoti laukai esą patenka į kontrolinius žemės sklypus, kurių Gkodas bl3m, suformuotus 2011 m. deklaravimui paruoštoje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje, anaiptol nereiškia NMA pareigos ir teisės vien tik šių duomenų pagrindu, nesilaikant kitų būtinų procedūrų, garantuojančių asmens, pateikusio paraišką teisių, bei pačiai objektyviai nepagrindžiant priskyrimo netinkamam laukui priežasčių, pervertinti 2009 m. Paraišką ir taikyti sankcijas. Be to, NMA sprendimas priimtas remiantis vėliau atsiradusiais duomenimis.

Remdamasis Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17, 1 punkto, 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004, nustatančio išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemas, numatytas Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 380/2009 (toliau – ir Reglamentas Nr. 796/2004) 73 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 7.1.1 punkto nuostatomis, teismas konstatavo, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą peržiūrėti pareiškėjo 2009 m. Paraišką pakartotinai, tačiau šiam įvertinimui buvo pasitelkti tik 2010 m. Centro nuotolinės patikros rezultatai.

Reglamento Nr. 796/2004 28 straipsnio 2 dalies, 32 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 patvirtintų Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 34.2, 34.5, 34.6, 34.11, 36.8, 36.9 punktų pagrindu teismas sutiko su VAGK Sprendime Nr. 3R-281 padarytomis išvadomis, kad NMA, administruodama paraiškas ir spręsdama dėl skirtinos išmokų (paramos) sumos, turi teisę naudotis kompetentingos institucijos – Centro – atliktais nuotolinės patikros rezultatais, tačiau šių duomenų naudojimas siejamas su NMA planais einamaisiais metais kreiptis į Centrą, t. y. su NMA sprendimu vertinant einamaisiais metais pateiktas paraiškas naudoti nuotolinės patikros rezultatus. Toks paraiškų duomenų tikrinimo planavimas neatsiejamai susijęs ir su pareiškėjo teisėmis (galimybėmis) laiku apsiginti dėl jo atžvilgiu nustatytų pažeidimų. NMA, kreipdamasi į Centrą, turi raštu nurodyti pastarajam nuotolinės patikros zonas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad NMA būtų nusprendusi 2009 m. Paraiškos vertinimui pasitelkti Centro nuotolinės patikros rezultatus. Taip pat nėra duomenų, jog apie Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. pateiktus duomenis pareiškėjas, prieš priimant Sprendimą Nr. 883, buvo informuotas. Taigi, vien ta aplinkybė, kad Centras 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu pateikė NMA sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, kurių Gkodas bl3m, suformuotus 2011 m. deklaravimui paruoštoje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje, nesudaro pagrindo NMA padaryti priešingos išvados nei buvo padaryta įvertinus 2009 m. Paraišką, o, kaip minėta, kitokių argumentų NMA savo Sprendime Nr. 883 nenurodė. Taigi, darydama išvadą, kad pareiškėjas gavo didesnę nei priklauso paramą, Agentūra rėmėsi įrodymais, gautais iš vienintelio šaltinio, prieš tai neatlikusi jokių papildomų Centro pateiktų faktinių aplinkybių patikrinimo bei įvertinimo veiksmų. Teismo vertinimu, ortofotografinės medžiagos pavėluotas atnaujinimas nesuteikia teisės NMA pervertinti 2009–2010 m. paraiškas nesilaikant kitų būtinų procedūrų, garantuojančių asmenų, deklaravusių žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, teises.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškėjas, teikdamas 2009 m. Paraišką, savo parašu patvirtino (2009 m. Paraiškos 3 lapo III dalies 1 punktas), kad su Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklėmis yra susipažinęs. Kadangi pareiškėjas prašė paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“, 2009 m. Paraiška taip pat buvo vertinama vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 (2009 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. 3D-230 redakcija) (toliau – AGRO taisyklės). Pareiškėjas, įbraižydamas deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ribas, privalėjo išskirti netinkamus paramai plotus, vadovaudamasis Taisyklių 26.1 papunkčiu ir AGRO taisyklių 14.1 papunkčiu, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas deklaruojamus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus įbraižo žemėlapio fragmentuose atskiru žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka. Žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir kitų laukų ribų įbraižymo žemėlapiuose 2009 metais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 3D-172 (toliau – Įbraižymo taisyklės), 27.18 papunktyje nustatyta, kad jei ūkio subjektas įbraižo laukus kontroliniuose mišriuose žemės sklypuose bl3, kuriuose tinkamas paramai gauti plotas yra suskaičiuotas ir lygus 0, jis privalo pažymėti ir aprašyti kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimus, pagal kuriuos bus tikslinamas tinkamas paramai plotas, nurodytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 12 d. įsakyme Nr. 3D-501 „Dėl paramai tinkamų ir netinkamų plotų nustatymo, apskaičiavimo ir išskyrimo kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje“. Taisyklių 27.3 papunktyje numatyta, kad, seniūnijos darbuotojui išspausdinus paraiškos formą, užpildytą pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, pareiškėjas privalo patikrinti paraiškos duomenis, o pasirašydamas paraiškoje, pareiškėjas patvirtina tų duomenų teisingumą. Pagal Taisyklių 2 priedo 4 skyriaus 10.8 papunktį, jeigu ariamosios žemės bei ganyklų arba pievų plotuose auga medžiai ir/ar krūmai, tai tokie plotai turi būti pamatuoti ir į plotą išmokai gauti neįskaitomi. Pažymėtina, kad minėtas Taisyklių papunktis įtvirtina reikalavimą, kad pareiškėjas antrojo paraiškos lapo aštuntoje skiltyje hektarais nurodytų lauko plotą, už kurį nemokamos tiesioginės išmokos. Pažymėtina, kad pareiškėjas šio reikalavimo nesilaikė ir apaugusių plotų 2009 m. Paraiškoje nenurodė. Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad tyčinis neteisingas deklaravimas – atvejai, kai pareiškėjas deklaravo plotą, kuriame neužsiima žemės ūkio veikla ar prašo išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas ir neprižiūrimas (apaugusias medžiais, krūmais) žemės ūkio naudmenas. Visais atvejais tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto. AGRO taisyklių 3 punkte nurodyta, jog atvejai, kai pareiškėjas deklaravo plotą, kuriame neužsiima žemės ūkio veikla, arba prašo išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas ir neprižiūrimas (apaugusias medžiais, krūmais) žemės ūkio naudmenas, laikomi tyčiniu neteisingu deklaravimu (kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 proc. paramos paraiškoje pateikto ploto). Pareiškėjo deklaruotas plotas tiesioginėms išmokoms gauti buvo 48,55 ha, o faktiškai nustatytas 39,45 ha, t. y. deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 9,10 ha arba 23,07 proc., todėl pareiškėjui pritaikyta sankcija, numatyta Taisyklių 41.1.5 papunktyje („kai nustatytas didesnis nei 20 proc. ploto tyčinis neteisingas deklaravimas, pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotą einamaisiais metais nemokama, be to, pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija“). Pareiškėjo deklaruotas plotas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ buvo 16,85 ha, o faktiškai nustatytas 15,24 ha, t. y. deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 1,61 ha arba 10,56 proc., todėl pareiškėjui pritaikyta sankcija, numatyta AGRO taisyklių 39.1.2 papunktyje („paramos neskyrimas pagal visas Priemonės programas („Ekologinis ūkininkavimas“, „Kraštovaizdžio tvarkymas“ ir „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas“) einamaisiais metais taikomas: <...> kai nustatomas tyčinio neteisingo deklaravimo atvejis“). Agentūra, sužinojusi apie nepagrįstai išmokėtas lėšas pareiškėjui, priėmė Sprendimą Nr. 883, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1–7.1.3 papunkčiais. Tokią pareigą Agentūrai taip pat numato ir 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL 2005 L 209, p. 17) 33 straipsnio 2 dalis („kai Bendrijos lėšos jau buvo išmokėtos gavėjui, jas susigrąžina akredituotos mokėjimo agentūros pagal savo nustatytas išieškojimo procedūras“).Pagal 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 (toliau – Tarybos reglamentas) 20 straipsnio 2 dalį yra du paraiškų kontrolės būdai – administracinė kontrolė ir patikrinimai vietoje. Pagal Reglamento (EB) Nr. 796/2004, kuris įgyvendina Tarybos reglamentą, 28 straipsnio 2 dalį nuotolinio patikrinimo būdu gali būti atliekamas tik vienas iš dviejų paraiškų kontrolės būdų, t. y. patikrinimas vietoje. Kadangi pareiškėjo 2009 m. Paraiškos duomenys patikros vietoje būdu nebuvo tikrinti, pirmosios instancijos teismo sprendime (kaip ir VAGK sprendime) nepagrįstai remiamasi tomis Reglamento (EB) Nr. 796/2004 ir Taisyklių nuostatomis, kurios reglamentuoja 2009 m. Paraiškai netaikytą paraiškų kontrolės būdą – patikras vietoje, atliekamas nuotolinio patikrinimo būdu. Netinkamai taikant teisės normas, teismo sprendime daroma klaidinga išvada dėl procedūrinių patikros vykdymo taisyklių pažeidimo. Pažymėtina, kad VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliekamą KŽS duomenų bazės tikslinimą po patikrų reglamentuoja Taisyklės, tačiau nagrinėjamu atveju (kaip minėta, patikra nebuvo atlikta) KŽS duomenų bazės tikslinimas buvo atliktas, gavus atnaujintą ortofotografinę medžiagą iš Nacionalinės žemės tarnybos. Tokio pobūdžio KŽS duomenų bazės tikslinimą Centras atliko vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 3D-753 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KŽS_DB10LT atnaujinimo techninių reikalavimų patvirtinimo“.Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat nepagrįstai teigiama, kad „net ir tuo atveju, jei pareiškėjas 2009 m. deklaruodamas laukus ir padarė jų įbraižymo klaidų, jas pareiškėjui turėjo būti nurodyta ištaisyti nedelsiant“. Pirma, pareiškėjo neteisingo deklaravimo (iš viso 9,10 ha medžių ir krūmų plotas buvo deklaruotas išmokoms ir paramai gauti už natūralias ir pusiau natūralias pievas) negalima laikyti tik įbraižymo klaida. Antra, pareiškėjas, pasirašydamas 2009 m. Paraišką, patvirtino, kad pateikia teisingus duomenis, todėl Agentūra neprivalo jų tikrinti (pareiškėjus patikrai vietoje Agentūra atrenka atsitiktinės atrankos bei rizikos analizės būdu). Trečia, Agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17, 9.14 papunktyje nurodyta, kad Agentūra, pastebėjusi lėšų naudojimo pažeidimų, imasi priemonių šiems pažeidimams pašalinti ir paramos lėšoms susigrąžinti. Taigi, Agentūra privalo imtis priemonių paramos lėšoms susigrąžinti net ir nuo paraiškos pateikimo praėjus keleriems metams. Tokios Agentūros teisės nepaneigia ir to, kad praėjus ilgam laiko tarpui nuo pažeidimo padarymo iki jo nustatymo, pasunkėja (ar tampa nebeįmanomos) įrodinėjimo galimybės. Nors asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos, bet svarbu yra ir tai, kad asmenų teisės turi būti įgytos teisėtai – pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, todėl pareiškėjas, nesilaikęs Taisyklių bei AGRO taisyklių reikalavimų, neteisingai deklaravęs savo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, negalėjo įgyti ir teisėtų lūkesčių. Pastebėtina, kad terminus išmokoms susigrąžinti numato Reglamento (EB) Nr. 796/2004 73 straipsnis (bendra tvarka per 10 metų, o esant nustatytai išimčiai (dėl pareiškėjo sąžiningo elgesio) – per ketverius metus nuo išmokos išmokėjimo dienos). Todėl, laikantis pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos pozicijos dėl Europos Sąjungos ar nacionalinių teisės aktų nuostatas pažeidusių asmenų, Reglamento (EB) Nr. 796/2004 73 straipsnis netektų prasmės, o Agentūros teisė (ir pareiga) dėl lėšų susigrąžinimo taptų neįgyvendinama.Nesutinka ir su teismo pateiktu vertinimu, kad Agentūra pažeidė gero viešo administravimo principus, nes iš karto neinformavo pareiškėjo apie pakartotinio patikrinimo duomenis ir todėl nesudarė galimybės jam pateikti paaiškinimus bei įrodymus, kurie galėtų paneigti patikrinimo rezultatus. Kaip jau minėta, Agentūroje pakartotinis 2009 m. Paraiškos administravimas buvo baigtas individualiu administraciniu aktu – Sprendimu Nr. 883. Ir tik šio sprendimo priėmimo dieną buvo konstatuoti pareiškėjo padaryti pažeidimai, susiję su tyčiniu neteisingu deklaravimu. Taigi, Agentūra apie administracinio patikrinimo rezultatus informavo pareiškėją iš karto, išsiųsdama jam Sprendimą Nr. 883 ir nurodydama jo apskundimo tvarką bei terminus. Kaip jau minėta, patikrų vietoje Agentūra pareiškėjo atžvilgiu neatliko, todėl objektyviai negalėjo jam išsiųsti patikros vietoje ataskaitos (pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas administracinis patikrinimas). Agentūra, gavusi Centro raštą, galėjo nebent informuoti pareiškėją, kad yra pradėtas pakartotinis 2009 m. Paraiškos vertinimas ir apie jo rezultatus bus pranešta atskiru raštu. Tačiau vien ta aplinkybė, kad Agentūra tokio rašto pareiškėjui neišsiuntė, nėra pakankamas pagrindas panaikinti Agentūros teisėtą ir pagrįstą Sprendimą Nr. 883. Be to, pareiškėjas, pateikdamas 2009 m. Paraišką, patvirtino žinantis, jog Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos žemės ūkio srities teisės aktų pažeidimai gali lemti išmokų sumažinimą arba teisės į jas netekimą (2009 m. Paraiškos 3 lapo III dalies 10 punktas bei 4 lapo I dalies 9 punktas). Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad „iš pateiktų ortofotografijų matyti, jog pareiškėjo 2009 m. deklaruotame lauke auga medžių ir (ar) krūmų, tačiau byloje nėra duomenų, kokio amžiaus yra nuotraukose užfiksuota augalija“. Manytina, kad dėl tos priežasties teismas laikė, jog Agentūros Sprendimas Nr. 883 nebuvo pagrįstas pakankamais įrodymais. Agentūros vertinimu, nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus buvo medžiai ir krūmai, pareiškėjas privalėjo juos išmatuoti ir į plotus, už kuriuos mokama parama, neįtraukti.Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 17 straipsnį žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema sukuriama remiantis žemėlapiais, žemės registro dokumentais ar kita kartografine medžiaga. Taikomi kompiuterinės geografinės informacinės sistemos metodai, įskaitant pirmiausia aerofotografijų ar erdvinių fotografijų ortografinį vaizdavimą, laikantis vienodo standarto, garantuojančio tikslumą. Šią nuostatą paaiškino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, 2014 m. balandžio 10 d. sprendime (byla C-485/12) nurodydamas, kad iš Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 17 straipsnio matyti, kad iš palydovo gautų vaizdų arba aeronuotraukų fotoanalizė taip pat gali būti naudojama, kai atliekant administracinius patikrinimus siekiama nustatyti paramos skyrimo sąlygas atitinkantį žemės plotą. Centras, atlikęs minėtą analizę, konstatavo, kad dalis pareiškėjo deklaruotų laukų buvo apaugusi medžiais ir krūmais, ir pateikė šią informaciją Agentūrai. Centro pateikti duomenys buvo administracinio patikrinimo dalimi, nes Centras, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ 3.1.1 papunkčiu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 189 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimą, paskyrimo (Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimą, paskyrimo)“ 3.1 papunkčiu, yra atsakingas už žemės ūkio pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą. Taigi, būtent Centras yra kompetentinga institucija, galinti pateikti tikslius duomenis dėl apskaičiuotų netinkamų paramai skirti plotų dydžių.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktos ortofotografinės medžiagos aiškiai matyti, kad pareiškėjo 2009 m. Paraiškoje deklaruotas vientisas 18,5 ha laukas Nr. 1 pilnai patenka į KŽS Nr. 163337-6807, žymimą Gkodas bll (kaip laukai tinkami paramai tiesioginėms išmokoms gauti), kurio plotas 111,62 ha. KŽS Nr. 163337-6807 pagal turimą Centro pateiktą medžiaga buvo nepakitęs ir teikiant 2010 m. Paraišką. O nuo 2011 m. iki 2014 m. KŽS Nr. 163337-6807 nuolat kiekvienais metais kito tiek jį suskaldant į atskirus KŽS, tiek vėl juos apjungiant, dėl ko ženkliai kito KŽS ribos ir laukų, žymimų Gkodas bll, plotai. Tai parodo, kad Centro pateikiama informacija nėra pastovi ir pakankamai tiksli.Pareiškėjo 2009 m. Paraiškoje KŽS Nr. 163337-6807 deklaruoti laukai buvo žymimi Gkodas bll, kuris parodo, kad laukai, pažymėti šiuo kodu, yra tinkami paramai gauti. Todėl dar 2009 m. buvo sunku nuspėti, kad pagal būsimą 2011 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 3D-753, kuriuo bus patvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KŽS DB10LT atnaujinimai ir KŽS Nr. 163337-6807 bus suskaidytas į atskirus KŽS, kurių dalis išliks žymima Gkodu bll, o dalis bus pakeista nauju Gkodu bl3m. Juo labiau, kad ir Agentūros specialistai, atlikdami tris patikras vietoje skunde minimuose laukuose, pažeidimų nenustatė ir prognozių nepateikė (Agentūros specialistai 2007 m. atlikdami patikrą vietoje nenustatė pažeidimų ir nepateikė prognozių, kad jau už nepilnų dviejų metų, t. y. 2009 m., 2007 m. tikrinti laukai nebebus tinkami paramai gauti; taip pat po VAGK Agentūrai priimto nepalankaus 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. 281 NMA specialistų grupė atliko dvi patikras vietoje, kurių metu buvo vykdoma visų pareiškėjo 2013 m. birželio 3 d. Paraiškoje deklaruotų laukų patikros, įskaitant ir tuos laukus, kurie pagal Agentūros sprendimą Nr. 883 minimi kaip netinkami paramai gauti; patikros metu pažeidimų nenustatyta; kartu buvo atlikta ir Kompleksinės paramos reikalavimų patikra, kurios metu pažeidimų taip pat nenustatyta).Nei pareiškėjas, nei savivaldybės specialistas, pildęs ir tikrinęs 2009 m. Paraišką, nesuprato, o juo labiau ir Agentūra nepaaiškina, kaip 2009 m. būtų buvę galima įvykdyti jos nurodytus Taisyklių 26.1, 27.18 papunkčių, AGRO taisyklių 14.1 papunkčio reikalavimus, kai Centro pateiktuose KŽS fragmentuose teikiant ne tik 2009 m. Paraišką, bet ir teikiant 2010 m. Paraišką KŽS Nr. 163337-6807 buvo vientisas ir buvo žymimas bll kodu, kurio plotas buvo 111,62 ha, o skunde minimi 2009 m. Paraiškoje deklaruoti laukai nepateko už šio KŽS ribų žymimu bll kodu.Teigdama, kad pareiškėjas neįvykdė reikalavimo, numatyto Taisyklių 2 priedo 4 skyriaus 10.8 papunktyje, Agentūra remiasi vien tik prielaidomis, visiškai neatsižvelgdama į pačios Agentūros vietoje atliktų trijų patikrų rezultatus, kai yra randami tik nedidelėje sklypo dalyje augantys pavieniai medžiai, kuriuos yra būtina išsaugoti norint, kad patikros rezultatai būtų pozityvūs. Tai yra numatyta ir Taisyklėse ir tipinėje Agentūros paraiškos patikros vietoje ataskaitoje.Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 „Dėl duomenų pateikimo“ pateiktos informacijos teisingumą ir tikslumą akivaizdžiai paneigia faktinės aplinkybės, kurias ir Agentūra pripažino 2014 m. gegužės 28 d. rašytiniame paaiškinime Nr. BR6-(7.8)-7112 dėl administracinės bylos Nr. 1-4876-629/2014, adresuotame pirmosios instancijos teismui, kad:

1) 2007 m. Paraiškoje pareiškėjas deklaravo KŽS Nr. 163337-6807 esantį lauką Nr. 1 (deklaruota 11,00 ha 5PT-1) ir KŽS Nr. 163337-6807 esantį lauką Nr. 2 (deklaruota 7,50 ha 5PT-1) (šie laukai savo įbraižymu atitinka 2009 m. Paraiškoje deklaruotą lauką Nr. 1). 2007 m. spalio 30 d. Agentūra atliko 2007 m. Paraiškoje deklaruotų duomenų patikrą vietoje (patikros vietoje ataskaitos Nr. 7-1005398595-A1-1), kurios metu nustatyta, kad faktinis KŽS Nr. 163337-6807 esančio lauko Nr. 1 (deklaruota 11,00 ha 5PT-1) plotas yra 12,18 ha 5PT-1, o faktinis KŽS Nr. 163337-6807 esančio lauko Nr. 2 (deklaruota 7,50 ha 5PT-1) plotas yra 8,30 ha. Šiuo paaiškinimu Agentūra patvirtina, kad 2007 m. Paraiškoje pareiškėjas deklaravo KŽS Nr. 163337-6807 esantį lauką Nr. 1 11,00 ha 5PT-1 ir lauką Nr. 2 7,50 ha 5PT-1, kurių įbraižymas atitinka 2009 m. Paraiškoje deklaruotą ir ginče minimą lauką Nr. l. Taip pat Agentūra patvirtina, kad 2007 m. spalio 30 d. atliko 2007 m. Paraiškoje deklaruotų duomenų patikrą vietoje (patikros vietoje ataskaitos Nr. 7-1005398595-A1-1), kurios metu nustatyta, kad faktinis KŽS Nr. 163337-6B07 esančio lauko Nr. 1 (deklaruota 11,00 ha 5PT-1) plotas yra 12,18 ha 5PT-1, o faktinis KŽS Nr. 163337-6807 esančio lauko Nr. 2 (deklaruota 7,50 ha 5PT-1) plotas yra 8,30 ha. Taip pat iš pateikiamos patikros vietoje ataskaitos Nr. 7-1005398595-A1-1 matyti, kad jokių pažeidimų dėl pasėlių kodų ar ploto trūkumo nebuvo nustatyta, o dėl laukų tinkamumo nepateikta jokių pastabų ir jokios sankcijos nebuvo taikomos;

2) 2011 m. Paraiškoje pareiškėjas deklaravo KŽS Nr. 163337-6807 esantį lauką Nr. 1 (deklaruota 8,84 ha 5PT-1), KŽS 164337-8543 esantį lauką Nr. 1 (deklaruota 0,88 ha 5PT-1) ir KŽS Nr. 164337-8758 esantį lauką Nr. 1 (deklaruota 1,29 ha 5PT-1) (šie laukai iš esmės patenka į 2009 m. Paraiškoje deklaruoto lauko Nr. 1 ribas). Taigi, 2009 m. Paraiškoje deklaruoto lauko Nr. 1 vietoje (18,50 ha) 2011 m. pareiškėjas deklaruoja mažesnį plotą (11,01 ha). 2011 m. spalio 5 d. Agentūra atliko 2011 m. Paraiškos duomenų patikrą vietoje (patikros vietoje/nuotolinės patikros ataskaitos Nr. 11-1005398595-D4-1), kurios metu nustatyta, kad KŽS Nr. 164337-8758 esantis laukas Nr. 1 yra tinkamas paramai gauti ir faktinis šio lauko plotas yra 1,72 ha. Atsižvelgiant į tai, KŽS 164337-8758 buvo suskaldytas, o jo dalys priskirtos KŽS Nr. 164337-8758, kurio Gkodas bl3m, ir KŽS Nr. 164337-8862, kurio Gkodas bll (todėl KŽS Nr. 164337-8758 esantis laukas Nr. 1 buvo pakeistas į KŽS Nr. 164337-8862 esantį lauką Nr. 1). Taigi, 2011 m. paramai tinkamas plotas, patenkantis į 2009 m. Paraiškoje deklaruoto lauko Nr. 1 ribas, yra 11,44 ha. Kaip matyti ir Agentūra pripažįsta, kad neteisingai buvo suformuotas KŽS Nr. 164337-8758 žymimas Gkodas bl3, t. y. 2011 m. spalio 5 d. Agentūra, atlikusi 2011 m. Paraiškos duomenų patikrą vietoje (patikros vietoje/nuotolinės patikros ataskaitos Nr. 11-1005398595-D4-1), kurios metu nustatyta, kad KŽS Nr. 164337-8758 žymimame Gkodas bl3 2011 m. Paraiškoje deklaruotas 1,29 ha ploto laukas Nr. 1 yra tinkamas paramai gauti ir faktinis šio lauko plotas tinkamas paramai gauti yra 1,72 ha. Atsižvelgiant į 2011 m. patikros vietoje rezultatus KŽS 164337-8758 buvo suskaldytas, o patikros metu patikrinta KŽS Nr. 164337-8758 dalis priskirta KŽS Nr. 164337-8862, kurio Gkodas bll. 2011 m. Paraiškoje lyginant su 2009 m. teikta Paraiška KŽS Nr. 163337-6807 (kuris 2011 m. Paraiškoje atitinka KŽS Nr. 164337-8758, KŽS Nr. 164337-8543 ir KŽS Nr. 164337-8862) deklaruoto lauko Nr. 1A plotą sumažinus nuo 7,49 ha iki 2,17 ha, Agentūrai atlikus patikrą vietoje, buvo rastas 2,6 ha ploto laukas tinkamas paramai gauti, nors vertinant nuotoliniu būdu 2009 m. Paraišką KŽS Nr. 163337-6807 deklaruotas laukas Nr. 1A, žymimas Gkodas bll, buvo įvertintas kaip visiškai netinkamas paramai gauti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuotoliniu būdu vertinant 2009 m. Paraišką nebuvo įvertinta, kad jau ir tada buvo suformuotas KŽS 164337-8543, kurio Gkodas bll, į kurį pateko po 2010 m. atnaujinimo 2009 m. Paraiškoje dalis KŽS Nr. 163337-6807 deklaruoto lauko Nr. 1A. Kurį Agentūra atlikdama 2011 m. Paraiškos patikrą vietoje jau pripažįsta kaip tinkamą paramai gauti, kas nebuvo padaryta nuotoliniu būdu vertinant 2009 m. Paraišką. 2011 m. Paraiškos patikros vietoje ataskaita Nr. 11-1005398595-D4-1 yra pozityvi, kad buvo laikomasi visų prisiimtų įsipareigojimų, taip pat ir reikalavimo išsaugoti pavienius medžius. Todėl Agentūra įvertinusi 2011 m. Paraiškos patikros vietoje rezultatus pripažįsta, kad paramai tinkamas plotas, patenkantis į 2009 m. Paraiškoje deklaruoto lauko Nr. 1 ribas, yra 11,44 ha, o nuotoliniu būdu vertinant 2009 m. Paraišką tebuvo pripažįstamas tik 9,4 ha ploto laukas tinkamas paramai gauti, nors ir 2011 m. Paraiškoje deklaruojamų laukų plotą lyginant su 2009 m. Paraiška pareiškėjas buvo sumažinęs 7,49 ha;

3) 2013 m. Paraiškoje pareiškėjas deklaravo KŽS Nr. 163337-6807 esantį lauką Nr. 1 (deklaruota 8,84 ha 5PT-1), KŽS 164337-8543 esantį lauką Nr. 1 (deklaruota 0,88 ha 5PT-1) ir KŽS Nr. 164337-8863 esantį lauką Nr. 1 (deklaruota 1,25 ha 5PT-1) (šie laukai iš esmės patenka į 2009 m. Paraiškoje deklaruoto lauko Nr. 1 ribas). Taigi, 2009 m. Paraiškoje deklaruoto lauko Nr. 1 vietoje 2013 m. Pareiškėjas deklaravo 10,97 ha plotą. 2013 m. spalio 8 d. Agentūra atliko patikrą vietoje (patikros vietoje/nuotolinės patikros ataskaitos Nr. 13-1005398595-D4-1), kurios metu buvo tikrinami KŽS Nr. 163337-6807 esantis laukas Nr. 1, KŽS 164337-8543 esantis laukas Nr. 1 ir KŽS Nr. 164337-8863 esantis laukas Nr. 1. Patikros vietoje metu neatitikimų nenustatyta, tačiau 2013 m. Paraiškos patikros vietoje/nuotolinės patikros ataskaitoje Nr. 13-1005398595-D4-1 tikrintojas užfiksavo, kad KŽS Nr. 164337-8863 esančiame lauke Nr. 1 „gausu medžių“. Kaip matyti ir 2013 m. patikros rezultatai yra teigiami, o Agentūros kabutėse pateiktas iškraipytas komentaras, neva tikrintojas KŽS Nr. 164337-8863 esančiame lauke Nr. 1, kurio plotas tik 1,25 ha, užfiksavo esą „gausu medžių“, yra tik noras sumenkinti pačios Agentūros specialistų grupės patikros rezultatus, nes buvo užfiksuota, kad gausu pavienių medžių.