Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-341-397/2012

Teisėja Vilma Dapkevičienė Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01346-2011-7

NUTARTIS

2012 m. gegužės 3 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam M. V., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir nubaustas 65 (šešiasdešimt penkiomis) paromis arešto.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 str. 1 d. už tai, kad jis 2011 m. lapkričio 24 d. apie 11.11 val. Alytuje, Jotvingių g. 8, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės antrojo aukšto laiptinėje, vedamas į kamerą Nr. 4, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą Alytaus aps. VPK Viešosios tvarkos skyriaus areštinės vyresnįjį specialistą G. B., pasakydamas Alytaus aps. VPK Viešosios tvarkos skyriaus areštinės postiniui G. Č., jog „varysiu tam gaidžiui su „moike“ per gerklę“, esant realiam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, nes 2011-11-24 apie 18.10 val. kameros Nr. 12, kurioje buvo patalpintas M. V., apžiūros metu buvo rasta ir išimta skutimosi peiliuko geležtė, 2011-11-25 apie 8.10 val. kameros Nr. 4, kurioje 2011-11-24 buvo patalpintas M. V., apžiūros metu buvo rasta ir išimta skutimosi peiliuko geležtė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas visapusiškai ir pilnutinai ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai M. V. pripažino kaltu dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis BPK normomis. Apylinkės teismas M. V. kaltu pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, skirdamas bausmę pagrįstai vadovavosi BK 54 straipsnio, 55 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, BPK normų reikalavimų nepažeidė.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė, kad įrodymai buvo vertinami neobektyviai ir nuopsrendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra visiškai nepagrįstos ir neteisingas, vertintinos kaip nuteistojo gynybos versija.

Teismas visiškai pagrįstai rėmėsi ir laikė teisingais nukentėjusiojo G. B. bei liudytojų G. Č., R. D., D. L., M. N., V. Ž. parodymus, nes jie nuoseklūs, atitinka rašytinius bylos įrodymus, be to, nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis ar minėti liudytojai turėjo pagrindo apkalbėti kaltinamąjį, sąmoningai duodami prieš jį neteisingus parodymus.

Nukentėjusysis G. B. pats tiegiogiai grasinimų savo atžvilgiu negirdėjo, tačiau faktą, kad grasinimai iš tiesų buvo ir jie iš tiesų buvo realūs, patvirtina sekančios aplinkybės: vyriausiojo policijos komisariato viršininko Č. M. nutarimu M. V. buvo paskirta nuobauda, su kuria kaltinamąjį turėjo supažindinti G. B.. Nukentėjusiajam perskaičius nutarimą dėl nuobaudos skyrimo ir įteikus M. V. nutarimo kopiją, jis supyko, pasidarė agresyvus, iš karto kabinete suplėšė nutarimą. Iš kolegų tarnybinių pranešimų sužinojęs apie jo atžvilgiu išsakytus grasinimus, nukentėjusysis jais patikėjo, nes jie atrodė įtikinamai, kadangi kaltinamasis nurodė kėsinimosi būdą, kuris areštinės sąlygomis yra realus. M. V. areštinės patalpose vaikščiojo nesurakintas antrankiais, tą pačią dieną, po išsakytų grasinimų, reikalavo, kad G. B. ateitų į jo kamerą, tačiau bijodamas, kad grasinimais gali būti įvykdyti, jis į kamerą pas kaltinamąjį nėjo. Nukentėjusysis neigė turintis asmeniškumų su kaltinamuoju ir nurodė, jog jam nėra jokio pagrindo M. V. apklabėti.

Liudytojas G. Č., kuris tiesiogiai girdėjo M. B. atžvilgiu M. V. išsakytus grasinimus ir tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisme nuosekliai aiškino, kad po apsilankymo G. B. kabinete, kaltinamasis buvo labai susinervinęs, piktinosi G. B. ir pasakė, kad nežiūrės į bausmės griežtumą, „tam gaidžiui su moike per gerklę“. Šiuos žodžius kaltinamasis pasakė aiškiai, garsiai, kalbėjo rimtai, jo grasinimai G. Č. atrodė realūs, todėl parašė tarnybinį pranešimą ir informavo areštinės vyresnįjį specialistą G. B.. Liudytojas R. D. taip pat nuosekliai parodė, kad kai G. Č. vedė M. V. atgal į kamerą, matė, kad šis buvo susinervinęs, sakė, kad G. B. jį neteisingai apkaltino ir „varys gaidžiui B. su moike per gerklę ir viskas baigsis“. Dėl šių grasinimų liudytojas informavo areštinės budėtoją M. N.. Vėliau, jau būdamas kameroje, M. V. kvietė G. B. ateiti į jo kamerą. Šie liudytojai neabejotinai patvirtino, kad kaltinamasis aiškiai ir nedviprasmiškai vartojo grasinančius žodžius ir liudytojams nekilo abejonių, kad šie grasinimai yra išsakyti būtent G. B. atžvilgiu. Grasinimai buvo pasakyti iš karto po to, kai kaltinamasis nukentėjusiojo kabinete buvo supažindintas su jam paskirta nuobauda.

Liudytojas M. N. parodė, kad tą pačią įvykio dieną jau perkeltas į kitą kamerą M. V. susižalojo ranką, kameroje buvo atlikta apžiūra, kurios metu buvo rasta ir išimta M. V. priklausantys 8 vnt. vienkartiniai skutimosi peiliukai, tarp kurių buvo ir skutimosi peiliuko metalinė geležtė. Kameroje M. V. buvo vienas, kitų asmenų nebuvo, prieš patalpinant M. V., kamera buvo apžiūrėta ir išvalyta.

Atlikus kamerų, kuriose buvo laikomas M. V., apžiūrą, rasti skutimosi peiliukai bei išardyto skuitimosi peiliuko geležtės. Nors negalima kategoriškai tvirtinti, kad kameroje Nr. 4., kurioje pradžioje buvo laikomas kaltiniamasis, atliktos kratos metu rasta peiliuko geležtė priklauso kaltinamajam, tačiau M. N. nurodytos aplinkybės leidžia neabejotinai teigti, kad kameroje Nr. 12, į kurią kaltinamasis vėliau buvo perkeltas, rasti peiliukai ir metalinė geležtė neabejotinai priklausė kaltinamajam.

Iš aptartų duomenų visumos galima daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis M. V. žodžiu grasino nukentėjusiajam G. B. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą ir tokį kaltinamojo elgesį nukentėjusysis visiškai pagrįstai suprato kaip realią grėsmę jo gyvybei bei sveikatai, kadangi kaltinamasis nurodė kėsinimosi nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą būdą, tai yra perpjauti gerklę su skutimosi peiliuko geležte, šis būdas areštinės sąlygomis yra realus, t.y. grasinimas nukentėjusiojo atžvilgiu galėjo būti įvykdytas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nusikalstamos veikos apylinkės teismo kvalifikuotos teisingai, apelianto padaryta veika atitinka visus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.