Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-11-28 · Civilinė byla Nr. 2A-2330-275/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-08-12Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2016-04-29Vilniaus regiono apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2016-11-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-28
Bylos Nr.
2A-2330-275/2016
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02905-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Pareiškėjas
J. S.
Suinteresuotas asmuo
E. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas
Kategorijos
  • 3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2330-275/2016Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02905-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 3.2.4.11.; 3.4.4.2; 3.3.1.18. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys – E. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja J. S. 2014-10-29 kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., miręs (duomenys neskelbtini), 1965-10-25 nusipirko iš J. B., mirusios 1990 m., ¼ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir valdė šį turtą nuosavybės teise.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu J. S. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo atmestas.

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartimi procesas byloje buvo atnaujintas, pareiškėjai atradus naujų įrodymų dėl juridinio fakto nustatymo, iš teismo nutarties motyvuojamosios dalies galima daryti išvadą, kad procesas atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes byloje buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida.

Šalies argumentai

Pareiškėja J. S. patikslintame pareiškime prašė nustatyti juridinį faktą, kad J. B. 1965-10-25 nusipirko iš J. B. (savo marčios) ¼ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir įgijo nuosavybės teisę į šį turtą. Nurodė, kad pareiškėjos tėvas, J. B., mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos brolis V. B. (kai kuriuose dokumentuose V. B.) mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, jos tėvas, J. B., iš savo sūnaus V. B. žmonos - J. B., 1965-10-25 nupirko ¼ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau sudaryto sandorio tinkamai neįformino. Teismui pateiktame pakvitavime ginčo namo numeris nesutampa su šiuo metu esančiu gyvenamojo namo numeriu, kadangi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), adresas keitėsi keletą kartų, ką patvirtina namo palėpėje rasta sena namų knyga ir kiti dokumentai. Pareiškėja nuosavybės teise valdo ¾ dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bei pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 3/4 dalis šio nekilnojamojo turto paveldėjo po tėvo J. B. mirties, o ¼ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pareiškėja valdė, galvodama, kad ši gyvenamojo namo dalis priklausė mirusiajam tėvui. Pareiškėja, sužinojusi, kad iki šiol gyvenamojo namo ¼ dalis yra registruota J. B., mirusios 1990 m., vardu, suprato, kad paveldėti šio turto neturi galimybės, kol nebus nustatyta, kad tėvas J. B. ¼ dalį gyvenamojo namo 1965-10-25 nusipirko ir valdė nuosavybės teise. Pareiškėja nurodė, kad minėto juridinio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes, kadangi ji galės paveldėti po tėvo mirties likusį nekilnojamąjį turtą ir jį registruoti savo vardu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-168-231/2016 pagal J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto panaikino ir priėmė naują sprendimą - J. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. Š., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė. Teismas nustatė, kad pagal pakvitavimo, kurio pagrindu pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas J. B. 1965 metais iš J. B. įsigijo 1/4 dalį namo, surašymo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos CK 255 str. gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta, jeigu bent viena iš šalių yra pilietis, ir per tris mėnesius įregistruota vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete. Tačiau duomenų apie tai, kad pareiškėjos pateiktas pakvitavimas būtų buvęs patvirtintas notaro ir per tris mėnesius įregistruotas Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete, byloje nebuvo, todėl, teismo vertinimu, šio pakvitavimo negalima laikyti galiojančia gyvenamojo namo dalies pirkimo-pardavimo sutartimi. Taip pat byloje rašytinių įrodymų, kam iki 1982-12-20 LDT vykdomojo komiteto sprendimo priklausė minėta namo dalis, ar ji priklausė J. B., duomenų nėra, todėl teismas negalėjo vienareikšmiškai teigti, jog J. B. 1965 m. pakvitavimo surašymo metu buvo minėtos namo dalies savininkė ir turėjo teisę šią namo dalį parduoti. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą bei įvertinęs pareiškėjos ir jos atstovės teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, darė išvadą, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad J. B. turėjo teisę parduoti pareiškėjos tėvui J. B. dalį gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir kad J. B. 1965-10-25 su J. B. sudarė įstatymo nustatytas normas atitinkančią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (kas daro patį sandorį negaliojančiu), todėl pareiškėjos nurodytą juridinį faktą atsisakė nustatyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėja J. S. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Apeliacinį skundą pareiškėja grindžia tuo, kad teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus. Teismas pakvitavimą, kaip įrodymą buvus pirkimo-pardavimo sutarčiai, atmetė. Vadovaudamasis pakvitavimo surašymo data bei tuo metu galiojusiu 1964 m. CK, teismas nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir trijų mėnesių laikotarpyje įregistruota įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau jei pirkimo-pardavimo sutartis būtų buvusi įregistruota, kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo ir nereikėtų. Teismas turėjo tinkamai įvertinti pakvitavimo įrodomąją vertę, nes tuo metu, kai buvo surašytas šis dokumentas (1965-10-25), 1 000 rublių buvo labai dideli pinigai. Be pagrindo toks dokumentas negalėjo atsirasti. Iš byloje esančios Vievio seniūnijos pažymos matosi, kad J. B. nuo 1964 m. negyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šis faktas dar kartą patvirtina, kad J. B. parduotame name nebegyveno ir niekada juo nesirūpino. Jos parduotas turtas nebedomino. Priešingu atveju ji būtų privalėjusi mokėti mokesčius, daryti remontą ir kitus su turto valdymu susijusius darbus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodo, kad byla nėra susijusi su Valstybinės mokesčių inspekcijos teisėmis ir pareigomis.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo sprendimą dėl apeliacinio skundo priimti teismo nuožiūra. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad pareiškėja 2/4 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjo po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) d., paveldėjimo teisės liudijimas į šį turtą jai buvo išduotas 2010-09-15 d. Remiantis byloje buvusiu 2015-01-14 Nekilnojamojo turto registro išrašu ( b.l.38, t. I), J. B. nuosavybės teisės į ¼ dalį pastato įregistruotos nuo 1983-09-05, įregistravimo pagrindas - 1982-12-20 LDT Vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 349. Pareiškėja teigia, kad J. B. pastato dalį pardavė jos tėvui 1965-10-25. Duomenų, kad J. B. nurodytą pardavimo dieną buvo pastato dalies savininkė, byloje nepateikta, todėl teismas pagrįstai atmetė prašymą nustatyti juridinį faktą, kad pastato dalis buvo parduota 1965-10-25. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškimas atmestinas dėl to, jog nėra pateikta įrodymų, kad J. B. buvo šios pastato dalies savininkė 1965-10-25 d., t.y. pakvitavimo surašymo dienai, arba dienai, kurią pareiškėja nurodo kaip pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną. Iš pakvitavimo teksto ( b.l.20, t. I) galima daryti išvadą, kokiu pagrindu galėjo įgyti nuosavybės teises į namo dalį J. B. - namas priklausė jos vyrui V. B., baudžiamojoje byloje namas buvo konfiskuotas ir namo dalis priteista J. B.. Iš Vilniaus apskrities archyvo pažymos, išduotos teismui 2015-07-23 ( b.l.99, t. I), matyti, kad Vievio rajono liaudies teismo 1957 m. baudžiamosios bylos Nr. 1-9-57 nuosprendžio V. B. nėra išlikusio. Nesant byloje pakankamų duomenų, kad J. B. buvo priteista namo dalis, nebuvo pagrindo daryti išvadai, kad 1965 m. namo dalis nuosavybės teisėmis priklausė J. B., tuo pačiu ir išvadai, kad ji pardavė savo dalį. Tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuosavybės teises į namo dalį J. B. įgijo ne anksčiau, nei buvo pastato dalis įregistruota jos vardu Vykdomojo komiteto 1982-12-20 sprendimu, būtų pagrindas tenkinti pareiškimą. Teismas pareiškimą atmetė greta kitų motyvų remdamasis tuo, kad byloje rašytinių įrodymų, kam iki 1982-12-20 LDT vykdomojo komiteto sprendimo priklausė minėta namo dalis, ar ji priklausė J. B., duomenų nėra, todėl teismas negalėjo vienareikšmiškai teigti, jog J. B. 1965 m. pakvitavimo surašymo metu buvo minėtos namo dalies savininkė ir turėjo teisę šią namo dalį parduoti. Pirmiausia turi būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kada ir kokiu pagrindu namo dalį buvo įgijusi J. B. ir dėl to buvo tapusi namo dalies savininke. Taigi, teismas, atmesdamas pareiškimą ir tuo pagrindu, kad nėra duomenų, jog namas priklausė J. B. pareiškėjos nurodytu pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo laikotarpiu, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, ir pareiškimą pripažino atmestinu.

Skundžiamu teismo sprendimu buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo - Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestas. Teismas, atnaujinęs procesą byloje, turi pagrindo priimti naują sprendimą tuo atveju, kai bylą išsprendžia priešingai, t.y. panaikinęs teismo sprendimą, ieškinį ar pareiškimą patenkina, kai ankstesniu sprendimu jis buvo atmestas. Tai, kad teismas, atnaujinęs procesą, nenustatė pagrindų kitaip išspręsti pareiškimą, t.y. nebuvo tenkinamas prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, leidžia daryti išvadą, kad turėjo būti priimta nutartis, taikant CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir parašymas dėl teismo sprendimo panaikinimo atmestas. Kadangi šis procesinis pažeidimas yra formalus, nėra pagrindo priimti priešingą sprendimą, nei jį priėmė pirmosios instancijos teismas, nėra tikslinga keisti ar naikinti priimtą teismo sprendimą.

Tai, kad byloje pareiškėja pateikė įrodymus, jog keitėsi namo numeriai ir J. B. pakvitavime numeriu „15“ nurodytas namas yra šiuo metu namas (duomenys neskelbtini), tačiau šios aplinkybės nustatymas nėra pagrindu panaikinti anksčiau priimtą sprendimą ir pareiškėjos prašymą tenkinti, kada ir pirmą kartą nagrinėjant bylą teisme, prašymas buvo atmestas ne tik motyvuojant sprendimą tuo, kad skirtingi namo numeriai pakvitavime ir prašyme, tačiau ir kitais motyvais, kurie nebuvo paneigti, atnaujinus procesą byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Kutrienė