Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – E. Š., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos ,VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2015-08-12 sprendimu J. S. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo atmestas.

Trakų rajono apylinkės teismo 2016-01-06 nutartimi procesas šioje civilinėje byloje buvo atnaujintas.

Pareiškėja, sužinojusi, kad iki šiol gyvenamojo namo ¼ dalis yra registruota J. B., mirusios 1990 m., vardu, suprato, kad paveldėti šio turto neturi galimybės, kol nebus nustatyta, kad tėvas J. B. ¼ dalį gyvenamojo namo 1965-10-25 nusipirko ir valdė nuosavybės teise. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėja prašė nustatyti juridinį faktą, kad J. B., 1965-10-25 nusipirko iš J. B. (savo marčios) ¼ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 7994-5000-2014 ir įgijo nuosavybės teisę į šį turtą. Pareiškėja nurodė, kad minėto juridinio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes, kadangi ji galės paveldėti po tėvo mirties likusį nekilnojamąjį turtą ir jį registruoti savo vardu.

Suinteresuotam asmeniui byloje – E. Š. teismo procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas apie teismo posėdį įteikti įstatymo numatyta tvarka. E. Š. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė į teismo posėdį neatvyko – atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla nagrinėjama E. Š. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

Bylos medžiagoje esantis gimimo liudijimas ir Trakų rajono apylinkės teismo 2006-11-23 sprendimas patvirtina, kad J. S. (buvusi pavardė – B.) yra mirusiojo J. B. dukra. (b.l. 7, 14-15) Byloje esančio mirties liudijimo duomenimis, J. B. mirė 1982-01-20 dieną. (b.l. 13) Trakų rajono apylinkės teismo 2006-11-23 sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. S., priėmė savo tėvo J. B., mirusio 1982-01-20, palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti. (b.l. 14-15). 2010-09-13 Elektrėnų sav. 2-ojo notaro biuro liudijimas patvirtina, kad po savo tėvo J. B. mirties, jo palikimą priėmė jo dukra – J. S. (b.l. 17-18).

Pareiškėjos pateiktas 2014-01-31 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pareiškėjos J. S. vardu yra registruota ¾ pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis, o ¼ nurodyto gyvenamojo namo dalis yra registruota J. B. vardu. (b.l. 9)

Pareiškėja, teigdama, jog J. B. 1965-10-25 pardavė J. B. ¼ dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini)., iš esmės remiasi išlikusiu J. B. pasirašytu pakvitavimu, kuriame pastaroji pažymėjo, jog ji iš J. B. gavo 1000 rublių kaip atlyginimą-užmokestį už ¼ dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini). Pakvitavime teigiama, jog ši namo dalis priklausė V. B., o jo baudžiamojoje byloje buvo konfiskuota ir atiteko J. B.. (b.l. 20), nors tokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, jog iš V. B. baudžiamojoje byloje buvo konfiskuotas turtas, kuris vėliau atiteko jo žmonai J. B., byloje nėra. Tačiau teismas šiuo klausimu daugiau nepasisako, nes juridinę reikšmę turintis faktas šioje byloje nenustatytinas kitu pagrindu, įvertinus ir teismui pateikto dokumento – pakvitavimo įrodomąją reikšmę.

Nors J. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas J. B. iš J. B. nusipirko ¼ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), o teismui pateiktame pakvitavime nurodytas namo numeris yra „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pareiškėjos pateiktais paaiškinimais tai yra tas pats namas, kadangi (duomenys neskelbtini) namų numeracija buvo keista. Iš byloje esančios namų knygos (b.l. 166) matyti, kad iki 1958 metų šis namas turėjo (duomenys neskelbtini) numerį, nuo 1958 m. iki 1964 m. nurodomas (duomenys neskelbtini) namo numeris, o 1979 m. metų atžyma parodo, kad namo numeris yra (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad 1951-06-21 Vievio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 13 B. V. buvo išskirtas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), individualiai namo statybai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog J. S. pateiktame pakvitavime nurodytas 15 numeriu pažymėtas namas šiuo metu yra pažymėtas (duomenys neskelbtini) numeriu ir J. S. prašomas nustatyti juridinis faktas yra susijęs su jos pateiktame 1965 metų pakvitavime nurodytu namu.

Sprendžiant J. S. pateikto pareiškimo tenkinimo galimybę, pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose remiamasi netiesioginiais įrodymais, o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvadą padaro pagal vidinį teismo įsitikinimą.

Pagal LR CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Teismas pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Pagal pakvitavimo (kurio pagrindu pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas J. B. 1965 metais iš J. B. įsigijo 1/ dalį namo) surašymo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso 255 str. gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, jeigu bent viena iš šalių yra pilietis, ir per tris mėnesius įregistruota vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete. Šių taisyklių nesilaikymas gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią. Pagal minėto teisės akto 47 str. sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja. Kai sandoris negalioja, kiekviena iš jo šalių privalo grąžinti antrajai šaliai visa tai, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra,–atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatyme nenumatytos kitokios sandorio negaliojimo pasekmės. Duomenų apie tai, kad pareiškėjos pateiktas pakvitavimas būtų buvęs patvirtintas notaro ir per tris mėnesius įregistruotas Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete, nėra. Taigi šio pakvitavimo negalima laikyti galiojančia gyvenamojo namo dalies pirkimo-pardavimo sutartimi.

Be to, remiantis jau minėtu 2014-01-31 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nuosavybės teisė į ¼ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), J. B. įregistruota 1982-12-20 LDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 349. Nors 1965 m. Pakvitavime J. B. nurodė, jog ¼ dalis minėto gyvenamojo namo jai atiteko po to, kai ji buvo konfiskuota iš V. B., su kuriuo, remiantis Sutuoktuvių akto įrašu NR. 38, 1955-03-06, buvo sudariusi santuoką. Remiantis 2016-02-25 Archyvo pažymomis Nr. P6-456/P10-638 ir P6-461/P10-639 J. B. ir J. B. santuoka išregistruota 1984-06-07.

Visgi jokių rašytinių įrodymų, kam iki 1982-12-20 LDT vykdomojo komiteto sprendimo priklausė minėta namo dalis, ar ji priklausė J. B., duomenų nėra, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, jog J. B. 1965 m. pakvitavimo surašymo metu buvo minėtos namo dalies savininkė ir turėjo teisę šią namo dalį parduoti.

Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą bei įvertinęs pareiškėjos ir jos atstovės teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad J. B. turėjo teisę parduoti pareiškėjos tėvui J. B. dalį gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , ir kad J. B. 1965-10-25 su J. B. sudarė įstatymo nustatytas normas atitinkančią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (kas daro patį sandorį negaliojančiu), todėl pareiškėjos nurodytą juridinį faktą nustatyti atsisakytina.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, naikintinas Trakų rajono apylinkės teismo 2015-08-12 sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos J. S. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetamas.

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, iš pareiškėjos valstybei priteisiamos 9,05 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 5, 88, 96, 177-178, 270 str., 444 str. 1 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445 - 448 str., teismas

nusprendžia:

Trakų rajono apylinkės teismo 2015-08-12 sprendimą civilinėje byloja Nr. 2-168-231/2016 pagal J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto panaikinti ir priimti naują sprendimą:

J. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. Š., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.

Priteisti iš J. S. 9,05 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.