Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. J., A. R., valstybės įmonė ,,Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad 2007 m. gruodžio 25 d. mirė pareiškėjos sutuoktinis Z. R. Po Z. R. mirties pareiškėjos bei sūnų A. R. ir A. R. prašymu (duomenys neskelbtini) notarų biure užvesta Z. R. turto paveldėjimo byla. Pareiškėjai išduotas nuosavybės teisės liudijimas į bendrąjį jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – ½ dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Kita ½ dalis minėto buto pagal paveldėjimą pagal įstatytą pareiškėjos (1/8 dalis), A. R. (3/8 dalis) ir A. R. (3/8 dalis). 2021 m. rugpjūčio 21 d. mirė sūnus A. R., kuris registruotino nekilnojamojo turto neturi, išskyrus paveldėtą tėvo Z. R. buto dalį. A. R. testamento nebuvo surašęs, tad jo turtą paveldėjo įstatyminiai įpėdiniai – pareiškėja ir mirusiojo dukra S. J.. Sūnus A. R., 2007 m. liepos 13 d. buvo nutraukęs santuoką su E. R.. Po sūnaus mirties pareiškėja į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo bylas nebuvo užvesta. Tačiau pareiškėja faktiniu valdymu perėmė mirusio sūnaus turtą – liko gyventi jai ir sūnums priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), prižiūri šį butą, remontuoja, moka komunalinius mokesčius.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu 2022 m. gegužės 17 d. paskelbiant pranešimą tinklalapyje www.teismai.ltir teismo pranešimais bei išsiunčiant jiems teismo pranešimus (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d. mirė pareiškėjos sūnus A. R.. Byloje esantys Gyventojų registro išrašų duomenys patvirtina, kad A. R. mirties momentu turėjo brolį A. R., dukrą S. J.. A. R. tėvas Z. R. mirė 2007 m. gruodžio 25 d., santuoka su E. R. nutraukta 2007 m. liepos 13 d.

Byloje pateiktame 2022 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės J. V. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad po A. R. mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublika, dėl palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi valstybės įmonė ,,Turto bankas“, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. (duomenys neskelbtini) notaro biure vedama paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Z. R. turto paveldėjimo, palikimą priėmė jo sutuoktinė M. R., sūnūs A. R. ir A. R.. 2022 m. pergyvenusiai sutuoktinei M. R. išduotas nuosavybės teisės liudijimas, notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijimai Z. R. įpėdiniams neišduoti.

2022 m. pergyvenusiai sutuoktinei M. R. nuosavybės teisės liudijimas, notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini), išduotas į ½ dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Iki šio momento paveldėjimo teisiniai santykiai negali prasidėti. Asmeniui mirus, įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę. Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą arba pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą turėtų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento (CK 5.3 straipsnis). Tačiau priėmusiais palikimą bus laikomi tik pirmesnės eilės įpėdiniai arba įpėdiniai pagal testamentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666–727). Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu vienas įpėdinių palikimą priėmė vienu iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų, tai neatima galimybės (teisės) kitiems įpėdiniams priimti palikimą tuo pačiu ar kitu įstatymo nustatytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-313/2019). Įstatyme nustatytos šešios įpėdinių eilės paveldėti pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.11 straipsnyje nustatytas įpėdinių eilės sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamas, t. y. įstatymų leidėjo nustatytas giminystės ryšys ir laipsnis negali būti aiškinamas išplečiant įstatyminių įpėdinių asmenų sąrašą; nesant įstatyminių ar testamentinių paveldėtojų, mirusio asmens turtą paveldi valstybė. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių, šie atsisakė palikimo, nepriėmė jo per įstatymo nustatytą terminą, neturi teisės paveldėti CK 5.6 straipsnio pagrindu arba palikėjas testamentu atėmė iš jų paveldėjimo teisę.

Pareiškėja M. R. nesikreipė į notarą dėl sūnaus palikimo priėmimo pagal įstatyme nustatytą terminą. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, pateikti paaiškinimai, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po A. R. mirties, pareiškėja (palikėjo mama) perėmė A. R. likusį palikimą aktyviais veiksmais, iš karto po jo mirties – gyveno ir iki šiol gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurio dalį kaip palikimą A. R. priėmė po savo tėvo Z. R. mirties. Minėtą turtą prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius, elgėsi kaip su savu turtu. Į notaro biurą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo pareiškėja nesikreipė, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja mirus sūnui A. R., jo likusį palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.

Kiti įstatyminiai įpėdiniai – mirusiojo brolis A. R. ir mirusiojo dukra S. J. dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nepradėjo jo valdyti faktiniu valdymu, ginčo dėl paveldimo turto nėra.

Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. R. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti.

Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia turto priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po savo sūnaus A. R. mirties atsiradusį palikimą priėmė būtent pareiškėja M. R., prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis, paskirstant išlaidas tarp pareiškėjų, mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2021 m. rugpjūčio 21 d. mirties, palikimą priėmė pareiškėja M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.