Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-05-16 · Civilinė byla Nr. e2S-417-755/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-16
Bylos Nr.
e2S-417-755/2019
Teisminio proceso Nr.
2-32-3-00236-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eigirdas Činka
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Pasvalio vandenys“
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-417-755/2019

teisėja Ilona Kvalitaitė Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00236-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Pasvalio vandenys“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4048-1001/2019 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pasvalio vandenys“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja UAB „Pasvalio vandenys“ kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0163/12/01936.

2. Nurodė, kad antstolė nepagrįstai reikalavo sumokėti procesines palūkanas, nuo kurių apskaičiavo ir vykdymo išlaidas. Teigė, jog palūkanų išieškojimui terminas pasibaigė ir prašė taikyti ieškinio senatį.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi UAB „Pasvalio vandenys“ pareiškimą atmetė.

4. Sprendė, jog pareiškėjos argumentai dėl 2011 m. vasario 7 d. teismo sprendimu priteistų procesinių palūkanų išieškojimo pradžios tik išieškojus 121 478,22 Eur skolą, iki to laiko palūkanų neskaičiavus, nesudarė pakankamo pagrindo varžyti išieškotojo teisių.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Pasvalio vandenys“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant išieškojimą antstolės I. Ežerskienės vykdomojoje byloje Nr. 0163/12/01936.

6. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė nei dėl to, ar skundas dėl antstolės veiksmų yra tikėtinai pagrįstas, nei dėl to, ar nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese, pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas teismo sprendimo vykdymas.

7. Teigia, jog vien ta aplinkybė, kad 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo ginčo sumos buvo priteistos teismo sprendimu, nedaro prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstu. Pabrėžia, nors ir antstolis savo veiksmus kildina iš tam tikro vykdomojo dokumento, kuriuo dažniausiai būna įsiteisėjęs teismo sprendimas, tai nereiškia, kad jo veiksmai jau nebegali būti neteisėti.

8. Tvirtina, kad apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo susidėjo iš žymiai didesnio kiekio teisinių argumentų ir buvo siejamas ne vien su pačių palūkanų išieškojimu (jų apskaičiavimo laiku), tačiau ir su vykdymo išlaidų apskaičiavimu nuo šių palūkanų dar nesibaigus ginčui dėl jų teisėtumo. Tai, kad palūkanos buvo apskaičiuotos 2019 metais, tik papildomai pagrindžia apeliantės argumentus dėl Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 9 dalies pažeidimo ir tai nėra vienintelis argumentas, dėl kurio apeliantė prašė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

9. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nieko nepasisakė nei dėl CK 1.125 straipsnio 9 dalies taikymo, nei dėl nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nei dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo nuo sumos, dėl kurios išieškojimo yra kilęs ginčas, nei dėl padarinių, kurie kiltų visą šią sumą išieškojus dar iki teismo sprendimo, nei dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nustatyta, kad antstolės I. Ežerskienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0163/12/01936 pagal Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-409-227 dėl 121 478,22 Eur skolos ir procesinių palūkanų priteisimo iš skolininkės UAB „Pasvalio vandenys“ išieškotojo Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento naudai. Antstolė I. Ežerskienė 2019 m. kovo 14 d. patvarkymais nurodė skolininkei UAB „Pasvalio vandenys“ pateikti įrodymą apie 45 302,17 Eur palūkanų sumokėjimą ir apskaičiavo vykdymo išlaidas.

11. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Tačiau, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia ar tuo atveju jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, ar yra tokios grėsmės tikimybė (CPK 144 str. 1 d.). Be to, pareiškėja turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą. Dėl paminėto, apeliantės UAB „Pasvalio vandenys“ teiginiai dėl ieškinio senaties taikymo, kasacinio teismo praktikos, vykdymo išlaidų apskaičiavimo, bus nagrinėjami tik sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą, nagrinėjant bylą iš esmės.

12. Nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal prašyme nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo varžyti išieškotojo teisių vien dėlto, kad procesinių palūkanų išieškojimas pasidėjo tik išieškojus pagrindinę skolą.

13. CPK 510 straipsnio 8 dalis nustato, kad skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, turi teisę sustabdyti vykdymo veiksmus. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-392-381/2015).

14. Kaip jau minėta, teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nuostatų nustatyta tvarka, tai yra tiria ir vertina prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas šių priemonių taikymo būtinumas, o ne besąlygiškai tenkina antstolio veiksmus skundžiančių asmenų prašymus sustabdyti vykdymo veiksmus. Nagrinėdamas prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, teismas turi diskrecijos teisę, bet ne pareigą sustabdyti antstolio veiksmus, atsižvelgiant į kilusio ginčo esmę, į skunde nurodomas aplinkybes bei kitus klausimo išsprendimui reikšmingus argumentus. Apeliantė nepateikė teismui duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeisti esmingai jos interesai ar jiems būtų padaryta nepataisoma žala (CPK 12 str., 144 str., 178 str.). Apeliantės teiginiai, jog pripažinus antstolės veiksmus neteisėtais, neteks galimybės minėtas lėšas susigrąžinti neinicijuojant naujo ginčo dėl žalos atlyginimo, nėra pakankama vada taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nenustatytos aplinkybės, kurios patvirtintų grėsmę apeliantei galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui.

16. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjos UAB „Pasvalio vandenys” skundas dėl antstolės I. Ežerskienės veiksmų Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4231-1001/2019 yra atmestas. Nors nurodyta nutartis apskųsta, tačiau šia nutartimi pirmosios instancijos teismas jau konstatavo pareiškėjos skundo nepagrįstumą, todėl konstatuotina, jog pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų reikalavimas yra tikėtinai nepagrįstas (CPK 144 str. 1 d.).

17. Kitų argumentų, paneigiančių skundžiamos nutarties teisėtumą, apeliantė UAB „Pasvalio vandenys“ nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja nesant pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Eigirdas Činka