- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-22
- Bylos Nr.
- 1N-17/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00280-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjai
- Linas Šiukšta (pran.), Regina Gaudutienė, Laima Garnelienė
- Nuteistasis
- K. J.
- Advokatai
- Romualdas Mikliušas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo K. J. gynėjo advokato Romualdo Mikliušo skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutarties, kuria K. J. nušalintas nuo (duomenys neskelbtini) pareigų 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant nuo 2014 m. sausio 8 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-88/2014 K. J. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² str. 1 d. ir 253 str. 1 d..
Bylos duomenimis, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi įtariamasis K. J. trims mėnesiams buvo nušalintas nuo (duomenys neskelbtini) pareigų. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d., 2011 m. vasario 4 d. ir 2011 m. gegužės 9 d. nutartimis ši procesinė prievartos priemonė įtariamajam K. J. tris kartus buvo pratęsta po 3 (tris) mėnesius, paskutinį kartą terminą skaičiuojant nuo 2010 m. gegužės 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartimi nuteistajam K. J. ši procesinė prievartos priemonė buvo paskirta iš naujo – jis nušalintas nuo (duomenys neskelbtini) pareigų trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2013 m. birželio 26 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartimi nuteistajam K. J. dar kartą buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo (duomenys neskelbtini) pareigų trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2013 m. spalio 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartimi K. J. dar kartą nušalintas nuo (duomenys neskelbtini) pareigų 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant nuo 2014 m. sausio 8 d. Teisėjų kolegija nutartyje padarė išvadą, kad šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka stadijoje pagrindas taikyti nuteistajam K. J. procesinę prievartos priemonę nėra išnykęs, kadangi jo užimamos pareigos gali sudaryti sąlygas ir galimybę daryti įtaką kitiems proceso dalyviams bei daryti naujas nusikalstamas veikas.
Šalies argumentai
Nuteistojo K. J. gynėjas skunde nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad teisminio nagrinėjimo metu K. J. galėtų trukdyti procesui ar daryti poveikį bylos dalyviams, liudytojams. Todėl šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, jog yra BPK 157 str. numatyti pagrindai K. J. taikyti laikiną nušalinimą nuo pareigų, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika.
Gynėjo nuomone, tam, kad būtų taikoma ši procesinė prievartos priemonė, veikos, kurių padarymu kaltinamas K. J., turi būti tiesiogiai susijusios su jo pareigomis. Be to, teismų praktikoje pagrįstą manymą, kad asmuo gali daryti naujas nusikalstamas veikas, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti svarbūs duomenys. Šiuo atveju nesuprantama, kodėl teismas nušalino K. J. nuo jo užimamų pareigų, kadangi byloje nėra jokių pagrįstų duomenų apie kaltinamojo galimybę daryti kokias nors naujas nusikalstamas veikas ar kažkaip įtakoti bylos nagrinėjimą. Gynėjo teigimu, skundžiamos nutarties motyvai yra formalūs, kadangi nenurodyti konkretūs duomenys apie tai, kad kaltinamasis gali trukdyti procesui, neleistinai įtakojant kitus kaltinamuosius, liudytojus, bei daryti nusikalstamas veikas.
Tikslingumo kriterijus, taikant procesinę prievartos priemonę, negali paneigti teisėtumo ir pagrįstumo kriterijų. Gynėjo nuomone, teismo sprendimas skirti laikiną K. J. nušalinimą nuo pareigų prieštarauja BPK 11 str. įtvirtintam proporcingumo principui. Be to, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad byla jau nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, todėl yra išimti visi reikalingi dokumentai, užfiksuoti įrodymai bei atlikti kiti būtini veiksmai. Kadangi visi tyrimo veiksmai yra seniai atlikti, o byla jau nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme, akivaizdu, kad motyvas, jog K. J. gali trukdyti ar įtakoti procesą, netenka prasmės.
Šalies argumentai
Nuteistojo K. J. gynėjas skunde prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. J. gynėjo skundas atmetamas.
Būtina laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo ir jo termino pratęsimo sąlyga yra pagrįstas manymas, kad asmuo, kuriam ši procesinė prievartos priemonė taikoma, galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju K. J. baudžiamojoje byloje Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. neįsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 199² str. 1 d. ir 253 str. 1 d., padarymą. Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą yra nuteistas K. J., buvo padarytos tuo metu, kai jis ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas. Šios aplinkybės patvirtina, jog yra būtina sąlyga nuteistajam skirti procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų.
BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta procesinė prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo pareigų, taikoma: 1) siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką arba 2) siekiant užkirsti galimybę įtariamajam (kaltinamajam) daryti naujas nusikalstamas veikas. Nurodyti pagrindai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad ši procesinė prievartos priemonė būtų pritaikyta asmeniui. BPK 157 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai byla yra perduota į teismą, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, jog nuteistasis K. J., toliau užimdamas (duomenys neskelbtini) pareigas, gali trukdyti nešališkam bylos išnagrinėjimui, daryti įtaką kitiems nuteistiesiems ir liudytojams, o taip pat daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaip jau minėta, K. J. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis bei neteisėtą disponavimą šaudmenimis. Nuteistasis jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo (duomenys neskelbtini).
Gynėjas skunde nurodo, jog teismas neįvertino tos aplinkybės, kad byla jau nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, yra išimti visi reikalingi dokumentai, užfiksuoti įrodymai bei atlikti kiti būtini veiksmai, todėl teismo motyvas, jog K. J. gali trukdyti ar įtakoti procesą, netenka prasmės. Šie gynėjo skundo argumentai yra nepagrįsti. Pažymėtina tai, jog asmenį kaltinančių arba jį teisinančių duomenų rinkimas neapsiriboja vien tik ikiteisminio tyrimo stadija, pagal baudžiamojo proceso įstatymų nuostatas teismas savo iniciatyva taip pat gali atlikti įvairius procesinius veiksmus ir rinkti byloje įrodymus, be to, prokuroras įrodymų tyrimo metu taip pat gali prašyti leisti jam pateikti papildomus įrodymus atliekant proceso veiksmus (BPK 287 str., 288 str.). Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendis neįsiteisėjęs, tuo tarpu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo atliekamas įrodymų tyrimas. Šiuo metu apeliacinės instancijos teismas galutinio procesinio sprendimo byloje nėra priėmęs, tuo tarpu Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos teismui, procesinio sprendimo priėmimo metu nustačius, kad neišsamiai ištirtos kai kurios bylos aplinkybės, leidžia atnaujinti byloje įrodymų tyrimą (BPK 300 str., 324 str. 6 d.). Taigi, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, jog leidus šiuo metu K. J. toliau eiti jo užimamas pareigas, pastarajam būtų sudaryta galimybė bei sąlygos daryti įtaką kitiems proceso dalyviams.
Ne mažiau svarbus už bylai reikšmingų duomenų surinkimą kaltinamajam (šiuo atveju nuteistajam) taikomos procesinės prievartos priemonės tikslas - užtikrinti sklandų baudžiamąjį procesą bei užkardyti naujų nusikalstamų veikų padarymą. Nuteistasis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas galimai padarė užimdamas pareigas teisėsaugos institucijoje. Viena iš nusikalstamų veikų, už kurios padarymą K. J. yra nuteistas aukščiau paminėtu neįsiteisėjusiu nuosprendžiu, yra susijusi su nelegaliai gaunamomis pajamomis, kas leidžia pagrįstai manyti, kad jis lėšų pragyvenimui galimai gaudavo ir iš nusikalstamos veiklos. Taigi, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo skunde, yra pagrindas manyti, kad nuteistasis K. J. būdamas nenušalintas nuo pareigų gali turėti galimybes ir paskatas daryti naujas nusikalstamas veikas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, jog šiuo atveju siekiamų baudžiamojo proceso tikslų pasiekimui nurodytos procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas, be to, šios priemonės paskyrimas BPK 11 str. nustatytam proporcingumo principui neprieštarauja. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad K. J. procesinė prievartos priemonė skundžiama nutartimi paskirta pagrįstai. Nuteistojo gynėjo skundo argumentai nepaneigia Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutarties motyvų ir negali būti pakankamu pagrindu panaikinti nuteistajam K. J. taikomą procesinę prievartos priemonę.
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
Nuteistojo K. J. gynėjo advokato Romualdo Mikliušo skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.