Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-08-17 · Administracinė byla Nr. I-3299-815/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-08-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-17
Bylos Nr.
I-3299-815/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01871-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
A. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3299-815/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01871-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis,vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui A. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2018 m. birželio 1 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neteisėtų atsakovės neteisėtų veiksmų neturtinės žalos atlyginimą – 5 000 Eur už kalinimą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) netinkamomis sąlygomis avarinės būklės patalpose nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2018 m. birželio 1 d., t. y. iki skundo teismui pateikimo dienos, nevykdant higienos normų ir sanitarinių reikalavimų, pažeidžiant pareiškėjo žmogus teises (b. l. 1–3), taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pasak pareiškėjo, jis apgyvendinamas kamerose, kurių gyvenamasis plotas yra nuo 6,43 m² iki 8,1 m², į šį plotą įskaičiuojama: 2 lovos, sanitarinis mazgas, kriauklė, spintelės, stalas su 2 kėdėmis, taigi, asmeniui tenka apie l,5 m² ploto. Kamerose nuolat apgyvendinami 2 asmenys. Kamerose nėra pakankamai spintų, kur kalinami asmenys galėtų sudėti asmeninius daiktus.

2.2. Kamerose yra tarakonų, o pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 60 punktą laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų; esant reikalui, laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją).

2.3. Kameroje tualetas yra gyvenamojoje patalpoje, kuri nuo likusio gyvenamojo ploto atskirta ne aukštesne kaip 1,35 m sienele, sienelė neatitinka higienos normų reikalavimų, nes neįrengta kabina, dėl to kalinamasis jaučia diskomfortą, patiria pakankamai gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus.

2.4. Kamerose neužtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas, natūrali šviesa labai silpnai patenka į patalpas ir jų visai neapšviečia. Langai nevalomi, dėl įrengtų grotų kalinamieji neturi galimybės išvalyti langų, nes neprieina prie langų. Kamerose yra dirbtinis apšvietimas, praktiškai visose kamerose yra įrengtos 2 po 26 vatus šviesą skleidžiančios lempos, šviesa labai stipri, nuo jos skauda akis ir galvą. Patys išjungti šviesos kalinamieji neturi galimybės, nes kamerose (pavyzdžiui, II korpuse) nėra jungiklių. Lukiškių TI-K neužtikrinamas pakankamas apšvietimas. Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 procento (toliau – ir proc.). Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Gyvenamosiose patalpose įrengta naktinė dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx, tačiau patalpoje tokio kiekio apšvietimas neužtikrinamas (HN 76:2010 22 punktas), taigi, šios nuostatos buvo pažeistos.

2.5. Ventiliacija visiškai neveikia, yra drėgna ir tamsu, čiužiniai pūva, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rūdija nuo drėgmės. Vidutinis drėgmė viršija 80 proc. Kameroje yra tik vienas langas, kuris yra nedidelis, todėl neužtikrinamas natūralūs vėdinimas Nėra atskiros tualeto ventiliacijos, nors sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Taigi, oro kokybė kameroje yra tokia, kad kyla pavojus sveikatai, susidaro nepalankios sanitarijos ir higienos sąlygos, sąlygos atsirasti nemaloniam kvapui, kuriuo priversti kvėpuoti visi kameroje esantys asmenys.

Pažymėtina, kad vėdinimo, oro kondicionavimo ir šildymo oru būdas, taip pat sistemų konstrukcijos turi būti parinktos pagal pastato paskirtį ir eksploatacijos ypatumus, taip, kad garantuotų norminį patalpų mikroklimatą ir oro švarumą normaliomis eksploatacijos ir lauko oro sąlygomis. Kamerose švaraus oro kiekis neatitinka norminio oro švarumo, todėl kalinamiesiems ribojamas minimalus švaraus oro kiekis. Oro judėjimo greitis neatitinka higienos normų reikalavimų. Pagal statybos techninį reglamentą STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ minimalus lauko oro kiekis patalpose, kuriose rūkyti draudžiama, negali būti mažesnis kaip 14,4 m3/h (4 dm3/s) žmogui.

2.6. Pagal Lukiškių TI-K vidaus tvarkos taisyklių 104 punktą ypatingas dėmesys turi būti skiriamas klimato sąlygoms, kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakyme Nr. 461 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:1999 (toliau – ir HN 76:1999), HN 76:2010 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) reikalavimus vienam asmeniui turi tekti (apgyvendintam kameroje) ne mažiau kaip 3,6 m² gyvenamojo ploto, o pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką minimalus vidutinis gyvenamasis plotas vienam suimtajam / nuteistajam turi būti ne mažesnis kaip 4 m². Šiuo metu Lukiškių TI-K yra perpildytas ir minėtų Lietuvos higienos normų bei Departamento direktoriaus teisės aktų nuostatos šiandien pažeidžia kalinamųjų teises. Taigi, pareiškėjas, būdamas mažesnėje erdvėje negu nustatyti minimalūs reikalavimai, patyrė ir patyria gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais, t. y. visi šie veiksniai darė pareiškėjo dvasinei pusiausvyrai neigiamą įtaką, dėl ko sutriko jo miegas, jis jaučia nuolatinę depresiją, be to, kameroje tarp suimtųjų dėl buitinių sąlygų nuolat kyla konfliktai, retsykiais ir fizinio kontakto konfliktai, šios gyvenimo sąlygos yra nepriimtinos ir prilygintinos nežmoniškoms kalinimo sąlygoms, o šis pažeidimas yra tęstinis. Svarbu tai, kad šis gyvenamojo ploto akivaizdus pažeidimas yra ne tik fiziniai nepatogumai, bet ir žeminimas. Remiantis EŽTT praktika, vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas, atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (bylos Mandić and Jović prieš Slovėniją, Strucl ir kiti prieš Slovėniją); aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į teisės aktuose nustatytą kameros gyvenamąjį plotą, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinės bylos Nr. A525-1247/2012, Nr. A502-1774/2010).

2.7. Pareiškėjo gyvenimo sąlygos Lukiškių TI-K visą laisvės atėmimo laikotarpį yra nežmoniškos ir pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3straipsnį. Nežmoniškos gyvenimo sąlygos, žeminančios žmogaus orumą, sukelia didelius dvasinius skausmus, depresiją, žaloja sveikatą ir prilyginamos kankinimui, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnio prasme turi būti atlyginta neturtinė žala. Pagal Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (;toliau – ir Konvencija) kankinimas – tai bet koks veiksmas, kuriuo asmeniui tyčia sukeliamas stiprus fizinis ar psichinis skausmas arba kančia, kai tokį skausmą ar kančią sukelia viešosios valdžios pareigūnas ar kitas oficialias pareigas atliekantis asmuo, arba valstybė. Kankinimų draudimas įtvirtintas tarptautinėse ir regioninėse žmogaus teisių apsaugos (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto) tiek humanitarinėse teisės sutartyse. Valstybės konvencijos dalyvės įsipareigojo imtis veiksmingų priemonių, kad jos jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje būtų užkirstas kelias kankinimo veiksmams, užtikrinti, kad asmenims, nukentėjusiems nuo kankinimo, būtų tinkamai atlyginta žala. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, o pagal CK 6.271 straipsnį žalą, kilusią dėl valstybės valdžios neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė. Nustatant neturtinės žalos faktą teisinės reikšmės turi ne tik viešojo administravimo subjektų veiksmų neteisėtumas, bet ir asmens patirtų neigiamų išgyvenimų intensyvumas; rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama objektyvi būsena, o pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tik tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas.

2.8. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir jos atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos nustatymo ir apskaičiavimo dydį, turi vadovautis Europos šalių ir Lietuvos įstatymais, teismų praktika, teisingo ir visiško žalos atlyginimo principu (restitutio in integrum). EŽTT byloje Canali prieš Prancūziją įvertino, kad už 6 mėnesius tokiomis pat sąlygomis, kaip pareiškėjo atveju, nukentėjusiajam daroma 34 620 Lt neturtinė žalą, o byloje Varnas prieš Lietuvą įvertino, kad per 1 metus tokiomis sąlygomis kaip pareiškėjo, nukentėjusiajam daroma 10 386 Lt neturtinė žala.

II

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 8–15).

1. Nuo 2010 balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo HN 76:2010, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, įsakyme Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

2. Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas, taip pat vykdo teismų nutartis, sprendimus, užtikrina įstatymuose ar kitų teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems ir suimtiesiems. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį, taip pat į įstaigą perkeliami asmenys ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų ir esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.

3. Dėl švaros palaikymo kamerose, vykdomų patikrinimų

Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už. kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys jose esantys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras, taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda. skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui bei universalus valiklis, tinkantis ir indams plauti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuleistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TLK buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (toliau – ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“), ji kasmet buvo pratęsiama, vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. Lukiškių TI-K ši įmonė toliau vykdo minėtus darbus.

Dėl kamerų įrengimo

Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TI taisyklės) III skirsnyje įtvirtintas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas, pagal 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, įrengti stalai su 2 pasukamomis kėdėmis, atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nenustatyta), pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yru apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²), stalo – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m²) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), suolai atitinka stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 m x 0,7 m (0,56 m²). Toks gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka TI taisykles. Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji, palikti ūkio darbams atlikti.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teiginys, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, turi būti skaičiuojamas, atėmus baldų užimamą plotą, yra nepagrįstas, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nenustato nei EŽTT praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (LVAT administracin ė byla Nr. A-1230-502/2016). Taigi, pareiškėjo skunde nurodomi pažeidimai dėl ploto trūkumo šiuo atveju negali būti nustatyti.

Dėl kamerose esančių grotų ir metalinio tinklo

Vadovaujantis TI taisyklių 14.1 punktu, langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių ir tokiu būdu bando permesti daiktus, raštelius ar pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, įrengtos vidinės metalinės grotos, jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksnių atlikimo. Tokių vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.

Dėl sanitarinio mazgo, šalto vandens tiekimo, privatumo užtikrinimo, pareigūnų elgesio

Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), jis turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Remontuojamose gyvenamosiose kamerose veidrodžiai įklijuojami tarp glazūruotų plytelių jiems skirtose vietose. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (HN 76:2010) reikalavimus.

Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m²), patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 m²), praustuvas (apie 0,2 m²).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimai taikomi projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms., veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Be to, asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos, šiuo metu užuolaidos įrengtos, be kita ko, gyvenamosiose kamerose nuo Nr. 104 iki Nr. 200. Artimiausiu metu užuolaidos bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose. 2017 m. Lukiškių TI-K buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vielų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ii techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimų, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Pagal TI taisyklių 14.2 punktą kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys, duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. TI taisyklėse nenustatyta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių; kita vertus, tokie atitveriami negali būti nustatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vielose, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.

Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 4/07-79 patvirtintų Departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais ir stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Dėl ventiliacijos, vėdinimo

HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Kamerose apgyvendinti asmenys, reguliariai vėdinantys, prižiūrintys, tvarkantys savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Dėl temperatūros

Pagal HN 134:2015 16 punktą gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Vilniaus departamento visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiškai atlieka operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu išmatuoja oro temperatūrų gyvenamosiose kamerose. Oro temperatūra atitinka HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. Lukiškių TI K įrengta centrinė šildymo sistema, šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra.

Dėl apšvietimo

Apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas, vadovaujantis Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) 16.7 punktu, kuriame nustatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Dėl neturtinės žalosPareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nėra konkretumo. Pažymėtina, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Be to, pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT administracinė byla Nr. A444-669/2011 ir kt.). LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą pažymėjo, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla A438-336/2012 ir kt.).Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Nagrinėjamu atveju neturtinės žalos atlyginimą įstatymas sieja su jos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina tais atvejais, kai viešojo administravimo subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis.). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, remiantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė; būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

III

Teismo posėdyje pareiškėjas A. R. iš esmės rėmėsi skundu ir prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:

Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas šiose kamerose (atsiliepimas (b. l. 8–15)):

– 2017 m. birželio 16 d. atvykęs į Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas kameroje Nr. 105 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2017 m. birželio 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 136 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2017 m. birželio 18 d. – 2017 m. liepos 16 d. kameroje Nr. 136 buvo 2 asmenys;

– 2017 m. liepos 17 d. kameroje Nr. 136 buvo 1 asmuo;

– 2017 m. liepos 18 d. – 2017 m. liepos 19 d. kameroje Nr. 136 buvo 2 asmenys;

– 2017 m. liepos 20 d. kameroje Nr. 136 buvo 1 asmuo;

– 2017 m. liepos 21 d. – 2017 m. liepos 25 d. kameroje Nr. 136 buvo 2 asmenys;

– 2017 m. liepos 26 d. – 2017 m. liepos 31 d. kameroje Nr. 136 buvo 1 asmuo;

– 2017 m. rugpjūčio 1 d. – 2017 m. rugsėjo 17 d. kameroje Nr. 136 buvo 2 asmenys;

– 2017 m. rugsėjo 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 163 (plotas – 7,56 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2017 m. rugsėjo 19 d. – 2017 m. spalio 15 d. kameroje Nr. 163 buvo 2 asmenys;

– 2017 m. spalio 16 d. kameroje Nr. 163 buvo 1 asmuo;

– 2017 m. spalio 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 168 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2017 m. spalio 18 d. – 2017 m. gruodžio 12 d. kameroje Nr. 168 buvo 2 asmenys;

– 2017 m. gruodžio 13 d. kameroje Nr. 168 buvo 1 asmuo;

– 2017 m. gruodžio 14 d. – 2017 m. gruodžio 27 d. kameroje Nr. 168 buvo 2 asmenys;

– 2017 m. gruodžio 28 d. perkeltas į kamerą Nr. 130 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2017 m. gruodžio 29 d. – 2018 m. sausio 4 d. kameroje Nr. 130 buvo 2 asmenys;

– 2018 m. sausio 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 158 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2018 m. sausio 6 d. – 2018 m. sausio 8 d. kameroje Nr. 158 buvo 2 asmenys;

– 2018 m. sausio 9 d. kameroje Nr. 158 buvo 1 asmuo;

– 2018 m. sausio 10 d. kameroje Nr. 158 buvo 2 asmenys;

– 2018 m. sausio 11 d. kameroje Nr. 158 buvo 1 asmuo;

– 2018 m. sausio 12 d. – 2018 m. sausio 17 d. kameroje Nr. 158 buvo 2 asmenys;

– 2018 m. sausio 18 d. kameroje Nr. 158 buvo 1 asmuo;

– 2018 m. sausio 19 d. – 2018 m. vasario 7 d. kameroje Nr. 158 buvo 2 asmenys;

– 2018 m. vasario 8 d. kameroje Nr. 158 buvo 1 asmuo;

– 2018 m. vasario 9 d. – 2018 m. vasario 13 d. kameroje Nr. 158 buvo 2 asmenys;

– 2018 m. vasario 14 d. – 2018 m. vasario 15 d. kameroje Nr. 158 buvo 1 asmuo;

– 2018 m. vasario 16 d. – 2018 m. kovo 4 d. kameroje Nr. 158 buvo 2 asmenys;

– 2018 m. kovo 5 d. – 2018 m. kovo 6 d. kameroje Nr. 158 buvo 1 asmuo;

– 2018 m. kovo 7 d. – 2018 m. kovo 27 d. kameroje Nr. 158 buvo 2 asmenys;

– 2018 m. kovo 28 d. perkeltas į kamerą Nr. 310 (plotas – 7,77 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2018 m. kovo 29 d. kameroje Nr. 310 buvo 2 asmenys;

– 2018 m. kovo 30 d. kameroje Nr. 310 buvo 1 asmuo;

– 2018 m. kovo 31 d. – 2018 m. balandžio 5 d. kameroje Nr. 310 buvo 2 asmenys;

– 2018 m. balandžio 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 312 (plotas – 7,67 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2018 m. balandžio 7 d. – 2018 m. gegužės 14 d. kameroje Nr. 312 buvo 2 asmenys;

– 2018 m. gegužės 15 d. kameroje Nr. 312 buvo 1 asmuo;

– 2018 m. gegužės 16 d. – 2018 m. birželio 1 d. kameroje Nr. 312 buvo 2 asmenys.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. birželio mėn. pranešime „Dėl A. R. skundo“, be kita ko, nurodyta (b. l. 18–19):

2.1. Pareiškėjas skunde remiasi HN 76:1999, kuri galiojo iki 2010 m. balandžio 11 d., ir HN 76:2010“, kuri galiojo iki 2015 m. lapkričio 1 d., tačiau nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo HN 134:2015.

2.2. Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka TI taisyklių, PĮĮET ir HN 134:2015 reikalavimus. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra lovos (matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²)), stalas (matmenys kamerose iki 4 lovų – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m²), kitose kamerose stalai atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus), kamerose iki 4 lovų yra kėdutės (matmenys – apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 m²), kamerose kur daugiau kaip 4 lovos – suolai, kurie atitinka stalo dydį. Siekiant pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų gyvenimo sąlygas, nuo 2016 m. gruodžio mėn. pabaigos Lukiškių TI-K kamerose buvo pradėti vykdyti miegamųjų vietų (gultų) demontavimo darbai. Visose gyvenamosiose kamerose yra lentyna (1 vnt.), spintelės (1 spintelė 2 asmenims) ir viršutinių drabužių pakabos, tai atitinka TI taisyklių 14.7–14.9 punktų ir Departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakyme Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų reikalavimus. Pagal įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m²; gyvenamosiose kamerose esantys baldai neišskaičiuojami iš vienam asmeniui tenkančio minimalus ploto.

Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas. Dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 lx. Visose Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai. Minimalus lango plotas yra 0,824 m² (0,8 m x 1,03 m). Visose gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Vadovaujantis PĮĮET reikalavimais, iš lauko ir vidinės pusės ant langų turi būti įrengtos apsauginės grotos. TI taisyklių 14.1 punkte įtvirtinta, kad lango angoje turi būti įstatytos metalinės grotos.

Lukiškių TI-K nėra finansinių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti atskirą vėdinimo sistemą, todėl gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliai, per langus, kaip nurodyta HN 134:2015 17 punkte. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Tinkamai vėdinant gyvenamąsias kameras, išvengiama ir pelėsio, ir staigių temperatūros pokyčių, ir nemalonaus kvapo.

Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, patalpos matmenys – apie 0,5 m². Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 m².) ir praustuvas (apie 0,2 m2).

2.3. Pagal PĮĮET 16.5 punktą, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 1 m x 1,42 m ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Dalyje Lukiškių TI-K kamerų buvo įrengtos sanitarinio mazgo kabinos, o kamerose, kur nėra techninių galimybių įrengti tokias kabinas, sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

2.4. Pagal PĮĮET 17.3 punktą gyvenamųjų kamerų ir dušo patalpos duryse įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė. Vadovaujantis Instrukcija, stebėjimo langelis reikalingas užtikrinti suimtųjų / nuteistųjų ir prižiūrėtojų saugumą. Į dušo patalpas suimtuosius ir nuteistuosius veda tos pačios lyties pareigūnai.

2.5. Pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai yra naikinami. Lukiškių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) ir teisės aktuose nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiūros veiklą. Įmonė turi licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla.

3. NVSC Vilniaus departamento pareigūnai patikrinimo aktuose pateikė, be kita ko, tokius patikrinimo rezultatus.

3.1. Atlikę operatyviąją tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolę, 2017 m. rugsėjo 25 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-1494(16.16.8.10.12), be kita ko, nurodė: kameroje Nr. 163 buvo vizualiai nešvarus langas, tai neatitiko HN 134:2015 35 punkto reikalavimų; kameroje Nr. 163 buvo priklausantis valymo inventorius ir priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai), tai atitiko HN 134:2015 37 punkto reikalavimus; kameroje Nr. 163 ant langų grotos neįrengtos; peržiūrėjus nuo 2017 m. vasario 10 d iki 2017 m. rugsėjo 14 d. rugsėjo registruotus atvejus, nusiskundimų dėl kameroje Nr. 163 esančių nariuotakojų, graužikų ar kenkėjų nebuvo gauta, minėtu laikotarpiu kameroje Nr. 163 dezinfekcijos, deratizacijos ir dezinsekcijos nebuvo daromi, nes nebuvo poreikio (b. l. 30–33).

3.2. Atlikus grįžtamąją tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolę, 2017 m. lapkričio 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-1761(16.16.8.10.12) nurodyta, kad kameroje Nr. 163 lango stiklas buvo vizualiai švarus, tai atitiko HN 134:2015 35 punkto reikalavimus (b. l. 35–36).

4. Lukiškių TI-K 2016 m. gruodžio 21 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18-129 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią įmonė įsipareigojo nuo 2017 m. sausio 1 d. 1 metus savo lėšomis ir darbo jėga atlikti sutartyje nurodytų Lukiškių TI-K patalpų priežiūrą, išsiaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir jų naikinimo darbus, o Lukiškių TI-K įsipareigojo apmokėti už nurodytus darbus pagal sutartyje nustatytas sąlygas (1.1 punktas); įmonė, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, pateikimo kelius ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir Lukiškių TI-K nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; Lukiškių TI-K pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvaus naikinimo darbas ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (4.1 punktas) (b. l. 41–44).

5. Lukiškių TI-K 2018m. sausio 5 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18-4 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią įmonė įsipareigojo nuo 2018 m. sausio 1 d. 1 metus savo lėšomis ir darbo jėga atlikti sutartyje nurodytų Lukiškių TI-K patalpų priežiūrą, išsiaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir jų naikinimo darbus, o Lukiškių TI-K įsipareigojo apmokėti už nurodytus darbus pagal sutartyje nustatytas sąlygas (1.1 punktas); įmonė, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, pateikimo kelius ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir Lukiškių TI-K nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; Lukiškių TI-K pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvaus naikinimo darbas ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (4.1 punktas) (b. l. 37–40).

II

1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K.

2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

3. Pažymėtina, kad vienas iš pareiškėjo nusiskundimų – ploto trūkumas Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu (plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą) ginčo laikotarpiu ploto norma nebuvo pažeista ir pareiškėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 kv. m ploto, todėl pareiškėjo nusiskundimai perpildyta kamera atmestini kaip nepagrįsti.

Atsikreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą, tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Lukiškių TI-K sanitariniai mazgai kamerose užima apie 0,5 kv. m (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2.2 punktą). Kaip minėta, nacionalinėje teisėje nustatytas 3,6 kv. m minimalaus ploto, tenkančio vienam Lukiškių TI-K laikomam asmeniui, normatyvas, kuris, atskaičiavus 0,56 kv. m kamerose užimamą sanitarinio mazgo plotą, nėra mažesnis nei 3 kv. m. Taigi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis šiuo atveju nebuvo pažeistas.

4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo. Pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu negalėjo būti pažeista 2017 m. birželio 16 d., 17 d., 2017 m. liepos 7 d., 17 d., 20 d., 26-31 d. d., 2017 m. spalio 16 d., 17 d., 2017 m. gruodžio 13 d., 28 d., 2018 m. sausio 9 d., 11 d., 18 d., 2018 m. vasario 8 d., 14-15 d. d., 2018 m. kovo 5- 6 d. d., 30 d., 2018 m. balandžio 6 d., 2018 m. gegužės 15 d., nes tomis dienomis pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą). Pareiškėjo teisė į privatumą tualete galėjo būti pažeista tik tuo atveju, kai pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas neatitvertas ir kuriose pareiškėjas buvo laikomas su kitais asmenimis – iš viso 325 paras žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą). Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos. Teismo vertinimu užuolaidų įrengimas nėra pakankama priemonė privatumui sanitariniame mazge užtikrinti, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 325 paras.

5. Nors pareiškėjas skundėsi buitiniais parazitais, nepakankama ventiliacija ir apšvietimu, tačiau teismas, įvertinęs dokumentinę medžiagą (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2-5 punktus), daro išvadą, kad šiuos savo teiginius pareiškėjas grindė tik prielaidomis ir samprotavimais, nes jie nepasitvirtino.

6. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trūkumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 975 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo A. R. skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 975 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Nors pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų nepagrindė, todėl nėra pagrindo jų tenkinimo klausimo svarstyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. R. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 975 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime 2017 m. birželio 16 d. iki 2018 m. birželio 1 d.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis