- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- 2SA-89-340/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14916-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- J. G.
- Suinteresuotas asmuo
- D. G., UAB „Medicinos bankas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nutarties, kuria skundas atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. G. skundą dėl antstolės J. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys D. G., UAB „Medicinos bankas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti antstolę J. B. atšaukti 2010-09-14 13.00 val. paskelbtas pirmąsias varžytynes dėl areštuoto jai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo; panaikinti antstolės J. B. 2010-08-05 pranešimą (patvarkymą) apie 2010-09-14 13.00 val. paskelbtas pirmąsias varžytynes dėl areštuoto jai nuosavybės teise priklausančio keturių kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo; įpareigoti antstolę J. B. nukreipti išieškojimą į pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį 0,1252 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėjos pinigines lėšas, darbo užmokestį, turtines teises, vertybinius popierius ir kilnojamąjį turtą. Nurodė, kad antstolė vykdydama teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojo D. G. naudai, 2010-06-10 patvarkymu areštavo pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). 2010-08-05 priimtas antstolės pranešimas dėl varžytynių šiam butui paskelbimo. Šie antstolės veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes antstolė nesilaikė įstatyme numatytos imperatyvios išieškojimo iš skolininko turto eilės tvarkos; vykdymą nukreipė į vienintelį šeimos gyvenamąjį būstą, neišsiaiškino, ar yra galimybė nukreipti išieškojimą į pareiškėjos pinigines lėšas, darbo užmokestį, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą. Nesiaiškino galimybės išieškoti iš pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir iš pareiškėjos darbo užmokesčio, nors pareiškėja dirba UAB ,,Septynios mylios“ ir gauna darbo užmokestį. Pažymėjo, kad antstolis vykdyti skolos išieškojimą iš fizinio asmens paskutinio gyvenamojo būsto gali tik kraštutiniu atveju. Taip pat antstolė neatsižvelgė, kad minėtame bute nuolat gyvena pareiškėja ir jos nepilnametė dukra, tokiu būdu pažeista pareiškėjos nepilnametės dukters teisė į būstą.
Atsiliepimas
Antstolė J. B. atsiliepimu prašė skundą atmesti. Nurodė, kad vykdydama teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjos J. G. išieškotojo D. G. naudai, laikėsi įstatyme numatyto išieškojimo iš skolininko fizinio asmens išieškojimo eiliškumo. Gavusi vykdomąjį dokumentą, patikrino ar yra piniginių lėšų pareiškėjos sąskaitose, jos vardu registruotų transporto priemonių, buvo nustatyta pareiškėjos darbovietė, patikrintas skolininkės vardu registruotas nekilnojamasis turtas. Tik patikrinus visą J. G. turtinę padėtį ir įsitikinus, kad skolos išieškoti iš kito turto nepavyks, buvo priimtas sprendimas paskelbti areštuoto buto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytynių. Pažymėjo, kad nepilnamečio vaiko teisę į būstą pirmiausia turi užtikrinti tėvai, tai nėra absoliuti valstybės pareiga ir nesudaro pagrindo netaikyti kitų asmenų teises ir interesus ginančių įstatymų. Sutiko atšaukti pirmąsias varžytynes.
Suinteresuotas asmuo UAB ,,Medicinos bankas“ nurodė, kad pritaria pareiškėjos skunde nurodytiems argumentams, kad išieškojimas turi vykti vadovaujantis CPK 664 str. nuostatomis. J. G. aktyviai ieško būdų kaip įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus kreditoriams ir, jei varžytinės nebus sustabdytos, pareiškėja praras galimybes ateityje įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Nesustabdžius varžytynių UAB ,,Medicinos bankas“ bus priverstas vykdyti skolos išieškojimą iš UAB ,,Septynios mylios“ ir iš pareiškėjos.
Suinteresuotas asmuo D. G. atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutiko. Nurodė, kad J. G. turi sumokėti 293 715 Lt sumą, todėl varžytynės turi įvykti. Valstybės pareiga dalyvauti įgyvendinant vaiko teisę į būtinas gyvenimo sąlygas nėra suabsoliutinama.
Institucija teikianti išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius – nurodė, kad negalėjo ištirti nepilnametės pareiškėjos dukters šeimos aplinkos sąlygų, nes nurodytu adresu nieko nerado namuose.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-10-15 nutartimi pareiškėjos J. G. skundą atmetė; panaikino 2010-09-08 nutarties pagrindu taikytą laikinąją apsaugos priemonę - vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0018-10/01056 dalyje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių sustabdymą. Teismas nustatė, kad antstolė J. B., vykdo Vilniaus apygardos teismo 2010-02-11 teismo įsakymą dėl 80 000 EUR skolos, 4640 EUR delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų ir 1707 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės J. G. išieškotojo D. G. naudai. 2010-08-05 pranešimu antstolė paskelbė apie skolininkei nuosavybės teise priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytinių. Patikrinus skolininkės turtinę padėtį antstolė nustatė, kad piniginių lėšų pareiškėjos banko sąskaitose, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra; nuo 2010-03-01 pareiškėjai darbo užmokestis nemokamas. Teismas konstatavo, kad per įstatyme nustatytą terminą skolos iš darbo užmokesčio neįmanoma išieškoti, todėl antstolė pagrįstai nustatė, kad išieškojimas iš skolininkės darbo užmokesčio negalimas. Patikrinus skolininkės turimą nekilnojamąjį turtą, antstolė nustatė, kad skolininkės vardu registruotas 0,1252 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas yra įkeistas hipoteka nuo 2006-09-20, užtikrinant kreditoriaus AB Parex banko interesus, priverstinai realizavus tokį turtą, pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimus turėtų hipotekos kreditorius. Be to, nustatyta, kad minėto žemės sklypo vertė yra 4 169 Lt, pareiškėja masinio vertinimo metu nustatytos žemės sklypo vertės neginčijo, nepateikė įrodymų, kad žemės sklypo vertė iš esmės didesnė ir žemės sklypo kainos užtektų įsiskolinimui visiems kreditorių reikalavimams padengti (CPK 178 str.). Teismas konstatavo, kad antstolė pagrįstai nustatė, kad 293 715 Lt skolos išieškojimas iš 4 169 Lt vertės hipoteka kitam kreditoriui įkeisto žemės sklypo yra neįmanomas. Kito turto, išskyrus pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, nenustatyta. Pareiškėjos skolos dydis viršija CPK 663 str. 3 d. numatytą 7000 Lt sumą, iki kurios negalimas išieškojimas iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena. Butas nėra suvaržytas hipoteka, numatytas apribojimas be UAB ,,Medicinos bankas” rašytinio sutikimo buto neperleisti, nereiškia hipotekinio suvaržymo. Teismas konstatavo, kad antstolė laikėsi CPK numatyto išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eiliškumo ir nustačiusi, kad neįmanoma skolos išieškoti iš pirmesne eile išieškotino turto, nukreipė išieškojimą į gyvenamąjį būstą. Pareiškėjos argumentas, kad antstolės patvarkymas naikintinas kaip pažeidžiantis pareiškėjos nepilnametės dukters U. G., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, interesus, atmestas. Vadovaujantis CPK 663 str. 4 d. teismas turi teisę neleisti nukreipti išieškojimo į paskutinį butą, kai išieškomos sumos už komunalines ar kitas paslaugas. Nagrinėjamu atveju skola nėra susidariusi už tokio pobūdžio paslaugas. Teismas konstatavo, jog pareiškėja nepagrįstai remiasi išaiškinimu suformuluotu Vilniaus apygardos teismo 2010-06-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2SA-99-567/2010, kadangi, iš esmės skiriasi faktinės bylų. Todėl pareiškėjos argumentas, kad nepilnamečio vaiko interesai tokioje situacijoje nusveria teisėtus kreditoriaus interesus, atmestas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja yra išsituokusi ir jos nepilnametė dukra U. G. turi tėvą, kuriam taip pat tenka pareiga užtikrinti vaiko teisę į būstą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-10-15 nutartį ir sprendžiant klausimą iš esmės patenkinti J. G. skundą: panaikinti antstolės J. B. 2010-08-05 pranešimą (patvarkymą) apie 2010-09-14 13.00 val. paskelbtas pirmąsias varžytynes dėl areštuoto jai nuosavybės teise priklausančio keturių kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo; įpareigoti antstolę J. B. nukreipti išieškojimą į pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį 0,1252 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėjos pinigines lėšas, darbo užmokestį, turtines teises, vertybinius popierius ir kilnojamąjį turtą;
sustabdyti visus antstolės J. B. veiksmus išieškojimo procese vykdomojoje byloje Nr. 0018/10/01056, realizuojant pareiškėjai priklausantį keturių kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat visus kitus vykdymo veiksmus iki įsiteisės teismo nutartis šioje byloje.
Apeliantės nuomone, skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad antstolė laikėsi CPK 664 numatyto išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eiliškumo. Pabrėžia, kad CPK 662 str. 4 d. nustatyta, kad iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu antstoliui nėra žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti , turtas nelikvidus, ar to prašo skolininkas raštu. Nurodo, jog iš CPK normų, reglamentuojančių priverstinį vykdymą iš fizinio asmens turto analizės matyti, kad fizinio asmens paskutinis gyvenamas būstas, kaip gyvybiškai svarbi vertybė yra įstatymu saugomas labiausiai, todėl antstolis vykdyti išieškojimą iš fizinio asmens paskutinio gyvenamojo būsto gali tik kraštutiniu atveju. Pažymi, kad antstolė, neatsižvelgė į tai, kad apeliantė pagal teismo nutartis ir vykdomuosius įrašus turi turtinius reikalavimus tretiesiems asmenims ir šių turtinių teisių neareštavo. Nurodo, jog CPK nedraudžia, gavus hipotekos kreditoriaus sutikimą, areštuoti ir išieškoti iš hipoteka įkeisto turto, tačiau antstolė nesikreipė į hipotekos kreditorių AB Parex banką dėl tokio sutikimo gavimo. Be to, nenustačiusi tikrosios žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), rinkos vertės, antstolė neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad išieškojimas iš įkeisto daikto neįmanomas. Nurodo, jog atliktas turto vertinimas leidžia teigti, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad išieškojimas iš hipoteka įkeisto žemės sklypo dėl nedidelės jo vertės negalimas. Nurodo, jog skundžiama nutartimi teismas visiškai neatsižvelgė į pareiškėjos nepilnametės dukters interesus, nevertino, kad ginčo bute nuolat gyvena apeliantė ir jos nepilnametė duktė, deklaruota jų gyvenamoji vieta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė J. B. prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-10-15 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad gavus vykdomąjį dokumentą buvo patikrinta skolininkės turtinė padėtis ir tik įsitikinus, kad skolos išieškoti nepavyks, buvo priimtas sprendimas paskelbti areštuoto buto pardavimą iš pirmųjų varžytynių. Nurodo, kad valstybės pareiga dalyvauti įgyvendinant vaiko teisę į būtinas gyvenimo sąlygas nėra suabsoliutinama, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo normos neduoda pagrindo netaikyti kitų asmenų teises ir teisėtus interesus ginančių įstatymų; įstatymų leidėjas CPK 663 str. 4 d. nustatė teismo teisę neleisti nukreipti išieškojimo į paskutinį butą, kai išieškomos sumos už komunalines ar kitas paslaugas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo D. G. prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-10-15 nutartį palikti nepakeistą. nurodo, jog pagal turimą informaciją, išieškoti iš apeliantės turtinių reikalavimų tretiesiems asmenims nėra realių galimybių. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo normos neduoda pagrindo netaikyti kitų asmenų teises ir teisėtus interesus ginančių įstatymų. Nurodo, jog nekyla abejonių dėl būsimų varžytynių teisėtumo.
Nustatytu terminu daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias materialines bei civilinio proceso normas.
Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą.
Nagrinėjamu atveju antstolei byvo pateiktas Vilniaus apygardos teismo 2010-02-11 teismo įsakymas dėl 80 000 EUR skolos, 4 640 EUR delspinigių, 5 procentų procesinių palūkanų bei 1 707 Lt žyminio mokesčio išlaidų priteisimo. Antstolė, vykdydamas šį vykdomąjį dokumentą, paskelbė 2010-09-14 varžytynes, iš kurių turėjo būti parduotas pareiškėjai J. G. priklausantis keturių kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja apskundė teismui šį antstolės J. B. procesinį veiksmą, tuo pagrindu, kad antstolė nesilaikė CPK 664 str. nustatyto išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eiliškumo bei pažeidė pareiškėjos nepilnametės dukters teises ir interesus – vaiko teisę į būstą.
CPK 664 str. nustatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė; CPK 662 str. 4 d. nustatto, kad iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas.
Pinigų išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius, darant iškaitymus iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų (CPK 663 str. 1 d., 736 str. 1 d., 738 str.). Tuo tarpu bylos duomenimis nustatyta, jog patikrinus skolininkės turtinę padėtį buvo nustatyta, kad piniginių lėšų pareiškėjos banko sąskaitose, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra; nustatyta, kad skolininkė dirba UAB ,,Septynios mylios“. Antstolė nurodė, kad skolininkė buvo atvykusi į kontorą ir pranešė, kad įmonės veikla sustabdyta ir ji darbo užmokesčio negauna. Tai patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo pažyma apie J. G. įmokas, iš kurios matyti, kad nuo 2010-03-01 pareiškėjai darbo užmokestis nemokamas (b.l. 82), atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad išieškojimą per šešis mėnesius įvykdyti neįmanoma.
Apeliantė nurodo, jog antstolė, nesurinko duomenų ir neatsižvelgė į tai, kad apeliantė pagal teismo nutartis ir vykdomuosius įrašus turi turtinius reikalavimus tretiesiems asmenims ir šių turtinių teisių neareštavo. Kolegija pažymi, kad atskirasis (apeliacinis) skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 338 str.). Skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėja grindė tik ta aplinkybe, kad antstolė nesiaiškino, ar yra galimybė nukreipti išieškojimą į pareiškėjos darbo užmokestį, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą. Tik nagrinėjant byla apeliacine tvarka pateikė duomenis apie turimus reikalavus tretiesiems asmenims: 32 289 Lt pagal 2008-01-29 notaro vykdomąjį įrašą, 232 950 Lt pagal 2007-03-08 teismo įsakymą ir 2010-01-05 Trakų r. apylinkės teismo nutartimi taikytas areštas 5 361 Lt reikalavimo sumai; nurodo, jog būtinybė pateikti pareiškėjos turtines teises pagrindžiančius įrodymus iškilo susipažinus su skundžiama nutartimi. Kolegijos nesutinka su tokiu argumentu, laiko, jog tokius duomenis apeliantė turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui; remtis jais skųsdama antstolės veiksmus, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Pareiškėja tinkamai nerealizavo ir savo pareigų, numatytų CPK 644 str., 655 str. Taip pat, apeliantės argumentai vertintini kritiškai atsižvelgiant į atsiliepime į atskirąjį skundą antstolės nurodytas aplinkybes, kad dėl 232 950 Lt išieškojimo vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti 2007 m., tačiau neišieškotas nei vienas litas; 32 289 Lt skolos taip pat neišieškota nuo 2008 m., o dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdomoji byla nebuvo pradėta. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, jog išieškoti iš CPK 664 str. 2 d. nurodyto turto nėra galimybės.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolė nustatė, kad skolininkės vardu registruotas 0,1252 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir butas, esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas yra įkeistas hipoteka nuo 2006-09-20, užtikrinant kreditoriaus AB Parex banko interesus; priverstinai realizavus tokį turtą, pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimus turėtų hipotekos kreditorius. Be to, nustatyta, kad minėto žemės sklypo vertė yra 4 169 Lt (b.l. 12). Pateikdama skundą dėl antstolės veiksmų ir nurodydama, kad išieškojimas galėjo būti nukreiptas į minėtą žemės sklypą, pareiškėja masinio vertinimo metu nustatytos žemės sklypo vertės neginčijo, nepateikė įrodymų, kad žemės sklypo vertė iš esmės didesnė ir žemės sklypo kainos užtektų įsiskolinimui padengti (CPK 178 str.).
Atskirajame skunde nurodo, jog CPK nedraudžia gavus hipotekos kreditoriaus sutikimą areštuoti ir išieškoti iš įkeisto turto; antstolė į AB Parex banką tokio leidimo nesikreipė. Taip pat nurodo, kad nenustačiusi tikrosios žemės sklypo kainos antstolė neturėjo pagrindo konstatuoti, kad išieškojimas iš įkeisto daikto neįmanomas. Kartu su skundu pateikė UAB „Resoliution valuations“ vertinimą, pagal kurį 0,1252 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įvertintas 50 000 Lt. Kolegija pažymi, kad skunde dėl antstolės veiksmų pareiškėja neįrodinėjo aplinkybės, dėl žemės sklypo vertės, pati pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad sklypo vertė 4 169 Lt (b.l. 12). Net ir remiantis pateiktu vertinimu, negalima sutikti su apeliantės pozicija, kad yra galimybė išieškoti iš šio žemės sklypo, kadangi jo vertė 50 000 Lt nurodyta su sąlyga, kad turtas bus parduodamas kaip vientisas objektas, t. y. žemės sklypas su poilsio nameliu. Esant 293 715 Lt išieškotinai sumai skolos išieškojimas iš hipoteka kitam kreditoriui įkeisto žemės sklypo, net jei ir preziumuojant, kad jo vertė 50 000 Lt, neįmanomas, kadangi šio turto neužtenka išieškomai sumai (CPK 662 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, išieškoti iš CPK 664 str. 3 d. nurodyto turto nėra galimybės.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kito turto, išskyrus pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, nenustatyta. Pareiškėjos skolos dydis viršija CPK 663 str. 3 d. numatytą 7000 Lt sumą, iki kurios negalimas išieškojimas iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena. Minėtas butas nėra suvaržytas hipoteka, numatytas apribojimas be UAB ,,Medicinos bankas“ rašytinio sutikimo buto neperleisti, nereiškia hipotekinio suvaržymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolė laikėsi CPK numatyto išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eiliškumo ir nustačiusi, kad neįmanoma skolos išieškoti iš pirmesne eile išieškotino turto, nukreipė išieškojimą į gyvenamąjį būstą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-10-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2007 konstatavo, jog Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vaiko buto neliečiamybės apsauga, o Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje - vaiko teisė į gyvenamąjį būstą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1051/2001; 2003-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2003; ir kt.) yra nurodęs, kad pareiga rūpintis vaikais pirmiausia yra tėvų pareiga ir ji negali būti be pagrindo perkeliama kitiems asmenims. Ji reiškia tėvų pareigą sudarant sandorius ar veikiant kitomis aplinkybėmis, kai gali būti paliesti vaiko interesai, elgtis apdairiau ir labiau apgalvotai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui, negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka. Tačiau kiekvienu atveju teismui sprendžiant, ar vykdant išieškojimą iš skolininko gyvenamosios patalpos nebuvo pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir interesai, būtina nustatyti, ar šis turtas nėra vienintelis nepilnamečio vaiko gyvenamasis būstas, kurį pardavus iš varžytynių vaikas liks be būsto arba jam nebus užtikrintos normalios gyvenimo sąlygos (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5-7 punktai, 11 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis).
Kolegija sutinka, kad vykdymo procese vaiko teisių apsauga parduodant turtą iš varžytynių tenka antstoliui ir teismui. Tačiau kolegija nesutinka, kad skundžiama nutartimi teismas formaliai taikė CPK 663 str. 3 d. nuostatą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010-06-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2SA-99-567/2010, iš esmės skiriasi faktinės bylų aplinkybės, ir šios nutarties išaiškinimais nesivadovavo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad išieškojimas vykdomas dėl 293 715 Lt, kuri yra daug kartų didesnė nei numatyta CPK 663 str. 3 d., todėl šioje normoje numatytas ribojimas netaikytinas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjos dukrai jau 17 metų, (duomenys neskelbtini) ji jau taps pilnamete; taip pat nėra duomenų, kad įvykdžius išieškojimą iš pareiškėjos buto, esančio (duomenys neskelbtini), mergaitei nebus užtikrintos normalios gyvenimo sąlygos.
Prašymas sustabdyti visus antstolės J. B. veiksmus išieškojimo procese vykdomojoje byloje Nr. 0018/10/01056, realizuojant pareiškėjai priklausantį keturių kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nepagrįstas, kadangi 2010-09-08 nutarties pagrindu taikyta laikinoji apsaugos priemonė - vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0018-10/01056 dalyje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių sustabdymas panaikinta skundžiama nutartimi, o šiai esant apeliacijos objektu, t. y. neįsiteisėjus, 2010-09-08 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė galioja. Prašymas taip pat sustabdyti visus kitus vykdymo veiksmus iki įsiteisės teismo nutartis šioje byloje, nemotyvuotas bei taip pat nepagrįstas.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2010-10-15 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Iš apeliantės (pareiškėjos) J. G. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 14,20 Lt (b.l. 113) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos J. G. 14,20 Lt (keturiolika litų, 20 centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).