- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-04
- Bylos Nr.
- AN2-74-574/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00210-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria T. S. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2019 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 88-ANR_N-1993-2019, kuriuo ji pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje, tenkintas iš dalies ir T. S. sumažinta paskirta 60 Eur dydžio bauda ir jai paskirta 45 Eur dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. T. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2019 m. spalio 1 d. nutarimu (toliau – nutarimas) Nr. 88-ANR_N-1993-2019 pripažinta kalta pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, nes ji pakartotinai 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 14 val., adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai, be savininko A. O. leidimo, įstatė lauko duris.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi iš dalies patenkintas T. S. skundas ir jai už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta bauda sumažinta iki 45 eurų.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu T. S. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi paskirtą 45 Eur dydžio baudą.
4. Nurodo, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jai ir A. O.. Tačiau A. O. nekilnojamo turto dalies valdymo teisėtumas kelia abejonių. 2008 m. balandžio 9 d. sudaryta niekinė pirkimo - pardavimo sutartis notarų biure, pažeidžiant jos, kaip E. K. dukters, prigimtines teises.
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008-02-08 nutartyje Civilinė byla Nr. 3K-7-133/2007 konstatavo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnyje nustatytos bendraturčio pirmenybės teisės pirkti parduodamo buto dalį išaiškinimas ir taikymas yra toks: bendroji nuosavybė reiškia, kad objektas nuosavybės teise visada priklauso dviem ar keliems savininkams (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendraturtis savo nuosavybės teisių negali visiškai savarankiškai įgyvendinti, nes pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu bendraturtis parduoda savo dalį, tai kitas bendraturtis turi pirmenybės teisę ją pirkti ta kaina, kuria ji parduodama (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-165/2005). CK 4.79 straipsnio normomis yra siekiama tikslo, kad tuo atveju, kai bendraturtis parduoda jam priklausančią dalį, kitas bendraturis turėtų teisę ją įsigyti, taip padidindamas savo dalį bendrojoje nuosavybėje arba tapdamas vieninteliu turto savininku. Apie savo ketinimą parduoti bendraturtis privalo pranešti kitam bendraturčiui (bendraturčiams).
6. Turtą ji įgijo vadovaujantis CK 4.47 straipsnio 2 punktu - paveldėjimo būdu, pagal motinos E. K. testamentą, kurį 2002 m. balandžio 29 d. patvirtino (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė A. P., registro Nr. (duomenys neskelbtini). Minimą turtą E. K. testamentu paliko po 1/3 dalį įpėdinėms dukroms: T. S. ir L. P., o 1/3 dalį paliko anūkams: A. K. ir R. K.. E. K. 2005 m. už 1/3 namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), sumokėjo pinigus anūkams A. ir R. K..
7. Skunde apeliantė taip pat nurodo, kad ji 13 metų viena prižiūri namus, esančius (duomenys neskelbtini), 1-2 kartus per savaitę važiuoja iš Vilniaus į tėvų namus, gerina namo būklę viena, o A. O. neprisidėjo nei pinigais, nei priežiūra išlaikant turtą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad A. O. neleido pajungti vandentiekio linijos į namą, o apeliantės motina vienintelė neturėjo vandens ir tik jos pastangomis, vandentiekis buvo pajungtas 2018 m. gruodžio 18 d.
8. Skunde nurodoma, kad 2017 m. balandžio 3 d. apeliantės tėvų namai liko be lauko durų, nes I. O. ir A. O. išmontavo lauko duris. Apeliantė pareiškimu kreipėsi į Ukmergės policijos pareigūnus, tačiau neteisėti veiksmai neįvertinti. Taip pat A. O. gadino turtą - sudaužė lauko šviestuvo gaubtą ir sugadino šviestuvo jungiklį.?
9. Apeliantė taip pat nurodo, kad nesutinka su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu už akių, nes sprendimas yra neteisėtas. Namo dalis, kurioje P. S. įstatė lauko duris, yra bendra. Tai jos mirusios mamos valia pagal testamentą, todėl namo dalis, kurioje įstatė lauko duris, priklauso ir jai. Taip pat A. O. 11 metų negali pateikti T. S. sutikimo (pirmos eilės įpėdinės), leidžiančio jam pirkti 1/3 dalį namo (duomenys neskelbtini), negali pateikti apmokėjimo įrodymų A. ir R. K. arba raštelio, jų pasirašyto, kad pinigus gavo.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyrius prašo apeliantės skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė administracinį nusižengimą padarė pakartotinai to paties asmens atžvilgiu, todėl akivaizdu, kad prieš tai jai paskirta 45 Eur dydžio bauda buvo neefektyvi, neatliko savo paskirties ir neatgrasė apeliantės nuo neteisėtų veiksmų atlikimo ateityje. Apeliantės skunde išdėstyti argumentai yra jos pasirinktos gynybos būdas, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusižengimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
11. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio mėn. 20 d. sprendimu už akių, nurodydama, kad namo dalis, kurioje buvo įstatytos lauko durys, yra bendra, tai ir apeliantės mirusios mamos valia pagal testamentą, todėl namo dalis, kurioje įstatė lauko duris, priklauso ir jai, todėl jokio pažeidimo ji nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
12. ANK 518 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Nagrinėjamu atveju, T. S. buvo nubausta už tai, kad ji, 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 14 val., adresu (duomenys neskelbtini), namo dalyje, priklausančioje A. O., savavališkai, be savininko sutikimo, įstatė lauko duris.
13. Apeliantė teigia, kad namo dalis, kurioje buvo įstatytos durys, priklauso ir jai, nes tai yra jos motinos valia pagal testamentą, o Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimas už akių, yra neteisėtas. Iš bylos duomenų matyti, kad įsiteisėjusiu Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu už akių (Civilinė byla Nr. 2-1968-675/2015) nustatyta, kad atidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste A. O. atiteko patalpos, esančios gyvenamajame name, unikalus Nr. 8194-0047-7019, plane pažymėtos indeksu 1-2, turinčios 20,70 kv. m. ploto; plane pažymėtos indeksu 1-3, turinčios 7,60 kv. m. ploto; plane pažymėtos indeksu 1-4, turinčios 7,10 kv. m. ploto; plane pažymėtos indeksu 2-1, turinčios 8,50 kv. m. ploto; plane pažymėtos indeksu 2-4, turinčios 3,49 kv. m. ploto ir 2/3 dalys palėpės ir rūsio; 513 kv. m. žemės sklypo žemės sklypo plane pažymėto „B“, unikalus Nr. 8170-0024-0044, pastatas - sandėlis, unikalus Nr. 8194-0047-7022, kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai, unikalus Nr. 8194-0047-7036, esantys ieškovo atidalijamo žemės sklypo dalyje (Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato medžiagos (ROIK: 19104840186) 7-10 lapai). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad patalpa/butas, unikalus daikto numeris 4400-4648-1312 (pastato, kuriame yra butas unikalus numeris 8194-0047-7022), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. O. (Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato medžiagos (ROIK: 19104840186) 11 lapas). Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu už akių (Civilinė byla Nr. 2-1968-675/2015), buvo atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) mieste, teisėtas buto/patalpos - buto, taip pat ir namo dalies, kurioje apeliantė savavališkai įstatė lauko duris, savininkas yra A. O., o ne apeliantė. Byloje nėra jokių duomenų, kad būtų nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka, pagal kurią apeliantė turėtų teisė jomis naudotis.
14. Pagal ANK 518 straipsnį asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis A. A. nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. pastebėjo, kad kažkas atvažiavo į tą namą ir kažką daro, nutarė nueiti pažiūrėti ir pamatė žmogų, kuris įstatinėjo naujas duris. Nurodė, kad įėjimas į namą, tambūras priklauso jam, ta namo dalis ir įėjimas pagal teismo sprendimą priklauso jam (b. l. 35). T. S., apklausta pirmosios instancijos teisme nurodė, kad neneigia, kad įstatė duris (b. l. 35), taip pat nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinė, kad sprendimo už akių ji nepripažįsta, nesutinka su namo paskirstymu, nurodė, kad tai yra bendras įėjimas ir pro kitą įėjimą ji nevaikščios (b. l. 35-36). Taigi, nagrinėjamu atveju, apeliantė savo tariamą teisę vykdė tyčia, savavališkai ir nesilaikė įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir tvarkos, nes be teisėto savininko A. O. leidimo įstatė lauko duris namo dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje. Nors apeliantė skunde nurodo, jog ji 13 metų viena prižiūri namus, esančius (duomenys neskelbtini), 1-2 kartus per savaitę važiuoja iš Vilniaus į tėvų namus, gerina namo būklę viena, tačiau nurodytos aplinkybės apeliantės atsakomybės nešalina.
15. Už ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą sankcijoje numatyta bauda nuo 16 eurų iki 60 eurų. Pirmosios instancijos teismas, parinkamas nuobaudos dydį atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – nusižengimą padarė tyčia, jos asmenybę, t.y. turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra dirbanti, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad apeliantė ANK 518 straipsnyje numatytą nusižengimą padarė pakartotinai. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nutarimu skirta maksimali 60 Eur dydžio bauda yra per griežta, todėl ją sumažino iki 45 Eur. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, T. S. paskirta 45 Eur dydžio bauda yra ne per griežta, pagrindo neskirti administracinės nuobaudos nenustatyta.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimą nepakeistą ir T. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.