Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo M. Š. (toliau – M. Š.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. Š. prašymas dėl bausmės sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistojo teigimu, naujai įsigaliojusi BK 190 str. redakcija nėra niekaip susijusi su asmeniui inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str., 182 str. ar 183 str., dalimi. Jei nuteistojo pagrobto turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, jo atžvilgiu visais atvejais turi būti taikomos naujosios nuostatos ir veika perkvalifikuojama į švelnesnę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Š. skundas atmetamas.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujajai BK 190 str. 1 d. redakcijai, pasikeitė turto vertės išaiškinimas - turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (2014-12-18 įstatymo Nr. XII-1481 redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01). Palyginus ankstesnę BK 190 str. 1 d. redakciją su 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu padarytu pakeitimu matyti, kad pagal naująją nuostatą turtas, kurio vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL, nebelaikomas nedidelės vertės turtu baudžiamąja teisine prasme, t.y. nesudaro nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK XXVIII skyriuje, dalyko, tuo tarpu turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL – priskiriamas nedidelės vertės turtui.

Komentuojamo straipsnio redakcijos taikymas yra susijęs su BK 3 str. 2 d., reglamentuojančia nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančių įstatymo nuostatų taikymą. Nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinės padėties palengvinimas numatytas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ str. 1 d., kurioje įtvirtinta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

Nepažeisdamas aptartų teisės nuostatų, Kauno apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo M. Š. prašymo dėl bausmės sušvelninimo pagrįstumą naujai įsigaliojusios BK 190 str. 1 d. redakcijos kontekste, skundžiama nutartimi jo prašymą atmetė, motyvuojant tuo, kad nagrinėjamu atveju pagrobto turto vertė nuteistojo veikos kvalifikacijai jokios reikšmės neturi, kadangi jo neteisėti veiksmai nuosprendžiu buvo kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d., numatantį vagystės kvalifikuojantį požymį – įsibrovimą į automobilį.

Vertinant skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pažymėtina, jog analizuojamu atveju nuteistojo argumentas, jog pagrobto turto vertei esant mažesnei negu 3 MGL, pagal naująją BK 190 str. redakciją, veika vertinama kaip administracinis teisės pažeidimas, o turto vertei esant didesnei nei 3 MGL, bet mažesnei nei 5 MGL, asmens veika kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas, yra teisingas, nes atsakomybę už turto pagrobimą įstatymo leidėjas diferencijuoja pagal turto vertę. Kita vertus, ši bendra taisyklė turi išimtis, kurios susijusios su kvalifikuojančių (veikos pavojingumą didinančių) požymių konstatavimu kaltininko veikoje. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu veikoje yra nusikalstamą veiką – vagystę – kvalifikuojamųjų požymių, nepriklausomai nuo pavogto turto dydžio ji turi būti vertinama kaip nusikaltimas (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-30/2010, 2K-428/2011, 2K-155/2013). BK 178 str. 2 d. numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam jų, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 str. 2 d. (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas).

Sutinkamai su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, 2012 m. sausio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu M. Š. buvo pripažintas kaltu už tai, kad jis, nusikalstamą veiką įvykdė įsibrovęs į automobilį, todėl nuteistojo veikos teisinį vertinimą nulėmė ne pasikėsinto pagrobti ar pagrobto turto vertė, bet jo veiksmus kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į automobilį, kuriam esant, sutinkamai su aukščiau aptarta teismų praktika, asmens veiksmai, nepriklausomai nuo pagrobto ar pasikėsinto pagrobti turto vertės, kvalifikuojami pagal BK 178 str. 2 d.. Tokiu būdu, turto vertė ar tai būtų mažiau negu 3 MGL, ar viršytų 3 MGL, nagrinėjamu atveju jo veikos vertinimui reikšmės neturi, nes veikos kvalifikavimą šioje byloje nulėmė kvalifikuojančio požymio buvimas.

Aukščiau išdėstytų argumentų kontekste įvertinus skundžiamos Kauno apylinkės teismo nutarties motyvus, konstatuotina, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti ją, remiantis vien tik nuteistojo skunde savaip pateikiama naujosios BK 190 str. redakcijos interpretacija, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo M. Š. skundą atmesti ir palikti galioti 2015 m. kovo 3 d. Kauno apylinkės teismo nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.