Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė - lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių PN, Pravieniškių I k., Pravieniškių sen., Kaišiadorių rajono sav., teistas, kaltinamas tuo, kad tyčia sunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2022-07-26 apie 22.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 3,24 promilių etilo alkoholio), bute (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, kilus žodiniam konfliktui, tyčia kumščiu sudavė I. B. ne mažiau trijų smūgių į galvos sritį, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo bei galva trenkėsi į stalą, tokiu būdu padarydamas jam veido sumušimą, pasireiškusį kaktos žaizda virš kairiojo antakio su aplinkine kraujosruva, nusitęsiančia į kairės akies voką, ir kairiojo akies obuolio junginės kraujosruva, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei pakaušio sumušimą, pasireiškusį muštine pakaušio žaizda, kairiojo smilkinkaulio lūžiu, kuris sutinkamai su Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktu vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2022-07-27 tarnybiniame pranešime "DĖL ĮVYKIO APLINKYBIŲ" nurodoma, kad 2022-07-26 23.45 val. (duomenys neskelbtini), reaguojant į pranešimą dėl nepageidaujamo neblaivaus asmens, bute buvo rastas miegantis I. B., gim. (duomenys neskelbtini), su sužalotu veidu. GMP brigada Nr. 0604 asmenį išvežė detalesnei apžiūrai į RVUL. (b. l. 21).

2022-07-27 tarnybiniame pranešime "DĖL ĮVYKIO VIETOJE NUSTATYTŲ APLINKYBIŲ IR ATLIKTŲ VEIKSMŲ" nurodoma, kad atvykus (duomenys neskelbtini), pasitiko D. V. Patikrinimo metu moteriai nustatytas 0,93 prom. neblaivumas. Kartu su ja bute buvo neblaivus A. K. (nustatytas 3,24 prom. neblaivumas). Asmenys paaiškino, kad vartojo alkoholį su dar trimis iš matymo pažįstamais asmenimis, kurių duomenų nežino, po ko du iš jų išėjo, o trečias liko. Trečią asmenį D. V. pageidavo išprašyti, kadangi jis buvo nepageidaujamas ir jai nepažįstamas dėl to kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu. Buto kambaryje ant grindų prie kambario durų, ant kairio šono gulėjo vyras, kaip vėliau nustatyta – I. B., kuris miegojo galvą užsidengęs rankomis. Priėjus, siekiant asmenį pažadinti ir pakelti, patraukus nuo veido jo dešinę ranką buvo pastebėta, kad asmens veidas yra kruvinas. Į įvykio vietą iškviesta GMP. GMP brigada 0604, apžiūrėjusi asmenį, nustatė jam galvos žaizdą ir nusprendė vežti į RVUL detalesnei apžiūrai. Pažadinus I. B., asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus ir agresyvus, nesidavė medikų apžiūrai ir pirmosios pagalbos suteikimui, todėl buvo panaudota spec. priemonė – antrankiai. Atvykęs ekipažas V2077 palydėjo GMP brigadą su I. B. į RVUL, kadangi asmuo buvo agresyvus ir neprognozuojamas. Įvykio vietoje pabendravus su D. V. ir A. K. apie I. B. gautus sužalojimus, asmenys paaiškino, kad alkoholio vartojimo metu I. B. pradėjo kabinėtis prie D. V., prie jos lįsti, nepagarbiai sakyti, kad norėtų su ja lytinių santykių. A. K. apgynė moterį, vyrai susikibo. A. K. prisipažino, kad dešine ranka sudavė eilę smūgių I. B. į galvos sritį, siekdamas pastarąjį apraminti ir pamokyti. Kadangi nėra žinomas I. B. patirtas sužalojimas, kad būtų galima pradėti tyrimą pagal faktą, be to įvykio vietoje nebuvo galimybės su asmeniu pabendrauti, nes jis elgėsi agresyviai ir į klausimus neatsakinėjo, nėra aišku ar jis dėl patirtų sužalojimų turės pretenzijų. Dėl šių priežasčių įvykio vietoje buvo tik surinkti kitų dalyvių duomenis, neatliekant su jais procesinių veiksmų, kadangi nėra aiškus tikslus šių asmenų, kaip proceso dalyvių, statusas. Tikslinga medžiagą tikslinti po I. B. apžiūros ligoninėje bei prablaivėjimo. (b.l. 23-24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad tyrimą atliko vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. P., turintis aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojo specialybę, kvalifikaciją atlikti mirusių žmonių kūnų ir jų dalių, gyvų asmenų ir deontologines ekspertizes, ekspertinio darbo stažas nuo 1998 metų. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose I. B. nustatyti sužalojimai:

1.1.Sena galvos trauma, pasireiškusi: nosikaulio, dešiniojo skruostikaulio senom potrauminėmis deformacijomis, galvos smegenų kaktinių ir smilkininių — pakaušinių skilčių encefalomaliafcijos zonomis. Šie sugiję sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, daugiau kaip prieš metus laiko, iki jų nustatymo (2022-07-27 d.), jų lokalizacija, apimtis ir pobūdis leidžia daryti prielaidą, kad jie galėjo būti padaryti tiriamajam nugriuvus ar nukritus. Tokio pobūdžio sužalojimai galėjo atitikti nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo galėjo sutrikti ilgiau 10 dienų, dėl šių sužalojimų tiriamasis galėjo justi skausmą.

1.2. Pakaušio sumušimas, pasireiškęs muštine pakaušio žaizda, kairiojo smilkinkaulio lūžiu, bei veido sumušimas, pasireiškęs kaktos žaizda virš kairiojo jo antakio su aplinkine kraujosruva, nusitęsiančią į kairės akies vokus ir kairiojo akies obuolio junginės kraujosruva. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, dviem atskirais trauminiais poveikiais, vienu į pakaušį, kitu - į kaktą ir kairę akį iki stacionarizavimo į VšĮ RVUL 2022-07-26 d. 23:54 val. Sužalojimai visumoje yra labiau būdingi, sužalojimams padaromiems pačiam nukentėjusiam nugriuvus ar nukritus, pavyzdžiui epilepsinių priepuolių metu, ypač atsižvelgus į tiriamojo sunkų girtumą (I. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,85 prom. etilo alkoholio), nei kito asmens padaromiems sužalojimams, nors tokia galimybė kategoriškai neatmetama, bet tam pagrįsti reikia konkrečių aplinkybių: kada, kokiu būdų, kuo, kaip, kokiu daiktu ir panašiai buvo padaryti sužalojimai. Pakaušio sumušimas dėl kaukolės pamato lūžio atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, dėl šių sužalojimų tiriamasis galėjo justi skausmą.

Identifikuoti daiktus ar įrankius, kuri buvo padaryti sužalojimai, negalima, nes medicininiuose dokumentuose neaprašyti sužalojimų morfologiniai ypatumai. I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti esant jam bet kokioje padėtyje. (b.l. 74-76)

2022-12-05 specialistas J. P. papildomai paaiškino, kad 2022-09-28 duotoje specialisto išvadoje konstatuotas veido sumušimas, pasireiškęs kaktos žaizda virš kairiojo antakio su aplinkine kraujosruva, nusitęsiančią į kairės akies vokus ir kairiojo akies obuolio junginės kraujosruva, galėjo būti padaryta sudavus smūgį ranka. Minėtoje išvadoje nurodytas pakaušio pasireiškęs muštine pakaušio žaizda, kairiojo smilkinkaulio lūžiu, nėra būdingas sužalojimams, padaromiems suduodant smūgį kumščiu. Neatmetama galimybė, kad po smūgio į veidą, kuomet buvo padarytas veido sumušimas, tiriamasis galėjo griūti ir pasidaryti pakaušio sumušimą. Tačiau kategoriškai neatmetama galimybė, kad pakaušis galėjo būti sumuštas ir pačiam nukentėjusiajam nugriuvus iki ar po veido sumušimo. (b.l. 77-78)

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad I. B. kraujyje, paimtame 2022-07-27 00:30 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2.85 promilės etilo alkoholio. (b.l. 60)

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nukentėjusysis I. B. ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau — PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina — 1 545,26 Eur. (b.l. 87-93).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale nurodoma, kad A. K. patikrinimo metu 2022-07-26 23:27 val. nustatyta 3,24 promilių etilo alkoholio. (b.l. 47-50)

2022-07-26 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra daugiabučio namo septintame aukšte, esančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiabutis pastatas yra 9 aukštų. Laiptinė yra su domofonu. Į 7 aukštą galima pakilti liftu arba laiptais. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys yra priešais lifto duris. Įėjus į butą, priešais duris matomos dvi spintelės. Ant jų ir prie jų yra sudėti įvairūs daiktai. Pasukus į kairę, tiesiai matomos durys į kambarį. Priėjus prie kambario durų, po dešinę yra praėjimas link virtuvės. Įėjus į kambarį, už durų, po kairė stovi staliukas, prie jo, kairiajame tolimajame kampe yra lova. Prie lovos yra spinta ir spintelės. Priešais spintą stovi kėdė, ant kurios yra padėkliukas. Ant jo stovi ąsotis, indai su maistu puodelis, stiklinė ir stikliukas. Prie staliuko stovi juodos spalvos kėdė su atlošu. Kambaryje yra išėjimas į balkoną. Prie balkono durų, kambario dešiniajame kampe stovi komoda, ant kurios yra televizorius. Priešais juos yra sofa. Apžiūros metu kambaryje ant visų baldų netvarkingai guli rūbai bei kiti daiktai. Priešais įėjimą į kambarį, ties lova ant grindų matoma raudonos spalvos netaisyklingos formos dėmė. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų nerasta, nepaimta. (b.l. 27-36)

2022-11-17 apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas - Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas. Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus operatorė -O, skambinantysis (vėliau prisistato kaip D. V. - S. Skambučio trukmė 0.37 min. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2022-07-26 22:30 val. Iki operatorė atsiliepia fone girdisi triukšmas, vyriški balsai, necenzūrinė leksika: “pisk nachui aš tau sakau“, kitas vyriškas balsas, neaiškus tekstas "neskambink...". Operatorei atsiliepus "112", mergina (S): labas vakaras pas mane yra nepageidaujamas asmuo. O: Kas darosi? S: nepageidaujamas asmuo mano namuose. O: adresas koks? S: (duomenys neskelbtini). O: Namas pirmas, o butas kelintas? S: (duomenys neskelbtini). O: Laiptinės kodas yra? S: ne, nėra. O: vardas, pavardė jūsų? S: Mano tai D. V.. O: Gerai laukite atvažiuos policija. Pokalbio pabaiga. (b.l. 37-40)

2022-11-15 apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, padaryti mobiliosiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis BODY 2804 -B0F1EC6195F4, BODY 2805 -B0F1EC60A8BE, BODY 2807 -B0F1EC5F87BC, BODY 2808 -B0F1EC60A916. Kameros buvo naudojamos pareigūnų, atvykusių 2022-07-26 22.32 val. į iškvietimą (duomenys neskelbtini):

- vaizdo įrašas "2022_0726_225044_005-": vaizdo įrašo kairiajame kampe matomas užrašas VLN_ELK_6195F4, 2022/07/26 22.50.23-vaizdo įrašas spalvotas, pradedama filmuoti prie įėjimo į laiptinę durų, domofonu skambinama į butą Nr. (duomenys neskelbtini), buto durų niekas neatidaro, niekas neatsiliepia. Atvykę į vietą du pareigūnai. Pareigūnas, kurio kamera apžiūrima, skambina mob. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiliepia moteris, nurodo kodą, kurį pareigūnė Rakickaja suveda, atidaro laiptinės duris, liftu kylama į septintą aukštą. Paskambinus į duris, pasitinka mergina, kaip vėliau nustatyta gyvenanti bute, bei skambinusi bendruoju pagalbos telefonu – D. V., kuri įspėjama, kad daromas vaizdo ir garso įrašas. D. V. paaiškina: bute yra nepageidaujamas asmuo, kuris sakė "aš vis tiek ją išpisiu", todėl jis yra man nepageidaujamas. Paklausta pareigūno pavardės atsakė, kad "aš nežinau jo pavardės". Iš kambario girdimas vyriškas balsas, išeina juodais marškinėliais su logotipu priekyje apsirengęs vyras, kaip vėliau nustatyta A. K. D.V. paaiškina: "jis (A. K.) bute negyvena tik šiandien atvažiavo". Kambaryje ant grindų prie lovos priešais duris guli "nepageidaujamas asmuo", pareigūnų paklausius, kaip jis atsirado bute, D. V. atsakė "iš gatvės, aš jį įleidau su kitais dviem gerai pažįstamais įleidau". A. K. patikslina "įleido, kad jie išgers ir išeis". Pareigūnams paprašius asmens dokumento, D. V. pateikė, A. K. atsakė kad neturi, prisistato "K. A., taigi mane visi žino". Pareigūno paklaustas, kur gyvena "šitas pilietis", turimas omeny "nepageidaujamas vyras" - A. K. atsakė, kad nežino. D. V. paaiškino, kad A. K. yra "jos apsaugoje, nes turi reikalų", rodo pareigūnui telefono ekraną. Aiškina aplinkybes, neturinčias tyrimui reikšmės. A.K. kreipiasi į pareigūną "paiimkit tą glušių, vežkit jį, nes aš jį tikrai ištysiu į laiptinę". Vyksta pokalbis, neturintis tyrimui reikšmės. A.K.: "Pasiimkit tą lavoną iš čia (necenzūrinis išsireiškimas)". Pareigūnas klausia, ar A.K. liks bute, D. V. patvirtina "taip, man reikia apsaugos". Vaizdo įrašas baigiasi 22.55.43 val.

- vaizdo įrašas 2022_0726_225545_006, tęsiamas nuo 22.55.44 val. Pareigūnai sutikrina asmens duomenis, gyvenamas vietas, telefono numerius. A.K. ir D. V. paprašomi praeiti į šalia esančią virtuvės patalpą. Pareigūnas klausia "Su kuo mušėsi jisai?" A.K. pasakė su niekuo nesimušė. D. V. pasakė "su juo mušėsi". Pareigūnas A.K. ir D. V. užėjus į virtuvę, užeina į kambarį, filmuojamas kambario vaizdas, netvarka. Garsas (pareigūnas žadina ant grindų gulintį vyrą - I.B.). 22.57.07 val. pareigūnas prašo "medikus iškviesk, veidas ištinęs". Prie ant grindų gulinčio vyro galvos matoma raudonos spalvos dėmė. 22.59 val. A.K., būdamas virtuvėje, paklaustas apie nukentėjusiojo sumušimo aplinkybes, papasakojo pareigūnei, kad "sumuštas" užpuolė D., ji jam paskambino ir jis atvažiavo į butą pas ją gelbėti. D. V. paneigė jo pasakojimą, teigdama, kad dienos metu ji jį (A.) atsivežė apsaugai. Kaip nukentėjęs patyrė sužalojimą - A.K. nurodo "Nežinau gal iš alkūnės jam vieną kartą". Sužalojimus I.B. padarė tik A.K., kiti du bute buvę asmenys konflikte nedalyvavo. A.K., D. V. klausiama, ar gulintis vyras vartojo vaistus, kambaryje rasti širdies lašai. Pareigūnas apžiūri kambarį. Vyras (I.B.) guli kojomis į duris, kniūbsčias, rankas susidėjęs prie krūtinės, galva prie lovos. Apsivilkęs šortais, šviesios spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis. Ant stalo kambaryje prie durų maisto likučiais, netvarkingai išmėtyti daiktai, lovoje sujaukta patalynė. Judinamas vyras nereaguoja, rankos ties alkūne kruvinos, pareigūnas apžiūrėjęs pakomentuoja: "pakaušis kruvinas". Vaizdo įrašas baigiasi 23.00.44 val.

- vaizdo įrašas 2022_0726_230044_007 tęsiamas nuo 23.00.45 val.: A.K. "peilį iš jo kažkur atėmiau, kažkur guli ant lovos". D. V. "Neatėmei, ne ant lovos guli jisai". Pareigūnė Rakickaja klausia: kiek smūgių jam sudavei?"

D. V.: "nežinau, bet susigrūmė judai". A.K.: "Aš ją gyniau, ką aš žinau, jis man sudavė (rodo dešinės pusės žandikaulį), danties neturiu, aš ją gyniau (pareigūnas įspėja nevartoti keiksmažodžių), aš ją gyniau... Pareigūnas klausia kiek smūgių sudavė?. A.K. - ką aš žinau keturis, penkis sudaviau. Pareigūnas tikslina, kuo sudavė? A.K. rodo dešinę savo ranką "Rankom". D. V. "bet jis tikrai mane gynė, kaip tasai (gulintis ant žemės) aš tikrai tave išpisiu". Pareigūnas kalbasi su pareigūne: pakaušis kruvinas, neaišku ar griūdamas susimušė ar kažkas davė". D. V. ir A.K. atsako, kad vartojo alų. 23.04.30 pareigūnas klausia "Kas dar bute buvo?" A.K. "dar du velniai žino kas". D. V.: "F., ar kaip ten jo vardas, ir dar kažkoks vienas". D. V. "aš tik F. prisimenu, nežinau kur jis gyvena". A.K.: "iš matymo žinau palei Maximą trinasi tikrai ir su ūsiukais". Vaizdas baigiasi 23:50 val.

- vaizdo įrašas 2022_0726_230543_008, tęsiamas nuo 23.05.45 val.: Pareigūnas klausia, kur gyvena galimas liudytojas. A.K. tęsia pasakojimą "su akinukas, gyvena... galiu pasakyti kur gyvena, Ikiukas pro Ikiuką trečia laiptinė pirmas butas". Vyksta pokalbis, neturintis tyrimui reikšmės. Toliau A.K. patvirtina: "aš nieko blogo nedariau, aš ją gyniau". Pareigūnas skaičiuoja, kad bute buvo šešiese: F., A.K., D.V., ant grindų gulintis I.B. ir dar du nenustatyti. 23.08 A.K. pakartoja situaciją "aš užėjau, ten tie du ir šitas kuris guli maunasi kelnes sako aš vis vien ją išpisiu..." 23.09.28 val. I.B. atsimerkia, neatsikelia. 23.11 val. atvyksta greitosios pagalbos darbuotojai, pareigūnas paaiškina situaciją (nukentėjusysis kruvina galva, pakaušis). Paaiškina medikams, kad gali būti nukentėjęs agresyvus. Bandomas kelti B. keikiasi, rėkia, necenzūriniais išsireiškimais, neklauso ir nevykdo pareigūno nurodymų. Nuspręsta uždėti jam antrankius. B. liepia surinkti jo daiktus: "du butelius alaus". Grasina necenzūriniais žodžiais, išsireiškimais. 23.15 val. suteikiama pirmoji pagalba, dėl galvos traumos nuspręsta nuvežti į ligoninę. 23.15 val. - 23.20 val. iš buto išnešamas I.B., tyrimui reikšmingos informacijos nėra. 23.20 val. - 23.25 val. lauke pildomi duomenys informacija prie tarnybinio automobilio, greitosios medikai formina dokumentus nukentėjusiojo gabenimui. 23.25 val. - 23.30 val. lauke pildomi duomenys, tyrimui reikšmingos informacijos nėra. 23.30 val. - 23.35 val. lauke pildomi duomenys, patikrinamas blaivumas, D. V. ir A. K. lieka, sutarta, kad bus bute, nepasišalins iki reikės atlikti veiksmus (b.l. 94-103).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis I. B. nurodė, kad nelabai atsimena įvykio. Baliavojo, atsidūrė kažkokiame bute pas kažką, išgėrinėjo o paskui tiksliai negali pasakyti. Įvyko priepuolis, nes medikai kažkaip sakė, kad priepuolis. Negali tiksliai pasakyti. Negali pasakyti, kad jam buvo suduotas smūgis. Buvo ankščiau patyręs galvos traumą. Datos tiksliai negali pasakyti, kada viskas vyko. Kiek atsimena, nebuvo jam jokių smūgių suduota. Jam nedavė net atsigauti normaliai, iškart buvo apklausinėjamas. Nėra jokio vyro, kuris būtų sudavęs jam ir kad būtų buvusi kažkokia žymė. Kaltinamojo nepažįsta. Gal kažkada yra matęs. Negali pasakyti, ar matė jį tą dieną, nes buvo apsvaigęs. Jis jau buvo girtas tą dieną. Pagrinde prisimena tik ką medikai sakė. Sakė, kad jam priepuolis įvykęs. Ligoninėje pasakė. Daugiau nieko neprisimena.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. Č. (buvusi pavardė V.), nurodė, kad labai daug laiko praėjo, nelabai atsimena. Prisimena tik tiek, kad susitiko lauke su nukentėjusiuoju. A. K. buvo kartu su ja. Jis buvo išgėręs. Pradėjo lyti lietus, tuomet pasikvietė juos į savo butą. Pasiūlė pasėdėti ir draugiškai pakalbėti. Nukentėjęs buvo išgėręs, nemažai išgėręs, gal nesuvokė ką daro. Gėda sakyti, nukentėjęs išsitraukė savo lytinį organą ir sako „nori nenori dabar turėsime ten kažką daryti“. Paskui buvo priepuolis jam kažkoks. Tiksliai nežino. Nugriuvo. Ji išėjo į kitą kambarį. Neprisimena to, kad sudavė. Jai atrodo, kad ne, nematė. Tai tik apsižodžiavo konkrečiai ir viskas. Anksčiau nepapasakojo apie lytinius organus, nes buvo šokas. Kai atvyko pareigūnai, buvo beprotiškai išsigandusi. Neprisimena, kad jie būtų susigrūmę. Pagalbą kvietė, kai nukentėjęs nugriuvo ir gulėjo ant grindų. Neatsimenu, kada kvietė. Namuose yra ne vienas kilimas. Peilio tikrai nebuvo. Namuose tai yra peilių, bet pačio įvykio metu tikrai nebuvo. Kilimas susuktas taip pat nebuvo. Jie šūkavo, barėsi. Ji iškvietė pareigūnus. Iškvietė, kad šūkavo jos namuose. Ji gyvena ramiai ir šventai. Pas ją taip nebūna. Jis gulėjo ant grindų kruvinas. Ji nesuprato, kas įvyko, nes nematė, kad kaltinamasis būtų davęs tą smūgį.

Teismo posėdžio metu ekspertas J. P. nurodė, kad vieni sužalojimai yra švieži, o kiti seni. Iš šviežių yra muštinė žaizda virš kairio antakio ir nuo jos patekėjusi kraujosruva kairės akies vokuose, kairio akies obuolio junginio kraujosruva. Vienu trauminiu poveikiu padaryta, kuris visumoje yra būdingas smūgio sudavimui kumščiu, bet kategoriškai neatmetama galimybė, kad asmuo, kuriam buvo nustatyti šie sužalojimai, būdamas 2,85 promilės girtumui, galėjo neišlaikyti pusiausvyros, griūti ir atsitrenkti į kažkokį kietą buką paviršių. Kita grupė yra kairės pusės pakaušio sumušimas, kur yra žaizda, kaip gydytojai įvardina 5 - 7 cm ilgio ir nuo tos žaizdos nusitęsiantis lūžis į kairį smilkinkaulį. Neatmetama galimybė, kad sudavus smūgį į veidą galėjo neišlaikyti pusiausvyros, griūti aukštielninkas, susižaloti pakaušį ir susižalojant pakaušį buvo padaryta muštinė žaizda ir lūžis. Nepaneigiama versija, kad buvo suduotas smūgis, bet jis nenugriuvo. Galbūt vėliau kažkur kitur nugriuvo. Negalima kategoriškai nustatyti laiko, kad abu sužalojimai padaryti labai artimu laiku. Neatmeta to. Jei jis būtų nugriuvęs, praradęs sąmonę, kai į vietą atvažiavo greitoji medicininė pagalba, galima būtų kategoriškai surišti smūgį su šituo. Dabar yra laiko intervalas. Kiek iš aplinkybių ekspertui yra pateikta, jis sužalotas 2022-07-26 d. 22 val. 35 min., o atvežtas – mato, kad medicininiuose dokumentuose įsivėlusi klaida – 2022-08-01 d. 01 val. 22 min. Mažiausiai po trijų valandų. Neaišku, kas ir kaip buvo iki to laikotarpio. Tik iš to tokia tikimybė, kad ir mažesnė tikimybė, negu tai, kad nuo smūgio nukentėjusysis nugriuvo ir susimušė pakaušį, kad galbūt nukentėjusysis griuvo, susižalojo pakaušį, paskui įvyko konfliktas, jis gavo į akį arba atvirkščiai – vaikščiojo, gavo į akį, tada pavaikščiojęs nugriuvo, pasijuto blogai ir jį išvežė. Nes tokio epizodo nėra aprašyta, kad jis neteko sąmonės, kai medikai atvažiavo. Taip, nukentėjusysis galėjo po pakaušio sumušimo pats atsikelti, vaikščioti. Pakaušio sumušimas galėjo būti padarytas griūnant su pagreičiu ir be pagreičio. Jei žmogus stovi ant kulno, kuris virš 2-3 cm., jau atsiranda papildomas pagreitis. Galėjo būti pakaušio sužalojimas, jei nukentėjusysis užkliuvo už kilimo ir dėl to griuvo. Galėjo būti padarytas pakaušio sumušimas, jei nukentėjusysis buvo pastumtas. Kategoriškai galimybė neatmetama, kad galėjo būti padarytas pakaušio sumušimas, jei nukentėjusysis atsitrenkė į stalo kampą. Šiuo atveju tikimybė neatmetama, bet mažesnė nei atsitrenkus į plokščią neribotą paviršių. Kampas padaro muštinę. Kirstinę žaizdą padaro kertantis daiktas. Kertantis daiktas yra kirvis - kertantis daiktas turintis plokštumą. Kirstinė nuo muštinės skiriasi tuo, kad sužalojamas kaulas. O čia muštinė pasidaro. Su pagreičiu. Jei žmogui būna epilepsijos priepuolis, tai asmuo krenta įvairiai, bet dažniausiai su pagreičiu ir krenta aukštielninkas. Kartais suklumpa į priekį. Po epilepsijos priepuolio asmuo dažniau būna agresyvus nei pasyvus. Mažai tikėtina, kad veido sužalojimas padarytas delnu, nes delnas yra minkštas paviršius. Labiau tikėtina kumščiu, kumščio krumpliais. Dėl pakaušio sužalojimo, tai negalima pasakyti iš kokios padėties griuvo nukentėjusysis. To nustatyti negalima. Po tokio sužalojimo kraujas pradeda sunktis, bet gali ir nebėgti. Muštinė žaizda yra tuo ypatinga, kad minkšti audiniai tarsi patys tamponuoja ir neleidžia tekėti kraujui. Gali būti tik kraujo patepliojimas ir jo galima nematyti. Negalima daryti tokios išvados, kad nukentėjusysis po sužalojimo daugiau nevaikščiojo, jei kraujas buvo rastas tik vienoje vietoje - po nukentėjusiojo galva, kai jis buvo rastas nugriuvęs ant kairio šono. Negalima, nes galbūt jis sužalojimą pasidarė kitoje vietoje. Atėjo į tą vietą, nugriuvo ir ten gulint tiesiog ištekėjo. Gydytojai rašo: „matosi daugybiniai galvos sumušimai“. Kyla klausimas, galbūt yra daugiau veide sužalojimų nuo kitų smūgių. Gydytojai turi omenyje, kad ten yra muštinė žaizda, aplinkui yra nuo tos žaizdos patekėjusi kraujosruva ir kraujosruva akies obuolyje po gleivine. Šie sužalojimai padaryti vienu smūgiu, bet gydytojas juos vertina kaip daugybinius. Sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu. Galėjo būti padaryta smūgių.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. K. nurodė, kad I. B. D. V. pastūmė. Kaltinamasis ją kažkaip už savęs patraukė ir įkabino nukentėjusiam tada. Tiesiog, kad apsiramintų. Ir jis ten kažkaip ar ėjo, ar už kilimo užkliuvo ir griuvo ant stalo. Dar buvo jos pažįstami. Šitie išėjo. Ji iškvietė policiją. Buvo greitoji ir policija. I. apsispardė su policija, jį vos ištempė iš buto. I. kumščiais nedavė, gal delnu. Jis ten pats paskui užkliuvo už kilimo. Susuktas buvo. Iš delno. Nežino, jis kažkaip atsilenkė, susilenkė. Buvo išgėręs. Į kūną turbūt pataikė. Į galvą turbūt, kad ne. Dėl girtumo gal dar griuvo. Nesudavė iš kumščio. Nesudavė iš alkūnės. Nesudavė, turbūt gal pastūmė. Nežino, kaip buvo. Gal sudavė, gal nesudavė. Pusantrų metų senumo įvykis. Matė visi, kad jis blūdijo. Netrenkė iš kumščio. Gal pastūmė, gal iš rankos. Sekundžių reikalas. Ten taip surašė. Pripažįsta, kad jį pastūmė, bet kaip jis griuvo ant stalo, tai jau tikrai ne jo kaltė. Ką kaltinamajam policininkai padavė, ant to ir pasirašė. Jį žmona atvažiavo pasiėmė. Jis gynė draugę. Jie apsistumdė. Pats B. pasakė, kad neturi jokių pretenzijų. Jis nieko nepadarė. Nebuvo smūgių į veido sritį. Jis jį pastūmė ir va tokia nesąmonė. Jis nukrito ant stalo. Du kartus krito. Pirmą kartą gėrė, sako jam labai bloga. Sustingo ir staiga guli. Kraujas nebėgo. Pasirodė putos. Po to jis atsikėlė ir paprašė įpilti išgerti 100 gramų. Kaltinamasis jam įpylė. Jis atsigavo. Paskui jis dar ant stalo nukrito. Pats nukrito. Kai kaltinamasis jį pastūmė, jis atgal stūmė ir viskas. Jis nenukrito. Po to jis pats ant stalo nukrito. Kaltinamasis policijos nekvietė. D. kvietė, nes stalą sulaužė ir dar kažką padarė. Jis nekvietė. Gal jis jau atėjo su mėlyne.

Teismo posėdžio metu prokuroras nurodė, kad nors kaltinamasis ir neprisipažino padaręs jam inkriminuotą baudžiamo įstatymo numatytą veiką, tačiau prokuroro vertinimu byloje yra surinkta pakankamai duomenų kaltinamojo kaltei pagal BK 135 str. 1 d. pagrįsti. Tai būtų specialisto išvadų, specialisto paaiškinimų protokolo, įvykio vietos apžiūros protokolo, bendrojo pagalbos centro garso įrašo, policijos pareigūnų mobiliosios kūno kameros Body padarytų vaizdo įrašų, tarnybinių pranešimų, alkotesterio duomenys. Prokuroro vertinimu, tiek pačio kaltinamojo A. K., tiek nukentėjusiojo I. B., tiek liudytojos D. V. – šiuo metu jos pavardė kita – parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu minėti proceso dalyviai parodė vienokias aplinkybes, teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė kitokias aplinkybes, todėl prokuroro vertinimu tokiais parodymais siekiama padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Teismo medicinos ekspertas, kuris atliko nukentėjusiojo I. B. tyrimą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad neatmetama galimybė, jog nuo smūgio į veidą, kai buvo padarytas veido sumušimas, I. B. galėjo griūti ir pasidaryti pakaušio sumušimą, iš ko darytina išvada, kad buvo priežastinis ryšys tarp veido sumušimo, t. y. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir pakaušio sumušimo, t. y. sunkaus sveikatos sutrikdymo. Visi šie bylos duomenys pagrindžia, kad kaltinamasis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir ji kvalifikuota teisingai, todėl A. K. pripažintinas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.).

Vadovaujantis BK 2 straipsnio 3 dalimi, pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti (LR BPK 20 str.).

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

Vertindamas byloje esančius įrodymus, teismas pripažįsta, kad nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas A. K., požymiai šioje byloje nėra neginčytinai įrodyti.

Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad A. K. kaltinamas tuo, kad tyčia sunkiai sužalojo žmogų, o būtent jis 2022-07-26 apie 22.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 3,24 promilių etilo alkoholio), bute (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, kilus žodiniam konfliktui, tyčia kumščiu sudavė I. B. ne mažiau trijų smūgių į galvos sritį, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo bei galva trenkėsi į stalą, tokiu būdu padarydamas jam veido sumušimą, pasireiškusį kaktos žaizda virš kairiojo antakio su aplinkine kraujosruva, nusitęsiančia į kairės akies voką, ir kairiojo akies obuolio junginės kraujosruva, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei pakaušio sumušimą, pasireiškusį muštine pakaušio žaizda, kairiojo smilkinkaulio lūžiu, kuris sutinkamai su Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktu vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d.).

Tai reiškia, kad šioje baudžiamojoje byloje turėjo būti įrodyta, jog A. K. tyčia kumščiu sudavė I. B. ne mažiau trijų smūgių į galvos sritį, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo bei galva trenkėsi į stalą, tokiu būdu padarydamas jam veido sumušimą bei pakaušio sumušimą.

Tačiau teismo posėdžio metu ekspertas J. P. nurodė, jog kategoriškai neatmetama galimybė, kad asmuo, kuriam buvo nustatyti šie sužalojimai, būdamas 2,85 promilės girtumui, galėjo neišlaikyti pusiausvyros, griūti ir atsitrenkti į kažkokį kietą buką paviršių. Nepaneigiama versija, kad buvo suduotas smūgis, bet jis nenugriuvo. Galbūt vėliau kažkur kitur nugriuvo. Negalima kategoriškai nustatyti laiko, kad abu sužalojimai padaryti labai artimu laiku. Jei jis būtų nugriuvęs, praradęs sąmonę, kai į vietą atvažiavo greitoji medicininė pagalba, galima būtų kategoriškai surišti smūgį su šituo. Dabar yra laiko intervalas. Galbūt nukentėjusysis griuvo, susižalojo pakaušį, paskui įvyko konfliktas, jis gavo į akį arba atvirkščiai – vaikščiojo, gavo į akį, tada pavaikščiojęs nugriuvo, pasijuto blogai ir jį išvežė. Dėl pakaušio sužalojimo, tai negalima pasakyti iš kokios padėties griuvo nukentėjusysis. To nustatyti negalima. Negalima daryti tokios išvados, kad nukentėjusysis po sužalojimo daugiau nevaikščiojo, jei kraujas buvo rastas tik vienoje vietoje - po nukentėjusiojo galva, kai jis buvo rastas nugriuvęs ant kairio šono. Negalima, nes galbūt jis sužalojimą pasidarė kitoje vietoje. Atėjo į tą vietą, nugriuvo ir ten gulint tiesiog ištekėjo. Gydytojai rašo: „matosi daugybiniai galvos sumušimai“. Kyla klausimas, galbūt yra daugiau veide sužalojimų nuo kitų smūgių.

Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Specialisto išvada) nurodoma, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose I. B. nustatyti sužalojimai visumoje yra labiau būdingi sužalojimams, padaromiems pačiam nukentėjusiam nugriuvus ar nukritus, pavyzdžiui epilepsinių priepuolių metu, ypač atsižvelgus į tiriamojo sunkų girtumą (I. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,85 prom. etilo alkoholio), nei kito asmens padaromiems sužalojimams, nors tokia galimybė kategoriškai neatmetama, bet tam pagrįsti reikia konkrečių aplinkybių: kada, kokiu būdu, kuo, kaip, kokiu daiktu ir panašiai buvo padaryti sužalojimai (b. l. 74-76).

Visas šias eksperto ir medicininiuose dokumentuose nurodytas aplinkybes teismas vertina kaip įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje nurodytas nepašalintas abejones dėl reikšmingų bylai aplinkybių, kurios draudžia priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Tokią išvadą teismas daro, nes ekspertas nurodė įvairias aplinkybes, dėl kurių galėjo atsirasti nukentėjusiojo sužalojimai, t. y. vaikščiojo, gavo į akį, tada pavaikščiojęs nugriuvo, pasijuto blogai ir jį išvežė; dėl pakaušio sužalojimo, tai negalima pasakyti iš kokios padėties griuvo nukentėjusysis; galbūt jis sužalojimą pasidarė kitoje vietoje; atėjo į tą vietą, nugriuvo ir ten gulint tiesiog ištekėjo; galbūt yra daugiau veide sužalojimų nuo kitų smūgių. Specialisto išvadoje nurodyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose I. B. nustatyti sužalojimai visumoje yra labiau būdingi sužalojimams, padaromiems pačiam nukentėjusiam nugriuvus ar nukritus, pavyzdžiui epilepsinių priepuolių metu, ypač atsižvelgus į tiriamojo sunkų girtumą. Teismas pripažįsta, kad visos šios eksperto ir Specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės (abejonės) leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusiojo sužalojimai galėjo atsirasti ir dėl nuo kaltinamojo veiksmų nepriklausančių aplinkybių, t. y. nesant priežastinio ryšio tarp kaltinamojo veikos ir nukentėjusiojo patirtų sužalojimų. Todėl teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika pripažįsta, kad visos nurodytos abejonės nesudaro pagrindo kaltinamajam inkriminuojamą veiką kvalifikuoti pagal byloje suformuluotą kaltinimą dėl to, kad nusikaltimo požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

Byloje suformuluoto kaltinimo nepatvirtina ir teismo posėdžio metu liudytojos D. Č. (buvusi pavardė V.) nurodytos aplinkybės, kad ji neprisimena to, kad kaltinamasis sudavė; jai atrodo, kad ne, nematė; tai tik apsižodžiavo konkrečiai ir viskas.

Pats nukentėjęs I. B. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad kiek atsimena, nebuvo jam jokių smūgių suduota; jam nedavė net atsigauti normaliai, iškart buvo apklausinėjamas; nėra jokio vyro, kuris būtų sudavęs jam ir kad būtų buvusi kažkokia žymė; kaltinamojo nepažįsta.

Teismas pripažįsta pagrįstomis prokuroro nurodytas aplinkybes, kad tiek paties kaltinamojo A. K., tiek nukentėjusiojo I. B., tiek liudytojos D. V. parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs; ikiteisminio tyrimo metu minėti proceso dalyviai parodė vienokias aplinkybes, teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė kitokias aplinkybes, todėl tokiais parodymais siekiama padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad pats A. K. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, jog dešine ranka sudavė eilę smūgių I. B. į galvos sritį, siekdamas pastarąjį apraminti ir pamokyti. Tačiau teisiamojo posėdžio metu A. K. pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad dėl tuomet buvusio girtumo negali tiksliai atpasakoti įvykio aplinkybių, bet smūgių į veido sritį nebuvo; jis I. B. pastūmė ir va tokia nesąmonė; kai pastūmė, I. B. atgal stūmė ir viskas. I. B. nenukrito. Po to I. B. pats ant stalo nukrito. Pripažįsta, kad I. B. pastūmė, bet kai šis griuvo ant stalo, tai jau tikrai ne jo kaltė.

Nurodytas aplinkybes teismas vertina vadovaudamasis jau nurodyta kasacinio teismo praktika, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Vadovaudamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis ir kasacinio teismo praktika, teismas pripažįsta, kad nėra pakankamo pagrindo kaltinamajam inkriminuojamą veiką kvalifikuoti pagal byloje suformuluotą kaltinimą, nes nusikaltimo požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, o visos abejonės turi būti vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai.

Pagal BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis, teismas pripažįsta, kad byloje neįrodyta, jog buvo padaryta nusikalstama veika. Tokią išvadą teismas daro, nes nors kaltinamasis pripažino, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje, išgertuvių metu (kaltinamajam nustatytas 3,24 prom. neblaivumas), jie su nukentėjusiuoju apsistumdė (nukentėjusiajam nustatyta mažiausia koncentracija 2.85 promilės etilo alkoholio) ir nukentėjęs buvo nukritęs ant stalo, tačiau byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, besąlygiškai paneigiančių abejones, jog medicininiuose dokumentuose nurodytus sužalojimus nukentėjusysis patyrė būtent dėl kaltinamojo veikos (smūgių ar stūmimo), o ne dėl kitų aplinkybių. Priešingai, byloje pateikti įrodymai (eksperto paaiškinimai ir Specialisto išvadoje nurodyti duomenys) sudaro prielaidas teigti, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai galėjo atsirasti pačiam nukentėjusiam nugriuvus ar nukritus, pavyzdžiui epilepsinių priepuolių metu, ypač atsižvelgus į tiriamojo sunkų girtumą. Tai reiškia, kad byloje nėra nustatytas ir įrodytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veikos ir nukentėjusiojo patirtų sužalojimų. Todėl vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės kaltinamojo kaltumu turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, A. K. yra išteisinamas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Kaltinamąjį išteisinus BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, Vilniaus teritorinės ligonių kasos 1 545.26 Eur dydžio civilinis ieškinys dėl PSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimo, paliekamas nenagrinėtu.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Atsižvelgiant į išdėstytą teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išteisinti baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, nes neįrodyta, kad jis 2022-07-26 d. apie 22.35 val., bute (duomenys neskelbtini), padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 1 545.26 Eur dydžio civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.