Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Vilniaus PN) 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, skirti Vilniaus PN direktoriui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I1-4936-821/2021 nutarė priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsisakė priimti nagrinėti kitą pareiškėjo skundo dalį.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis atliko laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. liepos 15 d. Pareiškėjas pradėjo domėtis, dėl kokių priežasčių jam neteikiama (atsisakoma teikti) socialinė reabilitacija, dėl to rašė prašymus ir skundus Vilniaus PN administracijai. Dėl Vilniaus PN administracijai teikiamų prašymų ir skundų pareiškėjas 2019 m. kovo 21 d. Vilniaus PN direktoriaus nutarimu Nr. 28-197 (1) buvo nubaustas – 15 parų buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Pareiškėjas taip pat buvo nubaustas Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. balandžio 8 d. ir 2019 m. balandžio 18 d. nutarimais – 12 ir 13 parų perkeltas į kamerų tipo patalpas. Pareiškėjas teigė, kad visi trys paminėti Vilniaus PN direktoriaus nutarimai, kuriais pareiškėjas buvo nubaustas ir perkeltas į kamerų tipo patalpas atlikti laisvės atėmimo bausmės, buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais.

3. Pareiškėjas teigė, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose, buvo kankinamas fiziškai ir psichologiškai. Pareiškėjo skunde nurodytu laikotarpiu (nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. liepos 15 d.) jam nepagrįstai buvo suvaržytos teisės, kuriomis gali naudotis paprastajai grupei priskirti nuteistieji, t. y. apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir du trumpalaikius pasimatymus, gauti ir siųsti neribotą laiškų ir smulkių paketų kiekį, paskambinti telefonu du kartus per savaitę, kasdien pasivaikščioti tris valandas gryname ore, naudotis elektros prietaisais, apribota teisė į nuteistųjų bendrąjį ugdymą. Pareiškėjo teigimu, šios jo teisės buvo nepagrįstai apribotos dėl neteisėtai priimtų Vilniaus PN direktoriaus nutarimų.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo kamerų tipo patalpose metu nuo 8.00 val. iki 22.00 val. iš jo buvo atimamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, todėl teko sėdėti ir gulėti ant lentų. Dėl to, pareiškėjas jautė didelius skausmus nugaros srityje, vartojo medikamentus. Pareiškėjas patyrė pareigūnų psichologinį spaudimą ir dėl to ne kartą kreipėsi į įvairias valstybės institucijas (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, Vidaus reikalų ministeriją, Vyriausybę, Kalėjimų departamentą ir kt.). Nesulaukęs pagalbos, pareiškėjas nusprendė nusižudyti, persipjovė venas, stipriai nukraujavo, prarado sąmonę ir atsibudo tik ligoninėje. Pareiškėjas nurodė, kad šias jis patyrė kančias dėl pareigūnų psichologinio spaudimo ir Vilniaus PN direktoriaus priimtų, pareiškėjo teigimu, neteisėtų ir nepagrįstų nutarimų.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl fizinių ir psichologinių problemų, kilusių nuobaudų atlikimo metu, jam buvo teikiama gydytojų ir psichologų pagalba. Dėl pareiškėjui taikytų ribojimų pablogėjo socialiniai ryšiai su artimaisiais, nutrūko santykiai su būsima sutuoktine, nes 40 dienų negalėjo paskambinti ar parašyti laiško. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią jis vertina 40 000 Eur.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.